iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui

2018-12-07 17:37:42

Robotikos ir skaitmenizacijos aktualijoms Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs produktai bei sprendimai.

Joje gausiai dalyvavo verslo ir mokslo atstovai, kurie diskutavo apie šiandienos robotikos padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, aptarė šios srities tendencijas bei prognozes, dalinosi savo patirtimi ir iššūkiais inovacijų taikyme.

„Siekiame atkreipti dėmesį į robotikos srities potencialą ir skatinti jos plėtrą. Nors poreikis rinkoje yra didžiulis, Lietuvos įmonėse robotų nėra daug. Mažėjant darbo jėgos ištekliams, tai tampa ypač aktualu“, - sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus. Jo teigimu, Lietuvoje 10 000 darbuotojų tenkantis robotų skaičius siekia vos 5, kai tuo tarpu pasaulinis vidurkis yra 85 robotai 10 000 darbuotojų. Europa šį vidurkį gerokai lenkia ir iš kitų regionų išsiskiria didžiausiu robotų tankumu – 10 000 darbuotojų tenka 106 robotai. Tačiau jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvos situaciją derėtų vertinti kaip galimybę ir perspektyvas robotikos sričiai. Lietuvos kūrėjų siūlomi inovatyvūs produktai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir yra pajėgūs žengti koja kojon su ketvirtąja pramonės revoliucija.

Spaudos konferencijoje įvairius inovatyvius sprendimus, technologijas ir produktus pramonei, verslui ir vartotojams pristatė net devynios Lietuvos įmonės. Ne viena inovatyvi naujovė sukurta pasitelkiant mokslo žinias, bendradarbiaujant su mokslininkais, siekiant jas praktiškai pritaikyti ir integruoti.

Robotika pramonėje

Įmonių „Proftools“, „Factobotics“ pristatyti robotai gali būti taikomi įvairiose pramonės šakose. Tai robotai, kurie gali aptarnauti tekinimo stakles, robotai, kurie gali atlikti dažymo, pakavimo darbus, robotai, pritaikyti palengvinti žmonių darbą sudėtingose sąlygose (pvz., kepyklose, prie įkaitusių krosnių išimant kepinius arba ledų gamybos įmonėse, sandėliuoti, supakuoti ir sudėti dėžes ant palečių prie -22 C.), robotai, skirti sunkių vitrininių stiklų montavimui, metalo lankstymui.

„Kaip rodo šie pavyzdžiai, su daugeliu galimų įrankių pasirinkimo galimybių robotai gali būti pritaikyti pagal specifinius gamybos reikalavimus, – sako „Factobotiks“ vadovas Justinas Katkus. – Mes specializuojamės kuriant pramoninius robotų sprendimus, paversdami juos į standartinius produktus“.

„Nekuriame robotų, kurie atliktų vieną mechaninę funkciją. Mūsų siekis – kurti integracines robotų sistemas, kurios įgalintų atlikti daugiau funkcijų ir efektyvintų procesus. Analizuojame gamybos ir technologinius procesus, konsultuojame sistemų panaudojimo bei įdiegimo klausimais“, – teigia „Proftools“ vadovas Rolandas Lepardinas.

Šios ir kitos įmonės – „Elinta“, „Rubedos“, „Neurotechnology“ – taip pat pristatė sprendimus, kurie praplečia robotų pritaikymo galimybes, pavyzdžiui, suteikiant robotams regą, didėja jų pritaikymo galimybės. Spaudos konferencijoje pristatytos „protingos akys“ – trimatės aplinkos suvokimo technologija savivaldžiams robotams, kompiuterinės regos dirbtinis intelektas, skirtas produkcijos kokybės įvertinimui optiniais metodais.

„Robotai yra akli, todėl didesniam jų pritaikomumui reikalingos sensorinės sistemos. „Rubedos“ sukurta sistema (trimatė rega) padeda robotui ne tik matyti, bet ir „mąstyti“, pavyzdžiui, susidūrus su kliūtimi pasirinkti kitą judėjimo maršrutą“, - sako „Rubedos“ verslo plėtros vadovas Linas Vaitulevičius.

