Smulkusis ir vidutinis verslas - jo imtis norėtų kas ketvirtas šalies gyventojas

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje stiprėja, pastebi verslo finansavimo ekspertai. Įmonės didina apyvartas, plečia veiklą, gerėja jų finansinė situacija ir pelningumas.

Remiantis smulkioms ir vidutinėms įmonėms išduotų paskolų statistika, aktyviausiai smulkieji verslininkai skolinasi vidaus verslo plėtrai, bendrovės kapitalui didinti ir investicijoms, skirtoms naujai įrangai įsigyti.

Smulkieji skolinasi vis drąsiau

Bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA), administruojančios įvairias smulkųjį ir vidutinį verslą skatinančias finansines priemones, duomenys rodo, kad 2017 m. paskolas norinčių paimti smulkiųjų verslų skaičius kiek ūgtelėjo.

„Iki 2017 m. lapkričio 30 d. dėl INVEGA paskolų garantijų kreipėsi beveik 500 verslo subjektų, kurių bendra paskolų vertė siekė daugiau nei 65 mln. Eur. 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu dėl paskolų garantijos kreipėsi 354 verslo subjektai, o jiems garantuotų paskolų suma sudarė daugiau nei 59 mln. Eur", - sako INVEGA Marketingo skyriaus vadovė Asta Slapšienė.

Paskolas smulkusis verslas panaudoja nuo bendrovės plėtros iki kapitalo didinimo bei investicijų. „Jei pažiūrėtume į 2016 m. statistiką, matytume, kad pusė paskolų buvo panaudotos investicijoms, o kita pusė buvo vadinamosios apyvartinės paskolos. Panašiomis dalimis buvo skolinamasi ir 2017 m.", - aiškina A. Slapšienė.

Pastebėję verslo nišą - nelaukia

„Swedbank" Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovas Aivaras Janušauskas komentuoja, jog smulkiojo verslo skolinimosi apyvartinėms lėšoms ir investicijoms tendencija stebima jau kelerius metus. Ypač aktyviai šioms reikmėms skolinasi trijų didžiųjų Lietuvos miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - smulkieji verslininkai.

„Smulkiųjų verslininkų gretose ypač populiarios yra trumpalaikės paskolos. Dažniausiai joms verslininkai ryžtasi sulaukę sparčiai augančių užsakymų, kuriems įgyvendinti koją kiša apyvartinių lėšų trūkumas. Paskolų apyvartinėms lėšoms poreikis ypač išauga prieš didelį pelną nešančias metų pabaigos šventes. Paskola tokiais atvejais tampa investicija į verslo pajėgumų didinimą. Taigi, galima teigti, kad įmonei norint plėstis, vienu ar kitu momentu paskola tampa būtina", - sako A. Janušauskas.

Banko atstovui pritaria ir kepyklėlę „Vanilinis dangus" valdančios bendrovės „Melrosa" vadovė Vaida Kazlauskaitė-Jankauskė. Įmonė lengvatinę paskolą yra gavusi pagal INVEGA administruojamą paramos priemonę „Verslumo skatinimo fondas".

„Dirbame ir kuriame jau ketverius metus. Savo verslą, šeimos kepyklėlę, pradėjome vien tik savo lėšomis. Tačiau po dviejų metų nusprendėme atidaryti kavinę Molėtuose, todėl paėmėme paskolą verslo plėtrai. Ją bankui grąžinome anksčiau laiko. O šią vasarą Vilniuje atidarėme ir savo kavinę, kuriai taip pat buvo panaudotos skolintos lėšos", - pasakoja V. Kazlauskaitė-Jankauskė, pabrėžusi, jog skolinti pinigai buvo išleisti kavinės patalpų remontui bei įrangai įsigyti.

Ketvirtadalis imtųsi nuosavo verslo

Sukaupta verslo patirtis ir galimybė racionaliai įvertinti savo galimybes lemia tai, kad aktyviau paskolas ima jau nebe pirmus metus įmones plėtojantys verslininkai. INVEGA atstovė A. Slapšienė teigia, kad pastaruosius kelerius metus daugiausia paskolų garantijų buvo išduota įmonėms, veikiančioms ilgiau nei penkerius metus.

„Šią tendenciją patvirtina ir INVEGA užsakytas žinomumo tyrimas. Penktadalis tyrimo dalyvių nurodė ketinantys artimiausiu metu kreiptis dėl paskolos, finansavimas dažniausiai būtų naudojamas verslo plėtrai (76 proc.)", - teigia A. Slapšienė.

2016 metų birželio mėnesį atliktos Lietuvos gyventojų ir verslo atstovų apklausos duomenimis, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų išreiškė norą turėti nuosavą verslą, kas antras (49 proc.) iš jų planuotų imti paskolą verslo pradžiai.

„Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad lietuviams verslumo tikrai netrūksta ir apie savo nuosavą įmonę svarsto nemažai žmonių. Reikia tikėtis, kad pradedantieji verslininkai vis drąsiau žengs pirmuosius nuosavo verslo žingsnius. Verslo naujokams nemažą dėmesį skiria valstybė, o įvairios lengvatinės paskolos vis dažniau tampa galimybe įgyvendinant savo svajonę", - sako „Swedbank" atstovas A. Janušauskas.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9