Naujienos

Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas?

2019-05-28 08:00:56

Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulį progresą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos.

Apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį kalbamės su Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentu filosofu dr. Povilu Aleksandravičiumi.

Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti?

Mąstymas į plotį ir į gylį yra metaforos, apibūdinančios kiekviename žmoguje vykstančius procesus. Pirmoji yra visiems mums įprastas racionalumas – tai mąstymas abstrakčiomis sąvokomis, apibendrinimais. Jis redukuoja tikrovę į mentalinį vaizdinį, kuris visuomet yra skurdesnis už tikrovę. O mąstymas į gylį – tai pajėgumas pažinti tikrovę tiesiogiai, jos konkretybę, suvokti ją tokią, kokia ji yra iš tiesų. Viduramžių mąstytojas Tomas Akvinietis ar mokytojas Eckhartas, kurių jokiu būdu negalime suvesti į siauras scholastines vėlesnių laikų interpretacijas, kalbėjo apie daiktų ar reiškinių „skaitymą iš vidaus“ – intus legere. Iš čia ir žodis intellectus, kuris turi visiškai kitą prasmę nei kantiškoji intelekto sąvoka. Galbūt mūsų laikais labiausiai šio žodžio, o kartu ir mąstymo į gylį, esmę bus atskleidęs prancūzų filosofas Henri Bergsonas. Mąstymas į gylį yra žmogaus gebėjimas įeiti į simbiozę su daikto ar reiškinio buvimo aktu, intencionaliai būti, gyventi kartu su juo. Tai mąstymas kaip dvasinė praktika.

Europietiškas mąstymas skiriasi nuo kitų civilizacijų mąstymo (bet sutinku, kad reikia vengti galutinių apibendrinimų, visada turime omenyje tik tendencijas) tuo, kad jame abi šios kryptys tarsi persmelktos begalybės idėjos (tai – Edmundo Husserlio teiginys). Todėl jam būdingas nuolatinis „ribų kirtimo“ judesys, kurį pavadinau transcendentiniu: europietis niekada nepasitenkins tuo, ką jau yra sužinojęs, sukūręs, atradęs ar išradęs, visada kirs ribas ir eis tolyn. Tai milžiniško progreso variklis visose gyvenimo srityse, tačiau ir pavojinga kelionė, galinti nuvesti į susinaikinimą. Europoje mąstymas į gylį maitino mąstymą į plotį. Kai tik europietis nerdavo į tikrovės gelmes (nors tai buvo būdinga tik nedidelei apsiskaičiusiųjų grupei – filosofams, menininkams, mokslo žmonėms, vienuoliams), sugebėdavo išplėtoti įspūdingą konceptualų pasaulio vaizdinį bei originalias, kompleksiškas kultūrines, mokslines, filosofines, teologines, politines sistemas.

Ilgą laiką, ypač Antikoje ir Viduramžiais, racionalumas buvo įsišaknijęs intuityvume. Čekų filosofas Janas Patočka tai vadino „rūpesčiu siela“, bet jau tada buvo galima pastebėti, kad racionalumas veikia ir savarankiškai, tik į plotį. Tai visada baigdavosi religinėmis, politinėmis, netgi ezoterinėmis ideologijomis – abstrakčiomis idėjinėmis sistemomis, į kurias būdavo redukuojamas pasaulis. Moderniaisiais laikais nuo intuicijos atitrūkęs racionalumas jau ėmė dominuoti europiečio mąstyme ir lėmė socialinio gyvenimo evoliuciją. Be to, jis įgijo naują formą: tikrovė buvo redukuojama jau net ne į abstraktų konceptą, o į skaičių, į matematinius skaičiavimus. Taip gimė modernieji tikslieji mokslai ir, žinoma, technologijos. Remdamasis Makso Vėberio ir Edgaro Morino terminologija, šį racionalumo veikimą, neatsižvelgiantį į intuityvumą, pavadinau tikrovės racionalizacija. Tikra yra tai, ką galiu apskaičiuoti. Ir taip iki begalybės, kertant vis naujas ribas. Netgi emocinių patirčių tikrumo kriterijumi yra tapęs tam tikras jų apskaičiuojamumas, išmatuojamumas, geriausia – piniginiu vienetu. J. Patočka vėlgi tiksliai nusakė šią būklę: „turėti“ dominuoja prieš „būti“. Tas pačias sąvokas, tik labiau psichologiniame registre, vartojo ir Erichas Fromas.

