Naujienos

Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas?

2019-05-28 08:00:56

Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulį progresą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos.

Apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį kalbamės su Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentu filosofu dr. Povilu Aleksandravičiumi.

Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti?

Mąstymas į plotį ir į gylį yra metaforos, apibūdinančios kiekviename žmoguje vykstančius procesus. Pirmoji yra visiems mums įprastas racionalumas – tai mąstymas abstrakčiomis sąvokomis, apibendrinimais. Jis redukuoja tikrovę į mentalinį vaizdinį, kuris visuomet yra skurdesnis už tikrovę. O mąstymas į gylį – tai pajėgumas pažinti tikrovę tiesiogiai, jos konkretybę, suvokti ją tokią, kokia ji yra iš tiesų. Viduramžių mąstytojas Tomas Akvinietis ar mokytojas Eckhartas, kurių jokiu būdu negalime suvesti į siauras scholastines vėlesnių laikų interpretacijas, kalbėjo apie daiktų ar reiškinių „skaitymą iš vidaus“ – intus legere. Iš čia ir žodis intellectus, kuris turi visiškai kitą prasmę nei kantiškoji intelekto sąvoka. Galbūt mūsų laikais labiausiai šio žodžio, o kartu ir mąstymo į gylį, esmę bus atskleidęs prancūzų filosofas Henri Bergsonas. Mąstymas į gylį yra žmogaus gebėjimas įeiti į simbiozę su daikto ar reiškinio buvimo aktu, intencionaliai būti, gyventi kartu su juo. Tai mąstymas kaip dvasinė praktika.

Europietiškas mąstymas skiriasi nuo kitų civilizacijų mąstymo (bet sutinku, kad reikia vengti galutinių apibendrinimų, visada turime omenyje tik tendencijas) tuo, kad jame abi šios kryptys tarsi persmelktos begalybės idėjos (tai – Edmundo Husserlio teiginys). Todėl jam būdingas nuolatinis „ribų kirtimo“ judesys, kurį pavadinau transcendentiniu: europietis niekada nepasitenkins tuo, ką jau yra sužinojęs, sukūręs, atradęs ar išradęs, visada kirs ribas ir eis tolyn. Tai milžiniško progreso variklis visose gyvenimo srityse, tačiau ir pavojinga kelionė, galinti nuvesti į susinaikinimą. Europoje mąstymas į gylį maitino mąstymą į plotį. Kai tik europietis nerdavo į tikrovės gelmes (nors tai buvo būdinga tik nedidelei apsiskaičiusiųjų grupei – filosofams, menininkams, mokslo žmonėms, vienuoliams), sugebėdavo išplėtoti įspūdingą konceptualų pasaulio vaizdinį bei originalias, kompleksiškas kultūrines, mokslines, filosofines, teologines, politines sistemas.

Ilgą laiką, ypač Antikoje ir Viduramžiais, racionalumas buvo įsišaknijęs intuityvume. Čekų filosofas Janas Patočka tai vadino „rūpesčiu siela“, bet jau tada buvo galima pastebėti, kad racionalumas veikia ir savarankiškai, tik į plotį. Tai visada baigdavosi religinėmis, politinėmis, netgi ezoterinėmis ideologijomis – abstrakčiomis idėjinėmis sistemomis, į kurias būdavo redukuojamas pasaulis. Moderniaisiais laikais nuo intuicijos atitrūkęs racionalumas jau ėmė dominuoti europiečio mąstyme ir lėmė socialinio gyvenimo evoliuciją. Be to, jis įgijo naują formą: tikrovė buvo redukuojama jau net ne į abstraktų konceptą, o į skaičių, į matematinius skaičiavimus. Taip gimė modernieji tikslieji mokslai ir, žinoma, technologijos. Remdamasis Makso Vėberio ir Edgaro Morino terminologija, šį racionalumo veikimą, neatsižvelgiantį į intuityvumą, pavadinau tikrovės racionalizacija. Tikra yra tai, ką galiu apskaičiuoti. Ir taip iki begalybės, kertant vis naujas ribas. Netgi emocinių patirčių tikrumo kriterijumi yra tapęs tam tikras jų apskaičiuojamumas, išmatuojamumas, geriausia – piniginiu vienetu. J. Patočka vėlgi tiksliai nusakė šią būklę: „turėti“ dominuoja prieš „būti“. Tas pačias sąvokas, tik labiau psichologiniame registre, vartojo ir Erichas Fromas.

Racionalumas, atitrūkęs nuo mąstymo į gylį, išduoda pats save. Racionalizacija jau nebėra racionalumas, o išvirsta į tam tikrą beprotybę. Šį virsmą yra puikiai aprašęs Zigmundas Froidas. Nuo intuicijos atitrūkęs protas tampa automatiškai veikiančia, beasmene iracionalia jėga. O skatinamas europietiškojo impulso nuolat kirsti ribas, jis tampa nepaprastai pavojingas visai žmonijai.

Savo monografijoje „Europos mąstymo kryptys ir ateitis“ rašote „nerimo objektas nėra kokia nors viena iš gyvenimo sričių, pavyzdžiui, ekonominė, politinė ar ekologinė situacija planetoje, bet – žmonijos kaip visumos egzistencija, visų gyvenimo sričių visetas <...> Tai lyg pasaulio baigties nuojauta“. Ar tai reiškia, kad Europa, jos visuomenė turi keistis arba išnyks? Su kokiomis problemomis ji susiduria?

Žmonija, kurios istorija šiuo metu yra vedama Europoje atsiradusio bet kokią tikrovę technologizuojančio mąstymo, artėja prie kritinės ribos. Impulsas kirsti ribas sėkmingai veikia, bet yra atitrūkęs nuo mąstymo į gylį, todėl žmogus labai kryptingai juda prie lemiamos ribos – paties žmogaus, pačios žmonijos, pačios žmogiškosios prigimties ribos kirtimo. Turiu omenyje transhumanistinį judėjimą. Žmogus yra keičiamas mašina, dirbtiniu intelektu. Pastarasis nedarys skaičiavimo klaidų, nesirgs, nepasiduos emocijoms, neturės biologinių poreikių, nemirs – tobula būtis protui, funkcionuojančiam grynai pagal apskaičiuojamumo principą. Transhumanizmo šalininkai aiškiai deklaruoja, kad žmonija turės gyvenimo estafetę perduoti dirbtiniams intelektams ir šis perdavimas – tai natūralios kosminės evoliucijos, įkvėptos Dievo, etapas. Taikant nanotechnologijas ir manipuliuojant genais, galima kalbėti ir apie žmogaus biologinės prigimties „praplėtimą“. Tačiau koks bus „praplėstų“ žmonių santykis su „nepraplėstais“ ir tarpusavyje? Tai neabejotinai sukeltų mirtinų problemų žmogaus egzistencijai.

Transhumanizmo judėjimas tėra technologizuoto proto atsakas į daugybę kitų problemų, sukurtų to paties proto, atitrūkusio nuo mąstymo į gylį šiek tiek ankstesniuose istorijos etapuose. Viena tokių problemų – nacijos suabsoliutinimas, jos pastatymas į aukščiausios būties, į Dievo vietą. Pridengiama gražiausiais lozungais nacionalistinė šovinistinė logika pasižymi hipnotiniu poveikiu: užsidegęs šovinistinio pobūdžio idėjomis žmogus tiki net bukiausia sąmokslo teorija, kvailiausiomis fake news, ieško priešų ir svarbiausia – yra pasirengęs žudyti. Tauta ir nacija yra didelės vertybės, bet su sąlyga, kad jų tapatybė bus kuriama mąstymui skverbiantis į tikrovės gelmę. Jeigu mąstymas eina tik į plotį, nacionalizmas tampa siaubingai destruktyvia jėga. Tai karo logika, kurią pastebime šiuo metu atgimstančiuose kraštutinių dešiniųjų judėjimuose. Ypatingą nerimą kelia tai, kad dėl technologinio progreso žmonija yra susikūrusi tokių ginklų, kuriais galima sunaikinti ją visą. XX amžiuje, pirmą kartą istorijoje, žmonija yra atsidūrusi tokioje situacijoje, kai jos visiškas susinaikinimas tapo teoriškai įmanomas.

Kita problema, kurią sukūrė racionalizuotas, nuo mąstymo į gylį atitrūkęs protas, yra ekonominė visą globalizuotą pasaulį apraizgiusi sistema, vadinama neo- arba ultraliberalizmu. Ši sistema – tai žmonių susvetimėjimo, socialinės atskirties šaltinis. Visų ir kiekvieno konkurencija su kiekvienu kitu tapo didžiausio psichologinio ir dvasinio diskomforto veiksniu, kompromisų su sąžine, etinės degradacijos varikliu. Ultraliberalistinis ekonominis modelis yra ydingas, dėl jo kyla ekonominės krizės. Baisiausia, kad racionalizuotas mąstymas iš jų nepasimoko: klaidos, sukėlusios 2008 metų pasaulinę krizę, kartojamos ir šiandien.

Dėl racionalizuoto mąstymo taip pat esame prie ekologinės katastrofos slenksčio, ir tai žmonijai gresia išnykimu. Įdomiausia, kad akivaizdūs klimato atšilimo įrodymai yra neigiami kaip tuščios teorijos. Ir tai dažnai daro radikalų dvasingumą propaguojančios grupuotės, kaip antai Jungtinių Amerikos Valstijų evangeliniai judėjimai, kuriais sėkmingai naudojasi bet kokį dvasingumą neigiantys populistiniai politikai ir nuožmiausi ultra-liberalistinės sistemos protagonistai. Pastarieji, beje, sėkmingai naudojasi ne tik naiviais evangelistais, bet ir nacionalistais, nežiūrint to, kad tauta kaip vertybė jiems visiškai neegzistuoja. Galima šaukti „America first!“, o viduje nusispjauti ant Amerikos žmonių ir viso pasaulio. Racionalizuotam ultra-liberalistiniam mąstymui svarbiausia yra narciziškas tenkinimasis savuoju ego.

Galiausiai technologijos yra pasiekusios tokį lygį, kad gali stebėti ir kontroliuoti kiekvieną iš mūsų atimant bet kokią laisvę. Technologiniu požiūriu artėjame prie distopinės visuomenės. Kinijos valdžia, prie kiekvieno namo kampo įtaisiusi veidus atpažįstančias kameras, ryžtingai žengia šiuo keliu.

Apibendrinant, kai pasaulis tampa tokia neramia vieta, transhumanizmas prisistato kaip išeitis. Išeitis, kuri siūlo greitą visos žmonijos eutanaziją, kad ji nesikankintų savo pačios sukeltose kančiose.

Gal galite pateikti keletą konkrečių kasdienio gyvenimo pavyzdžių, kai „ratio“ triumfuoja prieš „intellectus“?

Kasdieniame socialiniame gyvenime tai akivaizdžiausiai reiškiasi per visuotinę perteklinę biurokratizaciją. Tam tikriems procesams primetinėjamos visiškai jiems netinkančios schemos. Pavyzdžiui, dabartinis mokslinės veiklos reglamentavimas skatina ne mokslininkų kūrybingumą, o tekstų, kurie yra objektyviai tušti ir kurių niekas neskaito, kepimą.

Asmeniniame gyvenime ratio triumfas ir intellectus išstūmimas, kitaip tariant, lėkštas mąstymas atitrūkus nuo mąstymo į gylį, reiškiasi per baimės, susvetimėjimo tikrovės ir savo paties atžvilgiu jausmą, ypač per beprasmybės pojūtį, nuo kurio bėgama neriant į tuščias pramogas ir išsibarstant socialiniuose tinkluose, pasimetant savo paties susikurtuose virtualiuose įvaizdžiuose.

Vienas iš būdų racionalizacijos, technologizacijos problemoms spręsti – technologijų humanizavimas. Ką tai reiškia? Ko turime imtis?

Technologijų humanizavimas reiškia, kad technologijos turėtų būti subordinuotos etiniam tikslingumui, o etika turėtų kilti iš atsinaujinusio mąstymo į gylį. Instrumentinis racionalumas turėtų vėl tapti tuo, kuo turėtų būti iš prigimties – instrumentu. Ne žmogus turi būti skirtas technologijoms, o technologijos – žmogui. Žinoma, žmogų turėtume suprasti mąstydami į gylį. Žmogaus prigimtis yra nepaprastai turtinga, mes ją labai menkai pažįstame, tačiau aišku, kad jos suracionalizavimas arba sutechnologinimas yra baisus klystkelis.

Aptariau technologijų keliamą mirtiną pavojų, bet tos pačios technologijos, dirbtinis intelektas ir internetas gali tapti naujos dvasinės žmogaus gyvenimo kokybės instrumentais. Apie tai kalbėjo tokie iškilūs mąstytojai kaip Pjeras Tejaras de Šardenas arba jau minėtas H. Bergsonas. Didžiausios vilties teikia tai, kad tinkamai, pagal etinį tikslingumą taikomos technologijos gali tapti nuostabiu įrankiu daugybei problemų išspręsti. Žaliosios technologijos gali pakeisti ekonominį modelį, nes transformuotų energetinę pasaulio sistemą. Jos atkurtų ekologinę pusiausvyrą, kurią pažeidė iškastiniu kuru varoma socialinė organizacija. Perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, daiktų interneto, 3D spausdintuvų leistų ne tik išlaikyti, bet ir pakelti ekonominę gerovę. O svarbiausia, kad technologijos, dirbtinis intelektas, subordinuoti tarnauti žmonėms, yra pajėgūs visiems planetos gyventojams sukurti ekonominės gerovės minimumą, dėl kurio jau nereikėtų baimintis.

Tinkamai taikomos technologijos ne atimtų laiką, kaip vyksta dabar, o jo suteiktų, žmogus, nesibaimindamas dėl oraus ekonominio minimumo, jį galėtų panaudoti psichologinei, dvasinei veiklai. Jeigu būtų tinkamai įgyvendinama darnios plėtros doktrina, kuri turi ne vien socialinę bei ekologinę, bet ir gilią filosofinę prasmę, būtų pasiektas psichologiškai ir dvasiškai kokybiškesnis gyvenimo lygmuo.

Kad technologijos būtų subordinuotos etiniam žmogaus gyvenimo tikslingumui, reikia atnaujinti mąstymą į gylį. Jis turėtų palankesnes sąlygas, jei švietimo sistema, moksliniai tyrimai, kultūrinis gyvenimas būtų išlaisvinti iš komercinės logikos. Apskritai, kuo daugiau žmonių taps sąmoningesni ir supras šias problemas, tuo lengviau įvyks pokyčiai. Deja, kartais man atrodo, kad lemiamas sąmonės arba mąstymo virsmas galės įvykti tik po naujos didelės katastrofos. Bent Europoje visada vykdavo būtent taip.

O šiuolaikinio žmogaus dvasios gilumoje jau prasidėjusi ta kaita – atsigręžimas į mąstymą į gylį?

Egzistencinės grėsmės akivaizdoje žmonijos dvasios gelmėje ima veikti tarsi savisaugos instinktas. Tai stipresnis nei iki šiol intuicijos veikimas. XX a. filosofijoje šis veikimas vėl pripažįstamas. Ypatingas fenomenas – H. Bergsono filosofija. Galingai, bet trumpai tarsi žaibas nušvietusi visą XX a. pradžios mąstymą, paskui prigesusi, šiandien ji atgimsta iš naujo. Filosofai vėl kalba apie mąstymą kaip dvasinę praktiką. Ir būtent tokia filosofija, o ne teorinės iškamšos, sulaukia didžiausio visuomenės susidomėjimo. Šiandien daug filosofų akcentuoja būtinybę keisti mąstymo būdą. Tarkime, Paulas Ricoeuras siūlė papildyti argumentacinį racionalumą naratyviniu racionalumu. Jo mąstymo tęsėjas Žanas Markas Ferry parodo, kaip teigiamai ši racionalumo sąvokos plėtra paveiktų politinį bei ekonominį visuomenės organizavimąsi, teisinę sistemą. Mano nuomone, toks racionalumo atsinaujinimas kyla iš jau atsigavusio mąstymo į gylį.

Gelminė mąstymo kaita reiškiasi ir per įvairius sveikus (yra ir nesveikų) dvasinio pobūdžio judėjimus, meditacijos centrus, solidžias savo gilesniojo aš paieškas. Vien ką reiškia Mahatmos Gandžio poveikis, kuris, žinoma, nėra vien politinis. Visose religijose bunda ekumeninė sąmonė, supratimas, kad tikras dvasingumas turi būti praktikuojamas pirmiausia ne ideologiniu-dogmatiniu-instituciniu, bet gelminės, dieviškos tikrovės pagavos pagrindu, kuris per patirtį sugeba jungti visas religijas išlaikant jų tapatybių skirtingumą. Kai kurie ekologiniai judėjimai taip pat atspindi gelminius mąstymo pokyčius.

Atkreipčiau dėmesį į H. Bergsono atviros visuomenės koncepciją, kuri, žinoma, labai skiriasi nuo visiškai racionalistinės Karlo Poperio koncepcijos. H. Bergsonas parodė, kaip individualioje sąmonėje vykstantys dvasiniai pokyčiai veikia visą visuomenę. Individai sugeba atsiriboti nuo stingdančios rutinos ir priešų paieškos, kai per kultūrą, meną, religiją, dvasines praktikas, kūrybą, meilę ir kitus įvairius sąmonės aktus ima artėti prie gyvybės virsmo, veikiančio tikrovės gilumoje. Tuomet žmonės jau ne „individai“, bet asmenybės, turinčios itin teigiamą poveikį kitiems žmonėms, kuriančios gilius tarpusavio ryšius ir bendruomenes įkvepiančius santykius. Sakykime, neseniai mus palikęs Jonas Mekas buvo asmenybė, dariusi įtaką visam pasauliui. Intymūs, žmogaus viduje vykstantys virsmai turi socialinį poveikį, kartais – ir labai galingą. H. Bergsonas parodo, kaip demokratija, žmogaus teises ginančios instancijos galėjo gimti tik dėl šių vidinių virsmų, įvykusių, kaip jis teigė, „didžiųjų gėrio žmonių“ sielose. Gelminiai dvasiniai procesai mus veda į tą, ką H. Bergsonas vadino atvira visuomene, kurioje žmonės atviri būties gelmei, taigi, vieni kitiems.

Pusiausvyra tarp mąstymo į plotį ir mąstymo į gylį arba tarp racionalumo ir intuicijos yra natūrali: intuicija visada maitina racionalumą. Kuo giliau mąsto žmogus, tuo jis racionalesnis. Tik šis racionalumas nėra vien tik matematinis, sausas, schematiškas. Pajungtas giliajai tikrovės pagavai jis tampa tuo, kas vadinama išmintimi.

Vis dėlto, kokia, Jūsų nuomone, ateitis laukia Europos?

Europos ateitis priklauso nuo to, kokiu būdu europiečiai realizuos savo europietiškumą. Vienas esminių mano teiginių: europietiškasis tapatumas nėra kokia nors atskira kultūra šalia Europą sudarančių tautų kultūrų, europietiškasis tapatumas – tai tam tikras mąstymo būdas, kuris atveda tautas ir kultūras į specifinį tarpusavio santykį. Kaip minėjau, šis mąstymo būdas pasižymi tendencija eiti vis tolyn, kirsti ribas. Europos ateitis priklauso nuo to, kaip vyks šis savų ribų kirtimo fenomenas, t. y. kokį tarpusavio santykį plėtos Europos tautos. Ar šis santykis vyks tik pagal mąstymą į plotį, pagal ekspansijos logiką, naikinant kitokią tapatybę, ar į gylį, mokantis iš kitokios tapatybės ir taip brandinant savąją?

Jeigu Europa nori geros ateities, ji turi tapti dar intensyvesnio kultūrinio bendradarbiavimo tarp skirtingų tapatybių lauku: turi būti pasiektas naujas kokybinis šuolis naratyvų arba atminčių kaitos, kaip tai vadino Paulas Ricoeuras, procese. Atminčių kaita turi vesti realaus atsiprašymo ir atleidimo link. Šis procesas turi būti ne formalus, deklaruojamas oficialiais atsiprašymais, ne nustumiantis užmarštin nuoskaudas ir neapykantą, bet iš tikrųjų gydantis. Tik toks procesas atitinka mąstymą į gylį tautų santykiuose. O ekonominis bendradarbiavimas ir dėl jo naudos išspaustos diplomatinės šypsenos bei oficialūs atsiprašymai atitinka tik mąstymą į plotį atitrūkus nuo gelmės. Taip elgiantis istorinės nuoskaudos nustumiamos į pasąmonę, iš kurios gali bet kada grįžti kaip nauja neapykantos banga. Lietuvių ir lenkų, kaip ir vokiečių bei prancūzų, santykiai būtų chrestomatiniai pavyzdžiai.

O politinė Europa, arba Europos Sąjunga, sėkmingai augs tik tada, kai ją organizuojantis mąstymas irgi įgaus gelmės. Kai ekonominiai ir politiniai susitarimai atitiks tam tikrą etinį tikslingumą. Mano nuomone, politiniu lygmeniu mąstymas į gylį leistų išvengti dviejų blogybių. Pirmiausia, jis mus išvestų iš Vienos ir Versalio susitarimų logikos, į kurią grįžti, rodos, šiandien mus ragina vadinamosios „tėvynių Europos“ šaukliai, iš esmės kraštutinių dešiniųjų atstovai. Ši logika veda į stipriųjų teisės įtvirtinimą, kitaip tariant, į stipriųjų konfliktą, kai ne tokie stiprūs ir vėl taps didžiausiomis aukomis. Kita vertus, mąstant giliai, bus išvengta federacinio Europos tautų modelio, kuris, esant dabartinei Europos mentalinei būklei, sukeltų daugybę įtampų ir nieko neišspręstų. Politinė Europos Sąjunga, atitinkanti sveiką europietišką mąstymą, puoselės pasidalintojo suverenumo idėją. Lietuvoje, įsikibus nerealią „tėvynių Europos“ ir federacinės Europos alternatyvos viziją, apie šią idėją beveik nekalbama. Beje, šios idėjos nepriims lėkštas, mechanine logika besivadovaujantis mąstymas, tačiau politinėje plotmėje ji taps tikra viltimi tiems, kurie į gyvenimą žvelgia giliai ir siekia apmąstyti tikrovę tokią, kokia ji yra.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2022-05-18 16:22:44

Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?

Apie artėjančią vasaros pradžią praneša ne tik pražystanti gamta, bet ir studentų grupelės, besibūriuojančios šalia viešųjų bibliotekų ir kavinių. Šiuo metu studentai rašo savo kursinius ar baigiamuosius rašto darbus, kurie dažnam jų sukelia nemalonius jausmus, kelia stresą.
       2022-05-18 16:14:18

Darbas iš namų: kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai lanksčiau, vienos nuomonės kur, kaip ir kada geriausia dirbti, nėra.
       2022-05-18 16:11:00

Žolės smulkinimas nerekomenduojamas nuolatinei pievų priežiūrai

Aplinkos ministerija kviečia susipažinti su rekomendacijomis, kurios apibendrina neigiamą žolės smulkinimo poveikį pievų buveinėms. Pagal šias rekomendacijas, biologinei įvairovei palankiausi pievų tvarkymo būdai yra šienavimas ir ganymas.
       2022-05-18 16:05:58

Kur kas įdomesni, nei galima pamanyti: 5 faktai apie bananus

Patogus užkandis, greita pagalba nuo alkio, įvairių desertų ar kepinių ingredientas – bananai, be kurių daugelis neįsivaizduoja savo pirkinių krepšelio. Mėgstami dėl skonio ir naudingų savybių, bananai seniai tapę neatsiejama raciono dalimi – ir visgi apie bananus dar yra ką atrasti.
       2022-05-18 15:57:15

Paspirtukininko etiketas: 3 auksinės taisyklės, šį sezoną virs įpročiais

Šylant orams Lietuvos miestuose prasideda elektrinių paspirtukų sezono įkarštis. Kasmet šios ekologiškos transporto priemonės tampa vis populiaresnės, todėl didėja ne tik kelionių, bet ir parkavimo vietų poreikis.
       2022-05-18 09:31:31

Naudingi patarimai, padėsiantys vaikams susidomėti maistu

Maistas – didžiulė gyvenimo dalis, todėl domėtis skirtingais produktais, sveika mityba ir valgymo kultūra svarbu pradėti nuo vaikystės: leisti vaikams patiems suktis virtuvėje, vežtis juos kartu apsipirkinėti.
       2022-05-18 09:25:11

Prezidentas paskyrė naują Ryšių reguliavimo tarnybos tarybą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį savo dekretu paskyrė naują Ryšių reguliavimo tarnybos tarybą, kuri pareigas pradės eiti gegužės 18 dieną.
       2022-05-18 09:20:43

Hipertenzija – liga, varginanti vis jaunesnio amžiaus žmones

Aukštas kraujospūdis – vienas dažniausių Lietuvos gyventojus varginančių sveikatos sutrikimų. Gegužės 17-ąją, minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, siekiama atkreipti ne tik ja sergančių, bet ir sveikų žmonių dėmesį – laikantis kelių paprastų kasdienių taisyklių, šios ligos galima išvengti.
       2022-05-18 09:15:48

Mano artimasis ruošiasi operacijai – kaip jam padėti?

Operacija yra iššūkis organizmui, todėl jam reikia tinkamai pasiruošti. Dažnai šiuo sudėtingu laikotarpiu pacientą lydi jo artimieji, kurie rūpinasi jo sveikata. Chirurgas dalijasi patarimais, kaip padėti šeimos nariams pasiruošti laukiančiai operacijai ir kuo sparčiau atsigauti po jos.
       2022-05-18 09:12:48

Barzdą irgi reikia prižiūrėti: ką pravartu žinoti kiekvienam barzdočiui?

Skaitmeninėje erdvėje gausų moteriškas ir vyriškas grožio priemones lyginti bandančių nuotraukų: ji grožio priemonių turi daugiau nei galėtų suskaičiuoti, jam kasdien pakanka tik muilo ir vandens.
       2022-05-18 09:08:02

Seimas NPD padidino iki 540 eurų

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
       2022-05-18 09:03:26

Diagnostiniai testai – tai ne žaidimai, o svarbi profilaktikos priemonė

Šiomis dienomis vaistinėje galima rasti testų, skirtų pačioms įvairiausioms reikmėms: nuo ŽIV ar storosios žarnos vėžio diagnostikos iki narkotikų ar gastritą sukeliančių bakterijų nustatymo.
       2022-05-14 16:01:45

Mėsos technologo rekomendacijos patyrusiems kepėjams ir grilio naujokams

Šylant orams sparčiai įsibėgėja ir maisto gamybos ant grilio sezonas. Anot prekybos tinklo „Rimi“ mėsos technologo Vido Nadzeikos, įprasta, kad ant kepsninės ar laužo atsiduria šašlykai, kiaulienos šonkauliukai, dešrelės ar vištienos kepsneliai, tačiau grilinti galima ir daug įdomesnius produktus.
       2022-05-14 08:42:47

VERT: vartotojo mokėtina prijungimo įmoka ESO turėtų būti perskaičiuota

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kilusio ginčo aplinkybes, priėmė sprendimą tenkinti vartotojo reikalavimą įpareigoti bendrovę iš naujo apskaičiuoti prijungimo prie elektros tinklų įmoką.
       2022-05-14 08:27:49

Artėja Pasaulinė hipertenzijos diena: kodėl vis dar mažai dėmesio prevencijai?

Kitą savaitę, gegužės 17-ąją, minima Pasaulinė hipertenzijos diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kraujotakos sistemos ligas. Lietuvos sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumo nuo jų rodikliai beveik triskart didesni už Europos Sąjungos vidurkį, skelbia Lietuvos širdies asociacija.
       2022-05-14 08:15:32

Maistinga, greita ir gardu: receptai su špinatais, patiksiantys išrankiausiems

Sklidini įvairiausių vitaminų, mineralų bei kitų vertingųjų medžiagų – špinatai tokie maistingi, kad juos sunku kuo nors pakeisti gaminant mėgstamus pavasarinius valgius. Be to, špinatai puikiai tinka ne tik salotoms: iš jų kepami blynai, gaminami įvairiausi padažai, lazanijos, pyragai.
       2022-05-13 20:52:09

8 priežastys, dėl kurių įsimylėsite ypatingą Graikijos pusiasalį

Dažnai keliautojai atostogoms rinkdamiesi Graikiją susitelkia į jos salas arba sostinę Atėnus. Tačiau kelionių ekspertai išskiria tikrą Graikijos perlą – Peloponeso pusiasalį, kurį turistai iš viso pasaulio įsimyli dėl įvairiausių priežasčių.
       2022-05-13 19:28:30

Pokalbiai apie karą: psichologas aiškina, kodėl svarbu nubrėžti ribas?

Pokalbiai apie karą netyla – nuolat dalijamės naujienomis, pasakojame, kaip jaučiamės ar išsakome savo nuomonę, tačiau kai kuriems žmonėms nepertraukiamas tokios informacijos srautas gali sukelti emocinės sveikatos sunkumų.
       2022-05-13 18:52:27

Žvėriena – išskirtinės biologinės vertės, tvariai gaunamas maistas

Mėgta ir vertinta Lietuvos didikų, per sovietmetį praradusi populiarumą ir pasitikėjimą, žvėriena vėl grįžta ant lietuvių stalo. Laukinių žvėrių mėsa gerai įsisavinama, tinkama dietinei mitybai, biologiškai vertinga, medžiojant pagal griežtus reikalavimus – gaunama tvariai.
       2022-05-13 18:43:16

Romantiški užkandžiai lietuviškos meilės dienos iškylai

Gegužės 13 - ąją, kai žaliuojantis pavasaris pasipuošia įvairiaspalviais kvapniais žiedais, minima baltų meilės deivės Mildos diena. Skanūs užkandžiai gamtoje ir laikas skirtas mylimajam – tai puikus būdas paminėti lietuvišką meilės dieną, o romantiškai mylimųjų iškylai gamtoje pravers keli nesudėtingi receptai.
       2022-05-13 18:38:32

Svarbu ukrainiečiams – teisė vairuoti ir automobilio registracija Lietuvoje

Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkės Viktoriios Vynohradovos patarimai ukrainiečiams Lietuvoje – apie teisę vairuoti ir kada reikia registruoti automobilį Lietuvoje (ukrainiečių kalba).
       2022-05-13 18:36:12

Romas Kalanta suprato, kad jo pasiaukojimas šauks, kvies ir ragins

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo diskusijoje „Romas Kalanta: pilietinio pasipriešinimo fenomenas“, skirtoje 50-osioms Romo Kalantos mirties metinėms paminėti.
       2022-05-13 15:18:02

Atėjo laikas naikinti pavojingą invazinį augalą - Sosnovskio barštį

Nors pavasaris šiemet vėlyvas, savivaldybės jau pradėjo suplanuotus Sosnovskio barščio naikinimo darbus. Šį invazinį augalą purkšti herbicidais, šienauti arba iškasti yra numačiusios 16 savivaldybių.
       2022-05-13 15:11:39

TV tendencijos Lietuvoje: „Eurovizija“ muša rekordus

Didžiausią išmaniosios televizijos platformą Lietuvoje valdančios bendrovės „Telia“ statistika rodo, kad Lietuvos žiūrovų favoritais lieka „Eurovizija“, krepšinis ir Dakaras.
       2022-05-13 11:42:01

Ruošiatės draugų susibūrimui? Išmėginkite šiuos tris greitų užkandžių receptus

Planuojantiems šeimos susibūrimą savaitgalį ar „Eurovizijos“ finalo žiūrėjimą su draugais, tikru galvos skausmu gali tapti vaišės, kuriomis reikės nudžiuginti svečius.
       2022-05-13 11:35:54

3 pasaulio turtingieji, kurių karjera susiklostė tik sulaukus 40 metų

· Kai kurių milijonierių karjera susiklostė tik sulaukus 40 arba net daugiau metų. · Harlandas Sandersas įkūrė „KFC“ („Kentukio keptos vištienos“) bendrovę būdamas 62 metų. · 45 metų Henris Fordas tapo turtingu pristatęs automobilį „Model T“. · Rėjaus Kroko karjera susiklostė būnant 52 m. ir tapus „McDonald‘s“ franšizės agentu.
       2022-05-13 11:32:11

Kokio technologinio proveržio tikėtis ateityje ir kas laukia pasirinkusių IT?

„Programavimo sritį ar IT profesiją šiandien turi rinktis tie, kurie nori kūrybiško ir dinamiško darbo“, – įsitikinęs JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ Technologijų direktorius Rimantas Benetis.
       2022-05-13 09:47:11

Šildymo sistemos siurblio keitimas – efektyvus būdas sutaupyti

Kylant kainoms ir didėjant nerimui dėl ekonominės padėties ir infliacijos, kaip niekad aktualu mažinti vartojimo kaštus ir ieškoti tvarių sprendimų. Nemažą dalį išlaidų sudaro šildymo bei vėdinimo kaštai.
       2022-05-13 09:41:07

Atgaivinantys burbuliukai: kokteilių receptai lietuvių meilės dienai paminėti

Lietuvių įsimylėjėliai gali džiaugtis, kadangi meilės garbei mūsų šalyje yra švenčiama ne viena, bet dvi šventės. Vasario mėnesį minime aistringąją Valentino dieną, o šiandien, gegužės 13 d. švenčiame lietuvių meilės deivės Mildos šventę.
       2022-05-13 08:46:17

Sukčiai įžūlėja: pernai išviliojo dvigubai daugiau pinigų

Praėjusiais metais sukčiai iš gyventojų elektroninėmis priemonės, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, išviliojo 10,2 mln. eurų - tai dvigubai daugiau nei 2020-aisiais.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.