Naujienos

Optoelektronikos revoliucija veda organinio lazerio link

2018-04-05 19:18:46

Organinės molekulės gyvojoje gamtoje atlieka daug įvairių funkcijų: leidžia efektyviai kaupti saulės energiją augaluose, veikia kaip cheminiai ar fiziniai jutikliai gyvūnų kūnuose, padeda perduoti ir apdoroti informaciją žmogaus smegenyse.

Šiandien dėl organinių medžiagų stebime revoliucinius pokyčius elektronikoje, kai įprastus neorganinių puslaidininkių elektronikos prietaisus keičia organinės elektronikos prietaisai. Dėl tokių išskirtinių savybių kaip ekologiškumas, lankstumas ar ekonomiškumas organinės medžiagos jau naudojamos naujos kartos šviestukuose, saulės elementuose ar plonasluoksniuose tranzistoriuose.

Nepaisant sparčios pastarųjų dešimtmečių optoelektronikos technologijų plėtros, organinių medžiagų pritaikymas lazerinių technologijų srityje vis dar atrodo sunkiai pasiekiamas. Tačiau Vilniaus universiteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto fizikai pradėjo tyrinėti šiuolaikinio pažangaus optoelektronikos mokslo galimybes ir aiškinasi, ar įmanoma iš pigiai atsieinančių organinių medžiagų sukurti elektra kaupinamą naujos kartos mažų matmenų lazerį.

Organinius šviestukus naudoja ir „Apple“

Proveržis organinės elektronikos moksle įvyko, kai Alanas Jay Heegeris kartu su kolegomis 1977 m. pademonstravo elektrinį laidumą organiniuose polimeruose, nors iki tol tai atrodė neįmanoma. Prireikė dar daugiau nei dešimtmečio, kad būtų sukurti pirmieji praktiškai taikomi organinės elektronikos prietaisai – organiniai šviestukai (OLED – organic light emitting diode), kurių tobulinimas užtikrino spartų tolimesnį šios naujos mokslo srities augimą, o 2000 m. už laidžių polimerų atradimą ir plėtojimą A. Heegeris su kolegomis gavo chemijos Nobelio premiją.

Šiandien OLED ekranus išmaniesiems telefonams renkasi tokie rinkos gigantai kaip „Apple“ ir „Samsung“. Rinkoje jau atsiranda ir pirmosios saulės celės, medicininiai jutikliai ar tranzistoriai, pagaminti organinių medžiagų pagrindu.

Nepaisant spartaus organinės elektronikos technologijų proveržio per pastaruosius kelis dešimtmečius, šiandien vis dar nėra aišku, kaip sukurti veikiantį organinio lazerio prototipą, kuris būtų kaupinamas elektros energija. Ši, atrodytų, neįveikiama problema sulaukia vis didesnio mokslininkų bendruomenės susidomėjimo, kurį lemia tokios išskirtinės organinių lazerių savybės kaip suderinamumas su biologinėmis sistemomis, galimybė gaminti molekulės matmenų lazerius ir nedidelė prietaisų gamybos kaina.

Organinių lazerių era

Idėja naudoti organines medžiagas lazerinėse technologijose nėra nauja, dėl išskirtinių savybių jos tapo patrauklia dažų lazerių stiprinimo terpe. Pirmieji dažų lazerių tyrimai buvo publikuoti septintojo dešimtmečio pradžioje, praėjus vos keleriems metams po pirmųjų sėkmingų lazerio demonstracijų 1960 m. Dažų lazeriuose organinės molekulės, ištirpintos tirpiklyje, yra kaupinamos optiškai, pavyzdžiui, ksenono lempos žybsniais. Dažų molekulių gausa lėmė platų lengvai derinamos spinduliuotės spalvos (nuo mėlynos iki infraraudonos) pasirinkimą, kuris buvo sunkiai pasiekiamas kitomis tuomet naudojamomis technologijomis. Tai lėmė dažų lazerių populiarumą ir paplitimą pramonėje, medicinoje ir moksle. Ilgą laiką dažų lazeriai buvo laikomi lyderiais ypač trumpų impulsų ir didelės galios lazerių srityse.