Racionalumas, atitrūkęs nuo mąstymo į gylį, išduoda pats save. Racionalizacija jau nebėra racionalumas, o išvirsta į tam tikrą beprotybę. Šį virsmą yra puikiai aprašęs Zigmundas Froidas. Nuo intuicijos atitrūkęs protas tampa automatiškai veikiančia, beasmene iracionalia jėga. O skatinamas europietiškojo impulso nuolat kirsti ribas, jis tampa nepaprastai pavojingas visai žmonijai.

Savo monografijoje „Europos mąstymo kryptys ir ateitis“ rašote „nerimo objektas nėra kokia nors viena iš gyvenimo sričių, pavyzdžiui, ekonominė, politinė ar ekologinė situacija planetoje, bet – žmonijos kaip visumos egzistencija, visų gyvenimo sričių visetas <...> Tai lyg pasaulio baigties nuojauta“. Ar tai reiškia, kad Europa, jos visuomenė turi keistis arba išnyks? Su kokiomis problemomis ji susiduria?

Žmonija, kurios istorija šiuo metu yra vedama Europoje atsiradusio bet kokią tikrovę technologizuojančio mąstymo, artėja prie kritinės ribos. Impulsas kirsti ribas sėkmingai veikia, bet yra atitrūkęs nuo mąstymo į gylį, todėl žmogus labai kryptingai juda prie lemiamos ribos – paties žmogaus, pačios žmonijos, pačios žmogiškosios prigimties ribos kirtimo. Turiu omenyje transhumanistinį judėjimą. Žmogus yra keičiamas mašina, dirbtiniu intelektu. Pastarasis nedarys skaičiavimo klaidų, nesirgs, nepasiduos emocijoms, neturės biologinių poreikių, nemirs – tobula būtis protui, funkcionuojančiam grynai pagal apskaičiuojamumo principą. Transhumanizmo šalininkai aiškiai deklaruoja, kad žmonija turės gyvenimo estafetę perduoti dirbtiniams intelektams ir šis perdavimas – tai natūralios kosminės evoliucijos, įkvėptos Dievo, etapas. Taikant nanotechnologijas ir manipuliuojant genais, galima kalbėti ir apie žmogaus biologinės prigimties „praplėtimą“. Tačiau koks bus „praplėstų“ žmonių santykis su „nepraplėstais“ ir tarpusavyje? Tai neabejotinai sukeltų mirtinų problemų žmogaus egzistencijai.

Transhumanizmo judėjimas tėra technologizuoto proto atsakas į daugybę kitų problemų, sukurtų to paties proto, atitrūkusio nuo mąstymo į gylį šiek tiek ankstesniuose istorijos etapuose. Viena tokių problemų – nacijos suabsoliutinimas, jos pastatymas į aukščiausios būties, į Dievo vietą. Pridengiama gražiausiais lozungais nacionalistinė šovinistinė logika pasižymi hipnotiniu poveikiu: užsidegęs šovinistinio pobūdžio idėjomis žmogus tiki net bukiausia sąmokslo teorija, kvailiausiomis fake news, ieško priešų ir svarbiausia – yra pasirengęs žudyti. Tauta ir nacija yra didelės vertybės, bet su sąlyga, kad jų tapatybė bus kuriama mąstymui skverbiantis į tikrovės gelmę. Jeigu mąstymas eina tik į plotį, nacionalizmas tampa siaubingai destruktyvia jėga. Tai karo logika, kurią pastebime šiuo metu atgimstančiuose kraštutinių dešiniųjų judėjimuose. Ypatingą nerimą kelia tai, kad dėl technologinio progreso žmonija yra susikūrusi tokių ginklų, kuriais galima sunaikinti ją visą. XX amžiuje, pirmą kartą istorijoje, žmonija yra atsidūrusi tokioje situacijoje, kai jos visiškas susinaikinimas tapo teoriškai įmanomas.

Kita problema, kurią sukūrė racionalizuotas, nuo mąstymo į gylį atitrūkęs protas, yra ekonominė visą globalizuotą pasaulį apraizgiusi sistema, vadinama neo- arba ultraliberalizmu. Ši sistema – tai žmonių susvetimėjimo, socialinės atskirties šaltinis. Visų ir kiekvieno konkurencija su kiekvienu kitu tapo didžiausio psichologinio ir dvasinio diskomforto veiksniu, kompromisų su sąžine, etinės degradacijos varikliu. Ultraliberalistinis ekonominis modelis yra ydingas, dėl jo kyla ekonominės krizės. Baisiausia, kad racionalizuotas mąstymas iš jų nepasimoko: klaidos, sukėlusios 2008 metų pasaulinę krizę, kartojamos ir šiandien.

