- Vaidotas Zemlys - Balevičius matematiškai apie pandemiją Lietuvoje.
- Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas atsistatydina.
- COVID-19 iššūkiai Vilniuje: poliklinikos pamažu atsiveria pacientų vizitams.
- Asmeninė kavinė namuose: kaip technologijos keičia kavos gėrimo tradicijas.
- Vilniaus TV bokštas efektingu šviesų šou sveikins Vilnių.
- Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1032 nauji koronaviruso atvejai.
- Senjorės Irenos patirtis: technologijos padeda ir karantiną leisti Kipre.
- Sniegas – grėsmė statiniams: Lietuvoje apsisaugoję vos keletas pastatų.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai.
- Šventinės kino filmų ir spektaklių peržiūros – namuose.
- Ar žinote, kurio prietaiso naudojimas karantino metu augo kone 70 proc.?
- Prognozės TV ateičiai – virtuali realybė ir tave pasirenkančios reklamos.
- „LG OLED“ televizorius ir X serijos „XBOX“ atskleidžia žaidimo naujus potyrius.
- Euronews vasarą pakeitė savo TV programos dažnį.
- TV auditorijos tyrimo rezultatai 2020 m. rugsėjis.
- Ar šunys mato ir supranta tai, ką rodo televizorius?
- 5 vertingi patarimai, kaip į svetainės interjerą integruoti televizorių.
- Sprendimas stabdyti neteisėtą televizijos programų platinimo veiklą internete.
- Nematoma išmaniosios TV pusė: kaip filmai ir serialai pasiekia jūsų ekraną.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?
- Radijo stotis „M-1“ išsikelia į atsinaujinusius „Senukus“.
- Didelės galios vidurinių bangų siųstuvo instaliavimas Viešintose baigtas.
- Septynios tonos žodžio laisvės - įjungtas radijo programų siųstuvas.
- UR ministras dalyvaus JAV Lietuvai perduoto radijo siųstuvo inauguracijoje.
- „Radistai“ šėlo tiesiog parduotuvėje.
- LRT KLASIKĄ ir LRT OPUS girdės daugiau klausytojų.
- UAB „ŽINIŲ RADIJAS“ skirtas įspėjimas.
- „Bitė“ užbaigė „Mezon“ įsigijimo sandorį.
- „Telia Lietuva“ bandymas blokuoti „Mezon“ sandorį gali atnešti žalos visuomenei.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Ir vėl baigėsi mobilieji duomenys? Ką daryti, kad jų užtektų ilgiau.
- „Internet Explorer“ naršyklei sukanka 25 metai.
- Po karantino: „Zoom“ išlieka 10 kartų populiaresnis, „TikTok“ – auga.
- Testas: ar viską žinote apie „Wi-Fi“?
- RRT skelbia interneto spartos matavimų duomenis Vilniaus mieste.
- „Telia“: ryšio srautų gyventojams ir verslui neribosime.
- Visa informacija apie koronavirusą – vienoje vietoje.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
- „Adobe“: „Flash Player“ pabaiga.
- Saugumo ekspertai: įvykus įsilaužimui susirūpinti saugumu yra per vėlu.
- Pasaulines milžines parklupdę slapukai dažnai ignoruojami ir Lietuvoje.
- „Microsoft“: programišiai naudoja vis sudėtingesnes kibernetines atakas.
- VILNIUS TECH ekspertai pataria: kaip išsirinkti tinkamą kompiuterinę įrangą?
- 2020 m. kibernetiniai nusikaltėliai prisitaikė prie skaitmenizacijos.
- Operacinės sistemos, kurios galėjo, bet neužkariavo pasaulio.
- Gudrybės, kaip susikurti gerą slaptažodį: gal jaustukai?
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Reformuojama Tarptautinė vienetų sistema SI.
- Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?
- Lietuvos matematikai kuria virtualią realybę.
- Optoelektronikos revoliucija veda organinio lazerio link.
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Patentuotos technologijos dar nevirtusios realybe.
- Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbius diegiant 5G ryšio tinklus.
- Revoliucijos nesukėlusios technologijos: nuo riedžių iki išmaniųjų akinių.
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- Investavo į vibracijų energijos generatoriaus kūrėjus.
- „Samsung“ pristatė 8 terabaitų „SSD 870 QVO“ duomenų kaupiklį.
- Neperžengus namų slenksčio: technologijos, kurios padės prižiūrint senolius.
- Kaip nuotoliniam darbui išnaudoti visus turimus išmaniuosius įrenginius?
- Kodėl 5G Latvijoje atsiras anksčiau ir ką privalu žinoti?
- Naujųjų „Apple Watch“ išmaniųjų laikrodžių apžvalga.
- „Samsung“ pristatė naują duomenų kaupiklį „980 PRO“ – patiks žaidimų mėgėjams.
- Pristatyta kompiuteriui nenusileidžianti planšetė „Galaxy Tab S7“.
- „Samsung“ pristatė televizorių interneto vaikams – Z kartai.
- 7 klausimai, kurių negalima pamiršti prieš perkant naują telefoną.
- Pranokome fantastinę literatūrą arba kaip per 161 metus pasikeitė namų saugumas?
- 3 pasiūlymai, ką dar galima nuveikti su planšete.
- Perkate naują išmanųjį laikrodį? Viskas, į ką turite atkreipti dėmesį.
- CES 2018 – žvilgsnis į tai, kas jau šiais metais gali būti pasiūlyta pirkėjams.
- Kas užtikrina, kad išmaniuosius savo įrenginius valdysime tik mes patys?
- Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?
- Ar pilnas šaldytuvas veikia geriau? Kaip kasdien naudoti šaldytuvą?
- Namuose ir darbas, ir laisvalaikis – kaip saugiai naudotis elektros prietaisais?
- Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis.
- Buitinės įrangos pokštai: kaip prižiūrėti, kad gedimai nekainuotų visų santaupų?
- Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą.
- Dušo kabina be kalkių nuosėdų – misija įmanoma.
- Skalbimo mašinos, kurios pačios pasirenka tinkamą skalbimo ciklą.
