3 patarimai norintiems pasistatyti vėjo elektrinę savo valdose

Ūkininkai jau kurį laiką nuomoja savo žemes vėjo jėgainių projektų vystytojams ir iš to užsidirba. Tiesa, vėjo elektrinių statybos kaštai mažėja, tad stambesni ūkininkai gali sau leisti statyti pavienes jėgaines ir patys bei naudoti jas savo reikmėms.

Tai padėtų būti nepriklausomiems nuo elektros tiekimo tinklo, aprūpinti ūkius 100 proc. švaria elektros energija ir išvengti elektros kainų svyravimų. Tai ypač aktualu žemės savininkams, kurių sklypai nutolę nuo elektros tinklų. Tad, kokių žingsnių turėtų imtis ūkininkas, norintis pasinaudoti vėjo energijos privalumais?

1 patarimas. Susipažinkite su vėjo jėgainių statybos reguliavimu bei paramos mechanizmais

Tai, kokių leidimų reikės jūsų vėjo jėgainei, priklauso nuo jos dydžio ir galingumo. Kaip nurodyta Statybos techninio reglamente STR „Statinių klasifikavimas“, vėjo elektrinės, kurių aukštis neviršija 30 metrų, yra įtrauktos į nesudėtingų statinių sąrašą. Svarbu ir tai, kad statant ne galingesnes kaip 350 kW vėjo jėgaines, nereikia rengti detaliųjų planų ir keisti žemės naudojimo paskirties. Taip pat joms nebūtinas nei statybos leidimas, nei poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo procedūros. Šiuo metu, mažo galingumo vėjo elektrinėms leidimus elektros energijai gaminti išduoda Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Tiesa, Seime jau svarstomas siūlymas atsisakyti šio papildomo žingsnio. Tai dar labiau palengvintų ir pagreitintų nedidelės galios vėjo jėgainių statybos procesą.

Taip pat verta pasidomėti ir egzistuojančiais paramos mechanizmais. Kaip teigia vėjo turbinų gamintojo „Mill&Gale“ rinkodaros ir pardavimų vadovas Vidmantas Rušinas, finansuoti švarią energiją linkę tiek Lietuvoje veikiantys bankai, tiek ir Europos Sąjungos programos. „Kadangi patvirtintoje nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas tikslas didinti elektros pagaminamos iš atsinaujinančių išteklių dalį, vėjo jėgainių naudojimas namų ūkiuose, nedidelėse įmonėse ar fermose yra skatinamas ir valstybės lėšomis“, – sako V. Rušinas. Jis rekomenduoja informacijos apie konkrečias paramos priemones ieškoti atsakingų institucijų (Energetikos, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų) internetinėse svetainėse.

2 patarimas. Konsultuokitės su specialistais dėl tinkamiausios vėjo jėgainės pasirinkimo

Kartu su specialistais įvertinę vietovės, kurioje gyvenate vėjingumą bei įsitikinę, kad vėjo jėgainės statyba neprieštarauja šalies įstatymams, galite pereiti ir prie techninių detalių. Svarbiausia jų – elektrinės galingumas. „Vėjo jėgainės pajėgumas turi atitikti statytojo elektros suvartojimo poreikius. Pasistatę jėgainę, kuri sugeneruos kelis kartus daugiau energijos negu jos sunaudojate, žymiai sumažinsite savo elektros energijos sąskaitą, tačiau už pagamintą perteklių negausite jokios naudos. Lygiai taip pat, jeigu turbina prisuks per mažai elektros energijos, jūsų išlaidos šiek tiek sumažės, tačiau maksimalaus efektyvumo nepasieksite“, – sako V. Rušinas.

Specialistai pataria gerai įvertinti ir vietą, kurioje planuojate statyti elektrinę. Besisukanti turbina skleidžia nedidelį garsą, o dienos metu meta šešėlį, todėl ją reikėtų įrengti šiek tiek toliau nuo gyvenamųjų pastatų. Be to, reikėtų įvertinti tokius veiksnius, kaip atstumas iki elektros linijos ir nuotolis iki artimiausio kelio, kuriuo turbiną galėtų pasiekti aptarnaujantis transportas. Taip pat patariama aplink jėgainę vengti kliūčių (medžių, kalvų). Jos gali užstoti vėją ar sukelti turbulenciją, kuri kenkia turbinos techninei būklei bei mažina pagaminamos produkcijos kiekį.

Pasak V. Rušino, žmonės svarstantys apie vėjo jėgainę galvoja, kad ją prižiūrėti kainuos daug laiko ir pinigų. Vis dėlto, šiuolaikinėse vėjo elektrinėse sumontuota moderni stebėjimo sistema leidžia savininkui ir prižiūrinčiai įmonei realiu laiku matyti produkcijos kiekį, sekti procesus ir operatyviai reaguoti į galimus gedimus. Specialistas teigia, jog vėjo elektrinei, kaip ir automobiliui, periodiškai reikia atlikti profilaktinę techninę apžiūrą, tačiau didelių sunkumų savininkams tai neturėtų sukelti.

3 patarimas. Įvertinkite kainos ir naudos santykį

Pastaraisiais metais, dėl sparčiai besivystančių technologijų, žymiai sumažėjo vėjo jėgainių statybos kaštai. Dabar maždaug 20 kW galingumo elektrinė, visiškai patenkinanti didesnio ūkio poreikius, kainuoja nuo 60 iki 100 tūkst. eurų. Įvertinę galimą gauti paramą, vietovės, kurioje statoma elektrinė vėjingumą bei suvartojamos elektros poreikį, specialistai skaičiuoja, kad vėjo jėgainė gali atsipirkti per 6–7 metus.

Tiesa, sumažėjusios elektros energijos sąskaitos nėra vienintelės naudos, kurias teikia individuali vėjo jėgainė. Pasistatę elektrinę savo valdose, tapsite mažiau priklausomi nuo elektros kainos svyravimų rinkoje. Vėjo energetikos ekspertai numato, kad netolimoje ateityje atsiras galimybė parduoti perteklinę elektros energiją į tinklą ir papildomai užsidirbti. Taip pat nuosava vėjo jėgainė leis ūkį aprūpinti 100 proc. švaria energija – tai ypatingai aktualu šiais laikais, kai vyrauja ekologiško, socialiniai atsakingo ūkininkavimo tendencijos.

• Neparduoti ir greit gendantys maisto produktai virsta elektra ir šiluma.
• PayPal pataria: ko reikia mažiems ir vidutiniams el. prekybininkams.
• Neatrastos naujos kartos televizorių funkcijos.
• Kuo skiriasi OLED ir Q-LED TV?
• Uber pristato naują keleivių saugumo funkciją.
• Telefonų ekranų kokybė kaip televizorių.
• Įsigaliojo sprendimas blokuoti interneto svetainę http://pdfknygos.net.
• Ainius Lašas: vakarietišką išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvoje.
• Gatves užplūdę elektriniai paspirtukai tapo ne tik pramoga: traumų vis daugėja.
• Kas lėmė, kad beveik visi gamintojai pradėjo kurti SUV automobilius?
• Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada.
• Naujiena vairuotojams: „Tele2“ pradėjo siūlyti privalomojo draudimo paslaugą.
• Pokyčiai atliekų surinkimo sistemoje: ką turi žinoti vilniečiai?
• 4 taisyklės, padėsiančios konservavimą atrasti iš naujo.
• Tyrimas: ką lietuviai dažniausiai pamiršta pasiimti į kelionę?
• Atostogos kaip kine: 5 kelionėms įkvepiantys filmai.
• Ateities technologijos jūsų televizoriuje – ko dar nežinojote?
• Kad kelionė vyktų: ką reikėtų žinoti apie skrydžiui reikalingus dokumentus?
• Už geriausią „Huawei“ telefonu darytą nuotrauką – garbė ir 10 tūkst. eurų.
• Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią.
• Fotografuojame vasarą: kokių programėlių mums reikės?
• SMS žinutes nugalėjo susirašinėjimo programėlės.
• Įdomu: 6 išmaniojo telefono supergalios, apie kurias nežinojote.
• Daug valstybių aplankiusio lietuvio patarimai, kaip kelionėje elgtis su pinigais.
• Kokiems dar IT specialistams darbdaviai pasirengę mokėti dvigubai?
• Prakaitavimas išduoda vyrų jaudulį ir stresą. Kas grąžina pasitikėjimą savimi?
• Keliauju be rūpesčių: kaip įveikti skrydžio baimę?
• Atostogautojų įpročiai: šeši iš dešimties į keliones leidžiasi su antrąja puse.
• BBQ mama: „Šašlyką galima iškepti net iš šoninės“.
• Lietuvos oro uostai: apie naują ir esamus.
• Renginių inžinerija: specialistai graibstomi jau nuo pirmųjų kursų.
• Ilgojo savaitgalio grėsmės: traumos buityje ir gamtoje.
• Bet kurią veją gali prižiūrėti robotas vejapjovė.
• Naujos skaitmeninės priemonės kovai su šešėliu.
• Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai.
• Daugėja peršalimo atvejų: ligą sukelti gali paprasčiausias kondicionierius.
• Geriausias LG siūlomas LED televizorius „NanoCell“ – jau ir Lietuvoje.
• Kaune iškilo legendinei senbernarei Bitei skirta skulptūra.
• Populiariausių ir geriausiai apmokamų programavimo kalbų Europoje TOP 10.
• „Mobility Tech 2019“: savivaldžių automobilių ateities politika gimsta Vilniuje.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55