3 patarimai norintiems pasistatyti vėjo elektrinę savo valdose

Ūkininkai jau kurį laiką nuomoja savo žemes vėjo jėgainių projektų vystytojams ir iš to užsidirba. Tiesa, vėjo elektrinių statybos kaštai mažėja, tad stambesni ūkininkai gali sau leisti statyti pavienes jėgaines ir patys bei naudoti jas savo reikmėms.

Tai padėtų būti nepriklausomiems nuo elektros tiekimo tinklo, aprūpinti ūkius 100 proc. švaria elektros energija ir išvengti elektros kainų svyravimų. Tai ypač aktualu žemės savininkams, kurių sklypai nutolę nuo elektros tinklų. Tad, kokių žingsnių turėtų imtis ūkininkas, norintis pasinaudoti vėjo energijos privalumais?

1 patarimas. Susipažinkite su vėjo jėgainių statybos reguliavimu bei paramos mechanizmais

Tai, kokių leidimų reikės jūsų vėjo jėgainei, priklauso nuo jos dydžio ir galingumo. Kaip nurodyta Statybos techninio reglamente STR „Statinių klasifikavimas“, vėjo elektrinės, kurių aukštis neviršija 30 metrų, yra įtrauktos į nesudėtingų statinių sąrašą. Svarbu ir tai, kad statant ne galingesnes kaip 350 kW vėjo jėgaines, nereikia rengti detaliųjų planų ir keisti žemės naudojimo paskirties. Taip pat joms nebūtinas nei statybos leidimas, nei poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo procedūros. Šiuo metu, mažo galingumo vėjo elektrinėms leidimus elektros energijai gaminti išduoda Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Tiesa, Seime jau svarstomas siūlymas atsisakyti šio papildomo žingsnio. Tai dar labiau palengvintų ir pagreitintų nedidelės galios vėjo jėgainių statybos procesą.

Taip pat verta pasidomėti ir egzistuojančiais paramos mechanizmais. Kaip teigia vėjo turbinų gamintojo „Mill&Gale“ rinkodaros ir pardavimų vadovas Vidmantas Rušinas, finansuoti švarią energiją linkę tiek Lietuvoje veikiantys bankai, tiek ir Europos Sąjungos programos. „Kadangi patvirtintoje nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas tikslas didinti elektros pagaminamos iš atsinaujinančių išteklių dalį, vėjo jėgainių naudojimas namų ūkiuose, nedidelėse įmonėse ar fermose yra skatinamas ir valstybės lėšomis“, – sako V. Rušinas. Jis rekomenduoja informacijos apie konkrečias paramos priemones ieškoti atsakingų institucijų (Energetikos, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų) internetinėse svetainėse.

2 patarimas. Konsultuokitės su specialistais dėl tinkamiausios vėjo jėgainės pasirinkimo

Kartu su specialistais įvertinę vietovės, kurioje gyvenate vėjingumą bei įsitikinę, kad vėjo jėgainės statyba neprieštarauja šalies įstatymams, galite pereiti ir prie techninių detalių. Svarbiausia jų – elektrinės galingumas. „Vėjo jėgainės pajėgumas turi atitikti statytojo elektros suvartojimo poreikius. Pasistatę jėgainę, kuri sugeneruos kelis kartus daugiau energijos negu jos sunaudojate, žymiai sumažinsite savo elektros energijos sąskaitą, tačiau už pagamintą perteklių negausite jokios naudos. Lygiai taip pat, jeigu turbina prisuks per mažai elektros energijos, jūsų išlaidos šiek tiek sumažės, tačiau maksimalaus efektyvumo nepasieksite“, – sako V. Rušinas.

Specialistai pataria gerai įvertinti ir vietą, kurioje planuojate statyti elektrinę. Besisukanti turbina skleidžia nedidelį garsą, o dienos metu meta šešėlį, todėl ją reikėtų įrengti šiek tiek toliau nuo gyvenamųjų pastatų. Be to, reikėtų įvertinti tokius veiksnius, kaip atstumas iki elektros linijos ir nuotolis iki artimiausio kelio, kuriuo turbiną galėtų pasiekti aptarnaujantis transportas. Taip pat patariama aplink jėgainę vengti kliūčių (medžių, kalvų). Jos gali užstoti vėją ar sukelti turbulenciją, kuri kenkia turbinos techninei būklei bei mažina pagaminamos produkcijos kiekį.

Pasak V. Rušino, žmonės svarstantys apie vėjo jėgainę galvoja, kad ją prižiūrėti kainuos daug laiko ir pinigų. Vis dėlto, šiuolaikinėse vėjo elektrinėse sumontuota moderni stebėjimo sistema leidžia savininkui ir prižiūrinčiai įmonei realiu laiku matyti produkcijos kiekį, sekti procesus ir operatyviai reaguoti į galimus gedimus. Specialistas teigia, jog vėjo elektrinei, kaip ir automobiliui, periodiškai reikia atlikti profilaktinę techninę apžiūrą, tačiau didelių sunkumų savininkams tai neturėtų sukelti.