- Kokie ženklai rodo, kad atėjo laikas įsigyti naują šaldytuvą.
- Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią.
- Tenerifė: vasariškos šilumos išsiilgę keliautojai derina keliones.
- Susigundę nuolaidomis kelionėms gali skaudžiai nukentėti.
- Skirtingi scenarijai subliuškus Baltijos šalių burbului: kurį pasirinks Lietuva?
- Daugumai Baltijos šalių žmonių ši vasara – be idealių atostogų.
- Italijos Kalabrija – vieta, kur atostogauja ir patys italai.
- Kelionės į Nidą – ar tikrai pamatyti Negyvąsias kopas yra prabanga?
- Pasitikrinkite ar žinote: 5 išmanūs „Google Maps“ triukai.
- Kelionių organizatorius „Tez Tour" stabdo keliones į Bulgariją.
- Frankfurtas – vieta, kurią privalote aplankyti.
- Lietuviai skuba atsigriebti: atostogų skraidinantys lėktuvai jau pilni.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas.
- „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ – Susisiekimo ministerijos parama.
- Ar esate matę šiuos kalėdinius filmus?
- Nykstančios lietuvių Kūčių ir Kalėdų tradicijos.
- Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai.
- Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
- Vilniuje „išdygo“ Agnės Kišonaitės instaliacija „Cukrinė širdis“.
- LNDT „Tartiufo“ triumfas Tbilisyje.
- Tarptautiniai LNDT spalio maršrutai.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Jeigu namuose yra keli kompiuteriai, o interneto ryšys užsakytas tik vienam kompiuteriui – ne bėda, maršrutizatorius gali išspręsti šią problemą ir internetas bus visuose jūsų kompiuteriuose. Nepamirškite jį apsaugoti slaptažodžiu ir WPA raktu. Kai nesinaudojate maršrutizatoriumi, jį galite visai išjungti.
- Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
Daugiau patarimų
- Gyvenimas ne visada duoda tai, ko nori - gyvenimas duoda tai, ko tau reikia.
- Jeigu idėja iš pirmo žvilgsnio neatrodo absurdiška – ji yra beviltiška.
- Kai ereliai tyli, papūgos plepa.
- Atsargiai veikti dar svarbiau negu išmintingai samprotauti.
- Pinigus kaupiančio žmogaus gyvenimas nėra laisvas, ir aišku, kad turtas nėra mūsų siekiamas gėris – juk jis yra tik priemonė kam nors kitam.
- Help on TV, IT issues - from the information, simple to the installation of antennas.
- Services and contacts.
- “Forbes”: Prof V. Šikšnys deserves to share the glory of this year’s Nobel Prize.
- Bitė to acquire Telecentras' IPTV business in Lithuania.
- How to Avoid Fake News about Coronavirus.
- Thoughts about DVB-T in Lithuania.
- Digital banks – a common practice or the distant future?
- “Digital Explorers” at the Forefront of EU - Africa Digital Partnership.
- What will drive institutional capital to crypto businesses?
- How to Choose a Wireless Cable TV Extender.
- Aide réception TV, TIC - à partir de petits travaux à l'installation d'antennes.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Optoelektronikos revoliucija veda organinio lazerio link
2018-04-05 19:18:46Organinės molekulės gyvojoje gamtoje atlieka daug įvairių funkcijų: leidžia efektyviai kaupti saulės energiją augaluose, veikia kaip cheminiai ar fiziniai jutikliai gyvūnų kūnuose, padeda perduoti ir apdoroti informaciją žmogaus smegenyse.
Šiandien dėl organinių medžiagų stebime revoliucinius pokyčius elektronikoje, kai įprastus neorganinių puslaidininkių elektronikos prietaisus keičia organinės elektronikos prietaisai. Dėl tokių išskirtinių savybių kaip ekologiškumas, lankstumas ar ekonomiškumas organinės medžiagos jau naudojamos naujos kartos šviestukuose, saulės elementuose ar plonasluoksniuose tranzistoriuose.
Nepaisant sparčios pastarųjų dešimtmečių optoelektronikos technologijų plėtros, organinių medžiagų pritaikymas lazerinių technologijų srityje vis dar atrodo sunkiai pasiekiamas. Tačiau Vilniaus universiteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto fizikai pradėjo tyrinėti šiuolaikinio pažangaus optoelektronikos mokslo galimybes ir aiškinasi, ar įmanoma iš pigiai atsieinančių organinių medžiagų sukurti elektra kaupinamą naujos kartos mažų matmenų lazerį.
Organinius šviestukus naudoja ir „Apple“
Proveržis organinės elektronikos moksle įvyko, kai Alanas Jay Heegeris kartu su kolegomis 1977 m. pademonstravo elektrinį laidumą organiniuose polimeruose, nors iki tol tai atrodė neįmanoma. Prireikė dar daugiau nei dešimtmečio, kad būtų sukurti pirmieji praktiškai taikomi organinės elektronikos prietaisai – organiniai šviestukai (OLED – organic light emitting diode), kurių tobulinimas užtikrino spartų tolimesnį šios naujos mokslo srities augimą, o 2000 m. už laidžių polimerų atradimą ir plėtojimą A. Heegeris su kolegomis gavo chemijos Nobelio premiją.
Šiandien OLED ekranus išmaniesiems telefonams renkasi tokie rinkos gigantai kaip „Apple“ ir „Samsung“. Rinkoje jau atsiranda ir pirmosios saulės celės, medicininiai jutikliai ar tranzistoriai, pagaminti organinių medžiagų pagrindu.
Nepaisant spartaus organinės elektronikos technologijų proveržio per pastaruosius kelis dešimtmečius, šiandien vis dar nėra aišku, kaip sukurti veikiantį organinio lazerio prototipą, kuris būtų kaupinamas elektros energija. Ši, atrodytų, neįveikiama problema sulaukia vis didesnio mokslininkų bendruomenės susidomėjimo, kurį lemia tokios išskirtinės organinių lazerių savybės kaip suderinamumas su biologinėmis sistemomis, galimybė gaminti molekulės matmenų lazerius ir nedidelė prietaisų gamybos kaina.
Organinių lazerių era
Idėja naudoti organines medžiagas lazerinėse technologijose nėra nauja, dėl išskirtinių savybių jos tapo patrauklia dažų lazerių stiprinimo terpe. Pirmieji dažų lazerių tyrimai buvo publikuoti septintojo dešimtmečio pradžioje, praėjus vos keleriems metams po pirmųjų sėkmingų lazerio demonstracijų 1960 m. Dažų lazeriuose organinės molekulės, ištirpintos tirpiklyje, yra kaupinamos optiškai, pavyzdžiui, ksenono lempos žybsniais. Dažų molekulių gausa lėmė platų lengvai derinamos spinduliuotės spalvos (nuo mėlynos iki infraraudonos) pasirinkimą, kuris buvo sunkiai pasiekiamas kitomis tuomet naudojamomis technologijomis. Tai lėmė dažų lazerių populiarumą ir paplitimą pramonėje, medicinoje ir moksle. Ilgą laiką dažų lazeriai buvo laikomi lyderiais ypač trumpų impulsų ir didelės galios lazerių srityse.
Prieš kelis dešimtmečius neorganiniuose kristaluose Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkų pademonstruotas parametrinio stiprinimo metodas leido sukurti rinkai tinkamus, derinamos spinduliuotės spalvos, trumpo impulso ir ypač stabilius didelės galios lazerius. Augantis šios naujos technologijos populiarumas gerokai sumažino dažų lazerių poreikį. Tačiau žinios apie organines molekulines sistemas lazerinėse technologijose buvo pritaikytos ir kitose srityse. Dažų pigmentas rodaminas, kuris buvo naudojamas pirmuosiuose dažų lazerių tyrimuose, iki šios dienos yra plačiai taikomas biotechnologijoje kaip žymeklis vykdant fluorescencinės mikroskopijos tyrimus. Teorinės žinios apie organinių medžiagų sąveiką su šviesa buvo pritaikytos aiškinant fotosintezės reakcijas ir kuriant medžiagas OLED šviestukams.
Yra ištyrinėta daugybė lazerių kaupinimo būdų: cheminiai, elektros srovės, optiniai, įvairių dalelių pluoštais. Labiausiai paplito prieš kelis dešimtmečius sukurtos elektra kaupinamos neorganinių puslaidininkių lazerių technologijos. Dabar jos yra taikomos kone visur ir sudaro beveik pusę lazerių rinkos pardavimų.
Paskatinti puslaidininkių lazerių sėkmės optinės komunikacijos, medicinos ir mokslo srityse, mokslininkai ėmė tirti galimybę elektros srovės kaupinimo technologiją pritaikyti ir organiniams lazeriams. Deja, ši užduotis pasirodė gerokai sudėtingesnė, negu buvo manyta, ir sprendimų jai įgyvendinti yra ieškoma dar ir šiandien.
Elektrinio kaupinimo iššūkis
Vienas pagrindinių organinės elektronikos mokslo tikslų – elektra kaupinami lazeriai. Jų sukūrimas leistų atsisakyti išorinio optinio kaupinimo elemento, kuriam dabartinių mokslinių tyrimų metu naudojami didelės galios puslaidininkiniai neorganiniai šviestukai arba kiti lazeriai. Galimybė organinius lazerius kaupinti elektros energija leistų smarkiai sumažinti jų matmenis, gaminti lanksčius prietaisus, kurių gamybos kaina, tikėtina, būtų daug žemesnė, palyginti su kitomis lazerinėmis technologijomis.
Skirtingai negu įprasti apšvietimo prietaisai – šviestukai, lazeriai reikalauja daug didesnio kaupinimo energijos tankio, kuriam organinės medžiagos nėra atsparios. Net esant stipriam saulės apšvietimui (apie 0.1 W/cm2) augalai naudoja specialų fotoapsaugos mechanizmą, ką jau kalbėti apie tūkstančius kartų stipresnį sužadinimą, įprastą lazerio veikimui. Siekdami išvengti neigiamų stipraus elektrinio sužadinimo efektų mokslininkai pasiūlė kelias inovatyvias strategijas.
Stipraus sužadinimo sąlygomis organiniuose lazeriuose yra stebimi neigiami šalutiniai efektai, pavyzdžiui, dviejų sužadintų molekulių dūžiai – kai erdvėje susidūrus dviem sužadinimams lieka vienas ir taip staigiai prarandami naudingi spinduliavimo centrai. Viena iš pagrindinių strategijų siekiant to išvengti – spinduliuojančias molekules perkelti į kitų molekulių matricą ir taip jas atskirti erdvėje. Neseniai buvo pastebėta, kad apsisaugodamas nuo didelio sužadinimo tankio žaliasis fluorescencinis proteinas (GFP – green fluorescent protein), natūraliai egzistuojantis kai kurių rūšių medūzose, geba reguliuoti atstumus tarp spinduliuojančių centrų ir taip sumažinti sužadinimo praradimą.
Vis dėlto viena didžiausių problemų, su kuria susiduriama kuriant organinės elektronikos prietaisus, yra palyginti prastas organinių sluoksnių laidumas, kuris neleidžia pasiekti didelių elektros srovių organiniuose prietaisuose. Nors tai netrukdo organiniams šviestukams, saulės elementams ar jutikliams sėkmingai funkcionuoti, tačiau tam, kad veiktų lazeris, reikėtų net kelis tūkstančius kartų didesnės elektros srovės negu įprastiems organinių puslaidininkių prietaisams.
Šiuo metu Japonijos mokslininkai jau kuria naujas prietaisų konstrukcijas, kurios leidžia pasiekti daugiau nei 1 kA/cm2 elektros srovės tankį organiniuose šviestukuose – to turėtų užtekti lazerio veikimo režimui.
Norint sumažinti didelio sužadinimo efektus, reikia lygiagrečiai optimizuoti organinių medžiagų savybes, kurios leistų pasiekti lazerio priverstinę spinduliuotę prie žemiausių įmanomų elektros srovių. Problemas, susijusias su elektriniu kaupinimu, bandoma spręsti taikant inovatyvias prietaisų konstrukcijas, gerinant rezonatorių kokybę (tai padeda sumažinti stimuliuoto spinduliavimo slenkstį) ir kuriant inovatyvias organines medžiagas stiprinimo terpei.
Išeitis – organiniai kristalai
Daugumoje organinės elektronikos prietaisų yra naudojami amorfiniai medžiagos sluoksniai, kuriuose molekulės išsidėsčiusios atsitiktinai, tačiau dėl šios netvarkos nukenčia elektros laidumo savybės. Viena naujausių ir inovatyviausių organinių lazerių technologijų yra paremta organinių kristalų naudojimu.
Organiniuose kristaluose molekulės grupuojasi tvarkingai, todėl juose elektros laidumo savybės yra daug geresnės. Pakankamai aukštos kokybės organinius kristalus galima auginti tiesiog kambario temperatūroje iš tirpalo. Tuo tarpu įprastoms puslaidininkinėms technologijoms naudojamų neorganinių kristalų auginimas daug sudėtingesnis, jam reikia ypač aukštos temperatūros.
Organinių kristalų privalumas yra tas, kad juose įmanoma suderinti elektrinio laidumo ir liuminescencines savybes. Tačiau norint optimizuoti šias savybes reikia tiksliai parinkti molekulines struktūras, kurios lemia molekulių grupavimosi ypatybes ir tarpusavio sąveiką kristale. Žinoma, kad labai maži (nanometrų eilės) molekulių grupavimosi pokyčiai gali daryti didelę įtaką fizikinėms savybėms.
Dauguma šiuo metu lazerio taikymams tiriamų organinių kristalų pasižymi mažu liuminescencijos našumu, todėl stebimi stimuliuotos spinduliuotės slenksčiai yra palyginti aukšti ir reikalauja ypač didelių elektros srovių lazerio kaupinimui.
Bendradarbiauja su organinės elektronikos pasaulio lyderiais
Susidomėję organinių kristalų galimybėmis Vilniaus universiteto mokslininkai nusprendė pritaikyti turimas žinias organiniams lazeriams kurti. Fiziko prof. Sauliaus Juršėno suburta organinės optoelektronikos grupė jau beveik dešimtmetį plėtoja organinių fotonikos ir elektronikos medžiagų technologijų tyrimus ir jų taikymą prietaisuose. Tyrimų sritys specifiškai susijusios su šviesą spinduliuojančių molekulių panaudojimu organiniuose šviestukuose, lazeriuose ir biologiniuose jutikliuose.
Prieš kelerius metus prasidėjęs universiteto fizikų bendradarbiavimas su Japonijos Kiūšiū universiteto OPERA centro (ang. Center for Organic Photonics and Electronics Research) mokslininkais atvėrė galimybes dalyvauti naujausiuose organinių lazerių tyrimuose. Šiuo metu OPERA mokslininkai yra vieni pasaulio lyderių organinės elektronikos prietaisų srityje, o netolimoje ateityje planuoja keliasdešimt milijonų eurų siekiančias investicijas būtent elektros srove kaupinamiems organiniams lazeriams tobulinti.
Bendradarbiaujant su Japonijos organinių medžiagų tyrimų centru buvo sukurta nauja bifluoreno molekulinių junginių serija ir pritaikyta aukšto grynumo kristalų auginimo technologija. Nauji kristalai pasižymėjo išskirtinėmis liuminescencinėmis savybėmis. Jų liuminescencijos našumas siekė 80 proc., o simuliuotos emisijos slenksčio vertės buvo rekordiškai žemos, palyginti su iki šiol tirtais kristalais. Tokioms vertėms pasiekti Vilniaus universiteto mokslininkai pasitelkė išmanaus molekulinių kristalų dizaino principus. Visų pirma buvo naudojamos mažos molekulės, kurių pailga struktūra leistų joms tinkamai grupuotis kristale, taip padidinant elektrinį laidumą. Tuo tarpu molekulėms naudojami fluoreno fragmentai, kurie yra žinomi spinduoliai organinių lazerių moksle, leido užtikrinti geras liuminescencines savybes.
Atlikdami detalią organinių kristalų spektroskopinę analizę, Vilniaus universiteto mokslininkai pastebėjo, kad kristalai, pasižymėję žemiausiomis stimuliuotos emisijos slenkstinėmis vertėmis, turėjo ir nedidelį kiekį atsitiktinių defektų (kristale įterptų skirtingo tipo molekulių). Kristaluose įterptos defektinės būsenos leido erdviškai atskirti spindulinius centrus ir taip sumažinti sugerties nuostolius ir stipraus sužadinimo įtaką. Toks spinduliuotės centrų atskyrimas yra įprasta praktika tiek neorganiniuose lazeriuose, tiek amorfinių sluoksnių organiniuose lazeriuose, tačiau ji iki šiol buvo mažai taikyta organinių kristalų srityje.
Nanolazeriai Lietuvoje – artima ateitis?
Sparčiai plėtojamas organinių lazerių mokslas netolimoje ateityje leis atsakyti į daugelį klausimų: Kokią didžiausią elektros srovę gali perduoti organinės medžiagos? Kokios sąlygos yra būtinos užtikrinti lazerio veiklai? Kokios yra organinių medžiagų galimybių ribos? Ar įmanomi pavienių molekulių lazeriai?
Organinių lazerių tyrimus skatina didelis jų pritaikymo potencialas medicinos, optinės komunikacijos, spektroskopijos ir kitose pramonės srityse. Kadangi organinės medžiagos pasižymi palyginti dideliu stiprinimo koeficientu ir žemomis stimuliuotos spinduliuotės slenksčių vertėmis, jas būtų galima naudoti mikro- ar net nanolazerių gamybai, įterpiant mažus lazerius į mikroprocesorius arba pritaikant juos veikti gyvo organizmo viduje.