Dėl racionalizuoto mąstymo taip pat esame prie ekologinės katastrofos slenksčio, ir tai žmonijai gresia išnykimu. Įdomiausia, kad akivaizdūs klimato atšilimo įrodymai yra neigiami kaip tuščios teorijos. Ir tai dažnai daro radikalų dvasingumą propaguojančios grupuotės, kaip antai Jungtinių Amerikos Valstijų evangeliniai judėjimai, kuriais sėkmingai naudojasi bet kokį dvasingumą neigiantys populistiniai politikai ir nuožmiausi ultra-liberalistinės sistemos protagonistai. Pastarieji, beje, sėkmingai naudojasi ne tik naiviais evangelistais, bet ir nacionalistais, nežiūrint to, kad tauta kaip vertybė jiems visiškai neegzistuoja. Galima šaukti „America first!“, o viduje nusispjauti ant Amerikos žmonių ir viso pasaulio. Racionalizuotam ultra-liberalistiniam mąstymui svarbiausia yra narciziškas tenkinimasis savuoju ego.

Galiausiai technologijos yra pasiekusios tokį lygį, kad gali stebėti ir kontroliuoti kiekvieną iš mūsų atimant bet kokią laisvę. Technologiniu požiūriu artėjame prie distopinės visuomenės. Kinijos valdžia, prie kiekvieno namo kampo įtaisiusi veidus atpažįstančias kameras, ryžtingai žengia šiuo keliu.

Apibendrinant, kai pasaulis tampa tokia neramia vieta, transhumanizmas prisistato kaip išeitis. Išeitis, kuri siūlo greitą visos žmonijos eutanaziją, kad ji nesikankintų savo pačios sukeltose kančiose.

Gal galite pateikti keletą konkrečių kasdienio gyvenimo pavyzdžių, kai „ratio“ triumfuoja prieš „intellectus“?

Kasdieniame socialiniame gyvenime tai akivaizdžiausiai reiškiasi per visuotinę perteklinę biurokratizaciją. Tam tikriems procesams primetinėjamos visiškai jiems netinkančios schemos. Pavyzdžiui, dabartinis mokslinės veiklos reglamentavimas skatina ne mokslininkų kūrybingumą, o tekstų, kurie yra objektyviai tušti ir kurių niekas neskaito, kepimą.

Asmeniniame gyvenime ratio triumfas ir intellectus išstūmimas, kitaip tariant, lėkštas mąstymas atitrūkus nuo mąstymo į gylį, reiškiasi per baimės, susvetimėjimo tikrovės ir savo paties atžvilgiu jausmą, ypač per beprasmybės pojūtį, nuo kurio bėgama neriant į tuščias pramogas ir išsibarstant socialiniuose tinkluose, pasimetant savo paties susikurtuose virtualiuose įvaizdžiuose.

Vienas iš būdų racionalizacijos, technologizacijos problemoms spręsti – technologijų humanizavimas. Ką tai reiškia? Ko turime imtis?

Technologijų humanizavimas reiškia, kad technologijos turėtų būti subordinuotos etiniam tikslingumui, o etika turėtų kilti iš atsinaujinusio mąstymo į gylį. Instrumentinis racionalumas turėtų vėl tapti tuo, kuo turėtų būti iš prigimties – instrumentu. Ne žmogus turi būti skirtas technologijoms, o technologijos – žmogui. Žinoma, žmogų turėtume suprasti mąstydami į gylį. Žmogaus prigimtis yra nepaprastai turtinga, mes ją labai menkai pažįstame, tačiau aišku, kad jos suracionalizavimas arba sutechnologinimas yra baisus klystkelis.

