Inovatyvūs verslai padiktavo naują profesiją

Atsižvelgdamas į šiuolaikinio ir ateities Lietuvos verslo poreikius Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) nuo rudens užpildys svarbią nišą – jau renkamos studentų grupės Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistro studijoms.

Programos kūrėjai įsitikinę, kad šių studijų absolventai patenkins susiformavusį technologijų komunikacijos kompetencijų poreikį, kuris leis įvairių lygių vadovams efektyviau perteikti idėjas investuotojams ir visuomenei.

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studijų prodekanė ir programos kūrėja Viktorija Žilinskaitė-Vytienė teigia, kad poreikį programos rengimui suformulavo pats verslas. Po diskusijų su inžinerinių sričių atstovais ir išsamesnės analizės gimė inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūros programa.

„Bendradarbiaudami su verslu pamatėme, kad technologinių inovacijų komunikacijos lauke kyla daugybė iššūkių. Jeigu inovacijas pristato inžinieriai, jie akcentuoja techninę pusę ir neįžvelgia komunikacinių niuansų, todėl dažniausiai perduodamos žinutės nesupranta nei visuomenė, nei potencialūs inovacijos taikytojai. Iš kitos pusės, kai pristatinėja žmonės, studijavę tik viešuosius ryšius, pritrūksta inžinerinio minties aiškumo ir atsiranda nesusikalbėjimai tarp verslo partnerių.

Dauguma inovacijų yra tarpdisciplininės, kurios gali būti pritaikomos skirtingose srityse. Todėl žmonių, kurie sugeba tuo pat metu ir susigaudyti inovacijose, ir jas vienodai tinkamai pristatyti taikytojams, investuotojams, verslui bei visuomenei, labai trūksta“, – atskleidžia V. Žilinskaitė-Vytienė.

Specialistų trūkumas – penkeriems metams į priekį

Kad verslui kyla problemų iškomunikuoti inovacijas bei technologines naujoves, teigia ir jo atstovai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad šios problemos prigimtis – dvilypė. Iš vienos pusės, dar ne visos mūsų įmonės deramą dėmesį skiria komunikacijos ir marketingo klausimams. Iš kitos pusės, rinkoje tiesiog trūksta reikalingų specialistų.

„Visada sakau, kad tu gali sukurti patį inovatyviausią ir geriausią produktą, bet jeigu apie jį niekas nežinos, jeigu tu jo tinkamai nepristatysi ir nesugebėsi rasti savo vartotojo šiam produktui, tai tavo idėja ir darbas yra pasmerkti nesėkmei. Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad net 75 proc. sukurtų produktų tiesiog numiršta ir viena iš tokių patiriamų nesėkmių bei nuostolių priežasčių yra tinkamos komunikacijos nebuvimas. Dabar kasdien rinkai verslas pateikia aibes naujų produktų ir paslaugų, todėl dabartinėmis jau globalios konkurencijos sąlygomis sėkmę lemia apgalvota ir kryptinga marketingo komunikacija“, – įsitikinęs R. Dargis.

Žilinskaitės-Vytienės teigimu, rinkoje šių specialistų poreikis bus jaučiamas dar ilgai, nes inžinerijos, technologijų, fizinių ar biomedicinos mokslų absolventai komunikacijos ir tinklaveikos žinių gauna tik bedirbdami.

„Mūsų analizė parodė, kad šios specialybės darbuotojų poreikis yra labai didelis. Įvertinus tiek valstybinių įstaigų, tiek pačių startuolių, technologinių parkų ar klasterių poreikius, susidaro skaičius, kurį mes vargu ar patenkinsime dar bent penkerius metus į priekį“, – vertina studijų programos vadovė, pridurdama, kad ir kitose Europos šalyse Inovacijų ir technologijų komunikacijos programai galimos vos kelios alternatyvos.

Dargis pažymi, kad produktų marketingo vaidmeniui nuosekliai augant, versle šios specialybės paklausa tik didės.

„Marketingas ir komunikacija tampa esminiu ramsčiu. Ir šioje srityje visos šiuolaikinės technologijos daro ir darys didžiausius pokyčius – dirbtinis intelektas, didžiųjų duomenų analizė, žmogaus poreikių ir elgsenos žinojimas. Tam reikalingi ir gerai parengti specialistai, gebantys analizuoti duomenis, atrinkti tendencijas, modeliuoti pasekmes, mokantys pasinaudoti naujausiais komunikacijos kanalais ir metodais“, – vardija LPK prezidentas.

Apie komunikaciją – iš skirtingų pozicijų

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studijų prodekanės teigimu, universiteto analizė parodė, kad efektyviausias ir naudingiausias rezultatas bus pasiektas siūlant komunikacines žinias suteikti inžinerinį ar technologinį fundamentinį mokslų pagrindą turintiems bakalaurams, o ne priešingai.

„Mes matome šią programą, kaip projektų lyderių magistrantūrą, kur žmonės atėję iš technologinių, medicinos, fizinių mokslų išmoktų efektyviai komunikuoti idėjas tiek į išorę, tiek įmonių viduje bendram inovacijų tobulinimui“, – programos viziją atskleidžia V. Žilinskaitė-Vytienė.

Jos teigimu, pagrindinis programos akcentas – tiesioginis darbas su konkrečia įmone ar su konkrečia inovacija nuo pirmo iki paskutinio semestro.

„Studijuojantys susipažins su komunikacijos procesu iš skirtingų pozicijų, apimant tiek mokslinio tyrimo ir inovacijų santykį, tiek tarptautinę tinklaveiką, vartotojų ir dizaino tyrimus, galimybes pažinti vartotoją ir jam pritaikyti inovacijas. Taip pat studijuos lyderystę, organizacijų valdymo, pokyčių komunikaciją, tobulins asmeninę komunikaciją, analizuos, kaip visa tai susiję su socialine darna ir tvarumu“, – teigia prodekanė.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9