Kita svarbi organinių lazerių savybė – biosuderinamumas, kylantis iš to, kad lazeriams galima naudoti panašias į aptinkamas gamtoje molekules. Šiuo metu biologiniai tyrimai yra viena pagrindinių organinių lazerių pritaikymo sričių. Naudojant lazerinių dažų žymėjimo technologijas, galima tūkstančius kartų tiksliau negu įprastais fluoresceninės mikroskopijos metodais sekti biologinius procesus molekuliniu lygmeniu, pavyzdžiui, konformacinius DNR pokyčius ją veikiant išoriniais stimulais arba vaistais.
Įdomiausi pastarųjų metų organinių lazerių taikymai yra susiję su biologinėmis ląstelėmis. Pasitelkdami šiuolaikinę genų inžineriją mokslininkai įterpė GFP proteiną į žinduolio ląstelę, kad sukurtų lazerį tiesiog ląstelės viduje. Naudojant šį biolazerį buvo galima stebėti gyvosios ląstelės viduje vykstančius metabolizmo procesus.
Dėl šiuolaikinės cheminės sintezės jau galime kurti įvairiausias funkcijas atliekančias molekules daug greičiau, nei tai daro gamta. Pasitelkiant „sistemų mokymosi“ kompiuterinio modeliavimo technologijas ir mokslininkų fizikos, chemijos, biologijos žinias jau yra identifikuojami potencialūs, iki šiol mokslininkų nesukurti, organiniai junginiai vaistams, baterijoms, saulės elementams ar šviestukams. Tik laiko klausimas, kada įminsime ir organinio elektra kaupinamo lazerio mįslę.

Vaidotas Zemlys - Balevičius matematiškai apie pandemiją Lietuvoje
"Logaritminė skalė parodo kad dar tik pradedam valdyti epidemiją. Nors kritimas buvo nuo 3000 7 dienų vidurkio per piką iki 1000 7 dienų vidurkio dabar, logaritminėje skalėje tai neatrodo įspūdingai.Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas atsistatydina
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas traukiasi iš užimamų pareigų. Apie tokį savo sprendimą penktadienį jis pranešė LSDP tarybai.COVID-19 iššūkiai Vilniuje: poliklinikos pamažu atsiveria pacientų vizitams
Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastarosiomis savaitėmis sumažėjus užsikrėtimų COVID-19 skaičiui, ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikėjai rengia atsargias schemas sugrįžimui prie įprasto darbo organizavimo.Asmeninė kavinė namuose: kaip technologijos keičia kavos gėrimo tradicijas
Daugelis savo ryto neįsivaizduoja be gardžios kavos puodelio. Šis ritualas suteikia dienai energijos bei skatina žvaliai kibti į darbus. Daugiau laiko praleisdami namuose, norime mėgautis lyg prabangioje kavinėje ruošto gėrimo skoniu.Vilniaus TV bokštas efektingu šviesų šou sveikins Vilnių
Sausio 24 ir 25 dienomis Vilniaus televizijos bokštas nušvis naujomis spalvomis, taip sveikindamas 698 metų sukaktį švenčiantį Vilniaus miestą, jo gyventojus ir svečius. Šviesų, kintančių pagal muziką, šou bus surengtas kaip jungtinis Vilniaus šviesų festivalio, Telecentro ir radijo stoties M1 kūrybos projektas.Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
Personalo specialistai per karantiną dažnai išgirsta prašymą „sucementuoti komandą“, sutvirtinti prie skirtingų ekranų dirbančių žmonių motyvaciją, tarpusavio bendravimą, darbo etiką.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1032 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 9568 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1032 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,1% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 6957Senjorės Irenos patirtis: technologijos padeda ir karantiną leisti Kipre
Netrukus 71–ąjį gimtadienį švęsianti Irena Armanavičienė jį sutiks Kipre, kur gyvena jau nuo lapkričio pabaigos – mat dėl pandemijos aplinkybių atšaukus skrydžius žiemą leisti tenka šioje Viduržemio jūros saloje.Sniegas – grėsmė statiniams: Lietuvoje apsisaugoję vos keletas pastatų
Nors gausiu sniegu žiemos džiugina vis rečiau, tačiau nenuspėjamas klimatas didelį kiekį kritulių gali atnešti labai netikėtai, o tokiems atvejams pasiruošę turėtų būti ne tik kelininkai.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 10106 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,2% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7147Vaikų miegas: be telefonų ir jau nuo 7 val. vakaro
Ilgą laiką buvo galvojama, kad kuo mažiau miegi, tuo sėkmingesnis esi. Šiandien šis įvaizdis griaunamas ir vis daugiau žmonių įvertina kokybiško poilsio svarbą. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, kad klientai dažnai teiraujasi ne tik dėl savo, bet ir dėl įvairių vaikus kankinančių miego sutrikimų.Tenerifė: vasariškos šilumos išsiilgę keliautojai derina keliones
Kelionių organizatoriai įvardija ne vieną priežastį, dėl kurios ryžtasi palengva atnaujinti užsakomuosius skrydžius. Tarp jų – ne tik prasidėjusi vakcinacija, bet ir keliauti norintys ir galintys asmenys bei vis didesnis Covid-19 persirgusiųjų, kurių Lietuvoje vien oficialiais duomenimis – daugiau nei 110 tūkst. – skaičius.Kaip spręsti dažniausias išmaniųjų problemas?
Išmanusis telefonas šiandien daugeliui yra tapęs nepamainomu kasdienybės palydovu ir pagalbininku kone visos srityse. Visgi išmaniųjų savininkai neišvengia su šiais įrenginiais susijusių problemų, kurių sprendimai dažnai gali būti labai nesudėtingi, tačiau apie juos paprasčiausiai nežinoma.Vaisiai: paprasti patarimai, kaip juos išsirinkti ir laikyti namuose
Žiema ir su ja atkeliavęs šaltis – išbandymas kiekvieno organizmui, todėl reikia nepamiršti jo aprūpinti vitaminais, o vienas iš natūraliausių ir skaniausių šaltinių, kuriuose gausu vitaminų – vaisiai. Tačiau kaip išrinkti vaisius ir tinkamai juos laikyti namuose?Nedarbo grimasos: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje
Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų.Vairavimas žiemą: svarbu atsakingai įvertinti eismo sąlygas
Žiemos sąlygos gali būti itin permainingos. Kartais net tą pačią dieną gali lyti, kristi sniegas, šlapdriba, formuotis plikledis arba staigiai kristi oro temperatūra, todėl prieš kiekvieną kelionę vairuotojai turėtų itin atidžiai įvertinti esamas eismo sąlygas.MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu
Globalią rinką atitinkančios studijos, tarptautiškumas ir skatinimas mokytis visą gyvenimą. Taip Mykolo Romerio universitetas (MRU) sieks įveikti aukštųjų mokyklų konkurenciją ir pelnyti geriausio socialinių mokslų srities universiteto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.Šalčiausiomis dienomis gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai augo dvigubai
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, šalčiausiomis pastarojo meto paromis nuo sausio 14 iki 18 d. Lietuvos vartotojai sunaudojo iki 2 kartų daugiau, o atskirais atvejais ir iki keliolikos kartų daugiau gamtinių dujų nei pirmomis sausio dienomis.Grūdų supirkimo kainos muša rekordus: kas laukia vartotojų?
Metų pradžia pasaulio grūdų rinkose prasidėjo kainų pasiutpolke – šią savaitę kviečių ateities supirkimo kainos tarptautinėse biržose pašoko iki 240 eurų už toną.Ką turėtume žinoti apie pandemijos išpopuliarintą pulsoksimetrą?
Pasaulyje siaučiant pandemijai, koronavirusu COVID-19 užsikrėtę žmonės gali jaustis tarsi kvėpuodami išretėjusiu oru aukštai kalnuose.Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikimas
Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikime – dėmesys 5G ryšiui, valstybinio kritinio ryšio tinklo kūrimui, Elektroninių ryšių įstatymo projektui.Kas kiša koją sėkmingai įmonės skaitmenizacijai?
Skaitmenizaciją galime vadinti šių dienų verslų našumo ir efektyvumo revoliucija. Į procesų skaitmenizavimą investuoja ne tik įmonės, bet ir valstybė, kuri ragina didinti skaitmenizacijos plėtrą – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros duomenimis, 2020 metų viduryje Lietuva skaitmenizacijos plėtros projektams skyrė 15,3 mln Eur.Vyriausybė pritarė „burbulų“ kūrimui – leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
Siekdama pagerinti emocinę vienišų žmonių sveikatą karantino metu, trečiadienį Vyriausybė numatė išimtis, kada būtų leidžiama susitikti dviejų namų ūkių nariams.Vyriausybė didina miškingumą: perduota 3,5 tūkst. ha žemės miškams įveisti
Nacionalinė žemės tarnyba perduoda Valstybinių miškų urėdijai valdyti dar 292 valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių bendras plotas – 3,5 tūkst. ha. Taip trečiadienį nutarė Vyriausybė.Kaip apsisaugoti nuo viruso, kai tenka vykti į parduotuvę?
Likti namuose ir susilaikyti nuo išvykų – taip patariama stabdyti koronaviruso plitimą. Tačiau kaip sumažinti užsikrėtimo tikimybę, kai išvykti iš namų yra privaloma, o kelionės tikslas – maisto prekių parduotuvė?Linas Kojala apie JAV ir prezidento inauguraciją
"Ronaldas Reaganas, kadaise diskutuodamas apie savo iki-prezidentinę profesiją, sau įprastu stiliumi atkirto: o kaip prezidentas gali nebūti aktorius? Ne tik pasaulis, bet ir amerikiečiai dažnai JAV politiką mato išskirtinai per prezidento figūrą.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1232 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 10764 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1232 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 11,2% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 7325„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“
Remiantis oficialiais 2020 m. portalo „Statista“ duomenimis, „Facebook“ su 2,7 milijardo aktyvių vartotojų be konkurencijos išlieka populiariausiu socialiniu tinklu pasaulyje.Intensyvaus šildymo sezono metu padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Jonavoje sausio 17 d. vidutinė 24 val. kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore viršijo ribinę vertę.„LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją
Lietuvos geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra" pasirašė beveik 16 mln. eurų vertės sutartį dėl radijo ryšio sistemos modernizacijos ir priežiūros. Ši GSM-R standarto sistema yra naudojama traukinių eismo valdymui Lietuvoje.- „Falcon 9“ į orbitą iškels dar vieną „NanoAvionics“ palydovą.
- Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 12 proc., dėl šalčių išaugo paklausa.
- Mitybos specialistė pataria, kaip per karantiną susidaryti valgymo režimą.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų.
- Augintinių kailio priežiūra žiemą: ką turėtų žinoti kiekvienas šeimininkas?
- Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir priežiūrą.
- Duomenų apžvalga: karantino priemonės veikia labai efektyviai.
- Pastatų išbandymai sniegu: kada namų stogai gali nebeatlaikyti.
- Turintiems bepiločius orlaivius (dronus).
- Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių.
- Kaip technologijos gali padėti pasirūpinti emocine higiena.
- Penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 476 nauji koronaviruso atvejai.
- Vėjo elektrinės ir žemdirbystė: ką reikia žinoti ūkininkams?
- Vilniaus Stoties rajono konversija perbraižys būsto paklausos žemėlapį.
- L. Slušnys: vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo.
- Kosmetologė pataria, kokia turėtų būti veido odos priežiūra šaltuoju sezonu .
- Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 836 nauji koronaviruso atvejai.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1122 nauji koronaviruso atvejai.
- NVSC primena – izoliacijos taisyklių laikytis būtina.
- Žiemiškos sąlygos kelia pavojus darbo vietose.
- Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1149 nauji koronaviruso atvejai.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- Kodėl koronavirusas pavojingesnis nėščiosioms ir gimdyvėms?
- Rizika užsikrėsti COVID-19 liga išlieka ir būnant lauke.
- Jaučiančius COVID-19 simptomus epidemiologai ragina registruotis tyrimui.
- Sveikesnio gyvenimo receptai: kaip desertuose pakeisti cukrų?
- Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
- Asmens duomenų apsauga: ką galvoja Lietuvos gyventojai.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1371 naujas koronaviruso atvejis.
- Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
- Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
- Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1694 nauji koronaviruso atvejai.
- Menininkai apie 1991 m. sausio įvykius: geriau mirti nei grįžti į praeitį.
- Tomas Lūža: nepavyksta pastoti – nebijokite kreiptis į specialistus .
- COVID-19 serganti Seimo narė sukritikavo ir merą Šimašių, ir ministrą Dulkį.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 902 nauji koronaviruso atvejai.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84
- 1975-02-26Lietuvoje pradėtos spalvotos televizijos transliacijos.
- 1968-07-07Misionieriška Monte Karlo radijo stotis „Trans World Radio“ pradėjo transliuoti laidas liet. k.
- 1686-08-18Giovanni Cassini praneša apie Veneros orbitinį palydovą.
- 1866-07-27Sėkmingai pratiestas transatlantinis telegrafo kabelis (1686 mylių ilgio).
Daugiau istorijos
- Kaip spręsti dažniausias išmaniųjų problemas?
- 4G ryšio gimtadienis: kaip technologija pakeitė mūsų kasdienybę?
- Sulenkiami telefonai grįžta – kodėl vėl auga jų populiarumas?
- „LG Electronics“ pradeda naujausios K serijos K42 ir K52 pardavimus Lietuvoje.
- Ekspertė apie „TikTok“: ar norite, kad po jūsų telefoną būtų landžiojama?
- Išmanusis – dovanų: į ką atkreipti dėmesį renkant telefoną jaunuoliui?
- Telefonų apsauga: kaip ji pasikeitė per pastaruosius 20 metų?
- Ko jauni žmonės iš tikrųjų nori iš išmaniojo telefono?
- Štai kodėl ryšys yra, o net paskambinti negalite.
- „Apple“ operacinė sistema keičiasi neatpažįstamai.
- Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
- „Linde Gas“ oro skaidymo gamykla pradeda gamybą.
- Advokatas: stagnuojanti Lietuvos fiksuoto interneto rinka.
- Vakcina nuo COVID-19 negarantuoja greito ekonomikos atsigavimo 2021 metais.
- „Maximos“ prašymas pirkėjams: į parduotuves eikite kuo rečiau.
- Grąžinate internetu įsigytą prekę? Nedarykite šios klaidos.
- Karantinas padėjo įgyvendinti idėją – sukurti vienos plokštumos langus.
- „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui.
- Europos Komisija patvirtino 250 mln. investiciją į „airBaltic“ kapitalą.
- Kaip karantinas paveikė el. prekybos verslą?
- Šalčiausiomis dienomis gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai augo dvigubai.
- Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 12 proc., dėl šalčių išaugo paklausa.
- Elektros rinkos barometras: praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 36 proc..
- Nauji metai, blogas elektros plano pasirinkimas: ką daryti?
- „Fusebox“ pristato paslaugą – užsidirbti iš elektros energijos balansavimo.
- Kada vartotojui atsiranda pareiga mokėti už leistinąją naudoti galią?
- ESO ekspertai paaiškina kas bus, jei laiku nepasirinkote elektros tiekėjo.
- 2021 m. sausio mėn. keičiasi tarifai: kaip deklaruoti ir apmokėti.
- Norite įsirengti nuosavą vėjo elektrinę? Štai, ką turite žinoti.
- Gyventojai jau gali lyginti nepriklausomų elektros tiekėjų planus ir kainas .
- Penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą.
- Užklupusi žiema išbando vairuotojų budrumą: ar tinkamai nuvalėte automobilį?
- Sinoptikai žada gausų sniegą: kokios klaidos kelyje gali kainuoti brangiai?
- Keliuose jau įrengta 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių.
- Vyriausybė pritarė judėjimo tarp savivaldybių ribojimui iki sausio 31 d..
- Nuo sausio 1 d. vėl bus vykdomi skrydžiai iš Jungtinės Karalystės.
- Nežymūs psichikos sveikatos sutrikimai nebebus kliūtimi vairuoti automobilį.
- „Rail Baltica“ ieško rangovo geležinkelio tilto statybai.
- Laukiniai gyvūnai traukia maitintis: eismo nelaimių padaugėjo dvigubai.
- „Bolt“ tęsia elektrinių paspirtukų sezoną: žiemą riedėsime lėčiau ir atidžiau.
- MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu.
- KTU alumnė: norėčiau priartėti prie naikintuvų.
- Viskas kuriama procesą pirmiausiai simuliuojant kompiuterinėje aplinkoje.
- „iGEM“ nugalėtojų komandos vadovė: pandemija netapo kliūtimi siekti rezultato.
- VU studentai pakartojo sėkmės istoriją – tapo geriausia „iGEM“ konkurso komanda.
- Universitetas, kolegija ar programavimo akademija: kur mokytis programavimo?
- IT specialistų aukso amžius: kaip pritraukti geriausius darbuotojus? .
- Prisiminti negalima pamiršti! Kur dėti kablelį?
- Neišlaikiusiems matematikos egzamino – VGTU tiesia pagalbos ranką.
- Dirbtinis intelektas – sritis, kuri savo piko dar nepasiekė.
- L. Slušnys: vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo.
- Po atostogų mokiniai mokysis nuotoliniu būdu.
- Pirmakursiai pataria: kaip patekti į savo svajonių studijas užsienyje?
- 5 skaitmeninio etiketo patarimai: kaip elgtis mokantis nuotoliniu būdu?
- Temos, kuriomis niekada ne per anksti kalbėtis su vaikais.
- Pasitikėti vaikais – nepamatuota rizika? Naujovė mokykloje sukėlė abejonių bangą.
- Iš mokytojos lūpų: 7 patarimai, kaip nuotoliniu būdu mokytis efektyviai.
- Beveik pusė vaikų prie ekranų praleidžia daugiau penkių valandų.
- Noras eiti į mokyklą išblėso. Kaip reaguoti tėvams?
- Nauji mokslo metai gali būti kitokie: kaip pasiruošti nuotolinėms pamokoms?
- Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
- Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
- Onkologinių ligų prognozės: galimybės stabilizuoti mirtingumą tampa realybe.
- Kibti į kovą su liga reikia kuo anksčiau, tačiau nepersistenkite su vaistais.
- Nėštumas paauglystėje – iššūkis tėvams.
- Seksualinis paauglių aktyvumas - kelias į depresiją ir savižudybes.
- Aukštas kraujospūdis nėštumo metu: ką reikėtų žinoti?
- Sėskim ir pakalbėkim.
- Mitai apie kontracepciją.
- Nesaugi, ankstyva lytinė patirtis gali būti ir rizikos sveikatai veiksnys.
- Vaisiai: paprasti patarimai, kaip juos išsirinkti ir laikyti namuose.
- Sveikesnio gyvenimo receptai: kaip desertuose pakeisti cukrų?
- Obuoliai karaliauja ir žiemą: patarimai, kokiomis sąlygomis juos laikyti.
- Pasitinkant Naujuosius su neatrastais skoniais: idėjos šventiniam stalui.
- Vakarienei – progų nereikia: patarimai, kaip susikurti prancūzišką vakarienę.
- Maisto tinklaraštininkė siūlo, kaip greitai paruošti šventinius pusryčius.
- Virtuvės šefas pataria: kaip pasigaminti pietus, kai trūksta laiko.
- Vaistininkė pataria: kiek mandarinų galima suvalgyti per dieną?
- Avokadai – XXI amžiaus vaisius: lūžta parduotuvių lentynos.
- Kodėl čiabata vadinama šlepete ir kaip gimsta duonos su serbentais receptai?
- Žvejys, viešai skelbiantis „pagavai – paleisk“ principą, pats juo nesivadovavo.
- Policija įspėja: plinta sukčių skelbimai apie platinamą vakciną nuo COVID-19.
- Pažintis internete baigėsi jaunos merginos seksualiniu išnaudojimu.
- Vaidotas Zemlys-Balevičius apie posėdį Prezidentūroje.
- Gyventojų prašoma budrumo: plinta virusu užkrėsti kenkėjiški el. laiškai.
- Per pandemiją sujudo etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą.
- „Lietuvos paštas“ perspėja: sukčiai ėmėsi dar vieno būdo išvilioti duomenis.
- „Smart-ID“ naudotojai raginami saugotis sukčių.
- Tarpusavio santykių aiškinimasis baigėsi dvidešimtmečio mirtimi.
- Karantino metu nesnaudžia: automobilių dalių vagys išlieka aktyvūs.
- Telecentras prašo įmonės valdomus bokštus pripažinti kilnojamuoju turtu.
- Kviečia išsėdėti tiek, kiek trunka kelionė aplink pasaulį.
- Liepos danguje įspūdingi sidabriškieji debesys ir nauja kometa.
- Balandžio 1-osios pokštai Lietuvos zoologijos sode.
- Pažeidėjas pats save paskundė pareigūnams.
- Kaip Bendrojo pagalbos centro operatoriai pažeidėjus auklėjo.
- Regionų virtuvė: iš kur atėjo patiekalai, neatsiejami nuo mūsų kasdienybės?
- Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?
- Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
- Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai.
- Jūratė komentavo: Linas Kojala apie JAV ir prezidento inauguraciją. Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas apie Aleksejaus Navalno sugrįžimą ir areštą sako, kad tokia savo reakcija Vakarai siekia nukreipti dėmesį nuo „krizės“ Vakaruose. S. Lavrovas pirmadienį per spaudos konferenciją pareišk
- V. komentavo: Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų. Būna, kad piktas šuo puldinėja praeivius. Neduokdie, kad su tokiu požiūriu koronaviruso COVID-19 pandemijos valdyme dalyvautų p. Saulius Čaplinskas. Keista, kad taip ilgai dirbo atsakingose pareigose. Dar keisčiau: kaip jis į jas pakliuvo
- Mindaugas Stankunas komentavo: Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų. Jau iš kelių FB sekėjų sulaukiau pasidalinimo šiuo prof. Sauliaus Čaplinsko interviu. Perskaičiau. Yra dalykų su kuriais sutinku, yra dalykų su kuriais sutikti negaliu. Tačiau mane „pritrenkė“ šis pasakymas: „Kitas klausimas – kur
- Tadas komentavo: „LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją. O kaip čia dera su VKRT, kurį planuoja diegti Telecentras? Vėl nesusikalbėjimas...
- Kruviniausias mūšis pasaulio istorijoje – Stalingrado mūšis. Jis truko beveik 8 mėnesius ir 1943 m. vasarį abi mūšio dalyvių pusės iš viso buvo praradusios 2,63 mln. žmonių.
- Vengrų ir slovakų tradicinis kalėdinis skanėstas – medus su česnakais.
- Pats trumpiausias pasaulyje karas, kilęs tarp Zanzibaro ir Britanijos 1896 m. rugpjūčio 25 d., truko tik 45 minutes.
- Statant Didžiąją kinų sieną, vietoj skiedinio buvo naudojama lipni ryžių košė, sumaišyta su gesintomis kalkėmis.
- Deimantai dega. Sudeginti deimantą lengviau nei jo auksinį ar platininį aptaisą. Aukštesnėje nei 900 °C temperatūroje deimantai sudega nepalikdami nė pėdsako.
- Vaikinas su mergina pro kavinę.
Mergina sako:
- Oi, kaip skaniai kvepia!
Vaikinas:
- Jei nori, galim dar kartą praeiti. - Iš knygos "Mažos gudrybės moterims":
"Jei iš vakaro sugalvosite kuo apsirengti, ryte galėsite pamiegoti pusvalandžiu ilgiau". - - Sūnau, kodėl į namų darbų sąsiuvinį įklijavai tėvo fotografiją?
- Mokytoja sakė, kad nori pamatyti tą durnių, kuris darė mano namų darbus.
- Помощь по вопросам телевидения, ИТ - от информации, мелких работ до установки антенн.
- Услуги и контакты.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Зрители Первого канала имеют возможность получать сигнал в MPEG-4 стандарте..
- НТВ-ПЛЮС информирует о графике переключения телеканалов в формат MPEG 4.
- Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT - od informacji, drobnych robót do instalacji anten.
- Usługi i kontakty.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras