iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Mitai ir baimės dėl medicininės apšvitos poveikio: kodėl (ne)verta baimintis?

2018-04-27 20:48:32

Dalį pacientų glumina gydytojų siuntimai atlikti radiologinį tyrimą ar kitos rūšies diagnostines procedūras. Esą dažni apsilankymai kosmines laboratorijas primenančiuose kabinetuose ypač kenkia sveikatai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ramina – rizikos dėl spinduliuotės sukeltų sveikatos sutrikimų atmesti negalima, tačiau dažnai radiologiniai tyrimai leidžia diagnozuoti ankstyvuosius sunkių ligų požymius.

Pagrindo nerimauti dėl patiriamos apšvitos nėra ir medicinos darbuotojams, dirbantiems spindulinės medicinos srityje, jeigu naudojamos specialios apsaugos priemonės – pirštinės, prijuostės, antkakliai, pirštinės, akiniai bei stacionari įranga, apsauganti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

Apie radiacinį foną, spinduliuotės poveikį individui, apsaugą ir medicinos fiziką pasakojo KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorė Diana Adlienė.

Jonizuojančioji spinduliuotė – gyvenimo dalis

Žodžio „radiacija“ lietuviškas atitikmuo yra „spinduliuotė“. Ji charakterizuojama kaip dalelių srautas ar elektromagnetinės bangos.

„Taip jau susiklostė, kad žodis „radiacija“ dažniausiai yra siejamas su jonizuojančiąja spinduliuote“, – teigia mokslininkė, paaiškindama, kad ši geba jonizuoti medžiagos, su kuria sąveikauja, atomus ir molekules.

Jonizuojančioji spinduliuotė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Spinduliuotė mus pasiekia iš kosmoso antrinės spinduliuotės – elektronų, gama kvantų, neutronų, mezonų – pavidalu. Ją nulemia pirminės spinduliuotės, suformuotos vykstant dinaminiams procesams saulėje ir tarplanetinėje erdvėje, sąveikos su atmosferos atomais ir molekulėmis.

Skverbdamasi per medžiagą spinduliuotė silpsta, prarasdama savo energiją. Energijos pernešimo ir silpimo procesai įvairios medžiagose vyksta skirtingai. Ne išimtis ir biologiniai audiniai.

Anot profesorės, šios savybės leidžia jonizuojančiąją spinduliuotę panaudoti spindulinėje medicinoje, tačiau būtina nepamiršti – net menkiausias jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gyvam organizmui sukelia ląstelių spindulinius pažeidimus. Tokiu būdu atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Pagrindinis parametras vertinant pažeidimų riziką yra sugertoji dozė. Apšvitos dozė matuojama sivertais (Sv). D. Adlienė atkreipia dėmesį, kad visai nekenksmingos apšvitos dozės nėra.

Apšvitos dozės šaltiniai – gamta ir technologijos

Vertinant bendrą metinę apšvitą, atsižvelgiama tiek į gamtinių, tiek į technogeninių ar medicinos šaltinių įtaką. Vidutinis radiacinis fonas, vadinamoji dozės galia, Lietuvoje svyruoja nuo 50 iki 120 nanosivertų (nSv/h).

Profesorė D. Adlienė pateikia palyginimą. 2016 m. prie antrojo Fukušimos Daiichi atominės elektrinės bloko Japonijoje, patyrusio branduolinę avariją per žemės drebėjimą ir cunamį 2011 m., mokslininkei pavyko užfiksuoti dozės galią, kurią sudarė 47 mikrosivertai per valandą (μSv/h).

Metinės apšvitos dozės darbuotojams ir gyventojams reglamentuotos Lietuvos higienos normas apibrėžiančiuose dokumentuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro.

Metinė apšvitos dozė dėl gamtinių šaltinių gyventojams negali viršyti 1 milisiverto (mSv) per 1 metus, darbuotojams nustatyta leistina apšvitos dozė – 50 mSv per 1 metus.

