iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui

2018-12-07 17:37:42

Robotikos ir skaitmenizacijos aktualijoms Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs produktai bei sprendimai.

Joje gausiai dalyvavo verslo ir mokslo atstovai, kurie diskutavo apie šiandienos robotikos padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, aptarė šios srities tendencijas bei prognozes, dalinosi savo patirtimi ir iššūkiais inovacijų taikyme.

„Siekiame atkreipti dėmesį į robotikos srities potencialą ir skatinti jos plėtrą. Nors poreikis rinkoje yra didžiulis, Lietuvos įmonėse robotų nėra daug. Mažėjant darbo jėgos ištekliams, tai tampa ypač aktualu“, - sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus. Jo teigimu, Lietuvoje 10 000 darbuotojų tenkantis robotų skaičius siekia vos 5, kai tuo tarpu pasaulinis vidurkis yra 85 robotai 10 000 darbuotojų. Europa šį vidurkį gerokai lenkia ir iš kitų regionų išsiskiria didžiausiu robotų tankumu – 10 000 darbuotojų tenka 106 robotai. Tačiau jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvos situaciją derėtų vertinti kaip galimybę ir perspektyvas robotikos sričiai. Lietuvos kūrėjų siūlomi inovatyvūs produktai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir yra pajėgūs žengti koja kojon su ketvirtąja pramonės revoliucija.

Spaudos konferencijoje įvairius inovatyvius sprendimus, technologijas ir produktus pramonei, verslui ir vartotojams pristatė net devynios Lietuvos įmonės. Ne viena inovatyvi naujovė sukurta pasitelkiant mokslo žinias, bendradarbiaujant su mokslininkais, siekiant jas praktiškai pritaikyti ir integruoti.

Robotika pramonėje

Įmonių „Proftools“, „Factobotics“ pristatyti robotai gali būti taikomi įvairiose pramonės šakose. Tai robotai, kurie gali aptarnauti tekinimo stakles, robotai, kurie gali atlikti dažymo, pakavimo darbus, robotai, pritaikyti palengvinti žmonių darbą sudėtingose sąlygose (pvz., kepyklose, prie įkaitusių krosnių išimant kepinius arba ledų gamybos įmonėse, sandėliuoti, supakuoti ir sudėti dėžes ant palečių prie -22 C.), robotai, skirti sunkių vitrininių stiklų montavimui, metalo lankstymui.

„Kaip rodo šie pavyzdžiai, su daugeliu galimų įrankių pasirinkimo galimybių robotai gali būti pritaikyti pagal specifinius gamybos reikalavimus, – sako „Factobotiks“ vadovas Justinas Katkus. – Mes specializuojamės kuriant pramoninius robotų sprendimus, paversdami juos į standartinius produktus“.

„Nekuriame robotų, kurie atliktų vieną mechaninę funkciją. Mūsų siekis – kurti integracines robotų sistemas, kurios įgalintų atlikti daugiau funkcijų ir efektyvintų procesus. Analizuojame gamybos ir technologinius procesus, konsultuojame sistemų panaudojimo bei įdiegimo klausimais“, – teigia „Proftools“ vadovas Rolandas Lepardinas.

Šios ir kitos įmonės – „Elinta“, „Rubedos“, „Neurotechnology“ – taip pat pristatė sprendimus, kurie praplečia robotų pritaikymo galimybes, pavyzdžiui, suteikiant robotams regą, didėja jų pritaikymo galimybės. Spaudos konferencijoje pristatytos „protingos akys“ – trimatės aplinkos suvokimo technologija savivaldžiams robotams, kompiuterinės regos dirbtinis intelektas, skirtas produkcijos kokybės įvertinimui optiniais metodais.

„Robotai yra akli, todėl didesniam jų pritaikomumui reikalingos sensorinės sistemos. „Rubedos“ sukurta sistema (trimatė rega) padeda robotui ne tik matyti, bet ir „mąstyti“, pavyzdžiui, susidūrus su kliūtimi pasirinkti kitą judėjimo maršrutą“, - sako „Rubedos“ verslo plėtros vadovas Linas Vaitulevičius.

Kurdamos savo produktus bei sprendimus, Lietuvos įmonės pasitelkia ir dirbtinio intelekto elementus. Apie tai konferencijoje kalbėjo „Elinta“ technikos direktorius Aurelijus Beleckis: „Pagamintos produkcijos, supakuotos į skirtingo gabarito paketus, sudėjimas ant vienos paletės optimaliu būdu kartais ir žmogui yra ne visiškai lengvas uždavinys. Dirbtinio intelekto sistema įvertina visų paketų dydžius ir pati optimaliai sudeda skirtingo dydžio paketus ant paletės, nors tie paketai kiekvieną kartą skirtingi. Be to, robotai, dirbantys gamybinių linijų užkrovime ir nukrovime, patys gali ne tik pakrauti, bet ir pasidaryti reikiamo dydžio dėžes pakavimui, supakuoti produkciją bei pažymėti pakuotes lipdukais su visa reikalinga informacija apie pakuotę“.

Robotai su dirbtinio intelekto elementais nėra užprogramuoti vykdyti vien pasikartojančius judesius, judesius jie programuoja patys, priklausomai nuo pateikiamos užduoties. Pasak robotikos paketą, susidedantį iš fizinio roboto ir programinės algoritminės dalies, pristačiusio Povilo Daniušio iš „Neurotechnology“, programinė algoritminė dalis – pati sudėtingiausia, tai ji įgalina robotą surasti objektą aplinkoje, nuvažiuoti prie jo, pagriebti ir pristatyti.

Robotika paslaugų sferoje

Pasak MITA direktoriaus Kęstučio Šetkaus, robotų naudojimo sritis nėra tik pramonė, siekiant optimizuoti gamybos procesus. Paslaugų sektoriuje taip pat sparčiai auga robotų naudojimas, siūloma vis daugiau sprendimų, kaip pritaikyti robotus klientų poreikiams patenkinti. Būtent robotai, skirti paslaugų, aptarnavimo sektoriams ar skirti individualiam vartotojui buityje, tampa itin geidžiami.

Vieną tokių pavyzdžių, kai robotas padeda kompanijoms pasiekti klientus, o klientams – lengviau susipažinti ir gauti tų kompanijų produktus, pristatė roboto panaudojimo pardavimams ir marketingui idėjas vystančio startuolio „MIO Technologies“ vadovas Roman Drokov. Keičiasi žmonių vartojimo įpročiai, ypač jaunosios kartos, kuri linkusi bendrauti technologijų pagalba, todėl robotai, skirti marketingui ir pardavimams gali būti daug efektyvesnė priemonė nei tradiciniai būdai. Viešose vietose – prekybos centruose, oro uostuose, parkuose – MIO robotai pritaikyti pristatyti įmonės produkciją, ja prekiauti, aptarnauti žmones, pateikdami užkandžius ir gėrimus, kurti žmonėms malonią patirtį, net pūsti muilo burbulus vaikams. „Mobilumas, produktų platinimas, saugumo ir bendravimo funkcijos – pagrindiniai šių robotų sėkmės kriterijai“, – sako Roman Drokov.

Išmanieji daiktai

Lietuvos įmonės renginyje pristatė ne tik pramonei ar verslui aktualius sprendimus, bet ir vartotojams skirtus išmaniuosius daiktus. Tarp jų išmanioji spyna „iLock“ bei išmanioji apykaklė „Buddy, the Life-collar“. Šie daiktai skirti saugoti žmonių turtą ir gyvybę, informuoti apie iškilusią grėsmę.

Pristatydamas išmaniąją apykaklę, vienas „Smartmedic“ įkūrėjų ir išradėjų dr. Tadas Juknius pastebėjo, kad sukurti šį daiktą paskatino per metus Europoje nuskęstančių vaikų skaičius – 5000. Išmanioji apykaklė veikia panašiai kaip saugos oro pagalvė: įkritus į vandenį, sensorius aktyvuoja paleidimo sistemą ir ji prisipučia, išlaikydama skęstančiojo galvą virš vandens.

Tuo tarpu išmanioji spyna nedelsiant išsiųs informaciją į savininko mobilųjį telefoną, jei ją kas nors bandys atrakinti ar sugadinti. Pasak vieno „Inotechas“ įkūrėjų Eugenijaus Gančiarovo, spyna gali būti naudojama ir logistikos versle, kai reikia sekti krovinių judėjimą, ir privačiai, saugant asmens turtą. Produktu besinaudojančioms verslo įmonėms sukurta speciali interneto platforma, kurioje klientas gali sekti informaciją apie krovinį, stebėti, kur ir kada atrakinama spyna.

Dar viena išmanioji naujovė – interaktyvus asmens tapatybės patvirtinimas su „iDenfy“. Programa nuskenuoja ir atpažįsta asmens dokumentą pagal dokumento tipą ir šalį, patikrina, ar dokumente pateikta informacija nėra suklastota. Taip pat patikrinama, ar asmens nuotrauka sutampa su nuotrauka dokumente. „Procedūra yra trumpa ir paprasta, o programa galima naudotis įvairiose užsienio šalyse“, – pristatydamas šią programą sakė „Identifikaciniai projektai“ direktorius Gediminas Ratkevičius.

Pristatyti skaitmeniniai sprendimai, skirti ir žmonių laisvalaikiui paįvairinti. Tokį projektą pademonstravo Andrius Paulauskas, atstovaujantis KTU Informatikos fakultetą. Tai virtualaus slidinėjimo stimuliatorius – sistema sukurta balansavimo platformai. Šis sprendimas gali būti pritaikytas sveikatos reabilitacijai.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas

Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimas skatina mokslo žinių komercinimą, jų pritaikymą verslo poreikiams. Be to, mokslo įstaigos yra svarbios rengiant robotikos specialistus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto atstovai džiaugėsi didėjančia robotikos studijų paklausa ir augančiu studentų skaičiumi. Jie taip pat pristatė savo atstovaujamų įstaigų atliekamus tyrimus, vykdomus projektus. Pasak VGTU Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vadovo prof. dr. Vytauto Bučinsko, tarp nagrinėjimų temų išsiskiria personalo ir roboto santykiai, kuriais iki šiol mažai domėtasi. Jo kolega, VGTU Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas doc. dr. Raimundas Junevičius pristatė vystomą projektą, susijusį su kelio dangos stebėjimu ir automobilio valdymu, siekiant, kad automobilis pats galėtų priimti sprendimus dėl saugumo.

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Automatikos katedros vedėjo doc. dr. Gintaro Dervinio teigimu, jų interesų sritis – robotų ir jų sistemų projektavimas, kompiuterinių regos sistemų integravimas, skaitinio intelekto taikymas, programinių robotų kūrimas, mobiliųjų robotų navigacija.

Įžvalgos ir tendencijos

Robotikos asociacijos vadovas Edgaras Leichteris pažymėjo, kad nors ilgą laiką robotika buvo aktuali pramoninei gamybai ir dauguma produktų bei sprendimų orientuoti į ją, tačiau situacija per pastaruosius kelerius metus sparčiai keičiasi. Technologijos pinga, lengvėja jų pritaikymas ir dėl to jos tampa prieinamos daug didesniam kiekiui įmonių. „Per pastaruosius ketverius-penkerius metus matome didelį robotikos proveržį. Informacinių technologijų ir mechatronikos, sričių, kuriose Lietuva turi stiprų mokslinį įdarbį, sinergija yra mūsų šalies perspektyva robotikos srityje. Postūmį turėtų duoti ir tai, kad Lietuva pagal investicijų į gamybą patrauklumo indeksą užima pirmą vietą Europoje ir antrą vietą pasaulyje po Kinijos, o Lietuvos įmonės investuoja ne tik į gamybos plėtrą, bet ir į inovacijas“, – teigia jis.

Pasak „Elinta“ technikos direktoriaus Aurelijaus Beleckio, lyginant įmonių požiūrį į robotiką, situacija kardinaliai pasikeitusi nei buvo prieš kelerius metus: „Dabar nebereikia įmonių įtikinėti robotikos nauda, atvirkščiai – jos pačios ieško inovatyvių sprendimų. Dabar mes sprendžiame klausimą, kaip suspėti augti su rinkos poreikiais. Prognozuojama, kad robotikos pramonė pasaulyje per ateinančius penkerius metus išaugs 114 procentų, t.y. dvigubai. Lietuvoje jau dabar robotikos sritis auga po du ir daugiau kartų. Turime ruoštis tolimesnei plėtrai“.

Tam pritarė ir „Proftools“ vadovas Rolandas Lepardinas: „Skepticizmo yra iki šiol, tačiau rinkos pokyčiai, darbo užmokesčio augimas, specialistų trūkumas, skatina robotikos poreikį. Vis daugiau ir daugiau įmonių supranta, kad be robotikos nebus rytojaus, be robotikos jos nesugebės konkuruoti su kitais rinkos dalyviais“.

„Factobotics“ vadovas Justinas Katkus atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje susiformavo stipri inovacijų kultūra. „Atsirado nuo pagrindų, nuo žmonių, galinčių kurti, iki galimybių susirasti finansavimą. Šiuo metu Lietuvoje turime beveik 20 fondų, kurie potencialiai gali tapti investuotojais į technologijų verslą, kas buvo absoliučiai neįmanoma prieš penkiolika metų. Lietuvos inovacijų politika taip pat smarkiai pažengė į priekį. Manau, kad dabar yra „aukso amžius“ kurti, didžiulis stimulas visiems, norintiems tai daryti“, – sako jis.

Optimistiškai nusiteikęs ir MITA direktorius Kęstutis Šetkus. Kalbėdamas apie robotikos srities plėtrą jis išskyrė keletą svarbiausių dalykų, kurie turės įtakos šios srities ateičiai. Tai aukštos kvalifikacijos specialistų, inžinierių, programuotojų rengimas, pradedant nuo moksleivių technologinio ugdymo: konstravimo ir programavimo įgūdžių lavinimo, žadinant smalsumą ir domėjimąsi technologijomis. Kuriami skaitmeninimo centrai turėtų užtikrinti specialistų skaitmeninių kompetencijų tobulinimą. Taip pat svarbu generuoti kuo didesnį inovatyvių idėjų lauką ir skatinti mokslo bei verslo bendradarbiavimą, pritaikant inovatyvias idėjas, diegiant naujas technologijas, skaitmenizuotus ir robotizuotus sprendimus.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-04-20 08:01:50

Pietryčių Lietuvoje daugės antžeminės televizijos DVB-T kanalų

Paskelbtas konkursas retransliuojamo turinio licencijai 1 televizijos programai Pietryčių Lietuvos regione retransliuoti 31 televizijos kanalu Vilniuje, 31 televizijos kanalu Šalčininkuose ir 33 televizijos kanalu Švenčionyse, gauti.
iliustracija2019-04-20 07:53:24

Apie Orfėją, Avicii ir kartą, kuriai niekas neįdomu

Artėjant Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjerai – Dovilės Zavedskaitės „Orfeo. Miesto šviesos“, Daiva Šabasevičienė kalbasi su spektaklio režisieriumi Naubertu Jasinsku. Tai yra Jūsų debiutas, tad įdomu būtų sužinoti, kur prasideda Jūsų režisūros šaknys?
iliustracija2019-04-20 07:12:02

Grafičių užrašais pastatus darkę jaunuoliai laukia teismo

Grafičių užrašais Vilniuje esančio Pranciškonų ordino vienuolyno ansamblio statinius darkę jaunuoliai laukia teismo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje penki asmenys kaltinami turto sunaikinimu ar sugadinimu bei viešosios tvarkos pažeidimu.
iliustracija2019-04-20 07:05:29

"Oro navigacija”: oro balionai toliau džiugins vilniečių ir sostinės svečių akis

"Oro navigacija” informuoja, kad pasikeitus Europos Sąjungos teisės aktų reglamentavimui ir atsižvelgiant į ženkliai išaugusį besileidžiančių ir kylančių lėktuvų skaičių Vilniuje, nuo gegužės mėnesio keisis skrydžių karšto oro balionais tvarka virš Lietuvos sostinės.
iliustracija2019-04-20 06:56:47

Kokios bus Velykos žiedadulkėms alergiškiems žmonėms?

Artėjantis šventinis savaitgalis bus sudėtingas asmenims, kurie yra jautrūs beržinių šeimos augalų žiedadulkėms. Nors Lietuvoje jau baigė žydėti alksniai, žiedadulkių kiekis oro mėginiuose vis dar aukštas.
iliustracija2019-04-19 14:29:47

4,5 mln. eurų parama gyventojams, planuojantiems įsirengti saulės elektrines

Balandžio 18 d. energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinių įsirengimui. Šią paramą galės gauti elektrą savo poreikiams iš saulės šviesos gaminti planuojantys individualių namų savininkai.
iliustracija2019-04-19 13:37:42

Kelionėse tykančios infekcijos: kaip jų išvengti?

Kiekvienais metais vis daugiau Lietuvos gyventojų kelionių metu užsikrečia virusiniu hepatitu A ir taip didina šios infekcijos plitimo bei protrūkių riziką šalyje. Kepenų uždegimą sukeliančios infekcijos būtų galima išvengti, jeigu žmonės prieš kelionę pasikonsultuotų su gydytoju dėl galimų profilaktikos priemonių.
iliustracija2019-04-19 13:31:48

5 situacijos, kai „kažką nuspaudžiame“ savo telefone ir kaip jų išvengti

Įsigijus naują išmanųjį telefoną prie jo galima praleisti valandų valandas, nes norisi viską ištyrinėti ir išbandyti. Paėmus į rankas naują telefoną tai ir rekomenduojama daryti – kuo greičiau išsiaiškinsite bei išbandysite visas jo funkcijas, tuo greičiau galėsite atskleisti visą telefono potencialą.
iliustracija2019-04-18 07:29:21

Oro erdvė – ne guminė: kaip joje telpa vis daugiau lėktuvų?

„Flightradar24“ vaizdas nepalieka abejingų – Europos žemėlapyje knibždėte knibžda įvairiais greičiais ir įvairaus dydžio simboliais pažymėtų lėktuvų – kiekvieną dieną Europoje aptarnaujama daugiau kaip 30 tūkst. skrydžių.
iliustracija2019-04-18 07:23:22

Lietuvoje atsiras objektas, padėsiantis gelbėti žmonių gyvybes

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad artimiausiais metais Lietuvoje atsiras ypatingos sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbos objektas – ciklotronas, dar žinomas kaip dalelių greitintuvas.
iliustracija2019-04-17 15:22:47

Kokia spyna rakinate asmenines paskyras internete?

Šarvuotos namų durys, patikima spyna ir akylai saugomas raktas – nors net ir visos šios priemonės negali visiškai apsaugoti nuo vagystės, gyventojai kaip tik išmano bando apsaugoti namų turtą. Tačiau apie gresiančius pavojus virtualiame pasaulyje, internete, dažnai net nesusimąstome.
iliustracija2019-04-17 15:19:20

Paspirtukai – jau ne vaikų, o suaugusiųjų reikalas

Smagia vaikų pramoga buvę paspirtukai jau išsikovojo savo vietą suaugusiųjų pasaulyje. Paryžius pernai, Madridas bei Vilnius šiemet – šiuose Europos didmiesčiuose elektriniai paspirtukai tapo bendros miestų susisiekimo sistemos grandimi, veikiančia kaip dalijimosi paslauga.
iliustracija2019-04-17 15:10:27

Energetikų dieną: 5 patarimai, kurie padės taupyti energiją

Balandžio 17-ąją minima Energetikų diena. Šia proga energetikai kviečia visus energiją vartoti efektyviau, atsakingiau, taupiau. Lengvai įgyvendinami elektros ir dujų taupymo patarimai – ne tik sumažins sąskaitas, bet ir prisidės prie gyvybiškai svarbaus aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.
iliustracija2019-04-17 14:39:11

Laisvos Lietuvos kartos: kodėl ir kaip jos susikalba?

Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro.
iliustracija2019-04-17 14:33:31

Naujas pėdsakas fotografijos istorijoje – paneigus visas abejones

Šiandien išmanieji telefonai jau gali užfiksuoti kadrus, kurių kokybė prilygsta skaitmeniniams fotoaparatams. Negana to, gamintojai nuolat stengiasi atrasti būdų, kurie leistų įamžinti svarbias akimirkas net ir pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis.
iliustracija2019-04-17 14:19:46

Šilumos ūkio perspektyvos – biokuras gerai, bet kas toliau?

Lietuvos šilumos ūkis priartėjo prie ribos, kai naujos investicijos į biokuro katilines taps nebeefektyvios, todėl būtina turėti viziją, kaip toliau siekti Energetikos strategijoje išsikeltų tikslų ir kaip efektyviai pasinaudoti naujo ES parama, kad ateinantis dešimtmetis netaptų šilumos ūkio pažangos akligatviu.
iliustracija2019-04-16 07:47:52

Įsigijote naują telefoną? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte atlikti su senuoju

Įsigijus naują išmanųjį, pradėti juo naudotis norisi iš karto. Tačiau technologijų ekspertai pataria prieš tai pasirūpinti senuoju ir jame esančia asmenine informacija, ypač, jei įrenginį ketinama parduoti ar padovanoti.
iliustracija2019-04-15 20:13:51

No comments. Aucun commentaire. Be komentarų

Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Cathédrale Notre-Dame de Paris) − katedra Paryžiuje, Senos Sitė saloje. Tai vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų. Tai pati seniausia katedra šiaurės Prancūzijoje. Katedra statyta Paryžiaus kaip sostinės įsitvirtinimo laikotarpiu.
iliustracija2019-04-12 13:04:21

Ramus vaiko miegas ir išmanusis telefonas: misija įmanoma?

Tie, kas turi mažamečių vaikų žino, kas yra tikroji palaima – momentas, kai jie pagaliau ramiai užmiega. Bet kokius kalnus tėvams reikia nuversti siekiant šio momento? Tam aprašyti tikriausiai neužtektų net knygos.
iliustracija2019-04-12 13:00:54

Ką dirbsime 2029 metais, kai robotai perims mūsų darbus?

Klientų džiaugsmo asistentas, duomenų šiukšlių inžinierius, nepilnamečių kibernetinių nusikaltėlių konsultantas, mašinų balso dizaineris ar kompiuterinių žaidimų aistruoliams skirtų e-sporto arenų architektas – tai tik keletas pavyzdžių, kokių specialistų reikės įmonėms jau per artimiausius dešimt metų.
iliustracija2019-04-12 11:32:31

Išmaniųjų telefonų ekranų evoliucija

Išmaniosios technologijos tobulėja taip greitai, kad net sunku prisiminti, kad kiek daugiau nei prieš dešimtmetį turėjome telefonus su itin mažais, vos tris eilutes talpinančiais nespalvotais ekranais. Šiandien vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių vieno ar kito telefono įsigijimą, yra išmaniojo ekrano dydis.
iliustracija2019-04-12 11:19:28

Kodėl elektromobiliams reikia kitokių padangų?

Elektromobiliai pamažu keičia automobilių rinką – griežtėjant taršos reikalavimams, bene kiekvienas gamintojas savo gamoje turi elektra varomą transporto priemonę. Tai puikiai įrodo statistika: pirmas elektromobilių milijonas buvo parduotas per šešerius metus, o antras – vos per dvejus.
iliustracija2019-04-12 11:15:38

Psichologijos paslaptys: ką atspindi mūsų telefono spalva

Psichologai pripažįsta, kad mus supančios spalvos daro didžiulę įtaką mūsų nuotaikai, elgesiui ir sprendimams. Dėl šios priežasties, rinkdamiesi drabužius ar įvairius aksesuarus, jų spalvų paletei daugelis skiriame didelį dėmesį.
iliustracija2019-04-11 20:43:43

ES lyderiai atideda „Brexitą“

Ketvirtadienis, balandžio 11 d. (Briuselis). Į neeilinę Europos Vadovų Tarybą (EVT) susirinkę ES šalių lyderiai sutarė atidėti Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos iki spalio 31 d. Europos Sąjunga Jungtinei Karalystei suteikia papildomo laiko vidiniams politiniams nesutarimams dėl „Brexito“ įveikti.
iliustracija2019-04-11 20:38:06

Ateities profesijai specialistų reikia jau dabar

Nors praėjusiame dešimtmetyje mobilusis telefonas tebuvo daiktas paskambinti anksti ryte ar vėlai vakare, kai tarifas palankesnis, dabar jau mažai kas įsivaizduoja, kad šis, kasdienis kiekvieno mūsų palydovas, negalėtų įjungti socialinių tinklų, nufilmuoti patikusio vaizdo ar leisti mėgstamos muzikos.
iliustracija2019-04-11 20:33:19

Užsienio startuoliai vis dažniau renkasi Lietuvą

Nuo išmaniųjų čiužinių, padedančių sekti ir gerinti miego kokybę iki žaliosios energijos gamybos – tokias inovatyvias idėjas turintys užsienio startuoliai vis drąsiau renkasi Lietuvą savo verslui vystyti.
iliustracija2019-04-11 20:24:18

Apie alergiją žiedadulkėms: "Tik pažintis su gamta leidžia įgyti imunitetą"

Žiedadulkėms alergiški žmonės įvairius negalavimus jaučia jau nuo vasario mėnesio ir, priklausomai nuo alergijos, juos jausti gali iki vasaros pabaigos. Neretai simptomai jaučiami dar net nepradėjus žydėti augalams, o kartais aptinkama tokių žiedadulkių, kurių augalų Lietuvoje net ir nėra.
iliustracija2019-04-10 12:52:37

ES tikisi po 20 milijardų eurų kasmetinių investicijų į dirbtinį intelektą

Dirbtinis intelektas (DI) šiuo metu visuomenėje vis dar kelia daug klausimų. Viena vertus, tai yra technologija kur kasdien visa dažniau pasitelkiama įvairiausiems verslo ir pramonės procesams optimizuoti, pasiekti didesnį veiklos efektyvumą, rasti geresnius sprendimus įvairiausioms problemoms.
iliustracija2019-04-10 08:19:50

Konferencijoje - žiniasklaidos ekspertų diskusija apie visuomeninį transliavimą

LRT rengiamoje tarptautinėje konferencijoje - žiniasklaidos ekspertų diskusija apie visuomeninį transliavimą. Kaip užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą nuo valdžios institucijų? Koks žiniasklaidos indėlis stiprinant nacionalinį saugumą?
iliustracija2019-04-10 08:16:27

Atsparumas antibiotikams auga: didžiausios klaidos vartojant antibiotikus

Vaistininkai vis dažniau pastebi, kad nors ligas diagnozuoja ir gydymą paskiria gydytojai, tačiau, deja savigyda vis populiarėja, net ir žinantys, kad antibiotikai – individualiai gydytojo paskiriamas vaistas, vis tiek juos vartoja savavališkai ir stebisi neefektyvumu.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama