Reikalinga slauga: ką būtina žinoti?

Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas slaugos paslaugas gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet savo pačių namuose. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, ką būtina žinoti apie slaugos paslaugas, kurias gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti (PSD) žmonės.

Visiems PSD apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK). Tad už šias sveikatos priežiūros paslaugas PSD apdraustiems pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, mokėti nereikia – gydymo įstaigoms už jas sumoka ligonių kasos.

Slauga namuose

Pacientams, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos, nuolatinės (priežiūros) pagalbos poreikiai su dideliais specialiaisiais poreikiais, o taip pat ir pacientams, kuriems atlikta tracheostoma ar gastrostoma bei būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų gali būti teikiamos slaugos paslaugos paciento namuose.

„Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Gydytojas siuntime nurodys, kokių ambulatorinių slaugos paslaugų namuose reikia pacientui“,– sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

Slaugytojai pacientų namuose gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų (stomų) priežiūrą, enterinį maitinimą ir kt. Visos slaugos paslaugų namuose rūšys bei slaugos procedūros išvardytos sveikatos apsaugos ministro įsakyme.

Poliklinikoje

Tikriausiai, nė vieno nebestebina šeimos gydytojui ar gydytojui specialistui, dirbančiam poliklinikoje, talkinantys slaugytojai. Jų darbas gana įvairus: jie skiepija, tvarko žaizdas, leidžia vaistus, prireikus, išrašo kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (jei tai pakartotinis recepto išrašymas) ir kt.

„Norėtųsi atkreipti dėmesį į PSDF biudžeto lėšomis apmokamas slaugytojų diabetologų teikiamas ambulatorines paslaugas. Juk kasmet vis daugiau žmonių suserga cukriniu diabetu. Padedant slaugytojams šie pacientai gali ilgai išsaugoti gerą savijautą ir išvengti šios ligos komplikacijų“,– teigia O. Burokienė.

Pasak jos, pirmą kartą nustačius cukrinį diabetą, slaugytojas diabetologas individualiai pacientą konsultuoja mitybos, sveikos gyvensenos, gydymo insulinu ir cukraus kiekio reguliavimo klausimais. Be to, diabetologė pacientą moko kaip sekti gliukozės kiekį kraujyje namuose, gliukomačiu matuotis cukraus kiekį. Vėliau, kad būtų išvengta cukrinio diabeto komplikacijų, teikiamos tęstinės paslaugos. Slaugytojas padeda prižiūrėti diabetines pėdas, padus, kojų opas, atlieka gydomąjį pedikiūrą.

Slauga ligoninėje

Pacientai į slaugos ligoninę siunčiami, kai jiems nustatyta tiksli diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei negalima skirti medicininės reabilitacijos.

„Pacientai į slaugos ligonines gali būti siunčiami po slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi, užsitęsus ligai, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, o medicininės reabilitacijos taikyti negalima. Ir net po medicininės reabilitacijos, esant slaugos indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į šias gydymo įstaigas“,– teigia O. Burokienė.

Buvimo trukmę slaugos ligoninėje lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas. „Gydymo įstaigai, sudariusiai sutartį su TLK dėl slaugos paslaugų išlaidų apmokėjimo, iš PSDF mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį nei 120 dienų per kalendorinius metus“,– aiškina O. Burokienė.

Pasak jos, jei po tiek dienų paciento būklė nepasitaisytų ir jam toliau būtų reikalinga priežiūra, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka toliau neribotą laiką gali būti teikiamos paliatyvios pagalbos paslaugos.

Paliatyvioji slauga

Kai tenka padėti žmogui lengviau kęsti sunkios ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba – visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose.

„Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: esantiems komoje, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencijomis ir pan. Gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į jo ir artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo būdą. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, prireikus juos koreguoja“,– teigia O. Burokienė.

Paliatyviosios slaugos paslaugų teikimo reikalavimai yra patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu.


Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašas

I SKYRIUS

bendrosios nuostatos

1. Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo tvarką.

2. Paliatyviosios pagalbos tikslas:

2.1. mažinti pacientų fizines kančias ir (ar) jų išvengti;

2.2. tiksliai nustatyti pacientus varginančius simptomus, juos kontroliuoti ir mažinti;

2.3. nustatyti psichologines ir socialines paciento ir jo artimųjų problemas, padėti jas spręsti stiprinant norą gyventi, o mirtį laikant natūraliu procesu;

2.4. pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę;

2.5. padėti paciento šeimai ir (ar) jo artimiesiems netekties laikotarpiu.

3. Paliatyviosios pagalbos paslaugas gali teikti ambulatorinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, organizuodamos šių paslaugų teikimą atitinkamai stacionare, dienos stacionare arba ambulatorinėmis sąlygomis.

4. Teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas, pildomi tokie patys medicinos dokumentai kaip ir gydant ambulatoriškai bei stacionare.

5. Vaistai ir medicinos pagalbos priemonės kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, o paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams paslaugų bazinės kainos tvirtinamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

6. Apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

6.1. Paliatyvioji pagalba – paciento, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios kančias, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas;

6.2. kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.



II SKYRIUS

Paliatyviosios pagalbos paslaugų INDIKACIJOS



7. Gauti paliatyviosios pagalbos paslaugų pacientą siunčia gydantis gydytojas. Siuntime, be Aprašo 8 punkte nurodytų duomenų, turi būti įrašyta:

7.1. trumpa anamnezė, objektyvūs duomenys, diagnozė, dėl kurios pacientui būtina paliatyvioji pagalba, taikytas gydymas, atlikti tyrimai, patvirtinantys paliatyviosios pagalbos būtinumą, siuntimo tikslas, jį išdavusio gydytojo bei kitų gydytojų specialistų išvados pagal medicinines indikacijas dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo;

7.2. bendrojo kraujo, šlapimo, elektrokardiogramos, jeigu reikia, ir kitų tyrimų rezultatai.

8. Paliatyviosios pagalbos paslaugos skiriamos pacientams, sergantiems gyvenimą trumpinančiomis, nepagydomomis, progresuojančiomis ligomis, išvardytomis Aprašo 1 priede. Asmenims, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, Bartelio indeksas netaikomas. Diagnozės turi būti patvirtintos gydytojų konsultacinės komisijos ir įrašytos į medicinos dokumentaciją.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-672, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-05-31, i. k. 2016-14357



9. Gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę, į paciento ir jo artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo formą: stacionare, dienos stacionare arba ambulatorinėmis sąlygomis. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir paciento artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, kurie gali būti koreguojami pagal paciento sveikatos būklę. Tais atvejais, kai paliatyviosios pagalbos paslaugų teikti dienos stacionare ar paciento namuose nėra sąlygų, gydantis gydytojas pasiūlo pacientui stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią šias paslaugas.

10. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios paliatyviosios pagalbos paslaugas, gydytojų konsultacinė komisija, pasikeitus paciento, kuriam teikiamos paliatyviosios pagalbos paslaugos, sveikatos būklei, gali įvertinti ir iš naujo priimti sprendimą dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo pagrįstumo.

11. gydymo metodai ir kitos priemonės, taikomos teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas:

11.1. taikomi visiems pacientams:

11.1.1. paciento sveikatos būklės vertinimas, reikiamų tyrimų ir stebėsenos skyrimas;

11.1.2. gydymas vaistais;

11.1.3. slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.);

11.1.4. psichologinė pagalba, individuali ar grupinė psichoterapija pacientui ir (arba) jo artimiesiems;

11.1.5. socialinių poreikių vertinimas bei stebėjimas, socialinės pagalbos planavimas ir teikimas, tarpininkavimas sprendžiant socialines problemas;

11.1.6. paciento ir jo artimųjų mokymas;

11.2. taikomi esant poreikiui:

11.2.1. dirbtinė plaučių ventiliacija;

11.2.2. deguonies terapija;

11.2.3. antivirusinis, chemoterapinis gydymas;

11.2.4. enterinis ir (ar) parenterinis maitinimas;

11.2.5. žarnyno valymas;

11.2.6. invazinės skausmo malšinimo paslaugos;

11.2.7. besikaupiančių skysčių šalinimas iš kūno ertmių (pilvo, krūtinplėvės ir kt.);

11.2.8. stomų ir dirbtinių angų priežiūra;

11.2.9. skrandžio ir dvylikapirštės žarnos zondavimas;

11.2.10. skysčių išsiurbimas iš kvėpavimo takų;

11.2.11. šlapimo pūslės kateterizavimas;

11.2.12. alternatyvus gydymas ne vaistais;

11.2.13. masažas, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija ir kt.;

11.2.14. žaizdų, opų, pragulų priežiūra.

12. Pacientui ar (ir) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ar (ir) jo artimiesiems teikiama dvasinė pagalba. Taip pat ši pagalba gali būti teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistams. Dvasinę pagalbą teikia dvasinės misijos grupė – kapelionas ir dvasiniai asistentai.



III SKYRIUS

PALIATYVIOSIOS PAGALBOS PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI



13. Paliatyviosios pagalbos paslaugas teikia šiame skyriuje išvardyti specialistai, išklausę ne mažiau kaip 36 val. paliatyviosios pagalbos kursą pagal su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija suderintą programą ir turintys tai patvirtinantį pažymėjimą.

14. Ambulatorines, stacionarines arba dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugas gali teikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios bendruosius teisės aktuose asmens sveikatos įstaigoms nustatytus reikalavimus, turinčios atitinkamos paliatyviosios pagalbos veiklos licenciją.

15. Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, paciento namuose arba paliatyviosios pagalbos dienos stacionare.

16. Ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal savo kompetenciją teikia ne mažesnė kaip 3 specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas ir socialinis darbuotojas. Slaugos paslaugas pagal kompetenciją gali teikti ir slaugytojo padėjėjas.

17. Esant poreikiui, pacientą gali konsultuoti psichologas ir (ar) psichoterapeutas.

18. Stacionarines arba dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančių specialistų darbo krūvis:

18.1. gydytojo – ne daugiau kaip 10 pacientų;

18.2. slaugytojo stacionare – ne daugiau kaip 2 pacientai; dienos stacionare – ne daugiau kaip 5 pacientai;

18.3. socialinio darbuotojo – ne daugiau kaip 10 pacientų;

18.4. psichologo ir (ar) psichoterapeuto – ne daugiau kaip 10 pacientų;

18.5. slaugytojo padėjėjo stacionare – ne daugiau kaip 3 pacientai; dienos stacionare – ne daugiau kaip 5 pacientai.

19. Gydytojų specialistų paslaugos gali būti užtikrinamos pagal sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.



IV SKYRIUS

Būtiniausių MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ IR ĮRANGOS SĄRAŠAS



20. Būtiniausių medicinos pagalbos priemonių ir įrangos, reikalingos teikiant ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas paciento namuose, sąrašas (paliatyviosios pagalbos priemonių rinkinys):

20.1. gydytojo paliatyviosios pagalbos priemonių rinkinys:

20.1.1. fonendoskopas;

20.1.2. otorinooftalmoskopas;

20.1.3. kraujospūdžio matavimo aparatas;

20.1.4. mikrospirometras (FVC, FEV1);

20.1.5. neurologinis plaktukas;

20.1.6. instrumentai ir medicinos priemonės:

20.1.6.1. intubacinis S formos vamzdelis;

20.1.6.2. pincetas;

20.1.6.3. ruloninis pleistras;

20.1.6.4. sterilūs įvairių parametrų pleistrai;

20.1.6.5. vienkartinės pirštinės (nesterilios) (1 komplektas);

20.1.6.6. sterilios pirštinės (1 komplektas);

20.1.6.7. sterilus ir nesterilus tvarsčiai;

20.1.6.8. varžtis;

20.1.6.9. nesterili vata (100 g.);

20.1.6.10. 1,0, 2,0, 5,0, 10,0, 20,0 ml vienkartiniai švirkštai (po 2 vienetus);

20.1.7. pirmosios pagalbos vaistų rinkinys, kurio sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“;

20.2. slaugytojo paliatyviosios pagalbos priemonių rinkinys:

20.2.1. kraujospūdžio matavimo aparatas;

20.2.2. vienkartinės pirštinės (nesterilios) (1 komplektas);

20.2.3. instrumentai ir medicinos priemonės:

20.2.3.1. pincetas;

20.2.3.2. ruloninis pleistras;

20.2.3.3. sterilūs įvairių dydžių pleistrai;

20.2.3.4. sterilios pirštinės (1 komplektas);

20.2.3.5. sterilus ir nesterilus tvarsčiai;

20.2.3.6. varžtis;

20.2.3.7. nesterili vata (100 g);

20.2.3.8. vienkartiniai švirkštai (dydis ir kiekis pagal poreikį).

20.2.4. pirmosios pagalbos vaistų rinkinys, kurio sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“;

20.3. vykstant teikti paliatyviosios pagalbos paslaugų į paciento namus gydytojo ir slaugytojo paliatyviosios pagalbos priemonių rinkinių turinys komplektuojamas atsižvelgiant į paciento poreikius.

21. Būtiniausių medicinos pagalbos priemonių ir įrangos, reikalingos teikiant ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sąrašas:

21.1. paliatyviosios pagalbos priemonių rinkiniai, nurodyti Aprašo 20 punkte;

21.2. elektrokardiografas;

21.3. gliukometras;

21.4. hematologinis analizatorius;

21.5. oksigenokoncentratorius;

21.6. siurbtuvas;

21.7. infuzomatas;

21.8. vienkartiniai švirkštai, lašelinės, intraveniniai kateteriai;

21.9. tracheostomos, kolostomos, cistostomos ir kitos stomos;

21.10. šlapimo, išmatų surinktuvai;

21.11. medicininė kušetė;

21.12. procedūrų staliukas;

21.13. medicininė širma;

21.14. vaistų spinta;

21.15. šaldytuvas;

21.16. svarstyklės;

21.17. sanitariniai neštuvai;

21.18. spjaudyklė;

21.19. termometras;

21.20. akių vonelė;

21.21. pipetė akims;

21.22. Žane švirkštas;

21.23. zondas skrandžiui plauti;

21.24. chirurginės žirklės;

21.25. anatominiai ir chirurginiai pincetai;

21.26. medinės (vienkartinės) arba metalinės mentelės;

21.27. Ambu maišas su deguonies kauke;

21.28. klijuotė;

21.29. specialūs dezinfekcijos, ikisterilizacinio apdorojimo, sterilizavimo indai ir priemonės.

22. Būtiniausių medicinos pagalbos priemonių ir įrangos, reikalingos teikiant dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugas ambulatoriškai, sąrašas:

22.1. paliatyviosios pagalbos priemonės, nurodytos Aprašo 20 ir 21 punktuose;

22.2. pacientui skirta lova.

23. Būtiniausių medicinos pagalbos priemonių ir įrangos, reikalingos teikiant stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas, sąrašas sudaromas atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro nustatytą palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei privalomą įrangos sąrašą.



V SKYRIUS

PALIATYVIOSIOS pagalbos paslaugų teikimo TVARKA



24. Paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo tvarka:

24.1. ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal savo kompetenciją teikia Aprašo 16 punkte nurodyta specialistų komanda, kurios darbą koordinuoja gydytojas;

24.2. ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba paciento namuose:

24.2.1. pirmosios konsultacijos metu, kuri trunka ne mažiau kaip 2 val., paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal savo kompetenciją teikia gydytojas, slaugytojas ir socialinis darbuotojas;

24.2.2. pagal gydytojo paskyrimus specialistų komandos nariai individualiai tęsia paliatyviosios pagalbos teikimą paciento namuose. Vieno apsilankymo trukmė – ne mažiau kaip 45 minutės. Esant poreikiui kiekvienas komandos narys vyksta pas pacientą kelis kartus per parą;

24.2.3. prireikus pacientą ir jo artimuosius pakartotinai konsultuoja gydytojas, slaugytojas ir socialinis darbuotojas. Pakartotinės konsultacijos trukmė – ne mažiau kaip 1 val.;

24.3. paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo mastas:

24.3.1. ambulatorinių – ne daugiau kaip 1 gydytojas ir 5 slaugytojai 100 000 gyventojų;

24.3.2. dienos stacionaro – vienas padalinys, kuriame prižiūrima iki 10 pacientų per dieną ir dirba ne daugiau kaip 1 gydytojas ir 2 slaugytojai 100 000 gyventojų;

24.3.3. stacionarinių – lovų skaičius 100 000 gyventojų nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašo patvirtinimo“.

25. Paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimas paciento namuose organizuojamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka.

26. Dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ne ilgiau kaip 12 val. per dieną, o paslaugų teikimo tvarką asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nustato šios įstaigos vadovas.

27. Nepaisant to, ar pacientui jau buvo suteiktos stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos (iki 120 dienų per metus), paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos neribojant šių paslaugų teikimo trukmės.

-----------

• QLED ar OLED televizoriai: aiškūs apibrėžimai visiems.
• Kas yra miegas ir kodėl mums reikia miegoti?
• Atskleista 10 populiariausių Lietuvos turistų krypčių.
• Iš pirkimo pašalinta bendrovė teismui apskundė IVPK sprendimą.
• Garantijos saulės jėgainėms: kur realu, o kur – miglos pūtimas?
• Populiariausi investavimo būdai: kokie jų pliusai ir minusai?
• Kokie ženklai rodo, kad atėjo laikas įsigyti naują šaldytuvą.
• „airBaltic“ specialia dovana pagerbė Baltijos kelio 30-metį.
• Vėlinės paskelbtos ne darbo diena.
• Po metų iš saulės elektrą gaminsis penkiskart daugiau gyventojų.
• Kokiais būdais be antivirusinių programėlių galima apsaugoti savo išmanųjį?
• Būsto paieška studentui: kodėl verta pirkti nuosavą?
• Atostogų paskui vietinius: kur rudenį pasitinka pietų europiečiai?
• Minint 25-ąjį išmaniojo telefono gimtadienį: 10 stebinančių faktų.
• Kaip pavėžėjai užtikrina jūsų saugumą: 5 patikimiausi automobiliai.
• Ateities miestas – toks, kuriame viską pasiekti užteks 20 minučių.
• Pirmasis garso įrašas pasaulyje: kaip garsas veikia ir atrodo šiandien.
• Ruošiatės atostogoms? Nepamirškite pasirūpinti savo augalais.
• Lietuvos keliuose apstu „nematomų“ automobilių.
• Išsaugoti regėjimą padeda paprastos taisyklės: ką dažniausiai pamirštame?
• Esate kairiarankis? Užteks kankintis – tegul įrenginiai prisitaiko prie jūsų.
• Elektros rinkoje didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse toliau krenta.
• Kodų korteles visiškai pakeis saugesni prisijungimo būdai.
• Socialiniuose tinkluose plinta medikų atlikto eksperimento vaizdo įrašas.
• Pataria teisininkė: ką reikia žinoti prieš pradedant verslą?
• Atostogos užsienyje su vaikais: kokias rizikas tėvai užmiršta.
• Atostogos tobulų saulėlydžių saloje: kurortas, kupinas laisvės dvelksmo.
• NT galvosūkis – būstas su pilna ar daline apdaila?
• „airBaltic“ pristato specialų lietuvišką lėktuvo dizainą.
• Sezonas įsibėgėja: 4 išmanūs patarimai grybautojams.
• Saulės jėgainė ant stogo – didelė grėsmė kilus gaisrui?
• Dviračių vairuotojų įpročiai neramina: kas penktas išnyksta tamsoje.
• Aviacijos ekspertai paaiškino, kodėl vėluoja lėktuvai ir kokios keleivių teisės.
• Kaip neprarasti svarbios informacijos, kai keičiame išmanųjį telefoną.
• Pataria pradedantiems verslą: idėjomis reikia dalintis.
• Lietuviška mašininio vertimo sistema pralenkė „Google“, „Microsoft“ ir kitus.
• Neparduoti ir greit gendantys maisto produktai virsta elektra ir šiluma.
• PayPal pataria: ko reikia mažiems ir vidutiniams el. prekybininkams.
• Neatrastos naujos kartos televizorių funkcijos.
• Kuo skiriasi OLED ir Q-LED TV?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55