Prieš kelis dešimtmečius neorganiniuose kristaluose Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkų pademonstruotas parametrinio stiprinimo metodas leido sukurti rinkai tinkamus, derinamos spinduliuotės spalvos, trumpo impulso ir ypač stabilius didelės galios lazerius. Augantis šios naujos technologijos populiarumas gerokai sumažino dažų lazerių poreikį. Tačiau žinios apie organines molekulines sistemas lazerinėse technologijose buvo pritaikytos ir kitose srityse. Dažų pigmentas rodaminas, kuris buvo naudojamas pirmuosiuose dažų lazerių tyrimuose, iki šios dienos yra plačiai taikomas biotechnologijoje kaip žymeklis vykdant fluorescencinės mikroskopijos tyrimus. Teorinės žinios apie organinių medžiagų sąveiką su šviesa buvo pritaikytos aiškinant fotosintezės reakcijas ir kuriant medžiagas OLED šviestukams.

Yra ištyrinėta daugybė lazerių kaupinimo būdų: cheminiai, elektros srovės, optiniai, įvairių dalelių pluoštais. Labiausiai paplito prieš kelis dešimtmečius sukurtos elektra kaupinamos neorganinių puslaidininkių lazerių technologijos. Dabar jos yra taikomos kone visur ir sudaro beveik pusę lazerių rinkos pardavimų.

Paskatinti puslaidininkių lazerių sėkmės optinės komunikacijos, medicinos ir mokslo srityse, mokslininkai ėmė tirti galimybę elektros srovės kaupinimo technologiją pritaikyti ir organiniams lazeriams. Deja, ši užduotis pasirodė gerokai sudėtingesnė, negu buvo manyta, ir sprendimų jai įgyvendinti yra ieškoma dar ir šiandien.

Elektrinio kaupinimo iššūkis

Vienas pagrindinių organinės elektronikos mokslo tikslų – elektra kaupinami lazeriai. Jų sukūrimas leistų atsisakyti išorinio optinio kaupinimo elemento, kuriam dabartinių mokslinių tyrimų metu naudojami didelės galios puslaidininkiniai neorganiniai šviestukai arba kiti lazeriai. Galimybė organinius lazerius kaupinti elektros energija leistų smarkiai sumažinti jų matmenis, gaminti lanksčius prietaisus, kurių gamybos kaina, tikėtina, būtų daug žemesnė, palyginti su kitomis lazerinėmis technologijomis.

Skirtingai negu įprasti apšvietimo prietaisai – šviestukai, lazeriai reikalauja daug didesnio kaupinimo energijos tankio, kuriam organinės medžiagos nėra atsparios. Net esant stipriam saulės apšvietimui (apie 0.1 W/cm2) augalai naudoja specialų fotoapsaugos mechanizmą, ką jau kalbėti apie tūkstančius kartų stipresnį sužadinimą, įprastą lazerio veikimui. Siekdami išvengti neigiamų stipraus elektrinio sužadinimo efektų mokslininkai pasiūlė kelias inovatyvias strategijas.

Stipraus sužadinimo sąlygomis organiniuose lazeriuose yra stebimi neigiami šalutiniai efektai, pavyzdžiui, dviejų sužadintų molekulių dūžiai – kai erdvėje susidūrus dviem sužadinimams lieka vienas ir taip staigiai prarandami naudingi spinduliavimo centrai. Viena iš pagrindinių strategijų siekiant to išvengti – spinduliuojančias molekules perkelti į kitų molekulių matricą ir taip jas atskirti erdvėje. Neseniai buvo pastebėta, kad apsisaugodamas nuo didelio sužadinimo tankio žaliasis fluorescencinis proteinas (GFP – green fluorescent protein), natūraliai egzistuojantis kai kurių rūšių medūzose, geba reguliuoti atstumus tarp spinduliuojančių centrų ir taip sumažinti sužadinimo praradimą.

Vis dėlto viena didžiausių problemų, su kuria susiduriama kuriant organinės elektronikos prietaisus, yra palyginti prastas organinių sluoksnių laidumas, kuris neleidžia pasiekti didelių elektros srovių organiniuose prietaisuose. Nors tai netrukdo organiniams šviestukams, saulės elementams ar jutikliams sėkmingai funkcionuoti, tačiau tam, kad veiktų lazeris, reikėtų net kelis tūkstančius kartų didesnės elektros srovės negu įprastiems organinių puslaidininkių prietaisams.

Šiuo metu Japonijos mokslininkai jau kuria naujas prietaisų konstrukcijas, kurios leidžia pasiekti daugiau nei 1 kA/cm2 elektros srovės tankį organiniuose šviestukuose – to turėtų užtekti lazerio veikimo režimui.

Norint sumažinti didelio sužadinimo efektus, reikia lygiagrečiai optimizuoti organinių medžiagų savybes, kurios leistų pasiekti lazerio priverstinę spinduliuotę prie žemiausių įmanomų elektros srovių. Problemas, susijusias su elektriniu kaupinimu, bandoma spręsti taikant inovatyvias prietaisų konstrukcijas, gerinant rezonatorių kokybę (tai padeda sumažinti stimuliuoto spinduliavimo slenkstį) ir kuriant inovatyvias organines medžiagas stiprinimo terpei.

Išeitis – organiniai kristalai

Daugumoje organinės elektronikos prietaisų yra naudojami amorfiniai medžiagos sluoksniai, kuriuose molekulės išsidėsčiusios atsitiktinai, tačiau dėl šios netvarkos nukenčia elektros laidumo savybės. Viena naujausių ir inovatyviausių organinių lazerių technologijų yra paremta organinių kristalų naudojimu.

Organiniuose kristaluose molekulės grupuojasi tvarkingai, todėl juose elektros laidumo savybės yra daug geresnės. Pakankamai aukštos kokybės organinius kristalus galima auginti tiesiog kambario temperatūroje iš tirpalo. Tuo tarpu įprastoms puslaidininkinėms technologijoms naudojamų neorganinių kristalų auginimas daug sudėtingesnis, jam reikia ypač aukštos temperatūros.

Organinių kristalų privalumas yra tas, kad juose įmanoma suderinti elektrinio laidumo ir liuminescencines savybes. Tačiau norint optimizuoti šias savybes reikia tiksliai parinkti molekulines struktūras, kurios lemia molekulių grupavimosi ypatybes ir tarpusavio sąveiką kristale. Žinoma, kad labai maži (nanometrų eilės) molekulių grupavimosi pokyčiai gali daryti didelę įtaką fizikinėms savybėms.

Dauguma šiuo metu lazerio taikymams tiriamų organinių kristalų pasižymi mažu liuminescencijos našumu, todėl stebimi stimuliuotos spinduliuotės slenksčiai yra palyginti aukšti ir reikalauja ypač didelių elektros srovių lazerio kaupinimui.

Bendradarbiauja su organinės elektronikos pasaulio lyderiais

Susidomėję organinių kristalų galimybėmis Vilniaus universiteto mokslininkai nusprendė pritaikyti turimas žinias organiniams lazeriams kurti. Fiziko prof. Sauliaus Juršėno suburta organinės optoelektronikos grupė jau beveik dešimtmetį plėtoja organinių fotonikos ir elektronikos medžiagų technologijų tyrimus ir jų taikymą prietaisuose. Tyrimų sritys specifiškai susijusios su šviesą spinduliuojančių molekulių panaudojimu organiniuose šviestukuose, lazeriuose ir biologiniuose jutikliuose.

Prieš kelerius metus prasidėjęs universiteto fizikų bendradarbiavimas su Japonijos Kiūšiū universiteto OPERA centro (ang. Center for Organic Photonics and Electronics Research) mokslininkais atvėrė galimybes dalyvauti naujausiuose organinių lazerių tyrimuose. Šiuo metu OPERA mokslininkai yra vieni pasaulio lyderių organinės elektronikos prietaisų srityje, o netolimoje ateityje planuoja keliasdešimt milijonų eurų siekiančias investicijas būtent elektros srove kaupinamiems organiniams lazeriams tobulinti.

Bendradarbiaujant su Japonijos organinių medžiagų tyrimų centru buvo sukurta nauja bifluoreno molekulinių junginių serija ir pritaikyta aukšto grynumo kristalų auginimo technologija. Nauji kristalai pasižymėjo išskirtinėmis liuminescencinėmis savybėmis. Jų liuminescencijos našumas siekė 80 proc., o simuliuotos emisijos slenksčio vertės buvo rekordiškai žemos, palyginti su iki šiol tirtais kristalais. Tokioms vertėms pasiekti Vilniaus universiteto mokslininkai pasitelkė išmanaus molekulinių kristalų dizaino principus. Visų pirma buvo naudojamos mažos molekulės, kurių pailga struktūra leistų joms tinkamai grupuotis kristale, taip padidinant elektrinį laidumą. Tuo tarpu molekulėms naudojami fluoreno fragmentai, kurie yra žinomi spinduoliai organinių lazerių moksle, leido užtikrinti geras liuminescencines savybes.