Kosminės spinduliuotės dozė tenkanti vienam gyventojui sudaro apie 14 proc. iš visų šaltinių gaunamos dozės, kitaip tariant – 0,38 milisiverto (mSv).

Kosminės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo aukščio virš Žemės paviršiaus: kuo aukščiau, tuo ji intensyvesnė. Skrendant lėktuvu didesniame negu 10 km aukštyje, lėktuvo personalą ir keleivius veikiančios spinduliuotės dozės galia gali būti 30-40 kartų didesnė už esančią Žemėje. Kuo ilgesnis skrydis – tuo didesnė gaunama papildoma apšvitos dozė.

Nemažą indėlį į apšvitos dozę įneša radionuklidų spinduliuotė, sklindanti iš Žemės gelmių skylant radioaktyviems elementams. O ir patys radionuklidai į organizmą gali patekti su maistu ir geriamuoju vandeniu.

Tačiau didžiausia gamtinės apšvitos dalis – apie 30 proc. visos apšvitos – siejama su radonu (222Rn), kuris yra dujinis radioaktyvaus radžio (226Ra) skilimo produktas, galintis kauptis uždarose patalpose.

Radonas į organizmą patenka kvėpuojant, o jo skilimo produktai žmogų švitina iš vidaus, sukeldami pavojų susirgti kvėpavimo takų ir plaučių vėžiu.

Medicinės apšvitos dalis didėja

D. Adlienė nurodo ryškią medicininės apšvitos didėjimo tendenciją. Ši pastaraisiais metais sudaro beveik trečdalį metinės apšvitos dozės. Medicininė apšvita siejama su įvairių spinduliuotės rūšių panaudojimu vizualizuojant pacientų anatomines struktūras bei nustatant ir lokalizuojant ligos arba pažeidimų židinius.

Šiuolaikinėse medicininėse vaizdinimo technologijose naudojama tiek jonizuojančioji, tiek nejonizuojančioji spinduliuotė. Rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinė tomografija (CT), branduolinėje medicina, įskaitant pozitronų emisijos tomografiją (PET) ir pavienių fotonų tomografiją (SPECT) yra siejamos su jonizuojančiąja spinduliuote. Vaizdinimas naudojant branduolių magnetinio rezonanso reiškinį (MRI) bei mechanines bangas (US) yra lygiaverčiai diagnostikos metodai.

„Nors nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia tokių pakitimų ląstelėse kaip jonizuojančioji, tačiau vaizdinimo metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Taip siekiama, kad procedūros nauda pacientui būtų didesnė už žalą“, – sako mokslininkė.

Ji pastebi, kad pastaruoju metu vis plačiau taikoma vaizdų, gautų skirtingais metodais, sutapdinimo metodika, išryškinanti sveikatos problemas.

Medicininei apšvitai atskiros dozių ribos nėra taikomos. Pacientams yra nustatyti rekomenduojamieji apšvitos lygiai, kurie neturėtų būti viršijami.

„Medicininė apšvita, be abejo, priklauso nuo paciento biometrinių duomenų, tiriamojo audinio ar organo lokacijos bei technologinių parametrų“, – teigia D. Adlienė.

Mažiausias apšvitos dozes pacientas gauna rentgenografinių tyrimų metu. Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos rentgenografiją, pacientas gauna apšvitą, kuri prilyginama 3 dienų gamtinei apšvitai (0,02 mSv;).

Atliekant galvos rentgenografiją gaunama 11 dienų gamtinė apšvita (0,02 mSv;), pilvo ir krūtininės stuburo dalies – 4 mėnesių (po 0,7 mSv ), dubens rentgenografija prilygsta pusmečiui (1 mSv ).

Didžiausios apšvitos dozės gaunamos kompiuterinės tomografijos metu. Galvos kompiuterinė tomografijos vidutinė dozė – 2,3 mSv (1 metai), krūtinės ląstos – 8 mSv (3,6 metų), pilvo ar dubens – 10 mSv (4,5 metų).

D. Adlienė perspėja, kad kompiuterinės tomografijos procedūromis piktnaudžiauti neverta.

„Ydinga manyti, kad atlikus Rentgeno diagnostinę procedūrą, pacientas „sukaupia“ Rentgeno spindulius ir pats tampa spinduliuotės šaltiniu“, – akcentuoja mokslininkė.

Ji paaiškina, kad fizikine prasme Rentgeno spinduliai yra elektromagnetinės bangos, kurios perneša energiją. Matoma ultravioletinė šviesa yra tos pačios prigimties, tik ilgesnės elektromagnetinės bangos.

D. Adlienė juokauja: „Juk dieną pasilepinę saulės spinduliais netampame mažomis saulutėmis, galinčiomis šviesti naktį?“.

Kauno fizikų indėlis į radiacinės saugos vystymą

D. Adlienė vadovauja mokslininkų grupei, kuriai pavyko sukurti ir patentuoti optiškai skaidrų nanostruktūrizuotą polimerinį nanokompozitą, pasižymintį reikalingomis rentgenoabsorbcinėmis savybėmis.

Naujos sudėties medžiaga buvo panaudota kaip užpildas gaminant gaminant bešvinio radioapsauginio ekrano prototipą, kuris buvo testuotas klinikinėje aplinkoje.

Radioapsauginiai ekranai yra privalomas elementas vykdant radiologines procedūras. Visa bėda, kad jų gamybai naudojamas švinas, kuris yra toksiškas.

„Švino ir švino junginių naudojimą įvairios paskirties, tame tarpe ir medicininės, prietaisuose riboja Europos Komisijos direktyvos, todėl išradėjai aktyviai ieško medžiagų kompozicijų, galinčių pakeisti švinuotus gaminius“, – sako KTU mokslininkė.

Su jonizuojančiosios spinduliuotės taikymu medicinoje siejama medicinos fiziko profesija. Lietuvoje vienintelis KTU rengia šios srities specialistus, o unikali magistrantūros studijų programa „Medicinos fizika“ yra pripažįstama tarptautinėje erdvėje ir yra įtraukta į Pasaulinės medicinos fizikų organizacijos (IOMP) parengtą akredituotų studijų programų sąrašą.

Programa vykdoma anglų kalba, vienas semestras yra skirtas studijoms klinikinėje aplinkoje, magistro baigiamieji projektai yra siejami su konkrečių gydymo įstaigų suformuluotų užduočių sprendimu.

Šiuo metu studijuojančiųjų ar baigusiųjų šią programą geografija gana plati. Medicinos fizikų keliai iš Kauno veda į Indiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Libaną, Turkiją, Bulgariją, Portugaliją.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-08-21 13:43:25

Vėlinės paskelbtos ne darbo diena

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-4833(2), kuriomis nutarta nuo 2020 m. lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai.
iliustracija2019-08-20 19:23:36

Po metų iš saulės elektrą gaminsis penkiskart daugiau gyventojų

Elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų – tai penkiskart didesnis gaminančių vartotojų skaičius, nei šiuo metu. Tokiam proveržiui kelią atvėrė nutolusių saulės elektrinių įteisinimas ir numatoma finansinė parama jų įrengimui.
iliustracija2019-08-20 19:18:57

Kokiais būdais be antivirusinių programėlių galima apsaugoti savo išmanųjį?

Šiais laikais, kai didžiąją dalį duomenų laikome skaitmeninėje erdvėje, išmaniojo saugumas turėtų būti aktualus kiekvienam vartotojui. Visiems geriausiai žinomas būdas, kaip apsaugoti bet kokį įrenginį nuo įsilaužėlių – antivirusinės programos.
iliustracija2019-08-20 19:16:42

Būsto paieška studentui: kodėl verta pirkti nuosavą?

Paskutinis vasaros mėnuo – laikas, kuomet į didžiuosius Lietuvos miestus, daugiausia sostinę, po vasaros atostogų sugrįžta studentai. Dažnas jų padedant tėvams ieško būsto, kuriam kelia esminius kriterijus.
iliustracija2019-08-16 18:38:48

Atostogų paskui vietinius: kur rudenį pasitinka pietų europiečiai?

Nuo Portugalijos Algarvės iki Graikijos Peloponeso – Pietų Europoje rudenį pasitinka tie, kurie mėgsta šilumą, ramybę, tobulo grožio paplūdimius ir skanų maistą: nuo čili festivalio iki pagal slaptą receptą gaminamų desertų.
iliustracija2019-08-16 18:35:15

Minint 25-ąjį išmaniojo telefono gimtadienį: 10 stebinančių faktų

Lygiai prieš ketvirtį amžiaus, rugpjūčio 16-ąją, prekyboje JAV pasirodė pirmasis telefonas, kuris atitiko išmaniojo apibrėžimą: galėjo ne tik skambinti, bet ir turėjo papildomų funkcijų, leido naudotis internetu ir atsisiųstomis programėlėmis.
iliustracija2019-08-14 16:29:03

Kaip pavėžėjai užtikrina jūsų saugumą: 5 patikimiausi automobiliai

Automobilių pramonė užtikrindama patikimumą ir saugumą pastaraisiais metais žengė didžiulį šuolį. Tuo įsitikinę autoservisų specialistai, kartu perspėjantys, jog reguliari transporto priemonių priežiūra vis dar nėra pakankamai „madinga“.
iliustracija2019-08-14 16:25:34

Ateities miestas – toks, kuriame viską pasiekti užteks 20 minučių

Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta.
iliustracija2019-08-14 16:22:23

Pirmasis garso įrašas pasaulyje: kaip garsas veikia ir atrodo šiandien

Prieš 142 metus amerikiečių mokslininkas ir išradėjas Tomas Edisonas sukūrė pirmuosius, tuomet visiškai neįtikėtino ir pasaulį nustebinusio išradimo, prototipus. Fonografu pavadintas prietaisas galėjo ne tik įrašyti garsą, bet ir jį netrukus atkurti.
iliustracija2019-08-14 16:19:55

Ruošiatės atostogoms? Nepamirškite pasirūpinti savo augalais

Vasarą daugybė žmonių išvažiuoja atostogauti, namus neretai palikdami savaitei ar dviem. Vienas didžiausių galvosūkių – ką daryti su augalais, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros. Išvažiuojant į ilgesnę kelionę, populiaru juos palikti kaimynų priežiūrai. Tačiau galimybė tam ne visuomet yra, ypač atostogų sezonu.
iliustracija2019-08-13 16:49:16

Lietuvos keliuose apstu „nematomų“ automobilių

Rinkdamiesi automobilį Lietuvos gyventojai pirmiausiai vertina techninius jo parametrus ir kainą, o labiausiai mėgstamos spalvos yra tamsios bei konservatyvios. Tai patvirtina ir „Regitros“ duomenys: net 40 proc. visų 2018 m. šalyje pirmą kartą registruotų lengvųjų automobilių buvo pilkos spalvos.
iliustracija2019-08-13 16:46:51

Išsaugoti regėjimą padeda paprastos taisyklės: ką dažniausiai pamirštame?

Kartais jausti akių skausmą, pastebėti raudonį ar po ilgo įtempto darbo prie kompiuterio vaizdą matyti tarsi per miglą – daugelis turbūt susidūrė su tokiais akių nuovargio simptomais.
iliustracija2019-08-13 16:44:04

Esate kairiarankis? Užteks kankintis – tegul įrenginiai prisitaiko prie jūsų

Žirklės, gitara, užrašinė, liniuotė, čiaupas, skardinių atidarytuvas – kaip manote, ką visa tai turi bendro? Atsakymą jums gali pasufleruoti šiandien minima proga – Tarptautinė kairiarankių diena. Įprastai šie ir daugybė kitų kasdien mūsų naudojamų daiktų būna pritaikyti dešiniarankiams. Ne išimtis ir technologijos.
iliustracija2019-08-13 16:40:40

Elektros rinkoje didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse toliau krenta

Elektros energijos kainos Baltijos šalyse mažėja jau antrą savaitę iš eilės. Jas žemyn traukia regione išaugusios elektros energijos gamybos apimtys ir pingančios gamybai naudojamos žaliavos.
iliustracija2019-08-13 16:37:53

Kodų korteles visiškai pakeis saugesni prisijungimo būdai

Nuo rugsėjo 10 d. „Luminor“ klientai prisijungti prie banko internete bei tvirtinti mokėjimus galės naudodamiesi nemokama programėle „Smart-ID“, mobiliuoju parašu, elektroniniu parašu arba kodų generatoriumi. Kodų kortelės nuo tos dienos nebegalios ir klientai negalės su jomis atlikti jokių banko operacijų.
iliustracija2019-08-12 15:55:38

Socialiniuose tinkluose plinta medikų atlikto eksperimento vaizdo įrašas

Socialiniame tinkle “Facebook” jau trečdalis milijono lietuvių peržiūrėjo Krizių tyrimo centro filmuotą eksperimentą, kurio metu viešoje vietoje susmunka žmogus. Praeiviai reaguoja gan vangiai, neatlieka nė vieno šioje situacijoje būtino veiksmo, maža to, net neskambina greitajai medicinos pagalbai.
iliustracija2019-08-12 15:42:26

Pataria teisininkė: ką reikia žinoti prieš pradedant verslą?

Dažniausiai pradedantys verslininkai daugiausiai dėmesio skiria verslo plano kūrimui ir investicijų paieškoms. Tačiau teisės specialistai pataria visų pirma pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga ir tik tada toliau vystyti veiklą.
iliustracija2019-08-12 08:33:40

Atostogos užsienyje su vaikais: kokias rizikas tėvai užmiršta

Vasarą su atžalomis atostogaujančios šeimos užsienyje dažniau nei Lietuvoje patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad užsienyje vaikai šiemet dažniausiai kenčia nuo ausų uždegimų ir ūmių peršalimų, žarnyno virusų, alerginių reakcijų bei traumų.
iliustracija2019-08-12 08:27:58

Atostogos tobulų saulėlydžių saloje: kurortas, kupinas laisvės dvelksmo

Viena iš įdomiausių vietų Europoje, į kurią iš Vilniaus galima nuskristi lėktuvu, yra nedidelė sala Viduržemio jūroje – Ispanijai priklausanti Menorka. Gyvenimo ritmą čia diktuoja vanduo: saloje yra vienas didžiausių natūralių uostų pasaulyje, stūkso įspūdingi dar XIX a. menantys švyturiai, o sostinėje veikia vandens taksi.
iliustracija2019-08-11 18:43:39

NT galvosūkis – būstas su pilna ar daline apdaila?

Jei gyvenime pritrūkote iššūkių, kraustykitės į naujus namus. Daugeliui šis procesas tampa tikru išbandymu – kokį būstą rinktis, kurioje vietoje, kokį biudžetą jam galite skirti ir galiausiai – kaip nauji namai turėtų atrodyti? Jei sklandžiai įveikėte etapus susijusius su būsto tipu, jo kaina ir pageidautina lokacija, vis dar laukia namų įrengimo galvosūkis.
iliustracija2019-08-11 18:36:30

„airBaltic“ pristato specialų lietuvišką lėktuvo dizainą

Dėl augančio oro linijų bendrovės „airBaltic“ paslaugų poreikio Lietuvoje, kompanija sukūrė specialų savo lėktuvo „Airbus A220-300“ dizainą. Šis „airBaltic“ orlaivis nudažytas Lietuvos vėliavos spalvomis ir pavadintas Vilniaus vardu.
iliustracija2019-08-11 14:22:38

Sezonas įsibėgėja: 4 išmanūs patarimai grybautojams

Anksti prasidėjusi vasara ir lietinga rugpjūčio pradžia kelia džiaugsmą grybautojams – šiais metais miškuose bei pievose gausu įspūdingų laimikių. Jei artėjantį savaitgalį ketinate grybauti, technologijų ekspertai pataria su savimi pasiimti ne tik pintinę, bet ir išmanųjį telefoną.
iliustracija2019-08-05 19:08:59

Saulės jėgainė ant stogo – didelė grėsmė kilus gaisrui?

Dar dabar nerimsta aistros dėl pavasarį vykusio gaisro vienoje Norvegijos įmonių, kurios stogas buvo padengtas saulės moduliais. Sudėtingas gaisro gesinimas sukėlė nesibaigiančias diskusijas, ar saulės moduliai galėjo apsunkinti ugniagesių darbą.
iliustracija2019-08-05 19:04:55

Dviračių vairuotojų įpročiai neramina: kas penktas išnyksta tamsoje

Beveik 40 proc. dviratininkų gatvėmis važinėja be privalomų atšvaitų. Kitų matomumą kelyje garantuojančių priemonių – dviračio žibintų ar drabužių su šviesą atspindinčiomis detalėmis – naudojimas dar retesnis.
iliustracija2019-08-05 19:00:01

Aviacijos ekspertai paaiškino, kodėl vėluoja lėktuvai ir kokios keleivių teisės

Nors statistika rodo, kad vėluojančių lėktuvų tenka laukti ne taip ir ilgai, taip tikrai gali neatrodyti tiems, kurie yra patekę tarp tų nelaimingųjų, kurių skrydis buvo atidėtas ir teko šiek tiek palaukti.
iliustracija2019-08-05 18:45:39

Kaip neprarasti svarbios informacijos, kai keičiame išmanųjį telefoną

Naujo išmaniojo telefono įsigijimas sukelia džiaugsmą kiekvienam. Tačiau šią emociją netrukus keičia nerimas prisiminus, kad reikės kažkokiu būdu išsaugoti senajame įrenginyje esančius duomenis.
iliustracija2019-08-05 18:42:01

Pataria pradedantiems verslą: idėjomis reikia dalintis

Dažnai kalbama, kad verslams, kurie nepasiduos skaitmenizacijai, nulemta pralaimėti konkurencinę kovą. Tačiau ekspertai pabrėžia, jog pati savaime ji pranašumo negarantuoja, daug svarbiau – dalintis idėjomis ir tartis su rinkos senbuviais.
iliustracija2019-08-05 18:37:49

Lietuviška mašininio vertimo sistema pralenkė „Google“, „Microsoft“ ir kitus

Lietuviška vertimo sistema, kurią sukūrė „Tilde“ komanda, pasauliniame vertimo mašinų konkurse WMT („World Machine Translation“) buvo pripažinta geriausia lietuvių–anglų bei anglų–lietuvių vertimų kategorijoje.
iliustracija2019-08-05 17:50:19

Neparduoti ir greit gendantys maisto produktai virsta elektra ir šiluma

Augant vartojimui, daugėja sąmoningo vartojimo iniciatyvų ne tik iš pirkėjų, bet ir iš prekybos tinklų. Siekdamas, kad neparduotas maistas neatsidurtų sąvartynuose, vartojimui nebetinkamus produktus prekybos tinklas „Maxima“ perduoda įmonei, kuri juos verčia biomase, o ši virsta biodujomis.
iliustracija2019-08-05 09:06:51

PayPal pataria: ko reikia mažiems ir vidutiniams el. prekybininkams

Rugpjūtis - pokyčių metas smulkaus ir vidutinio dydžio Baltijos šalių verslo sektoriuje. Kol didžioji dalis klientų atostogauja ir mėgaujasi karštomis vasaros dienomis, verslo atstovai užsiima inovacijų diegimu. Augantys elektroninių pardavimų skaičiai skatina verslo atstovus išbandyti naujas erdves.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama