2017 metais Lietuvos gyventojai už elektrą mokėjo mažiausiai Baltijos šalyse

Keturis metus iš eilės Lietuvoje nuosekliai mažėjusi elektros energijos kaina toliau leidosi žemyn. 2017 m. antrą pusmetį galutinė elektros energijos kaina Lietuvos gyventojams siekė 11,2 centų už kilovatvalandę (ct/kWh), kai tuo tarpu Latvijoje siekė 13,9 ct/kWh, o Estijoje - 12,4 ct/kWh.

Verslas už elektros energiją taip pat mažiausiai mokėjo Lietuvoje, kur elektra kainavo 8,8 ct/kWh. Ši suma yra net 40,1 proc. mažesnė lyginant su Latvija (14,7 ct/kWh) ir 21,4 proc. mažesnė nei Estijoje, kur elektros energijos kaina siekia 11,2 ct/kWh. Tokius duomenis pateikia Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (NLEA) 2017 m. antro pusmečio Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalgoje.

Elektros energijos kainos mažėjimą lėmė mažesni skirstymo ir perdavimo kaštai, kuriuos sąlygojo vis efektyvesnė įmonių veikla. Tarptautinės jungtys „NordBalt" ir „LitPol Link" sukūrė galimybes importuoti daugiau pigios elektros energijos iš Šiaurės šalių ir sumažino kainų skirtumus regione. Dėl šių priežasčių Lietuva ir toliau išlieka mažos elektros energijos kainos vartotojams lyderė ES šalyse.

Lyginant gamtinių dujų kainas, šių metų antrą pusmetį gamtinių dujų kaina Lietuvoje gyventojams siekė 39,7 eurus už megavatvalandę (Eur/MWh), kai tuo tarpu Latvijoje gamtinės dujos kainavo 39,5 Eur/MWh, o Estijoje net 51,2 Eur/MWh. Pirmos grupės buitiniams vartotojams (suvartojantiems iki 500 m3 gamtinių dujų) nuo 2012 m. nuosekliai mažėjusi kaina 2017 m. antrą pusmetį nežymiai padidėjo (nuo 67,7 Eur/MWh iki 71,2 Eur/MWh). Komercijos segmente galutinės gamtinių dujų kainos didėjo visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje šis pokytis buvo mažiausias. 2017 m. antrą pusmetį didieji gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje už jas mokėjo 28,9 Eur/MWh, Latvijoje kaina siekė 26,4 Eur/MWh, o Estijoje - 27,8 Eur/MWh.

Vertinant energijos kainų dinamiką ir Europos Sąjungos statistikos agentūros (Eurostatas) duomenis, toliau didėja mažiausios elektros energijos kainos Lietuvos gyventojams atotrūkis nuo kitų Baltijos šalių. 2017 m. pirmą pusmetį elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, palyginus su 2016 m. antru pusmečiu, daugiausiai atpigo Lietuvoje - 4,7 proc. ir buvo žemiausia Baltijos šalyse. Latvijoje elektros energijos kaina gyventojams per atitinkamą laikotarpį pigo 2,3 proc., o Estijoje sumažėjo 2,5 proc. 2017 m. pirmą pusmetį Lietuva užima antrą vietą (2016 m. antrą pusmetį 3 vieta) tarp ES šalių pagal mažiausią elektros energijos kainą buitiniams vartotojams ir šiame kainų segmente ją lenkia tik Bulgarija. Panaši situacija ir verslo segmente - 2017 m. pirmą pusmetį Lietuva iš 12 pozicijos pakilo į 10 vietą. Skaičiuojama, kad Lietuvos verslas už elektros energiją mokėjo ketvirtadaliu mažiau nei vidutinė kaina ES.

Gamtinių dujų kainos 2012-2017 m. buvo dinamiškos. Pirmos grupės buitiniams vartotojams gamtinių dujų kaina Lietuvoje mažėjo 18 proc., Estijoje - 33 proc., o Latvijoje augo 17 proc. Antros grupės vartotojams (suvartojantiems nuo 500 m3 iki 20 000 m3 gamtinių dujų) Lietuvoje kaina mažėjo 36 proc., kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje didėjo atitinkamai 3 proc. ir 6 proc. Eurostato duomenimis, Lietuva 2017 m. pirmą pusmetį iš 6 vietos pakilo į 5 poziciją pagal mažiausią gamtinių dujų kainą gyventojams tarp ES šalių, kur už gamtines dujas gyventojai mokėjo 37 proc. mažiau nei vidutinė kaina ES. Komerciniame segmente Lietuva tarp 26 ES šalių užima 13 vietą. Eurostato duomenimis, 2017 m. pirmą pusmetį gamtinių dujų kaina Lietuvos verslui buvo 18 proc. mažesnė nei vidutinė gamtinių dujų kaina komerciniams vartotojams ES.

Apžvalgoje pirmą kartą pateikiama ir informacija apie gyventojų išlaidų dalį elektros energijai, gamtinėms dujoms bei šilumai. Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų skirta išlaidų dalis elektros energijai, gamtinėms dujoms bei šilumai, nuo 2011 m. nuosekliai mažėja ir 2016 m. sudarė 5 proc. nuo visų gyventojų išlaidų. Latvijoje šių išlaidų dalis atitinkamai sudarė 5,2 proc., Estijoje - 4 proc. nuo visų gyventojų išlaidų.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9