Aptariau technologijų keliamą mirtiną pavojų, bet tos pačios technologijos, dirbtinis intelektas ir internetas gali tapti naujos dvasinės žmogaus gyvenimo kokybės instrumentais. Apie tai kalbėjo tokie iškilūs mąstytojai kaip Pjeras Tejaras de Šardenas arba jau minėtas H. Bergsonas. Didžiausios vilties teikia tai, kad tinkamai, pagal etinį tikslingumą taikomos technologijos gali tapti nuostabiu įrankiu daugybei problemų išspręsti. Žaliosios technologijos gali pakeisti ekonominį modelį, nes transformuotų energetinę pasaulio sistemą. Jos atkurtų ekologinę pusiausvyrą, kurią pažeidė iškastiniu kuru varoma socialinė organizacija. Perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, daiktų interneto, 3D spausdintuvų leistų ne tik išlaikyti, bet ir pakelti ekonominę gerovę. O svarbiausia, kad technologijos, dirbtinis intelektas, subordinuoti tarnauti žmonėms, yra pajėgūs visiems planetos gyventojams sukurti ekonominės gerovės minimumą, dėl kurio jau nereikėtų baimintis.

Tinkamai taikomos technologijos ne atimtų laiką, kaip vyksta dabar, o jo suteiktų, žmogus, nesibaimindamas dėl oraus ekonominio minimumo, jį galėtų panaudoti psichologinei, dvasinei veiklai. Jeigu būtų tinkamai įgyvendinama darnios plėtros doktrina, kuri turi ne vien socialinę bei ekologinę, bet ir gilią filosofinę prasmę, būtų pasiektas psichologiškai ir dvasiškai kokybiškesnis gyvenimo lygmuo.

Kad technologijos būtų subordinuotos etiniam žmogaus gyvenimo tikslingumui, reikia atnaujinti mąstymą į gylį. Jis turėtų palankesnes sąlygas, jei švietimo sistema, moksliniai tyrimai, kultūrinis gyvenimas būtų išlaisvinti iš komercinės logikos. Apskritai, kuo daugiau žmonių taps sąmoningesni ir supras šias problemas, tuo lengviau įvyks pokyčiai. Deja, kartais man atrodo, kad lemiamas sąmonės arba mąstymo virsmas galės įvykti tik po naujos didelės katastrofos. Bent Europoje visada vykdavo būtent taip.

O šiuolaikinio žmogaus dvasios gilumoje jau prasidėjusi ta kaita – atsigręžimas į mąstymą į gylį?

Egzistencinės grėsmės akivaizdoje žmonijos dvasios gelmėje ima veikti tarsi savisaugos instinktas. Tai stipresnis nei iki šiol intuicijos veikimas. XX a. filosofijoje šis veikimas vėl pripažįstamas. Ypatingas fenomenas – H. Bergsono filosofija. Galingai, bet trumpai tarsi žaibas nušvietusi visą XX a. pradžios mąstymą, paskui prigesusi, šiandien ji atgimsta iš naujo. Filosofai vėl kalba apie mąstymą kaip dvasinę praktiką. Ir būtent tokia filosofija, o ne teorinės iškamšos, sulaukia didžiausio visuomenės susidomėjimo. Šiandien daug filosofų akcentuoja būtinybę keisti mąstymo būdą. Tarkime, Paulas Ricoeuras siūlė papildyti argumentacinį racionalumą naratyviniu racionalumu. Jo mąstymo tęsėjas Žanas Markas Ferry parodo, kaip teigiamai ši racionalumo sąvokos plėtra paveiktų politinį bei ekonominį visuomenės organizavimąsi, teisinę sistemą. Mano nuomone, toks racionalumo atsinaujinimas kyla iš jau atsigavusio mąstymo į gylį.

Gelminė mąstymo kaita reiškiasi ir per įvairius sveikus (yra ir nesveikų) dvasinio pobūdžio judėjimus, meditacijos centrus, solidžias savo gilesniojo aš paieškas. Vien ką reiškia Mahatmos Gandžio poveikis, kuris, žinoma, nėra vien politinis. Visose religijose bunda ekumeninė sąmonė, supratimas, kad tikras dvasingumas turi būti praktikuojamas pirmiausia ne ideologiniu-dogmatiniu-instituciniu, bet gelminės, dieviškos tikrovės pagavos pagrindu, kuris per patirtį sugeba jungti visas religijas išlaikant jų tapatybių skirtingumą. Kai kurie ekologiniai judėjimai taip pat atspindi gelminius mąstymo pokyčius.

