Kaip tampama skaičiavimo mintinai genijumi?

Dešimtmetė olimpiados nugalėtoja per pusę minutės mintyse sudėjo ir atėmė 70 skaičių.

Vilniuje vykusios didžiausios Baltijos šalių skaičiavimo mintinai olimpiados nugalėtoja tapo dešimtmetė vilnietė Rustė Kryžanauskaitė.

Ji nugalėjo daugiau nei 280 „Menar“ olimpiados dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos per 30 sekundžių teisingai mintyse sudėjusi ir atėmusi 70 ekrane parodytų skaičių. Nors tokie gabumai atrodo neįtikėtini, tik nedaug nuo jos atsiliko kiti olimpiados finalo dalyviai.

Pasirodo, tapti skaičiavimo mintinai profesionalu gali beveik kiekvienas, tam reikia tik pastangų ir žinių. O pasitelkus specialius metodus, matematikos gali išmokti net ir specialių poreikių turintys vaikai.

Treniruodavosi savaitgaliais

Rustė džiaugiasi pergale ir sako, kad jos tikėjosi. Trečius metus „Menar akademijos“ užsiėmimus lankanti ir aplinkinius savo gebėjimais stebinanti mergaitė prisipažino, kad ruošdamasi įdėjo daug darbo: „Olimpiadai ruošiausi visus metus, treniruodavausi kiekvieną savaitgalį.“

Specialios skaičiavimo atmintinai technikos galima pradėti mokytis nuo 4 metų, kuri išmoko skaičiuoti neįtikėtinu greičiu – jau po metų net pradinių klasių vaikai pradeda mintinai skaičiuoti greičiau už tėvus. Taip pat vaikai išmokomi pažinti laiką, pritaikyti matematikos žinias praktiškai parduotuvėje ar namie.

Vis dėlto norint pasiekti gerų rezultatų, reikia dirbti, pripažįsta „Menar akademijos“ direktorė Vaida Zibalytė: „Kas vyksta olimpiados metu paprastiems žmonėms sunkiai suvokiama, o akademijos vaikams – kasdieninė duona.“

Akademijos moksleivio Mato tėtis teigia, jog savo vaiko matematinius gabumus pastebėjo labai anksti, nes jis jau būdamas pusantrų metukų pradėjo spręsti rimtesnius uždavinius. Dabar tėvai pripažįsta, kad gerus rezultatus lemia ne tik gabumai, bet ir darbas, nors iš pradžių atrodė, kad taip greitai skaičiuojantys vaikai turi ypatingų talentų: „Kas pirmą kartą pamato, tikrai lieka didelis įspūdis. Kai patys pamatėme tokius vaikus, pagalvojome, kad tai kažkas nerealaus, atrodo, rankytėm mojuoja ir suskaičiuoja kosmines sumas – įspūdį tikrai padaro.“

Ugdomi abu smegenų pusrutuliai

Mokytis mintinio skaičiavimo gali ne tik matematikai gabūs mokiniai. Dalis vaikų į akademiją ateina ugdyti dėmesio ar atminties. Ne vienas olimpiados svečias stebėjosi, kodėl atliekant didelės koncentracijos reikalaujančias užduotis salėja leidžiama tranki muzika.

„Muzika vaikams nė kiek nemaišo, nes jie yra išlavinę savo koncentraciją. Mokėdami valdyti dėmesį, jie geba vienu metu atlikti keletą užduočių, pavyzdžiui, vienu metu gali dainuoti ir skaičiuoti skaičių sekas“, – šį neįprastą mokymo metodą aiškina akademijos mokytoja Jurgita Žilionė.

Atliekant mintinio skaičiavimo užduotis veikia abu smegenų pusrutuliai. Kairysis smegenų pusrutulis atsakingas už loginį sistemingą informacijos apdorojimą ir yra susijęs su argumentacija, kalba. Dešiniojo pusrutulio veikla susijusi su emocijomis, menu, vaizduote, kūrybiškumu. Vaikai skaičiavimus atlieka neužsirašydami, o skaičiuodami mintyse – rankomis ore stumdydami įsivaizduojamus skaitliuko „Abacus“ kamuoliukus. Tokiu būdu sprendžiant aritmetines užduotis veikia tiek kairysis, tiek dešinysis pusrutuliai.

O lavinant abu smegenų pusrutulius lavėja ir intelektas. Bendrame Didžiosios Britanijos, Airijos ir Sudano universitetų atliktame tyrime buvo nustatyta, kad vaikų, įsisavinusių „Abacus Mental Arithmetic“ programą, IQ padidėjo vidutiniškai 7,11 punktais.

Matematiką gali suprasti visi

Paklausus, ar visi vaikai gali išmokti puikiai skaičiuoti, V. Zibalytė atsako teigiamai: „Žmonės linkę manyti, kad jiems arba lemta mokėti matematiką, arba ne. Tačiau vaikų gebėjimas ir noras mokytis matematikos dažnai priklauso nuo to, kaip yra mokoma“.

Pasak specialistės, „Oxford University Press“ yra sukurusi metodiką „Numicon“, kuri suvokti skaičius moko per praktiką, lietimą, žaidimą bei vizualizaciją. Naudojamos priemonės padeda matyti bei paliesti aritmetinio veiksmo rezultatą, todėl įsiminti ir atlikti aritmetinius veiksmus yra daug lengviau.

„Šiuolaikiniams vaikams nebetinka tradicinės pamokos. Reikalingi metodai, kurie ne tik suteikia žinių, bet ir visapusiškai ugdo gebėjimus“, – sako anksčiau pradinių klasių mokytoja dirbusi J. Žilionė, šiuo metu mokanti vaikus mintinio skaičiavimo.

„Numicon“ metodika mokomi 4-12 m. vaikai. Įvairiose šalyse ji taip pat puikiai pasiteisino lavinant įvairius raidos bei mokymosi sutrikimus turinčių vaikų matematinius gebėjimus.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9