3 patarimai norintiems pasistatyti vėjo elektrinę savo valdose

Ūkininkai jau kurį laiką nuomoja savo žemes vėjo jėgainių projektų vystytojams ir iš to užsidirba. Tiesa, vėjo elektrinių statybos kaštai mažėja, tad stambesni ūkininkai gali sau leisti statyti pavienes jėgaines ir patys bei naudoti jas savo reikmėms.

Tai padėtų būti nepriklausomiems nuo elektros tiekimo tinklo, aprūpinti ūkius 100 proc. švaria elektros energija ir išvengti elektros kainų svyravimų. Tai ypač aktualu žemės savininkams, kurių sklypai nutolę nuo elektros tinklų. Tad, kokių žingsnių turėtų imtis ūkininkas, norintis pasinaudoti vėjo energijos privalumais?

1 patarimas. Susipažinkite su vėjo jėgainių statybos reguliavimu bei paramos mechanizmais

Tai, kokių leidimų reikės jūsų vėjo jėgainei, priklauso nuo jos dydžio ir galingumo. Kaip nurodyta Statybos techninio reglamente STR „Statinių klasifikavimas“, vėjo elektrinės, kurių aukštis neviršija 30 metrų, yra įtrauktos į nesudėtingų statinių sąrašą. Svarbu ir tai, kad statant ne galingesnes kaip 350 kW vėjo jėgaines, nereikia rengti detaliųjų planų ir keisti žemės naudojimo paskirties. Taip pat joms nebūtinas nei statybos leidimas, nei poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo procedūros. Šiuo metu, mažo galingumo vėjo elektrinėms leidimus elektros energijai gaminti išduoda Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Tiesa, Seime jau svarstomas siūlymas atsisakyti šio papildomo žingsnio. Tai dar labiau palengvintų ir pagreitintų nedidelės galios vėjo jėgainių statybos procesą.

Taip pat verta pasidomėti ir egzistuojančiais paramos mechanizmais. Kaip teigia vėjo turbinų gamintojo „Mill&Gale“ rinkodaros ir pardavimų vadovas Vidmantas Rušinas, finansuoti švarią energiją linkę tiek Lietuvoje veikiantys bankai, tiek ir Europos Sąjungos programos. „Kadangi patvirtintoje nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas tikslas didinti elektros pagaminamos iš atsinaujinančių išteklių dalį, vėjo jėgainių naudojimas namų ūkiuose, nedidelėse įmonėse ar fermose yra skatinamas ir valstybės lėšomis“, – sako V. Rušinas. Jis rekomenduoja informacijos apie konkrečias paramos priemones ieškoti atsakingų institucijų (Energetikos, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų) internetinėse svetainėse.

2 patarimas. Konsultuokitės su specialistais dėl tinkamiausios vėjo jėgainės pasirinkimo

Kartu su specialistais įvertinę vietovės, kurioje gyvenate vėjingumą bei įsitikinę, kad vėjo jėgainės statyba neprieštarauja šalies įstatymams, galite pereiti ir prie techninių detalių. Svarbiausia jų – elektrinės galingumas. „Vėjo jėgainės pajėgumas turi atitikti statytojo elektros suvartojimo poreikius. Pasistatę jėgainę, kuri sugeneruos kelis kartus daugiau energijos negu jos sunaudojate, žymiai sumažinsite savo elektros energijos sąskaitą, tačiau už pagamintą perteklių negausite jokios naudos. Lygiai taip pat, jeigu turbina prisuks per mažai elektros energijos, jūsų išlaidos šiek tiek sumažės, tačiau maksimalaus efektyvumo nepasieksite“, – sako V. Rušinas.

Specialistai pataria gerai įvertinti ir vietą, kurioje planuojate statyti elektrinę. Besisukanti turbina skleidžia nedidelį garsą, o dienos metu meta šešėlį, todėl ją reikėtų įrengti šiek tiek toliau nuo gyvenamųjų pastatų. Be to, reikėtų įvertinti tokius veiksnius, kaip atstumas iki elektros linijos ir nuotolis iki artimiausio kelio, kuriuo turbiną galėtų pasiekti aptarnaujantis transportas. Taip pat patariama aplink jėgainę vengti kliūčių (medžių, kalvų). Jos gali užstoti vėją ar sukelti turbulenciją, kuri kenkia turbinos techninei būklei bei mažina pagaminamos produkcijos kiekį.

Pasak V. Rušino, žmonės svarstantys apie vėjo jėgainę galvoja, kad ją prižiūrėti kainuos daug laiko ir pinigų. Vis dėlto, šiuolaikinėse vėjo elektrinėse sumontuota moderni stebėjimo sistema leidžia savininkui ir prižiūrinčiai įmonei realiu laiku matyti produkcijos kiekį, sekti procesus ir operatyviai reaguoti į galimus gedimus. Specialistas teigia, jog vėjo elektrinei, kaip ir automobiliui, periodiškai reikia atlikti profilaktinę techninę apžiūrą, tačiau didelių sunkumų savininkams tai neturėtų sukelti.

3 patarimas. Įvertinkite kainos ir naudos santykį

Pastaraisiais metais, dėl sparčiai besivystančių technologijų, žymiai sumažėjo vėjo jėgainių statybos kaštai. Dabar maždaug 20 kW galingumo elektrinė, visiškai patenkinanti didesnio ūkio poreikius, kainuoja nuo 60 iki 100 tūkst. eurų. Įvertinę galimą gauti paramą, vietovės, kurioje statoma elektrinė vėjingumą bei suvartojamos elektros poreikį, specialistai skaičiuoja, kad vėjo jėgainė gali atsipirkti per 6–7 metus.

Tiesa, sumažėjusios elektros energijos sąskaitos nėra vienintelės naudos, kurias teikia individuali vėjo jėgainė. Pasistatę elektrinę savo valdose, tapsite mažiau priklausomi nuo elektros kainos svyravimų rinkoje. Vėjo energetikos ekspertai numato, kad netolimoje ateityje atsiras galimybė parduoti perteklinę elektros energiją į tinklą ir papildomai užsidirbti. Taip pat nuosava vėjo jėgainė leis ūkį aprūpinti 100 proc. švaria energija – tai ypatingai aktualu šiais laikais, kai vyrauja ekologiško, socialiniai atsakingo ūkininkavimo tendencijos.

• Užsienio startuoliai vis dažniau renkasi Lietuvą.
• Apie alergiją žiedadulkėms: "Tik pažintis su gamta leidžia įgyti imunitetą".
• ES tikisi po 20 milijardų eurų kasmetinių investicijų į dirbtinį intelektą.
• Konferencijoje - žiniasklaidos ekspertų diskusija apie visuomeninį transliavimą.
• Atsparumas antibiotikams auga: didžiausios klaidos vartojant antibiotikus.
• Urbanistas iš Belgijos: rūpinkitės ekosistema ir nebeplėskite priemiesčių.
• Užstrigusio žmogaus problemos – LNDT premjeroje „Orfeo. Miesto šviesos“ .
• Nevalyti kaminai, stiprūs vėjai ir deginama žolė spendžia spąstus.
• Registrų centro IT vizija ir plėtra patikėta R. Ryliškiui.
• 5 patarimai perkančiam lėktuvo bilietus: apsisaugokite nuo netikėtų išlaidų.
• Mokėjimų gigantas „Visa“ įsigijo įmonę Lietuvoje.
• E. pilietybė: kodėl lietuviai, latviai ir ukrainiečiai verslą kuria Estijoje?
• Išpildyta utopinė svajonė: dantų tiesinimas be breketų.
• „Huawei P30 Pro“ pripažintas geriausiai fotografuojančiu telefonu.
• Perdirbėjai iš Lietuvos ūkių žaliavos galėtų supirkti daugiau.
• Fejerverkai: trijų tūkstančių metų išradimas, stebinantis ir šiandien.
• Lenktynininko gudrybės – kaip vairuoti ekonomiškiau ir saugiau.
• Nuo kitos savaitės ant Žaliojo tilto išvysime pirmąsias naujas instaliacijas.
• Vaistininkė perspėja, kas atsitiks visiškai atsisakius pieno produktų.
• Gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas papildė 33 mln. eurų.
• Vis daugiau gydymo įstaigų suinteresuotos teikti nemokamas paslaugas.
• Pasaulinė sveikatos diena: ligų šaltinio ieškokite lėkštėje.
• Saugaus eismo diena: 3 išmanūs patarimai vairuotojams.
• Meningokokinė infekcija pavojingiausia vaikams iki penkerių metų.
• Įspėjimas keliautojams – Mozambike plinta cholera.
• Vyriausybės ataskaita - prioritetinėse srityse kilo daugiausia problemų.
• Lietuvos naujų automobilių rinkoje dominuoja SUV modeliai.
• Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Ivaškevičiaus romano „Žali".
• Ieškau mažo buto. Vietos automobiliui nereikia.
• Lietuvos žmonėms brangiausias turtas – namai, pinigai ir išmanieji telefonai.
• Lietuvių įpročiai: kaip internete apsiperka skirtingos kartos.
• Maisto sergėtojas – šaldytuvas: kaip palaikyti jame tvarką?
• „Luminor“ ribos kodų kortelių funkcionalumą – siūlo saugesnius įrankius.
• Vilniaus oro uoste bus įrengti automatiniai pasienio patikros vartai.
• „Kavos dienos“ – proga sužinoti 5 įdomybes apie gėrimą ir atrasti naują skonį.
• Renkantis profesiją svarbiausia – būsimas atlyginimas.
• Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga tikslina Lietuvos narystės ITU datą.
• Apie dideles, storas, graikiškas atostogas Peloponese – iš keliautojų lūpų.
• Trys šalies televizijos bendradarbiaus Lietuvoje diegiant hibridinę TV.
• Kaip atpažinti nesąžiningus pardavėjus internete?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52