Atkreipčiau dėmesį į H. Bergsono atviros visuomenės koncepciją, kuri, žinoma, labai skiriasi nuo visiškai racionalistinės Karlo Poperio koncepcijos. H. Bergsonas parodė, kaip individualioje sąmonėje vykstantys dvasiniai pokyčiai veikia visą visuomenę. Individai sugeba atsiriboti nuo stingdančios rutinos ir priešų paieškos, kai per kultūrą, meną, religiją, dvasines praktikas, kūrybą, meilę ir kitus įvairius sąmonės aktus ima artėti prie gyvybės virsmo, veikiančio tikrovės gilumoje. Tuomet žmonės jau ne „individai“, bet asmenybės, turinčios itin teigiamą poveikį kitiems žmonėms, kuriančios gilius tarpusavio ryšius ir bendruomenes įkvepiančius santykius. Sakykime, neseniai mus palikęs Jonas Mekas buvo asmenybė, dariusi įtaką visam pasauliui. Intymūs, žmogaus viduje vykstantys virsmai turi socialinį poveikį, kartais – ir labai galingą. H. Bergsonas parodo, kaip demokratija, žmogaus teises ginančios instancijos galėjo gimti tik dėl šių vidinių virsmų, įvykusių, kaip jis teigė, „didžiųjų gėrio žmonių“ sielose. Gelminiai dvasiniai procesai mus veda į tą, ką H. Bergsonas vadino atvira visuomene, kurioje žmonės atviri būties gelmei, taigi, vieni kitiems.

Pusiausvyra tarp mąstymo į plotį ir mąstymo į gylį arba tarp racionalumo ir intuicijos yra natūrali: intuicija visada maitina racionalumą. Kuo giliau mąsto žmogus, tuo jis racionalesnis. Tik šis racionalumas nėra vien tik matematinis, sausas, schematiškas. Pajungtas giliajai tikrovės pagavai jis tampa tuo, kas vadinama išmintimi.

Vis dėlto, kokia, Jūsų nuomone, ateitis laukia Europos?

Europos ateitis priklauso nuo to, kokiu būdu europiečiai realizuos savo europietiškumą. Vienas esminių mano teiginių: europietiškasis tapatumas nėra kokia nors atskira kultūra šalia Europą sudarančių tautų kultūrų, europietiškasis tapatumas – tai tam tikras mąstymo būdas, kuris atveda tautas ir kultūras į specifinį tarpusavio santykį. Kaip minėjau, šis mąstymo būdas pasižymi tendencija eiti vis tolyn, kirsti ribas. Europos ateitis priklauso nuo to, kaip vyks šis savų ribų kirtimo fenomenas, t. y. kokį tarpusavio santykį plėtos Europos tautos. Ar šis santykis vyks tik pagal mąstymą į plotį, pagal ekspansijos logiką, naikinant kitokią tapatybę, ar į gylį, mokantis iš kitokios tapatybės ir taip brandinant savąją?

Jeigu Europa nori geros ateities, ji turi tapti dar intensyvesnio kultūrinio bendradarbiavimo tarp skirtingų tapatybių lauku: turi būti pasiektas naujas kokybinis šuolis naratyvų arba atminčių kaitos, kaip tai vadino Paulas Ricoeuras, procese. Atminčių kaita turi vesti realaus atsiprašymo ir atleidimo link. Šis procesas turi būti ne formalus, deklaruojamas oficialiais atsiprašymais, ne nustumiantis užmarštin nuoskaudas ir neapykantą, bet iš tikrųjų gydantis. Tik toks procesas atitinka mąstymą į gylį tautų santykiuose. O ekonominis bendradarbiavimas ir dėl jo naudos išspaustos diplomatinės šypsenos bei oficialūs atsiprašymai atitinka tik mąstymą į plotį atitrūkus nuo gelmės. Taip elgiantis istorinės nuoskaudos nustumiamos į pasąmonę, iš kurios gali bet kada grįžti kaip nauja neapykantos banga. Lietuvių ir lenkų, kaip ir vokiečių bei prancūzų, santykiai būtų chrestomatiniai pavyzdžiai.

O politinė Europa, arba Europos Sąjunga, sėkmingai augs tik tada, kai ją organizuojantis mąstymas irgi įgaus gelmės. Kai ekonominiai ir politiniai susitarimai atitiks tam tikrą etinį tikslingumą. Mano nuomone, politiniu lygmeniu mąstymas į gylį leistų išvengti dviejų blogybių. Pirmiausia, jis mus išvestų iš Vienos ir Versalio susitarimų logikos, į kurią grįžti, rodos, šiandien mus ragina vadinamosios „tėvynių Europos“ šaukliai, iš esmės kraštutinių dešiniųjų atstovai. Ši logika veda į stipriųjų teisės įtvirtinimą, kitaip tariant, į stipriųjų konfliktą, kai ne tokie stiprūs ir vėl taps didžiausiomis aukomis. Kita vertus, mąstant giliai, bus išvengta federacinio Europos tautų modelio, kuris, esant dabartinei Europos mentalinei būklei, sukeltų daugybę įtampų ir nieko neišspręstų. Politinė Europos Sąjunga, atitinkanti sveiką europietišką mąstymą, puoselės pasidalintojo suverenumo idėją. Lietuvoje, įsikibus nerealią „tėvynių Europos“ ir federacinės Europos alternatyvos viziją, apie šią idėją beveik nekalbama. Beje, šios idėjos nepriims lėkštas, mechanine logika besivadovaujantis mąstymas, tačiau politinėje plotmėje ji taps tikra viltimi tiems, kurie į gyvenimą žvelgia giliai ir siekia apmąstyti tikrovę tokią, kokia ji yra.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-09-22 16:21:16

Lietuvos eksporto prognozės: tikimasi, kad kitąmet sugrįšime į 2019 m. lygį

Prasidėjusi pandemija, griežtas ir ilgai užsitęsęs karantinas jau dabar pakeitė mūsų šalies bei viso pasaulio eksporto tendencijas, tačiau prognozuojama, kad poveikis bus dar didesnis nei tikėtasi – neigiamų pasekmių mastą lems tai, ar kils antroji viruso banga, ar ne.
       2020-09-22 09:28:02

Per vakar parą Lietuvoje patvirtinti 45 koronavirusinės infekcijos atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad per praėjusią parą Lietuvoje buvo patvirtinti 45 nauji COVID-19 infekcijos atvejai. Atvejai buvo patvirtinti 5 apskrityse: Kauno apskrityje patvirtinta 20 atvejų, Vilniaus – 13 atvejų, Šiaulių – 9, Klaipėdos – 2 atvejai ir 1 Alytaus apskrityje.
       2020-09-22 08:55:32

Kaip išvengti nugaros skausmų dirbant su kompiuteriu?

Nugaros skausmai yra viena iš dažniausių nedarbingumo priežasčių. Amerikos chiropraktikų asociacijos duomenimis, pusė darbingo amžiaus amerikiečių teigia patiriantys nugaros skausmus.
       2020-09-22 08:53:07

Psichologė pataria: kaip išvengti vaikų keliamų scenų apsipirkinėjant?

Krentantis ant žemės ir garsiai rėkiantis vaikas parduotuvėje – dažna tėvų baimė. Tačiau didelės vaikų užgaidos gali ne tik iššaukti nemalonias situacijas viešumoje, bet ir išbalansuoti santykius šeimoje.
       2020-09-22 08:50:37

Ką reikia žinoti prieš sėdant prie pakaitinio automobilio vairo?

Daugelis savo kasdienybės nebeįsivaizduoja be automobilio, todėl net ir kelių dienų pertrauka be asmeninės transporto priemonės tampa rimtu iššūkiu. Pastebima, kad pastaruoju metu šalies vairuotojai vis dažniau renkasi pakaitinio automobilio paslaugą, kurią siūlo jų draudimų bendrovės.
       2020-09-21 11:46:36

Tyrimas: 1 iš 5 lietuvių slaptažodį nulaužti užtruktų iki 10 sekundžių

Metai iš metų atliekami saugumo internete tyrimai rodo tą pačią bėdą – žmonės savo paskyroms apsaugoti naudoja apmaudžiai silpnus slaptažodžius, be to juos keičia – retai. Ši problema ypač paaštrėjo pandemijos metu, mat darbas iš namų padidino duomenų apsaugos ir privatumo grėsmes.
       2020-09-21 11:38:36

Noras eiti į mokyklą išblėso. Kaip reaguoti tėvams?

Pirmųjų dienų entuziazmas einant į mokyklą daliai vaikų po truputį slopsta. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako sulaukiantys tėvų klausimų, kaip padėti vaikams turėti daugiau energijos ir noro mokytis. Pastebima, kad daugėja sloguojančių, kosinčių vaikų.
       2020-09-21 10:49:17

Šiandieninis COVID-19 valdymo komiteto posėdis ir sprendimai

Saulius Skvernelis šiandien po COVID-19 valdymo komiteto posėdžio informuoja: "Radviliškyje pratrūkęs COVID-19 židinys yra pamokanti istorija, kad viskas prasideda nuo neatsargaus elgesio. Tereikia labai nedaug: kažkas iškišo nosį per kaukę, kažkas nenusiplovė rankų – ir turime problemą.
       2020-09-21 10:44:22

Per praėjusią parą koronavirusas patvirtintas 70-čiai žmonių

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 70 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 31 iš jų registruotas Vilniaus, 18 Šiaulių, 7 Kauno, 7 Telšių, 5 Panevėžio apskrityse. Dar po 1 atvejį vakarykštę parą patvirtinta Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse.
       2020-09-20 11:39:52

Lietuvoje – 80 naujų koronaviruso atvejų

NVSC informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 80 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 31 iš jų registruotas Šiaulių, 15 Vilniaus, 14 Kauno, 7 Panevėžio apskrityse. Tuo metu, Klaipėdos apskrityje registruoti 6 COVID-19 atvejai, Telšių – 4, dar po 1 – Tauragės, Alytaus ir Marijampolės apskrityse.
       2020-09-19 15:15:13

Kasiulevičius apie COVID-19: vienintelis būdas – mažinti socialinį aktyvumą

Lietuvoje nustačius kol kas didžiausią naujų per dieną nustatytų koronaviruso atvejų skaičių, Vilniaus universiteto profesorius sako, kad viruso plitimą sumažintų tik mažesnis žmonių socialinis aktyvumas.
       2020-09-19 11:18:26

REKORDAS! Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 99 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 99 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 49 iš jų registruoti Šiaulių, 31 Vilniaus, 12 Kauno, 5 Panevėžio ir po 1 – Klaipėdos bei Marijampolės apskrityse.
       2020-09-18 16:05:55

Mažai judantiems biurų darbuotojams trumpėja raumenys ir formuojasi kupra

Sporto treneriai pastebi, kad vis daugiau žmonių skundžiasi nugaros skausmais, kurių priežastis dažnu atveju yra paprasčiausias judėjimo trūkumas. Biurų darbuotojų, kurie turi galimybę sportuoti darbe, ne tik fizinė sveikata, bet ir efektyvumas ir produktyvumas yra didesnis.
       2020-09-18 16:03:18

Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui vadovaus Martynas Budraitis

Konkursą eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas laimėjo Martynas Budraitis, dabartinis šio teatro vadovas.
       2020-09-18 09:53:26

Praėjusią parą – 61 koronaviruso atvejis

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 61 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 22 iš jų registruoti Vilniaus, 13 Kauno, 11 Šiaulių, 8 Telšių, 4 Panevėžio, 2 Klaipėdos bei 1 Marijampolės apskrityse.
       2020-09-18 09:25:54

Dar nebuvote grybauti? Spėsite: štai kokie grybai augs iki pat šalnų

Pirmosios rudens savaitės grybautojams buvo išties dosnios, bet jei dar nespėjote prisirinkti miško gėrybių, laiko tikrai yra – anot profesionalaus grybautojo Vytenio Daugudžio, grybų sezonas tęsiasi iki pat sniego.
       2020-09-18 09:23:41

Ar išmaniems sprendimams atkeliaujant į automobilius vairuosime saugiau?

Šią savaitę vykstanti Europos judumo savaitė ir rugsėjį į miestus sugrįžtančios spūstys, kviečia atkreipti dėmesį į transporto iššūkius. Šiemet, nepaisant pandemijos, jau pirmosiomis rudens savaitėmis vien Vilniuje automobilių srautai lyginant su rugpjūčio rodikliais išaugo beveik dešimtadaliu, viešojo transporto – apie 20 proc.
       2020-09-17 10:12:20

Siūloma įtvirtinti asmeninio asistento paslaugą neįgaliesiems

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-5015), kuriomis siūloma įtvirtinti asmeninės pagalbos poreikį kaip vieną iš specialiųjų poreikių rūšių ir plėsti asmeninio asistento paslaugą.
       2020-09-17 10:07:47

Universitetas, kolegija ar programavimo akademija: kur mokytis programavimo?

Nutarus žengti į programavimo pasaulį, teks priimti ne vieną reikšmingą sprendimą. Ko gero, vienas svarbiausių – kokiu būdu ir pro kurias duris į šį šiandien daugelį viliojantį pasaulį geriausia ir efektyviausia įžengti. Arba, kitaip tariant, kur ir kaip mokytis programavimo.
       2020-09-17 09:13:08

Kaip išmaniosios technologijos gali padėti maitintis sveikiau?

Vėstantys orai ir artėjantis ligų sezonas priverčia dažniau susimąstyti apie savo sveikatą, o norint būti žvaliems ir energingiems, itin svarbu pilnavertė, subalansuota mityba. Įvairūs išmanūs įrenginiai suteikia vis daugiau galimybių patogiau, lengviau formuoti sveikos gyvensenos įpročius.
       2020-09-17 09:03:03

Lietuva ir informacinių ryšių technologijų reguliavimo sritis pasaulyje

Lietuva ir vėl pasaulyje įvertinta kaip viena iš geriausiai atitinkančių reguliavimo kriterijus informacinių ryšių technologijų (IRT) srityje. Tarptautinės Telekomunikacijų Sąjungos (ITU) paskelbtoje „ICT Regulatory Tracker 2019” ataskaitoje Lietuva už 2019 metus surinko 96,5 balus iš 100 galimų ir užėmė trečiąją vietą.
       2020-09-17 08:58:22

Rekordinis COVID-19 atvejų skaičius: per parą Lietuvoje – net 62

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 62 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 22 iš jų registruoti Vilniaus, 17 Kauno, 15 Šiaulių, po 3 – Panevėžio ir Klaipėdos apskrityse. Tuo metu, po 1 atvejį vakarykštę parą registruota Marijampolės bei Alytaus apskrityse.
       2020-09-16 09:41:50

Muilo nuperkame daugiau, tačiau ar rankas plauname taisyklingai?

Per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rankų muilo pardavimai pagal apyvartą Lietuvoje išaugo 21 proc., o odos dezinfekavimo priemonių – 132 proc., rodo tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen Baltics“ duomenys.
       2020-09-16 09:39:46

Lietuviškos bulvės: ar išties jau visi patiekalai išragauti?

Dažnam mūsų Italija yra skaniausių makaronų ir picų šalis, o į Prancūziją vyksta ištikimi jūros gėrybių gerbėjai, žinantys, kad būtent šioje šalyje ras aukščiausią kokybę. Tuo metu Lietuvos nacionalinė virtuvė neatskiriama nuo patiekalų su bulvėmis.
       2020-09-16 09:15:29

IT specialistų aukso amžius: kaip pritraukti geriausius darbuotojus?

Iki 2030 m. IT specialistų trūkumas pasaulyje pasieks 4,3 mln. darbuotojų. Jų kritiškai trūksta ir Lietuvoje. Pastaruosius dvejus metus šis skaičius siekė 3–4 tūkst. specialistų.
       2020-09-16 09:07:51

Praėjusią parą koronavirusas patvirtintas 45-iems žmonėms

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 45 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 21 iš jų registruotas Vilniaus, 7 Šiaulių, 5 Kauno, 4 Panevėžio apskrityse. Dar po 3 atvejus patvirtinta Tauragės ir Klaipėdos bei 2 Telšių apskričių gyventojams.
       2020-09-16 06:29:15

Kaip išsirinkti žuvų taukus ir ką būtina žinoti prieš juos vartojant?

Visi nuo seno žino žuvų taukų naudą kiekvieno sveikatai. Šis maisto papildas ypač aktualus šiuolaikiniam žmogui, kuriam ne visuomet pavyksta pasirūpinti visaverte mityba.
       2020-09-15 10:15:21

Lietuvoje registruota 11 naujų koronaviruso atvejų

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 11 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 6 iš jų registruoti Kauno, 3 Vilniaus ir po 1 – Klaipėdos bei Telšių apskrityse.
       2020-09-15 06:59:56

Tyrimas: 1 iš 8 merginų Lietuvoje patiria moteriškos higienos priemonių stygių

Net labiausiai išsivysčiusiose valstybėse ir didžiuosiuose pasaulio miestuose menstruacijų tema vis dar išlieka tabu. Jaunos merginos ne tik nedrįsta šia tema kalbėti, bet ir neturi mensturacijų metu naudojamų higienos priemonių.
       2020-09-15 06:48:40

SM: atvykstantiems į Lietuvą privaloma elektroninė registracija

Susisiekimo ministerija informuoja, kad nuo šio antradienio, rugsėjo 15 d., visi keleiviai, atvykstantys į Lietuvą reguliariais, specialiais ar užsakomaisiais reisais oro, jūrų ar sausumos transportu, turi elektroniniu būdu pateikti savo asmens duomenis Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.