Tyrimas: didžioji dalis lietuvių televizoriaus neatsisakytų net savaitei

Lietuvos gyventojai – labiausiai mėgstanti žiūrėti televizorių tauta tarp Baltijos šalių. Tokią išvadą galima daryti remiantis naujausiu „Samsung QLED TV“ tyrimu, atliktu Baltijos šalyse. Jo rezultatai rodo, kad lietuviams televizorius yra itin svarbus namų atributas ir net 65 proc. apklaustųjų savo noru jo atsisakytų daugiausiai septynioms dienoms.

Tyrimas atskleidė ir daugiau įdomių detalių apie tautiečių televizoriaus žiūrėjimo įpročius.

Televizoriaus atsisakytų tik septynioms dienoms

Palyginus apklausos metu visose trijose Baltijos šalyse gautus duomenis, lietuviai yra labiausiai prisirišę prie televizoriaus. Tačiau estai ir latviai nuo mūsų tautiečių atsilieka ne tiek daug: atsisakyti televizoriaus daugiausiai savaitei galėtų 57 proc. Estijoje apklaustų respondentų, o Latvijoje – 48 proc. apklaustųjų.

Apklausa parodė, kad 27 proc. lietuvaičių galėtų pabandyti be televizoriaus gyventi daugiausiai tris dienas, o svarbaus kasdieninio gyvenimo palydovo iš viso atsisakyti negalėtų net 22 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų. Akivaizdu, kad net pusei šalies gyventojų televizorius yra labai svarbus laisvalaikio atributas ir savanoriškai jo nenorėtų atsisakyti net savaitei.

Vaizdo kokybė – svarbiausias kriterijus

Apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai televizorių dažniausiai renkasi vadovaudamiesi trimis pagrindiniais kriterijais – vaizdo ir garso kokybe, ekrano įstrižainės dydžiu. Net 86 proc. tautiečių teigia, kad įsigyjant naują televizorių jiems svarbiausia jo vaizdo kokybė. Šis kriterijus taip pat yra svarbus ir trims ketvirtadaliams estų ir daugiau nei pusei Latvijos apklaustųjų.

„Ši apklausa tik patvirtino, kad aukšta vaizdo kokybė yra itin aktuali mūsų vartotojams, todėl kompanija į tai ir investuoja. Pavyzdžiui, „Samsung QLED“ televizoriuose pritaikyta „Quantum Dot“ technologija leidžia atkurti milijardą gamtoje esančių atspalvų. Tuo tarpu itin ryškų spalvų kontrastą tarp visų ekrane matomų vaizdų leidžia sukurti „Direct Full Array“ technologija. Dėl tokių inovacijų moderniausi televizoriai atkuria itin tikrovišką vaizdo kokybę ir žiūrovui leidžia pasijusti taip, lyg jis pats dalyvautų veiksme“, - sako Miroslavas Ramanavičius, „Samsung“ buitinės elektronikos pardavimų vadovas Baltijos šalyse.

Lietuvoje vykdyto tyrimo dalyviai, kaip svarbiausias televizoriaus savybės taip pat išskyrė ekrano įstrižainės dydį (73 proc.) ir garso kokybę (61 proc.). Apklausa parodė, kad ekrano dydis svarbesnis 26-45 m., didesnių pajamų respondentams, o garso kokybė reikšmingiausia didžiausias pajamas gaunantiems asmenims.

Vyrams – sporto rungtynės, moterims – serialai

M. Ramanavičiaus teigimu, nieko nuostabaus, kad Baltijos šalių gyventojams svarbi ne tik ekrane rodomo vaizdo ir garso kokybė, bet ir didesnė televizoriaus ekrano įstrižainė.

„Kiekvienam renkantis naują televizorių visuomet patariu atsižvelgti į pagrindinius tinkamo televizoriaus dydžio pasirinkimo principus. Įvertinkite patalpos, kurioje stovės televizorius dydį, minimalų ir didžiausią atstumus nuo televizoriaus iki žiūrėjimo vietos, įstrižainę ir įrenginio ekrano raišką, žiūrėjimo kampą bei tai, kam jūsų televizorius bus pritaikytas ir naudojamas – ar tik žiūrėsite įvairias programas, ar žaisite kompiuterinius žaidimus“, - patarimais dalinosi ekspertas.

Paklausti, kokį turinį žiūrint didelis ekranas ir raiška yra svarbiausi, 8 iš 10 apklaustųjų Lietuvoje atsakė, kad toks ekranas labiausiai reikalingas filmams, beveik kas trečiam – muzikiniams koncertams ir pramoginiams televizijos šou. Paklausti, kokį turinį dažniausiai žiūri per televizorių, vyrai dažniau rinkosi sporto rungtynes, o moterys – serialus ir muzikinius koncertus.

Gegužės 14 d. parduotuvėse pasirodžiusi naujausia „Samsung QLED“ televizorių serija pasižymi daugybę naujų ir patobulintų funkcijų, kurios užtikrins itin aukštą vaizdo ir garso kokybę, pažangias galimybes.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9