3 patarimas. Įvertinkite kainos ir naudos santykį

Pastaraisiais metais, dėl sparčiai besivystančių technologijų, žymiai sumažėjo vėjo jėgainių statybos kaštai. Dabar maždaug 20 kW galingumo elektrinė, visiškai patenkinanti didesnio ūkio poreikius, kainuoja nuo 60 iki 100 tūkst. eurų. Įvertinę galimą gauti paramą, vietovės, kurioje statoma elektrinė vėjingumą bei suvartojamos elektros poreikį, specialistai skaičiuoja, kad vėjo jėgainė gali atsipirkti per 6–7 metus.

Tiesa, sumažėjusios elektros energijos sąskaitos nėra vienintelės naudos, kurias teikia individuali vėjo jėgainė. Pasistatę elektrinę savo valdose, tapsite mažiau priklausomi nuo elektros kainos svyravimų rinkoje. Vėjo energetikos ekspertai numato, kad netolimoje ateityje atsiras galimybė parduoti perteklinę elektros energiją į tinklą ir papildomai užsidirbti. Taip pat nuosava vėjo jėgainė leis ūkį aprūpinti 100 proc. švaria energija – tai ypatingai aktualu šiais laikais, kai vyrauja ekologiško, socialiniai atsakingo ūkininkavimo tendencijos.

• Seimas spręs, ar drausti alkoholio produktų pasaugojimo veiklą.
• Technologijų kupinas naujasis „Mercedes-Benz GLC“ – jau Lietuvoje.
• Stilistė atskleidė, kokio tipo aulinukai bet kokį derinį pavers itin elegantišku.
• Kompiuteriniai žaidimai mokykloje – ar juos toleruosime?
• Tinklalaidžių era: ką ir kur klausyti?
• Gydytojos: rankos pirštų neužtektų suskaičiuoti vaikus, kurie susirgo gripu.
• „Brexito“ įtaka: 7 iš 10 dešimties ketina nebepirkti iš JK e. parduotuvių.
• Užsieniečiai teiks prašymus dėl leidimų gyventi elektroniniu būdu.
• 5G ryšys Šveicarijoje pasiekė pasaulio greičio rekordą.
• Spalio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje.
• Kada atsiranda pareiga mokėti už gamtinių dujų sistemos pajėgumus?
• Minima Tarptautinė elektronikos atliekų diena. Kiek jų sukaupiama ir sutvarkoma?
• Kaip sutaupyti šildymo sezono metu?
• SEB banko saugumo ekspertas: „Sukčiai – manipuliavimo žmonėmis meistrai“.
• Socialiniuose tinkluose slypintys pavojai: kaip nuo jų apsaugoti vaikus?
• Kelias Vilnius–Kaunas pertvarkomas į automagistralę.
• Profilaktiškai pasitikrinti krūtis – vis dar „misija neįmanoma“?
• Norite būti sveiki – rudenį venkite rankos paspaudimo ar pakštelėjimo į skruostą.
• Telefonas ir jo draugas įkroviklis – kokius santykius slepia ši pora?
• Vyturiai ir pelėdos: kaip nustatyti vidinį savo kūno laikrodį?
• Robotų eros iššūkis: darbo iš žmonių neatims, bet privers nuolat mokytis.
• LRTK tęsia kovą prieš piratavimą internete.
• „Tele2“ mobilusis internetas – vėl veikia.
• 5 situacijos, kuriose gyvenimą palengvins išmanusis laikrodis.
• IT kursus baigusi barmenė: programuoja ne dievai, o žmonės.
• „Mestilla“: pašalinti kvapams prireikė 5 metų paieškų ir 0,5 mln. eurų.
• „Android 10“ ir „iOS 13“: naujovės, kurių vertėjo laukti.
• Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
• Saulės elektrinė - pasitikrink ar gali prisijungti prie elektros tinklo.
• Giminės medžio kūrimas: klausti tėvų, senelių ir interneto.
• Būdamas 16-kos Edvinas sukūrė verslą: kaip būti šių dienų herojumi?
• Neteisėtą veiklą vykdžiusios interneto svetainės bus užblokuotos.
• „Spotify“ gimtadienis: įdomūs faktai ir kaip šia platforma naudotis išmaniau.
• Tarptautiniai LNDT spalio maršrutai.
• Artėjant „Instagram“ gimtadieniui: 6 stebinantys faktai.
• Lietuvos žmonės nėra laimingi darbe.
• Septynių iš dešimties jaunuolių tėvai nežino, ką jų vaikai veikia internete.
• Esate tikras, kad niekada nepatyrėte kibernetinės atakos? Ar tikrai?
• Kaip paruošti išskirtinio skonio kavą: prireiks kelių mažų gudrybių.
• Ar būstas, kuriame gyvenate, gali gydyti?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56