Dirbtinis intelektas: nuo duomenų apsaugos iki į kūną integruoto įrenginio?

Remiantis tyrimų kompanijos „Counterpoint“ duomenimis, jau 2020 m. 1 iš 3 rinkai pristatomų išmaniųjų telefonų galės pasigirti dirbtinio intelekto smegenimis, kurias valdys specialiai tam sukurtas lustas.

Tuo metu bendrovės IDC baltojoje knygoje „Mobilusis dirbtinis intelektas ir protingų prietaisų ateitis“ rašoma, kad iki 2021-ųjų daugiau nei 60 proc. visų pasaulio gyventojų turės po išmanųjį telefoną, o asmeninių kompiuterių pardavimas ims dar labiau mažėti.

Šviesiai dirbtinio intelekto ir telefono, kaip kompiuterio, ateičiai pritaria ir telekomunikacijų ekspertas Liudvikas Andriulis.

Telefonai su dirbtiniu intelektu keičia kompiuterius

Anot „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovo Yanfei, tai, kad telefonai pagal pardavimą jau lenkia kompiuterius nei kiek nestebina, kadangi per pastarąjį dešimtmetį išmanieji telefonai išmoko atlikti visas funkcijas, kurias anksčiau atlikdavo atskiri įrenginiai, pavyzdžiui kompiuteriai ir kameros. Dabar naudojantis telefonais, galima dirbti su dokumentais, filmuoti ir fotografuoti. Taip pat telefonai geba apdoroti aukštos raiškos vaizdo įrašus, naudojantis išmaniaisiais, gali būti žaidžiami daug energijos sąnaudų reikalaujantys žaidimai.

„Integruotas atskiras dirbtinio intelekto lustas telefone reiškia, kad įrenginys geba gerokai sparčiau apdoroti duomenis ir tausoti energiją – kitaip tariant, užtikrinti gerokai ilgesnį baterijos gyvavimo laiką, atsižvelgiant į telefono naudotojo įpročius. Naudojantis dirbtiniu intelektu, jau dabar galima nufotografuoti konkretų produktą ir iš karto gauti informaciją apie tai, kur jį galima įsigyti geriausiomis kainomis. Nors kažkada tokios funkcijos atrodė kaip mokslinė fantastika, dabar nuolat besimokantis dirbtinis intelektas gali ir dar daugiau“, – pasakoja Yanfei.

Kad įrenginiai su dirbtiniu intelektu keičia pasaulį bei turi šviesią ateitį, neabejoja ir telekomunikacijų ekspertas Liudvikas Andriulis. Jis pripažįsta, kad sparčiai tobulėjančios technologijos prisidėjo prie radikalių jo gyvenimo pokyčių

„Technologijų progresas yra tai, ką stebiu ir seku labiausiai. Jis radikaliai pakeitė mano gyvenimą – gimęs Brežnevo laikais bute be telefono, šiandien leidžiu dirbtiniam intelektui, gyvenančiame mano nuotraukų kolekcijoje, rūšiuoti jas ir kurti filmukus“, – pasakoja L. Andriulis.

Jis priduria, kad telefonas jau dabar jam yra tiesiog kita kompiuterio forma.

„Telefoną naudoju visiškai taip pat, kaip nešiojama kompiuterį – ir elektroniniam paštui, ir vidinei komunikacijai per „Slack“, ir „Cisco Webex“ konferencijoms, ir dokumentams, ir kaip nešiojamą interneto prieigos stotelę, ir knygą, žurnalą, vaikų priežiūros priemonę“, – sako L. Andriulis.

Talkina ir neįgaliesiems

Mokydamasis iš naudotojo įpročių dirbtinis intelektas padeda ir fotografijos mėgėjams. Telefonas su dirbtiniu intelektu gali atpažinti kelis šimtus skirtingų objektų bei automatiškai parinkti optimalius nustatymus, kurie užtikrina profesionalią nuotraukų kokybę.

Tačiau vystoma dirbtinio intelekto technologija telefone jau signalizuoja apie galimybę žengti gerokai toliau. Specialiai „Huawei Mate 20 Pro“ telefonui pritaikyta programa „Facing Emotions“, naudodama įrenginio kamerą bei dirbtinį intelektą, atpažįsta pagrindines septynias žmogaus veide matomas emocijas ir paverčia jas unikaliais garsais, taip padėdama regos sutrikimų turintiems žmonėms bendrauti.

„Tai tik viena iš dirbtinio intelekto galimybių, parodančių, kad tokio tipo įrenginiai įgyja vis didesnį funkcionalumą bei gali būti pritaikomi įvairiausioms žmonių grupėms, pradedant fotografijos mėgėjais ir baigiant neįgaliaisiais. Neabejoju, kad ateityje tokių pritaikymo atvejų tik daugės bei dirbtiniu intelektu aprūpinti telefonai talkins sprendžiant įvairias problemas“, – kalba Yanfei.

Ateityje – į kūną integruoti įrenginiai?

Dirbtinis intelektas taip pat leidžia į žmonių gyvenimą įnešti naujovių, susijusių su duomenų apsauga. Nors pirštų atspaudų skaitytuvas galbūt neatrodo didelė naujiena, dirbtinio intelekto pagalba apsaugos funkcija gali būti dar efektyvesnė. Be to, naujos kartos telefonuose atsirado galimybė į duomenų apsaugą įtraukti kitus biometrinius duomenis, pavyzdžiui, žmogaus veidą.

„Pernai rinkoje pasirodę telefonai buvo pirmieji, turėję ekrane integruotą pirštų atspaudų skaitytuvą. Be to, siekiant didesnės apsaugos gamintojai pradėjo siūlyti daugiau įrenginių su 3D veido atpažinimo funkcija. Pastarasis sprendimas atpažįsta žmogaus veidą vos per 600 milisekundžių, o sistemos klaidos tikimybė tesiekia mažiau nei vieną iš milijono“, – kalba Yanfei.

Jis priduria, kad jau kalbama ir apie akių rainelės skenavimą, atpažinimą balsu ir panašius sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu, kurie užtikrins aukštesnio lygmens apsaugą.

Anot L. Andriulio, dabartinės dirbtinio intelekto galimybės – tai pirmi maži žingsniai į žmogaus buities palengvinimą, kurie jau atneša aiškiai matomų rezultatų.

„Dirbtinis intelektas bus kita didžioji pasaulio pažangos revoliucija. Ir kaip dažnai būna, mes net negalime įsivaizduoti, kaip ir kokiais būdais ji pakeis mūsų darbą ir gyvenimą. Manau, kad ateityje dirbsime daug mažiau, keliausime greičiau ir patogiau, žinosime daugiau ir klysime mažiau. Bus įdomu“, – svarsto L. Andriulis.

Kaip, anot L. Andriulio, turėtų atrodyti ateities išmanusis telefonas?

„Labiausiai norėčiau į kūną integruoto komunikacijos įrenginio, kurio nereikėtų nešiotis, kilnoti, krauti. Manau, kad ta kryptimi bus judama“, – prognozuoja jis.

• 15 metų IT srityje dirbanti Maija: aplinkiniai vis dar stebisi moterimi IT.
• Po pagalbinio apvaisinimo procedūros – dviguba šeimos laimė.
• S. Kairys: „Saugiais ir tvirtais žingsniais kultūra vėl grįžta į visuomenę“.
• Karantinas pratęsiamas iki 2021 m. gegužės 31 d. ir švelninamos jo priemonės.
• 55+ vilniečių dėmesiui – kviečiame registruotis vakcinacijai.
• Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolius, kurie viršija 60 tūkst. eurų.
• Šamas – subtilaus skonio žuvis, kurią namuose lengvai paruoš kiekvienas.
• Žurnalistams sudaryta galimybė gauti duomenis iš valstybės registrų.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1215.
• Simptomas, kurį aštrina stresas: kas yra tinitas ir kaip su juo kovoti?
• Skaitmenizacija: kaip tai realizuoti?
• Elektroninių sukčiavimų mastas Lietuvoje per pandemiją išaugo kartais.
• Anykščių rajone kilus gaisrui - tragiška keturių žmonių žūtis.
• Lengvai parauginti agurkai – pavasariško pietų stalo pažiba.
• Vyriausybei pristatytas Galimybių pasas, atversiantis daugiau uždarytų veiklų.
• Trečios koronaviruso COVID-19 bangos naujas REKORDAS: 1316.
• Už 1000 eurų kompensaciją bus galima įsigyti elektrinį motorolerį, motociklą.
• Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir iki jūsų keliaus ilgiau.
• Kaip vartoti antibiotikus, kad šie mums padėtų, o ne kenktų?
• Ar mokame taupyti? 5 patarimai pradedantiesiems.
• VDU rektorius J. Augutis: svarbu prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar.
• Startuolių verslas ir rinkodara: ką daryti, kad idėja neužstrigtų stalčiuje?
• Epidemiologai: pastarąsias savaites didžiausią susirūpinimą kelia darželiai.
• Jautiena – sportininkų pamėgta, itin paprastai paruošiama mėsa.
• Atostogos 2021: dauguma lietuvių ilsėsis Lietuvoje.
• Vaida Kurpienė: „Maisto išmestume mažiau, jei susitvarkytume šaldytuvą“.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1179.
• Seimas pritarė siūlymui griežtinti atsakomybę už neeksploatuojamus automobilius.
• Naujoji Lietuvos raudonoji knyga – atmintinė kiekvienam gyventojui.
• Statybas stabdo laiku nesuvaldytos rizikos ir nenumatytos atsakomybės.
• „Angliuko“ vartojimo ypatumai – gali prireikti ir 30 tablečių per dieną.
• Elektromobilių bumą prognozuoja jau po penkerių metų: kainos susilygins.
• 9 svarbiausi faktai apie mokesčių susigrąžinimą iš Didžiosios Britanijos.
• Kauno startuolių ekosistemą stiprins Silicio slėnyje sėkmės sulaukęs lietuvis.
• „Linas Agro Group“ valdoma žemės ūkio bendrovė investuoja į melžimo robotus.
• Įtrauktiems į pensijų kaupimą – dar vienas raginimas apsispręsti.
• Konditerio patarimai: gudrybės, kurios pamėgtus desertus pavers sveikesniais.
• Braškes auginantis ūkininkas Manfredas Rudis džiaugiasi atradęs savo kelią.
• „Kad jūs matytumėte, kaip tas vyras pradėjo tą duonos kepaliuką bučiuoti...".
• Kaune iškils didžiausia Baltijos šalyse infekcinių ligų ligoninė.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95