Kova su patyčiomis - proveržis jau vyksta

Pirmadienis, kovo 25 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su psichologais, nevyriausybinių organizacijų atstovais bei ekspertais aptarė kovos su smurtu ir patyčiomis rezultatus, labiausiai pasiteisinusias priemones ir išskirtinio dėmesio dar reikalaujančias problemas.

Pasak šalies vadovės, žeminantis elgesys ir patyčios - ne tik mokyklų, bet ir visos visuomenės problema. Nors situacijai pasikeisti iš esmės prireiks dar ne vienerių metų, tačiau didėjantis iniciatyvų skaičius kovoje su patyčiomis, gerėjanti statistika - įrodymas, kad žmonės ėmė atpažinti patyčias ir proveržis šioje srityje jau vyksta.

Pernai Pasaulio sveikatos organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, patiriamų patyčių lygis per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje, iki tol buvęs stabilus, dabar ėmė mažėti (nuo 29 iki 27,8 proc.). Nors emocinį smurtą patyrusių vaikų sumažėjo, tačiau patyčių mastas šalyje vis dar išlieka aukštas (nukenčia kas ketvirtas vaikas).

Susitikime konstatuota, kad efektyvesniam patyčių problemos sprendimui dar trukdo specialistų, ypač psichologų, trūkumas. Taip pat būtina užtikrinti pakankamą finansavimą prevencinėms priemonėms ir programoms įgyvendinti. Praėjusių metų pabaigoje prevencines programas vykdė tik 75 proc. visų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų. Rūpintis, kad psichologinės pagalbos paslaugos būtų prieinamos kiekvienam, privalo ir pačios savivaldybės.

Nuo pat pirmosios kadencijos pradžios šalies vadovė patyčių problemai skyrė ypatingą dėmesį - dar 2010 m. buvo pasirašytas memorandumas „Vaikystė be patyčių", įpareigojęs valdžios institucijas ir visuomenines organizacijas bendromis pastangomis siekti, kad vaikai augtų ir mokytųsi saugioje aplinkoje. Tai tapo pirmuoju žingsniu, visus sutelkusiu siekiui kurti Lietuvą be patyčių. Prieš porą metų priimtos Prezidentės inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos dėl smurto ir patyčių mažinimo mokyklose.

Ypatingas šalies vadovės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą" dėmesys ir palaikymas skirtas nevyriausybinėms organizacijoms, kovojančioms su patyčiomis ir smurtu. Sukurtas pirmas tokio pobūdžio Lietuvoje interaktyvus testas moksleiviams „Įveik patyčias", inicijuotos akcijos, socialinės reklamos, su TAMO elektroniniu dienynu parengti patarimai tėvams, vaikams ir mokytojams, kaip atpažinti ir reaguoti į patyčias. Į problemos sprendimą aktyviai įsitraukė kampanijos ambasadoriai, vykę į susitikimus su bendruomenėmis ir mokyklomis.

Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą" tikslas - sutelkti visuomenę kovoti su smurtu, savižudybėmis ir priklausomybėmis, skatinti globą ir įsivaikinimą. Daugiau informacijos apie kampaniją galima rasti interneto puslapyje www.uzsaugialietuva.lt, socialinėje „Facebook" paskyroje www.facebook.com/uzsaugialietuva ir naudojant žymą #UžSaugiąLietuvą.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9