Kurdamos savo produktus bei sprendimus, Lietuvos įmonės pasitelkia ir dirbtinio intelekto elementus. Apie tai konferencijoje kalbėjo „Elinta“ technikos direktorius Aurelijus Beleckis: „Pagamintos produkcijos, supakuotos į skirtingo gabarito paketus, sudėjimas ant vienos paletės optimaliu būdu kartais ir žmogui yra ne visiškai lengvas uždavinys. Dirbtinio intelekto sistema įvertina visų paketų dydžius ir pati optimaliai sudeda skirtingo dydžio paketus ant paletės, nors tie paketai kiekvieną kartą skirtingi. Be to, robotai, dirbantys gamybinių linijų užkrovime ir nukrovime, patys gali ne tik pakrauti, bet ir pasidaryti reikiamo dydžio dėžes pakavimui, supakuoti produkciją bei pažymėti pakuotes lipdukais su visa reikalinga informacija apie pakuotę“.

Robotai su dirbtinio intelekto elementais nėra užprogramuoti vykdyti vien pasikartojančius judesius, judesius jie programuoja patys, priklausomai nuo pateikiamos užduoties. Pasak robotikos paketą, susidedantį iš fizinio roboto ir programinės algoritminės dalies, pristačiusio Povilo Daniušio iš „Neurotechnology“, programinė algoritminė dalis – pati sudėtingiausia, tai ji įgalina robotą surasti objektą aplinkoje, nuvažiuoti prie jo, pagriebti ir pristatyti.

Robotika paslaugų sferoje

Pasak MITA direktoriaus Kęstučio Šetkaus, robotų naudojimo sritis nėra tik pramonė, siekiant optimizuoti gamybos procesus. Paslaugų sektoriuje taip pat sparčiai auga robotų naudojimas, siūloma vis daugiau sprendimų, kaip pritaikyti robotus klientų poreikiams patenkinti. Būtent robotai, skirti paslaugų, aptarnavimo sektoriams ar skirti individualiam vartotojui buityje, tampa itin geidžiami.

Vieną tokių pavyzdžių, kai robotas padeda kompanijoms pasiekti klientus, o klientams – lengviau susipažinti ir gauti tų kompanijų produktus, pristatė roboto panaudojimo pardavimams ir marketingui idėjas vystančio startuolio „MIO Technologies“ vadovas Roman Drokov. Keičiasi žmonių vartojimo įpročiai, ypač jaunosios kartos, kuri linkusi bendrauti technologijų pagalba, todėl robotai, skirti marketingui ir pardavimams gali būti daug efektyvesnė priemonė nei tradiciniai būdai. Viešose vietose – prekybos centruose, oro uostuose, parkuose – MIO robotai pritaikyti pristatyti įmonės produkciją, ja prekiauti, aptarnauti žmones, pateikdami užkandžius ir gėrimus, kurti žmonėms malonią patirtį, net pūsti muilo burbulus vaikams. „Mobilumas, produktų platinimas, saugumo ir bendravimo funkcijos – pagrindiniai šių robotų sėkmės kriterijai“, – sako Roman Drokov.

Išmanieji daiktai

Lietuvos įmonės renginyje pristatė ne tik pramonei ar verslui aktualius sprendimus, bet ir vartotojams skirtus išmaniuosius daiktus. Tarp jų išmanioji spyna „iLock“ bei išmanioji apykaklė „Buddy, the Life-collar“. Šie daiktai skirti saugoti žmonių turtą ir gyvybę, informuoti apie iškilusią grėsmę.

Pristatydamas išmaniąją apykaklę, vienas „Smartmedic“ įkūrėjų ir išradėjų dr. Tadas Juknius pastebėjo, kad sukurti šį daiktą paskatino per metus Europoje nuskęstančių vaikų skaičius – 5000. Išmanioji apykaklė veikia panašiai kaip saugos oro pagalvė: įkritus į vandenį, sensorius aktyvuoja paleidimo sistemą ir ji prisipučia, išlaikydama skęstančiojo galvą virš vandens.

Tuo tarpu išmanioji spyna nedelsiant išsiųs informaciją į savininko mobilųjį telefoną, jei ją kas nors bandys atrakinti ar sugadinti. Pasak vieno „Inotechas“ įkūrėjų Eugenijaus Gančiarovo, spyna gali būti naudojama ir logistikos versle, kai reikia sekti krovinių judėjimą, ir privačiai, saugant asmens turtą. Produktu besinaudojančioms verslo įmonėms sukurta speciali interneto platforma, kurioje klientas gali sekti informaciją apie krovinį, stebėti, kur ir kada atrakinama spyna.

Dar viena išmanioji naujovė – interaktyvus asmens tapatybės patvirtinimas su „iDenfy“. Programa nuskenuoja ir atpažįsta asmens dokumentą pagal dokumento tipą ir šalį, patikrina, ar dokumente pateikta informacija nėra suklastota. Taip pat patikrinama, ar asmens nuotrauka sutampa su nuotrauka dokumente. „Procedūra yra trumpa ir paprasta, o programa galima naudotis įvairiose užsienio šalyse“, – pristatydamas šią programą sakė „Identifikaciniai projektai“ direktorius Gediminas Ratkevičius.

Pristatyti skaitmeniniai sprendimai, skirti ir žmonių laisvalaikiui paįvairinti. Tokį projektą pademonstravo Andrius Paulauskas, atstovaujantis KTU Informatikos fakultetą. Tai virtualaus slidinėjimo stimuliatorius – sistema sukurta balansavimo platformai. Šis sprendimas gali būti pritaikytas sveikatos reabilitacijai.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas

Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimas skatina mokslo žinių komercinimą, jų pritaikymą verslo poreikiams. Be to, mokslo įstaigos yra svarbios rengiant robotikos specialistus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto atstovai džiaugėsi didėjančia robotikos studijų paklausa ir augančiu studentų skaičiumi. Jie taip pat pristatė savo atstovaujamų įstaigų atliekamus tyrimus, vykdomus projektus. Pasak VGTU Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vadovo prof. dr. Vytauto Bučinsko, tarp nagrinėjimų temų išsiskiria personalo ir roboto santykiai, kuriais iki šiol mažai domėtasi. Jo kolega, VGTU Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas doc. dr. Raimundas Junevičius pristatė vystomą projektą, susijusį su kelio dangos stebėjimu ir automobilio valdymu, siekiant, kad automobilis pats galėtų priimti sprendimus dėl saugumo.

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Automatikos katedros vedėjo doc. dr. Gintaro Dervinio teigimu, jų interesų sritis – robotų ir jų sistemų projektavimas, kompiuterinių regos sistemų integravimas, skaitinio intelekto taikymas, programinių robotų kūrimas, mobiliųjų robotų navigacija.

Įžvalgos ir tendencijos

Robotikos asociacijos vadovas Edgaras Leichteris pažymėjo, kad nors ilgą laiką robotika buvo aktuali pramoninei gamybai ir dauguma produktų bei sprendimų orientuoti į ją, tačiau situacija per pastaruosius kelerius metus sparčiai keičiasi. Technologijos pinga, lengvėja jų pritaikymas ir dėl to jos tampa prieinamos daug didesniam kiekiui įmonių. „Per pastaruosius ketverius-penkerius metus matome didelį robotikos proveržį. Informacinių technologijų ir mechatronikos, sričių, kuriose Lietuva turi stiprų mokslinį įdarbį, sinergija yra mūsų šalies perspektyva robotikos srityje. Postūmį turėtų duoti ir tai, kad Lietuva pagal investicijų į gamybą patrauklumo indeksą užima pirmą vietą Europoje ir antrą vietą pasaulyje po Kinijos, o Lietuvos įmonės investuoja ne tik į gamybos plėtrą, bet ir į inovacijas“, – teigia jis.

Pasak „Elinta“ technikos direktoriaus Aurelijaus Beleckio, lyginant įmonių požiūrį į robotiką, situacija kardinaliai pasikeitusi nei buvo prieš kelerius metus: „Dabar nebereikia įmonių įtikinėti robotikos nauda, atvirkščiai – jos pačios ieško inovatyvių sprendimų. Dabar mes sprendžiame klausimą, kaip suspėti augti su rinkos poreikiais. Prognozuojama, kad robotikos pramonė pasaulyje per ateinančius penkerius metus išaugs 114 procentų, t.y. dvigubai. Lietuvoje jau dabar robotikos sritis auga po du ir daugiau kartų. Turime ruoštis tolimesnei plėtrai“.

Tam pritarė ir „Proftools“ vadovas Rolandas Lepardinas: „Skepticizmo yra iki šiol, tačiau rinkos pokyčiai, darbo užmokesčio augimas, specialistų trūkumas, skatina robotikos poreikį. Vis daugiau ir daugiau įmonių supranta, kad be robotikos nebus rytojaus, be robotikos jos nesugebės konkuruoti su kitais rinkos dalyviais“.

„Factobotics“ vadovas Justinas Katkus atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje susiformavo stipri inovacijų kultūra. „Atsirado nuo pagrindų, nuo žmonių, galinčių kurti, iki galimybių susirasti finansavimą. Šiuo metu Lietuvoje turime beveik 20 fondų, kurie potencialiai gali tapti investuotojais į technologijų verslą, kas buvo absoliučiai neįmanoma prieš penkiolika metų. Lietuvos inovacijų politika taip pat smarkiai pažengė į priekį. Manau, kad dabar yra „aukso amžius“ kurti, didžiulis stimulas visiems, norintiems tai daryti“, – sako jis.

Optimistiškai nusiteikęs ir MITA direktorius Kęstutis Šetkus. Kalbėdamas apie robotikos srities plėtrą jis išskyrė keletą svarbiausių dalykų, kurie turės įtakos šios srities ateičiai. Tai aukštos kvalifikacijos specialistų, inžinierių, programuotojų rengimas, pradedant nuo moksleivių technologinio ugdymo: konstravimo ir programavimo įgūdžių lavinimo, žadinant smalsumą ir domėjimąsi technologijomis. Kuriami skaitmeninimo centrai turėtų užtikrinti specialistų skaitmeninių kompetencijų tobulinimą. Taip pat svarbu generuoti kuo didesnį inovatyvių idėjų lauką ir skatinti mokslo bei verslo bendradarbiavimą, pritaikant inovatyvias idėjas, diegiant naujas technologijas, skaitmenizuotus ir robotizuotus sprendimus.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-02-15 06:37:41

„Microsoft“ tyrimas: 70 proc. interneto vartotojų patiria internetines grėsmes

Viso pasaulio interneto vartotojų elgesys šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus, rodo kompanijos „Microsoft“ kasmet sudaromas Skaitmeninio mandagumo indeksas (angl. Digital Civility Index, DCI).
       2020-02-14 11:15:01

Marius Liatukas: Ar koronavirusas gali pavirsti nenugalima jėga?

Pasaulio fabriku vadinama Kinija pastarosiomis savaitėmis sukaustyta koronaviruso baimės. Tą netruko pajusti ir verslas: nukeliamos kelionės pas šioje Azijos valstybėje veikiančius partnerius, atšaukiami skrydžiai, pristabdytas siuntų ir krovinių gabenimas iš kai kurių Kinijos regionų, neveikia dalis tenykščių fabrikų.
       2020-02-13 21:30:54

Vienas dūris išgelbės gyvybę

„Džiaugiuosi, kad mano vaikas nevakcinuotas. Pasiskaitykite apie skiepus, ten vieni nuodai. Autizmas garantuotas“, - savo įžvalgomis dalijasi vaikų neskiepijantys tėvai. Kai vaikas atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje, nuomonę gimdytojai pakeičia. Tik kad nebūtų vėlu.
       2020-02-13 21:27:38

Ką pasirinkti: skalbyklę su džiovinimo funkcija ar atskirą džiovyklę?

Šiais laikais skalbyklių ir džiovyklių pasiūla tokia didelė, kad kartais sunku apsispręsti, kuris variantas būtų tinkamesnis. Kiekvienas prietaisas turi savo pliusų ir minusų, kuriuos pirkėjui verta apsvarstyti prieš įsigyjant naują prietaisą.
       2020-02-12 18:10:10

Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus

Šneką paverčiantis tekstu dirbtinis intelektas nustatė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą antrąsyk inicijavusi bendrovė „Kantar“ išanalizavo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė aiškiausiai kalbančių TV vedėjų dešimtuką.
       2020-02-12 16:14:27

9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms.
       2020-02-12 16:11:18

Robotizacija neišvengiama, tačiau bijoti jos nereikia

Gamyba ir sandėliavimas, kaip ir dauguma kitų pramonės šakų, nestovi vietoje. Kuriamos naujos, žmonių darbą palengvinančios technologijos. Diegiami nauji, turimus resursus optimaliau išnaudoti leidžiantys sprendimai. Kaip neatsilikti nuo permainų?
       2020-02-12 15:19:21

Sekstingo ribos: nuo žaidimo iki psichologinių traumų

Sekstingą (angl. sexting – dviejų žodžių „sex“ ir „texting“ kombinacija) Oksfordo žodynas oficialiai įtraukė prieš penkmetį. Tai atviro seksualaus turinio žinučių, apnuoginto ar nuogo kūno nuotraukų, filmukų siuntimas ar gavimas, naudojantis bet kokia skaitmenine priemone.
       2020-02-11 14:08:00

Ką darote ne taip, kad vaikas domisi tik kompiuteriniais žaidimais?

Kompiuteriniai žaidimai ir buvimas virtualioje erdvėje šiandien ne tik užima didelę dalį žmonių laisvalaikio, bet ir kursto karštas diskusijas. Ypač tarp tėvų, kurių vaikai, pasak suaugusiųjų, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono.
       2020-02-11 14:01:06

Apie propagandos technikas ir kaip jas atpažinti

Parodoje „Studijos 2020“ būsimus studentus Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė ne tik kvietė sužinoti aktualią informaciją apie stojimą ir gyvenimą VU, bet ir siūlė įdomių paskaitų ciklą įvairiomis aktualiomis temomis.
       2020-02-07 17:33:10

Įsigijote brangų pirkinį? Patarimai, kaip pasirūpinti, kad jis tarnautų ilgai

Prekybininkams skelbiant finalinius žiemos išpardavimus, gyventojai skuba pasinaudoti nuolaidomis ir įsigyti brangesnių pirkinių: buitinės technikos, elektronikos prietaisų ar išmaniųjų įrenginių. Išsvajotus pirkinius įsigiję gyventojai vis atidžiau jais rūpinasi, ir vis dažniau siekia užsitikrinti papildomą apsaugą nuo rizikų.
       2020-02-07 17:27:53

Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
       2020-02-07 08:31:39

Koronavirusas kėsinasi užkrėsti pasaulio ekonomiką: galimi du scenarijai

Kinijoje sparčiai plintantis koronavirusas verčia susirūpinti ir ekonomistus, ir atskirų sektorių atstovus: jei infekcijos plitimas artimiausiomis savaitėmis nebus pažabotas, liūdnus padarinius pajaus žmonės visame pasaulyje.
       2020-02-07 08:27:44

Išmaniosios kartos mokinys: kas jis ir kokie jo iššūkiai?

Pasaulinė statistika rodo, kad iš beveik 5 mlrd. internetu besinaudojančių žmonių net 3,7 mlrd. aktyviai naudoja socialinius tinklus, įsijungdami į juos nuo ankstyvos paauglystės.
       2020-02-07 08:24:07

„Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?

Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių, o nuo rugpjūčio 31 d. sustabdantis prekybą esamais.
       2020-02-06 09:34:40

Su skrydžiais susiję mitai: tinginiaujantys pilotai ir turbulencija

Su komerciniais skrydžiais susiję ne tik gausybe įvairiausių taisyklių, bet ir klaidingų keleivių įsitikinimų, kurie kai kuriuos žmones atgraso lipti į lėktuvą. Tačiau aviakompanijos „GetJet Airlines“ pilotas Irmantas Lasys skuba juos raminti ir paneigia populiariausius mitus.
       2020-02-06 08:59:20

Smulkinta mėsa ar faršas: kaip pasirinkti ir ką pagaminti?

Šiandien parduotuvėse esantis šviežios mėsos pasirinkimas gali atitikti kiekvieno, net ir reikliausio, pirkėjo poreikius – siūloma nuo įvairiausių išpjovų iki smulkintos šviežios mėsos ar faršo. Tiesa, dažnam vis dar gali kilti klausimas, kuo skiriasi faršas ir smulkinta mėsa?
       2020-02-06 08:52:18

Sveikas maistas – kaip vaistas. Subalansuota mityba – ligų profilaktikai

Gydytoja dietologė Rūta Petereit pataria, kaip nesunkiai pereiti prie subalansuotos mitybos, užtikrina, kad pradėti gyventi sveikai niekada nevėlu. Aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė dalijasi mažomis gudrybėmis, kaip prie sveikos mitybos pratina septynmetį sūnų.
       2020-02-06 08:47:55

Seksologas – apie erekcijos sutrikimų priežastis ir būdus, kaip jų išvengti

Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro seksualinės medicinos gydytojo, urologo dr. Roberto Adomaičio, seksualinė sveikata vis dar nėra prioritetinė sritis, nors lytinės funkcijos sutrikimai gali pranašauti apie kur kas rimtesnes ligas.
       2020-02-06 08:07:55

Po 10-ies metų emigracijoje: darbdavio požiūris skyrėsi kaip diena ir naktis

Jei jautiesi laukiamas, priimti sprendimą grįžti į Lietuvą nėra sunku net po svetur praleisto dešimtmečio, sako gyvenimą gimtinėje vėl pradėję kurti buvę emigrantai. Jų teigimu, norėdami susigrąžinti išvykusiuosius turėtume sudaryti patrauklias darbo sąlygas ir suteikti galimybę jiems pritaikyti jau įgytas žinias.
       2020-02-06 07:57:13

Vaistininkas atsako, kaip saugotis įvairių virusų

Koronaviruso žaibiškas plitimas paskui save sėja nerimą ir nežinomybę, kaip apsisaugoti nuo šio viruso. Kol gyventojai ginkluojasi medicininėmis kaukėmis, sveikatos specialistai primena ir kitus būdus saugotis virusų – dažnu atveju net efektyvesnius.
       2020-02-06 07:52:19

Ko šiandien ieško ir ko neranda Lietuvos darbdaviai?

Ketvirtoji pramonės revoliucija keičia darbo specifiką, procesą bei žmogaus vietą ir savijautą darbo rinkoje. Robotai jau perėmė 29 proc. žmogaus atliekamų užduočių, o kelerių metų bėgyje šis skaičius turėtų pasiekti 42 proc., rodo Pasaulio ekonomikos forumo atliktas tyrimas „The Future of Jobs Report 2018“.
       2020-02-05 18:10:24

Uhano virusas 2019-nCoV: kaip išlikti saugiam?

Kinijos epidemijai plintant, viskas gali atrodyti baisu. Čia rasite 10 paprastų atsargumo priemonių, galinčių apsaugoti jus nuo užsikrėtimo koronavirusu. Kadangi naujasis Uhano koronavirusas išplito ne tik visoje žemyninėje Kinijoje, bet ir visame pasaulyje, kyla panika.
       2020-02-05 14:35:48

Ar medicininės kaukės gali apsaugoti nuo naujo koronaviruso 2019-nCoV?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, pabrėžia, kad medicininių kaukių dėvėjimas yra viena iš kvėpavimo takų infekcijų, tarp jų ir naujojo koronaviruso (2019-nCoV) infekcijos, prevencijos priemonė viruso paveiktose teritorijose.
       2020-02-04 07:27:50

Negydomi dantys gali sukelti kraujagyslių ir širdies ligas

Nuo mūsų burnos higienos, dantų ir dantenų sveikatos priklauso daugybė kitų organizmo funkcijų. Jau eilę metų medikai skambina pavojaus varpais, norėdami atkreipti dėmesį į dantų ir dantenų ligų sukeliamus širdies bei kraujagyslių susirgimus.
       2020-02-04 07:15:15

Kaip išmokti taupyti?

„Žodis – taupyti, tikriausiai, dar daugeliui kelia asociacijas su pasakymu „reikės susiveržti diržus“, tai savęs ribojimo jausmus keliantis procesas. Tačiau išmokus, kaip tai daryti tiksliai, šis įsitikinimas turėtų dingti“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorė dr. Asta Kamandulienė.
       2020-02-04 07:11:18

Išmanieji prietaisai – naujas pavojus namuose: kodėl taip nutiko?

Lietuvos gyventojų namai pastaruoju metu aktyviai pildosi išmaniaisiais elektronikos prietaisais ir modernia buitinės technikos įranga. Draudikai pastebi, kad mūsų šalies žmonės žengia koja kojon su technologijomis.
       2020-02-03 14:23:00

Miego apnėja ir nemiga: kada bemiegės naktys tampa grėsme sveikatai?

Kokybiškas ir saldus miegas – geros savijautos, energijos bei pozityvios nuotaikos pagrindas. Nors bemiegių naktų pasitaiko daugeliui, kai kuriems tai tampa kone kasdienybe.
       2020-02-03 14:12:02

Pagalba ilgapirščiams: galimybes apšvarinti būstus sukuriame patys

Nuo vagysčių neapsaugotas nė vienas būstas, tačiau kai kuriuose iš jų rizika sulaukti neprašytų svečių kur kas didesnė. Policijos atstovų teigimu, nusikaltėlių akiratyje visuomet atsiduria būstai, turintys silpniausias apsaugos priemones.
       2020-01-31 18:20:49

Lietuviui patikėta tobulinti Londono susisiekimo sistemą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), Aplinkos ir Transporto inžinerijos fakultetuose studijas baigęs ir daktaro laipsnį apsigynęs Vytautas Dumbliauskas šiandien dirba „Transport for London“ bendrovėje, kur rūpinasi kaip suformuoti efektyvią Londono susisiekimo sistemą.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama