2018-ieji LRT: pokyčiai, augusi auditorija ir Seimo dėmesys

Praėję 2018-ieji Lietuvos nacionaliniam transliuotojui buvo išskirtiniai. Pavasarį pasikeitusi administracija, generaline direktore tapus Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei, ėmėsi visuomeninio transliuotojo permainų.

Permainų kryptys: didinti LRT sukuriamo turinio pasiekiamumą įvairiose platformose, stiprinti sinergiją tarp visų LRT kanalų, aktyvinti komunikaciją ir grįžtamąjį ryšį su auditorija, efektyvinti veiklą ir užtikrinti jos skaidrumą, atskaitomumą visuomenei.

„Apibendrinant visus praėjusius metus, galime džiaugtis sėkmingai startavusių, visuomenės ir auditorijos įvertintų projektų gausa: tai „100 valandų“, „LRT Metų apdovanojimai“, LRT tyrimų komanda, atsinaujinęs LRT PLIUS kanalas, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. – LRT TELEVIZIJOS sezono startas buvo geriausias nuo 2009-ųjų. Įskaitant pavėluotą žiūrėjimą, nuo sausio LRT TELEVIZIJOS auditorijos dalis paaugo nuo 10,5 proc. 2017 m. iki 12,2 proc. 2018 m. („Kantar TNS“ duomenys).“

Pasak LRT vadovės, motyvuoja tai, kad LRT pokyčius teigiamai įvertino visuomenė: sociologiniai tyrimai rodo, kad per pastaruosius šešis mėnesius LRT vertinimas pagerėjo 7 procentais. „Tikėtina, kad prie to prisidėjo ir sustiprintas LRT turinys, ypač – tiriamoji žurnalistika. Vasarą pradėjusi dirbti LRT tyrimų komanda visuomenei jau pateikė dešimtis rezonansinių tyrimų, kurie neretai turi ir politines pasekmes – ministerijose, įvairiose kitose struktūrose po LRT tyrimo pradėti patikrinimai, visuomenė sulaukia atsakymų į rūpimus klausimus“, – sako LRT vadovė.

Vieni įsimintiniausių LRT metų darbų – tautą telkiantys, istoriją įprasminantys specialieji projektai „100 valandų Lietuvai“ ir „Keliu vėliavą“, skirti Lietuvos vastybingumo atkūrimo 100-mečiui, bei specialios reikšmingiausių šių metų įvykių transliacijos – Popiežiaus vizitas, valstybinės Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės, 100-mečio Dainų šventė, Kariuomenės 100-mečio paradas.

Šiemet daug dėmesio skirta antrajam LRT televizijos kanalui. Pakeistas jo pavadinimas – LRT PLIUS – labiau atitinka transliuojamą turinį ir padeda pritraukti naujos auditorijos. Kanalo žiūrimumas pakeitus pavadinimą ir pradėjus transliuoti kasdienį kultūros naujienų žurnalą, naujas laidas išaugo nuo 1,1 iki 1,5 proc. visos TV auditorijos („Kantar TNS” duomenys).

Šiuo metu aktyviai rengiamasi LRT.LT pokyčiams, po kurių šis portalas taps patogesnis, o sunkiai aprėpiami visų LRT platformų sukuriamo turinio kiekiai bus prieinami kur kas paprasčiau. Portalo redakcijos kuriamas turinys, radijo ir televizijos medžiagų integracija jau dabar augina auditoriją: LRT.LT per pastaruosius metus pasistiebė 6 pozicijomis ir paskutinį mėnesį turėjo dvigubai daugiau skaitytojų negu prieš metus (beveik 500 tūkst. realių vartotojų). Auga ir LRT auditorija socialiniuose tinkluose.

Iš esmės atnaujintas LRT radijo tinklelis. Šiemet autorines laidas radijuje ėmė kurti nemažai garsių žurnalistų, žinomų kultūros profesionalų. Kita 2018 m. LRT radijo naujovė – eiti ten, kur yra šiuolaikiniai klausytojai. Daug kokybiško turinio kuriančios LRT radijo stotys savo įrašais ėmė dalintis populiariausiose tinklalaidžių platformose (spreaker.com, Google Podcasts ir Spotify). Ten galima rasti visus LRT radijo įrašus, saugomus LRT mediatekoje. Vien per pastarąjį mėnesį užfiksuota daugiau kaip 40 tūkst. LRT tinklalaidžių perklausų ir daugiau kaip 23 tūkst. atsisiuntimų („Gemius“ duomenys).

„Stengiamės suprasti savo auditoriją ir atsirasti ten, kur jai patogu, net jei tam reikia netradicinių sprendimų. Vienas tokių – ką tik startavusi tiesiogiai transliuojama protmūšio laida „LRT Prototo“. Ši laida matoma tik mobiliojoje programėlėje, o viktorinoje gali sudalyvauti bet kas, turintis išmanųjį telefoną. Toks projektas pirmasis visose Baltijos šalyse“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

2018 m. įgyvendintas ne vienas pokytis, skirtas padėti LRT visą savo dėmesį skirti kokybiško turinio kūrimui, bet taip pat būti skaidria visuomenei atskaitinga organizacija. Pakeista LRT organizacinė struktūra – ji tapo mažiau hierarchine ir dabar turi mažiau vadovų, sustiprintas Interneto departamentas ir Naujienų tarnyba. Tiesioginę vertę kuriantys padaliniai – TV, Radijo, Interneto departamentai, Naujienų tarnyba – suformuoti procesiniu požiūriu: integruotos visos funkcijos nuo planavimo, gamybos, transliavimo iki techninio realizavimo ir palaikymo. Naujoji struktūra išgrynino ir pagreitino procesus, sumažino vidinę administracinę naštą, biurokratiją ir leidžia koncentruotis į svarbiausią LRT uždavinį – kokybiško turinio kūrimą. Be to, sustiprinta LRT Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdoma korupcijos prevencijos programa. Veikiama kryptingai: padaliniams suformuoti tikslai ir iškelti siektini rodikliai. Daugiau dėmesio skiriama darbuotojų motyvavimui.

Parengtas LRT žurnalistų etikos kodeksas, LRT turinio kokybės ir atitikimo misijai vertinimo sistema, užtikrintos sąžiningos galimybės visiems norintiems dalyvauti kuriant laidas. Dalies laidų kūrimą iš išorės prodiuserių LRT perėmė į savo rankas.

Pastarieji metai taip pat bus prisimenami kaip parlamentinio LRT tyrimo metai. 2018 m. sausį Seime įsteigta Laikinoji komisija LRT ūkinei ir finansinei veiklai tirti, kurios išvadas gruodžio pabaigoje Seimas ir atmetė.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9