Atlikdami detalią organinių kristalų spektroskopinę analizę, Vilniaus universiteto mokslininkai pastebėjo, kad kristalai, pasižymėję žemiausiomis stimuliuotos emisijos slenkstinėmis vertėmis, turėjo ir nedidelį kiekį atsitiktinių defektų (kristale įterptų skirtingo tipo molekulių). Kristaluose įterptos defektinės būsenos leido erdviškai atskirti spindulinius centrus ir taip sumažinti sugerties nuostolius ir stipraus sužadinimo įtaką. Toks spinduliuotės centrų atskyrimas yra įprasta praktika tiek neorganiniuose lazeriuose, tiek amorfinių sluoksnių organiniuose lazeriuose, tačiau ji iki šiol buvo mažai taikyta organinių kristalų srityje.

Nanolazeriai Lietuvoje – artima ateitis?

Sparčiai plėtojamas organinių lazerių mokslas netolimoje ateityje leis atsakyti į daugelį klausimų: Kokią didžiausią elektros srovę gali perduoti organinės medžiagos? Kokios sąlygos yra būtinos užtikrinti lazerio veiklai? Kokios yra organinių medžiagų galimybių ribos? Ar įmanomi pavienių molekulių lazeriai?

Organinių lazerių tyrimus skatina didelis jų pritaikymo potencialas medicinos, optinės komunikacijos, spektroskopijos ir kitose pramonės srityse. Kadangi organinės medžiagos pasižymi palyginti dideliu stiprinimo koeficientu ir žemomis stimuliuotos spinduliuotės slenksčių vertėmis, jas būtų galima naudoti mikro- ar net nanolazerių gamybai, įterpiant mažus lazerius į mikroprocesorius arba pritaikant juos veikti gyvo organizmo viduje.

Kita svarbi organinių lazerių savybė – biosuderinamumas, kylantis iš to, kad lazeriams galima naudoti panašias į aptinkamas gamtoje molekules. Šiuo metu biologiniai tyrimai yra viena pagrindinių organinių lazerių pritaikymo sričių. Naudojant lazerinių dažų žymėjimo technologijas, galima tūkstančius kartų tiksliau negu įprastais fluoresceninės mikroskopijos metodais sekti biologinius procesus molekuliniu lygmeniu, pavyzdžiui, konformacinius DNR pokyčius ją veikiant išoriniais stimulais arba vaistais.

Įdomiausi pastarųjų metų organinių lazerių taikymai yra susiję su biologinėmis ląstelėmis. Pasitelkdami šiuolaikinę genų inžineriją mokslininkai įterpė GFP proteiną į žinduolio ląstelę, kad sukurtų lazerį tiesiog ląstelės viduje. Naudojant šį biolazerį buvo galima stebėti gyvosios ląstelės viduje vykstančius metabolizmo procesus.

Dėl šiuolaikinės cheminės sintezės jau galime kurti įvairiausias funkcijas atliekančias molekules daug greičiau, nei tai daro gamta. Pasitelkiant „sistemų mokymosi“ kompiuterinio modeliavimo technologijas ir mokslininkų fizikos, chemijos, biologijos žinias jau yra identifikuojami potencialūs, iki šiol mokslininkų nesukurti, organiniai junginiai vaistams, baterijoms, saulės elementams ar šviestukams. Tik laiko klausimas, kada įminsime ir organinio elektra kaupinamo lazerio mįslę.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-01-23 07:01:01

Vaidotas Zemlys - Balevičius matematiškai apie pandemiją Lietuvoje

"Logaritminė skalė parodo kad dar tik pradedam valdyti epidemiją. Nors kritimas buvo nuo 3000 7 dienų vidurkio per piką iki 1000 7 dienų vidurkio dabar, logaritminėje skalėje tai neatrodo įspūdingai.
       2021-01-22 17:30:58

Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas atsistatydina

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas traukiasi iš užimamų pareigų. Apie tokį savo sprendimą penktadienį jis pranešė LSDP tarybai.
       2021-01-22 15:05:19

COVID-19 iššūkiai Vilniuje: poliklinikos pamažu atsiveria pacientų vizitams

Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastarosiomis savaitėmis sumažėjus užsikrėtimų COVID-19 skaičiui, ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikėjai rengia atsargias schemas sugrįžimui prie įprasto darbo organizavimo.
       2021-01-22 10:20:25

Asmeninė kavinė namuose: kaip technologijos keičia kavos gėrimo tradicijas

Daugelis savo ryto neįsivaizduoja be gardžios kavos puodelio. Šis ritualas suteikia dienai energijos  bei skatina žvaliai kibti į darbus. Daugiau laiko praleisdami namuose, norime mėgautis lyg prabangioje kavinėje ruošto gėrimo skoniu.
       2021-01-22 10:10:10

Vilniaus TV bokštas efektingu šviesų šou sveikins Vilnių

Sausio 24 ir 25 dienomis Vilniaus televizijos bokštas nušvis naujomis spalvomis, taip sveikindamas 698 metų sukaktį švenčiantį Vilniaus miestą, jo gyventojus ir svečius. Šviesų, kintančių pagal muziką, šou bus surengtas kaip jungtinis Vilniaus šviesų festivalio, Telecentro ir radijo stoties M1 kūrybos projektas.
       2021-01-22 10:02:06

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

Personalo specialistai per karantiną dažnai išgirsta prašymą „sucementuoti komandą“, sutvirtinti prie skirtingų ekranų dirbančių žmonių motyvaciją, tarpusavio bendravimą, darbo etiką.
       2021-01-22 09:57:12

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1032 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 9568 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1032 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,1% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 6957
       2021-01-22 09:55:09

Senjorės Irenos patirtis: technologijos padeda ir karantiną leisti Kipre

Netrukus 71–ąjį gimtadienį švęsianti Irena Armanavičienė jį sutiks Kipre, kur gyvena jau nuo lapkričio pabaigos – mat dėl pandemijos aplinkybių atšaukus skrydžius žiemą leisti tenka šioje Viduržemio jūros saloje.
       2021-01-21 14:45:18

Sniegas – grėsmė statiniams: Lietuvoje apsisaugoję vos keletas pastatų

Nors gausiu sniegu žiemos džiugina vis rečiau, tačiau nenuspėjamas klimatas didelį kiekį kritulių gali atnešti labai netikėtai, o tokiems atvejams pasiruošę turėtų būti ne tik kelininkai.
       2021-01-21 09:37:12

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 10106 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,2% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7147
       2021-01-21 09:22:25

Vaikų miegas: be telefonų ir jau nuo 7 val. vakaro

Ilgą laiką buvo galvojama, kad kuo mažiau miegi, tuo sėkmingesnis esi. Šiandien šis įvaizdis griaunamas ir vis daugiau žmonių įvertina kokybiško poilsio svarbą. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, kad klientai dažnai teiraujasi ne tik dėl savo, bet ir dėl įvairių vaikus kankinančių miego sutrikimų.
       2021-01-21 08:59:50

Tenerifė: vasariškos šilumos išsiilgę keliautojai derina keliones

Kelionių organizatoriai įvardija ne vieną priežastį, dėl kurios ryžtasi palengva atnaujinti užsakomuosius skrydžius. Tarp jų – ne tik prasidėjusi vakcinacija, bet ir keliauti norintys ir galintys asmenys bei vis didesnis Covid-19 persirgusiųjų, kurių Lietuvoje vien oficialiais duomenimis – daugiau nei 110 tūkst. – skaičius.
       2021-01-21 08:35:13

Kaip spręsti dažniausias išmaniųjų problemas?

Išmanusis telefonas šiandien daugeliui yra tapęs nepamainomu kasdienybės palydovu ir pagalbininku kone visos srityse. Visgi išmaniųjų savininkai neišvengia su šiais įrenginiais susijusių problemų, kurių sprendimai dažnai gali būti labai nesudėtingi, tačiau apie juos paprasčiausiai nežinoma.
       2021-01-21 08:31:21

Vaisiai: paprasti patarimai, kaip juos išsirinkti ir laikyti namuose

Žiema ir su ja atkeliavęs šaltis – išbandymas kiekvieno organizmui, todėl reikia nepamiršti jo aprūpinti vitaminais, o vienas iš natūraliausių ir skaniausių šaltinių, kuriuose gausu vitaminų – vaisiai. Tačiau kaip išrinkti vaisius ir tinkamai juos laikyti namuose?
       2021-01-21 08:27:39

Nedarbo grimasos: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų.
       2021-01-21 08:23:05

Vairavimas žiemą: svarbu atsakingai įvertinti eismo sąlygas

Žiemos sąlygos gali būti itin permainingos. Kartais net tą pačią dieną gali lyti, kristi sniegas, šlapdriba, formuotis plikledis arba staigiai kristi oro temperatūra, todėl prieš kiekvieną kelionę vairuotojai turėtų itin atidžiai įvertinti esamas eismo sąlygas.
       2021-01-21 08:02:54

MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu

Globalią rinką atitinkančios studijos, tarptautiškumas ir skatinimas mokytis visą gyvenimą. Taip Mykolo Romerio universitetas (MRU) sieks įveikti aukštųjų mokyklų konkurenciją ir pelnyti geriausio socialinių mokslų srities universiteto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
       2021-01-21 07:46:50

Šalčiausiomis dienomis gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai augo dvigubai

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, šalčiausiomis pastarojo meto paromis nuo sausio 14 iki 18 d. Lietuvos vartotojai sunaudojo iki 2 kartų daugiau, o atskirais atvejais ir iki keliolikos kartų daugiau gamtinių dujų nei pirmomis sausio dienomis.
       2021-01-21 07:12:24

Grūdų supirkimo kainos muša rekordus: kas laukia vartotojų?

Metų pradžia pasaulio grūdų rinkose prasidėjo kainų pasiutpolke – šią savaitę kviečių ateities supirkimo kainos tarptautinėse biržose pašoko iki 240 eurų už toną.
       2021-01-21 07:08:19

Ką turėtume žinoti apie pandemijos išpopuliarintą pulsoksimetrą?

Pasaulyje siaučiant pandemijai, koronavirusu COVID-19 užsikrėtę žmonės gali jaustis tarsi kvėpuodami išretėjusiu oru aukštai kalnuose.
       2021-01-20 14:51:07

Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikimas

Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikime – dėmesys 5G ryšiui, valstybinio kritinio ryšio tinklo kūrimui, Elektroninių ryšių įstatymo projektui.
       2021-01-20 13:22:34

Kas kiša koją sėkmingai įmonės skaitmenizacijai?

Skaitmenizaciją galime vadinti šių dienų verslų našumo ir efektyvumo revoliucija. Į procesų skaitmenizavimą investuoja ne tik įmonės, bet ir valstybė, kuri ragina didinti skaitmenizacijos plėtrą – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros duomenimis, 2020 metų viduryje Lietuva skaitmenizacijos plėtros projektams skyrė 15,3 mln Eur.
       2021-01-20 13:19:37

Vyriausybė pritarė „burbulų“ kūrimui – leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

Siekdama pagerinti emocinę vienišų žmonių sveikatą karantino metu, trečiadienį Vyriausybė numatė išimtis, kada būtų leidžiama susitikti dviejų namų ūkių nariams.
       2021-01-20 11:26:26

Vyriausybė didina miškingumą: perduota 3,5 tūkst. ha žemės miškams įveisti

Nacionalinė žemės tarnyba perduoda Valstybinių miškų urėdijai valdyti dar 292 valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių bendras plotas – 3,5 tūkst. ha. Taip trečiadienį nutarė Vyriausybė.
       2021-01-20 10:56:43

Kaip apsisaugoti nuo viruso, kai tenka vykti į parduotuvę?

Likti namuose ir susilaikyti nuo išvykų – taip patariama stabdyti koronaviruso plitimą. Tačiau kaip sumažinti užsikrėtimo tikimybę, kai išvykti iš namų yra privaloma, o kelionės tikslas – maisto prekių parduotuvė?
       2021-01-20 10:08:55

Linas Kojala apie JAV ir prezidento inauguraciją

"Ronaldas Reaganas, kadaise diskutuodamas apie savo iki-prezidentinę profesiją, sau įprastu stiliumi atkirto: o kaip prezidentas gali nebūti aktorius? Ne tik pasaulis, bet ir amerikiečiai dažnai JAV politiką mato išskirtinai per prezidento figūrą.
       2021-01-20 09:36:22

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1232 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 10764 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1232 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,2% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7325
       2021-01-20 08:40:49

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

Remiantis oficialiais 2020 m. portalo „Statista“ duomenimis, „Facebook“ su 2,7 milijardo aktyvių vartotojų be konkurencijos išlieka populiariausiu socialiniu tinklu pasaulyje.
       2021-01-19 11:17:47

Intensyvaus šildymo sezono metu padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Jonavoje sausio 17 d. vidutinė 24 val. kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore viršijo ribinę vertę.
       2021-01-19 10:59:30

„LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją

Lietuvos geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra" pasirašė beveik 16 mln. eurų vertės sutartį dėl radijo ryšio sistemos modernizacijos ir priežiūros. Ši GSM-R standarto sistema yra naudojama traukinių eismo valdymui Lietuvoje.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.