G. Nausėda: Vyriausybė darbų vėlavimą bando pridengti dažydama žolę žaliai

Vyriausybė, paskelbusi, kad iki 2019 metų įvykdė 86 proc. numatytų darbų, nutylėjo, kad dalies darbų terminus perkėlė į 2019 ir 2020 metus.

Aiškėja, kad S. Skvernelio Vyriausybė savo įsipareigojimus gyventojams vykdyti vėluoja 21-27 proc.

T.y. maždaug ketvirtadalio pažadėtų darbų neatliko laiku, nustatė Gitano Nausėdos specialistų komanda. Tai paaiškėja grąžinus terminus ir darbų apimtis į Vyriausybės darbo pradžioje patvirtintą planą, įvertinus visus išbrauktus darbus ir įtrauktus naujai užsibrėžtas veiklas.

„Tiesiai kalbant, Vyriausybė gudrauja, sakydama, kad įvykdė 86 proc. numatytų darbų, nes nepasako, kad nemaža dalis jų buvo išbraukta iš pradinio plano, kituose darbuose sumažinti tikslai, dar kita dalis suplanuotų veiksmų perkelta į priešrinkiminius metus, kuomet įgyvendinimas paprastai sulėtėja, o į planą įtraukti nauji darbai nekompensuoja išbraukymų ir perkėlimų. Vyriausybės vadovui derėtų nepasiduoti pagundai pažymių knygelėje įrašytą šešetą mėginti ištaisyti į aštuonetą, kaip kartais daro moksleiviai, kad geriau pasirodytų prieš tėvus“, – teigia ekonomistas Gitanas Nausėda.

G. Nausėdos rinkimų štabo specialistų komandai išanalizavus Vyriausybės viešai skelbiamus dokumentus paaiškėjo, kad 2017 m. pradžioje LRV programos įgyvendinimo plane numatyta 813 veiksmų, o 2019 m. pradžioje jau numatyti 783 veiksmai, 2017–2018 m. iš programos išbrauktas 41 veiksmas, o programa papildyta 11 naujų darbų.

Tarp Vyriausybės laiku neįgyvendintų pažadų – nemokamas aukštasis mokslas bakalauro studijose, studentų socialinės paramos atnaujinimas, Lietuvos kultūros strategijos parengimas ir patvirtinimas, savivaldybių infrastruktūros optimizavimas ir subalansuotos plėtros mechanizmo sukūrimas.

Į 2020 m. nukeltas ir pažadas pradėti diegti naujas priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, kuris turėjo būti įgyvendintas dar 2018 m. Neįvykdytas pažadas iki 2018 metų pabaigos parengti sutartiniais santykiais paremtos studijų finansavimo metodikos, stringa Nacionalinio bendrojo funkcijų centro kūrimas – į biurokratiją mažinantį centrą dalis valstybės institucijų funkcijų turėjo būti integruota iki 2019 m. birželio, tačiau dabar terminai nukelti 2020 m. pabaigai.

Nutarimą pakoreguoti programos įgyvendinimo planą Sauliaus Skvernelio Vyriausybė priėmė 2019 m. vasario 27 d. posėdyje, o po savaitės pranešė apie beveik 90 proc. siekiančius darbo rezultatus.

„Susidaro įspūdis, kad programos įgyvendinimą Vyriausybė visuomenei bando pateikti kaip sovietinėje armijoje – žaliais dažais dažydama žolę. Viena iš priežasčių, kodėl gyventojai nepasitiki politikais ir valdžia – duotų pažadų nevykdymas, gudravimas prieš gyventojus. Jei Vyriausybė mažiau politikuotų, rečiau veltųsi į politinius ginčus, o susikoncentruotų į vėluojančius darbus, konsolidavusi turimą komandą dar spėtų iki 2020 metų kadencijos pabaigos pasiekti 100 proc. priemonių plano įvykdymą. Manau, dabar tai svarbiausias uždavinys politikams, kuriems valstybės interesai yra prioritetas“, – pabrėžė ekonomistas.

G. Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad problemos sparčiausiai kaupiasi ministerijose, kur pastaruoju metu dėl vienų ar kitų priežasčių buvo keičiami vadovai.

„Tai bandoma pridengti dėmesį nukreipiant į Aplinkos ministeriją, bet vėluojama ne tik ten. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagal oficialią Vyriausybės statistiką neįvykdė 8 numatytų darbų, tačiau dar bent 10 jų buvo nukelti į ateitį. Panaši situacija ir su Kultūros ministerija. Net Vyriausybės kanceliarija, pateikusi šią ataskaitą ir įsirašiusi, kad atliko visus 13 jai numatytų darbų, kalba ne visą tiesą. Bent 6 užduotys, kurias įgyvendinant jį dalyvauja, praėjusią savaitę buvo perkeltos į ateitį“, – pažymėjo G. Nausėda.

Pasak G. Nausėdos, problema yra ne tik lėčiau įgyvendinama Vyriausybės programa, bet ir priimamų sprendimų kokybė. „Ši analizė parodo tik tai, kiek vėluoja Vyriausybė su savo pažadų vykdymu, tačiau atskirai dar turime įvertinti, kokį rezonansą visuomenėje iššaukia tų pažadų įgyvendinimo būdai. Švietimo sistemos reforma, kuri baigėsi masiniais mokytojų streikais, lentelėse gula į atliktų darbų lentynėlę, nors jos dar laukia ilgas ir skausmingas perdarymas“, – sakė G. Nausėda.

G. Nausėda pabrėžė, kad nors atsakomybę už pažadų neįgyvendinimą pirmiausia turėtų prisiimti Vyriausybė, dalis jos tenka ir kitiems politinio lauko dalyviams.

„Reikalauti politikų atsakomybės už pažadų įgyvendinimą, manau, turėtų būti svarbia ir prezidento, ir opozicijos, ir visuomenės funkcija. Valstybė pernelyg dažnai įveliama į totalios kritikos karus, kai už karingų frazių ir priešų paieškų bandomas paslėpti paprasčiausias neveiksnumas. Tad nuoseklus reikalavimas vykdyti rinkėjams duotus įsipareigojimus padėtų lengviau atsijoti pelus nuo grūdų. Manau, kad prezidentas, būdamas vieninteliu tautos mandatą turinčiu pareigūnu, įgyja galios kelti visuomenei opias problemas ir ne tik reikalauti jų sprendimo, bet ir aktyviai dalyvauti tuos sprendimus kuriant“, – sakė G. Nausėda.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9