Lietuvių atostogos: išleidžia daugiau, vyksta toliau, už jas sumoka vėliau

Vyresnei lietuvių kartai įprastą atostogų standartą, tai yra vasaras soduose ar Palangoje, pakeitus poilsinėms–pažintinėms kelionėms į svečias šalis, kelionių organizatoriai fiksuoja kasmet didėjančią šių kelionių paklausą ir vis didesnę joms skiriamą pinigų sumą.

Tačiau ši tendencija turi ir kitą pusę – lietuvių keliautojai tampa reiklesni, išrankesni ir turi daugiau lūkesčių dėl būsimų paslaugų bei atostogų patirčių.

Keliauja dažniau ir leidžia sau daugiau

Kelionių organizatoriai pastebi, kad didėjanti perkamoji galia bei kartų pokyčiai lemia ir atostogų sezoniškumą: „Anksčiau žmonės atostogaudavo kartą per metus – vasarą arba žiemą, – dabar vis dažniau poilsio ir įspūdžių pasiilgę lietuviai renkasi keliauti du kartus per metus. Tai galima paaiškinti patogiais skrydžiais, patiriamu stresu darbe bei pakitusia atostogų samprata – žiemą važiuojama slidinėti ar į egzotines šalis „gaudyti“ saulės, o vasarą – susipažinti su kitų šalių kultūra. Tiesa, viena nesikeičia – populiariausiomis poilsinių kelionių kryptimis išlieka Turkija ir Egiptas, tačiau turistų stygiumi nesiskundžia ir kitos „klasikinės“ atostogų šalys: Viduržemio jūros bei Kanarų salos, Graikija, Italija, Ispanija, Bulgarija“, – patirtimi dalijasi kelionių agentūros „Baltic Clipper“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Vilija Skaudžiuvienė.

Didėja ne tik kelionių skaičius – auga ir lietuvių vienai kelionei skiriamos pajamos. Tai atliepia finansinės paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ duomenys: „Pastaruosius metus stebime tendenciją, kad populiariausiais sezonais – vasarą ir žiemą – lizingu iš mūsų partnerių, kelionių agentūrų, įsigyjamų kelionių skaičius auga. Pavyzdžiui, šiais metų laikais nuo 2016 m. iki 2017 m. krepšelio suma kelionėms padidėjo penktadaliu. Tai atskleidžia, kad žmonės ieško būdų palaikyti darbo bei poilsio balansą ir atostogos jau nebėra prabangos prekė, o toks pat būtinas ir iš anksto planuojamas pirkinys kaip buitinė technika ir pan.“, – pasakoja „Mokilizingas“ pardavimų vadovė Lina Luneckienė.

Kad lietuviai keliavimui skiria daugiau lėšų, patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento duomenys: užsienyje keliavę lietuviai 2017 m. ten išleido 912,8 mln. eurų, kas yra 4,1 proc. daugiau nei 2016 metais.

Kelionių planavimas – kas svarbu lietuviams?

Nors lietuvių poilsinių kelionių kryptys favoritės nesikeičia, kelionių planavimo įpročiai kinta. Pasak specialistų, dabar susiformavo tokios kelionių planavimo tendencijos:

Keliavimas ne piko metu. Šią tendenciją patvirtina „Mokilizingo“ turimi duomenys: pasak pardavimų vadovės L. Luneckienės, pastaraisiais metais žmonės atranda keliavimą ne sezono metu, pavyzdžiui, palyginti 2017 m. kovą ir balandį su šių metų tais pačiais mėnesiais, finansinių paslaugų bendrovės partnerių – kelionių agentūrų – sudarytų lizingo sutarčių skaičius išaugo 44 proc., o kelionėms skiriama suma padidėjo 46 procentais.

„Keliavimas ne piko metu tampa vis populiaresnis, tačiau tai nestebina – vadinamuoju ne sezono metu kurortai ne tokie apkrauti žmonėmis, o tai mėgstantiems ramybę leidžia kokybiškiau pailsėti. Kitas privalumas – mažesni įvairių paslaugų įkainiai, pradedant nuo pragyvenimo išlaidų, baigiant kelionėmis aplink kurortą ar jų siūlomomis pramogomis, – pasakoja „Baltic Clipper“ atstovė V. Skaudžiuvienė. – Pavyzdžiui, vis daugiau kelialapių į Turkiją įsigyjama būtent kovo ir balandžio mėnesiais. Tuo metu šioje šalyje – žalias, ryškus ir vis dar ne per karštas pavasaris, tad pats tas metas, kai norisi pakeliauti po šalį ir ją pažinti.“

Kelionių planavimas iš anksto. Pasak V. Skaudžiuvienės, žmonės jau išmoko pamoką, kad iš anksto užsakyta kelionė ne tik mažiau kainuoja, bet ir pasiūla rinktis iš kelionių paketų ar pačių viešbučių yra didesnė. „Visame pasaulyje turizmo rinka šiuo metu klesti, tad ieškant kokybiško poilsio, atitinkančio asmens ar šeimos lūkesčius, paskutinės minutės laukti nevertėtų – gerų paskutinės minutės pasiūlymų arba nebus, arba viešbučių ir skrydžių pasiūla bus gerokai sumažėjusi“, – pasakoja kelionių ekspertė.

Informacijos paieška: internetas vs kelionių konsultantas. „Nors labai daug informacijos galima rasti internete, pastebime, kad dažnai galutinis žmonių sprendimas dėl poilsinių kelionių yra priimamas kelionių agentūrose bendraujant ir ieškant geriausių kelionės variantų drauge su kelionės konsultantu. Jo patarimai dažnai turi didesnį pranašumą už anoniminius ar nepažįstamų žmonių komentarus internete, nes konsultantas yra lankęsis konkrečioje vietoje, konkrečiame viešbutyje bei yra tikras dėl maitinimo, kambarių, aptarnavimo kokybės ar pačios vietos privalumų, kaip kad paplūdimio tipas ir viešbučio tinkamumas vaikams. Klientai vertina gyvą bendravimą su konsultantu, nes dažnai tokia informacija internete būna apgaulinga arba pateikta nedetalizuotai, per daug bendrai“, – pasakoja V. Skaudžiuvienė.

Kaip niekad didelis saugumo poreikis. Pasak kelionių organizatorių atstovės, vykstant įvairiems su saugumu susijusiems neramumas pasaulyje, jo užtikrinimas keliautojams tapo kaip niekad svarbus: „Tikrai dažniau nei bet kada anksčiau iš klientų sulaukiame klausimų apie atostogų vietos saugumą, o nuo išpuolių nukentėjusios šalys kurį laiką sunkiai pritraukia turistus. Tokios vietovėms reikia mažiausiai poros metų, iki kol atgauna žmonių pasitikėjimą ir jų norą leisti savo atostogas būtent ten“, – pasakoja „Baltic Clipper“ atstovė.

Daugiau dėmesio paslaugų kokybei. Kelionių organizatoriai pastebi, kad vis daugiau dėmesio skiriama atostogų metu gaunamų paslaugų kokybei – kiek laiko trunka kelionė lėktuvu, kokios trukmės pervežimas iš oro uosto į viešbutį, ar viešbutis yra ant jūros kranto, ar natūralus ir kokybiškas maistas, ar platus pramogų pasirinkimas, kokios vandens pramogos yra numatytos viešbutyje ir pan. Žmonės linkę mokėti už atostogas daugiau, kad būtų ramūs dėl jų kokybės. Čia ne mažesnį vaidmenį vaidina ir naudojami patikimi finansiniai įrankiai, leidžiantys planuoti atostogų išlaidas ir vėlesnį jų grąžinimą.

„Šiuolaikinis vartotojas kitoks nei prieš 19 metų – vis labiau artėjame prie vakarietiškų standartų, kai paslauga norima naudotis iškart, o įmoką atidėti vėlesniam laikui. Lietuviai taip pat darosi vis labiau finansiškai išprusę, naudojasi įvairiais finansiniais įrankiais, tiksliai pasiskaičiuoja būsimas pajamas ir išlaidas bei tinkamai valdo savo finansinius srautus. Tad kelionės išsimokėtinai yra puikus sprendimas ne tik tiems, kurie neturi pakankamai santaupų, bet ir tiems, kurie planuoja savo finansus ir nori paskirstyti patirtas išlaidas ilgesniam laikotarpiui. Pastebėję naujos kartos vartotojų poreikį viską turėti čia ir dabar, rinkai pasiūlėme lizingo kortelę, kuri taupo laiką ir leidžia greitai bei patogiai internetu įsigyti keliones ir kitus pirkinius, nepajudant iš namų ar darbo vietos. Remiantis mūsų sudarytų sutarčių statistika, internetinėse parduotuvėse lizingu dažniausiai perkama pirmadieniais 9–11 val. – veikiausiai geriant rytinę kavą ir pastebėjus patrauklų kelionių pasiūlymą internete. „Mokilizingo“ kortele galima atsiskaityti ir atėjus į kelionių agentūrą, kurioje priimamos tarptautinės „MasterCard“ mokėjimo kortelės“, – pasakoja „Mokilizingas“ pardavimų vadovė Lina Luneckienė.

Drąsiau keliaujama naujomis kryptimis. „Nors poilsinių–pažintinių kelionių populiariausios kryptys išlieka tos pačios, lietuviai vis drąsiau vyksta į mažiau pažintas kultūras bei šalis. Iš egzotinių krypčių šiuo metu tarp lietuvių favoričių yra Tailandas, Indonezijos salynui priklausanti Balio sala, taip pat labai populiarėja Šri Lanka. Dažniausiai šiose šalyse apsilankę keliautojai renkasi išsamiau pažinti Aziją ir vyksta į Vietnamą, Kambodžą, Filipinus, o tarp norinčių „paveiksliukiniu“ vadinamo poilsio – itin populiarūs Maldyvai. Taip pat naujų krypčių populiarumui didelę įtaką turi skrydžių bendrovių reguliarių skrydžių pasiūla: atsiradus patogesniam susisiekimui, šiemet itin daug lietuvių renkasi poilsines–pažintines keliones Maroke, Izraelyje ar Dubajuje“, – pasakoja kelionių organizatorių atstovė.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9