Naujienos

Dronai Lietuvoje: kaip užtikrinti skrydžių saugą

2019-06-01 06:58:42

Technologijos sparčiai juda į priekį ir daugelio jau visiškai nestebina virš galvos skraidantys bepiločiai orlaiviai, su kuriais iš aukštai fotografuojami pastatai ar įamžinami nuostabūs atostogų vaizdai.

Pirmieji bepiločiai orlaiviai pasitelkti per Antrąjį pasaulinį karą, o pastaraisiais metais jų panaudojimas yra labai įvairus ir susidomėjimas jais didesnis nei bet kada anksčiau. Tačiau kartu keliamas klausimas, ar daugėjant be pilotų skraidančių prietaisų užtikrinama skrydžių sauga. Šiuo metu „Oro navigacija“ kuria sistemą, kuri integruotų bepiločius orlaivius į bendrąją aviacijos sistemą ir padėtų užtikrinti visų žemutinės oro erdvės (iki 3 km virš jūros lygio) naudotojų, tarp jų ir karšto oro balionų, parasparnių, sportinės aviacijos pilotų, saugų ir efektyvų skrydžių planavimą ir vykdymą.

Bepiločių orlaivių naudojimo iššūkiai

Siekiant ES mastu nustatyti ir išlaikyti aukštą civilinės aviacijos saugos lygį, 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą. Jame daug dėmesio skiriama bepiločiams orlaiviams ir jų naudotojams - planuojama, kad bepiločiai orlaiviai skraidys toje pat oro erdvėje kaip ir pilotuojami orlaiviai.

Reglamento nuostatos numato, kad bepiločių orlaivių naudojimui turi būti taikomos taisyklės, proporcingos konkretaus naudojimo arba naudojimo rūšies rizikai.

Visiems dronų turėtojams būtina žinoti, kad šalia oro uostų ar kitose valstybės institucijų nustatytose zonose bepilotį orlaivį galima pakelti tik turint specialų leidimą. Šių saugos priemonių būtina laikytis, nes nusileisdami ir pakildami lėktuvai skrenda žemiau nei įprastai. Be to, bepiločių orlaivių skrydžiai neleistinose vietose gali kelti pavojų visuomenei, tam tikrais atvejais gali kilti grėsmė ir nacionaliniam saugumui. Dronui susidūrus su lėktuvu gali būti pažeista lėktuvo konstrukcija ar jo mechanizmai. Išvengti tokios rizikos galima dviem būdais. Vienas jų – vadinamasis geofencigas, kai dronas negali patekti ten, kur jam negalima patekti – to neleidžia padaryti prietaise įdiegta programėlė. Kitas būdas – dronui patekus į skrydžiams ribojamą ar draudžiamą zoną, jis neutralizuojamas.

Pažymėtina, kad teisės aktai reglamentuoja, jog dronas negali patekti į oro uosto teritoriją ir į kontroliuojamą oro erdvę be specialių leidimų. Dronams negalima skristi ir virš strateginių valstybės objektų, skraidyti privačiose žmonių valdose. „Oro navigacijos“ Oro eismo vadybos skyriaus vadovas Romanas Petrovskis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teisės aktai iki šiol suprantamai nereglamentuoja, kas ir kokiais atvejais gali nustatyti bepiločių orlaivių neskraidymo zonas. Pasak jo, siekiant tinkamai informuoti oro erdvės naudotojų bendruomenę, reikėtų, kad teisinis reglamentavimas būtų nustatytas viename teisės akte, o lengvai prieinama ir suprantama informacija turėtų būti pateikta taip, kad ją būtų patogu naudoti oro erdvės naudotojams.

„Oro navigacijos“ Strateginės plėtros ir inovacijų departamento vadovas Tomas Tamašauskas priduria, kad be aiškaus teisinio reglamentavimo, reikalinga, kad dronų skrydžio vieta ir erdvė būtų matoma tiek jų valdytojams, tiek kitiems oro eismo dalyviams bei skrydžių sauga Lietuvos oro erdvėje besirūpinančioms institucijoms. Todėl šiuo metu kuriama informacinė sistema leis tiek už skrydžių saugą atsakingoms institucijoms, tiek patiems bepiločių orlaivių valdytojams efektyviai ir saugiai naudoti Lietuvos oro erdvę.

„Mūsų siekis – saugioje oro erdvėje suteikti papildomą paslaugą, kad bepiločių orlaivių valdytojai vienas kitą matytų ir taip išvengtų susidūrimų. Kuriant taisykles, reikia turėti ir priemones joms įgyvendinti. Kai kartu kuriamos technologijos ir tobulinami teisės aktai – procesas tampa prasmingas, inovacijos pritaikomos realiame gyvenime. Visa tai ateityje padės kurti su dronais susijusius verslus, prisidės prie skrydžių saugos užtikrinimo Lietuvos oro erdvėje“, – sako departamento vadovas.

Dronų naudojimas Lietuvoje ir pasaulyje

Dronų paklausa per pastaruosius kelerius metus itin sparčiai augo – augimas siekė daugiau kaip 100 proc. per metus. Civilinės paskirties bepiločiai orlaiviai dažnai įvardijami kaip didelį potencialą turintis įrankis, padėsiantis išplėsti įvairių paslaugų teikimą ir pasiūlyti naujų, inovatyvių paslaugų. Jie gali būti naudojami statybų pramonėje, žemdirbystėje, panaudojami kaip oro taksi, pasitelkiami viešojo saugumo užtikrinimui, žiniasklaidos ar reklamos reikmėms, krovinių transportavimui ir kt. Prognozuojama, kad komercinėje aviacijoje dirbančius pilotus ateityje pakeis bepiločiai orlaiviai, kuriuos valdys antžeminėse stotyse dirbantys profesionalai.

Europos „DronesOutlok“ tyrimo (EuropeanDrones Outlook study) duomenimis, šiandien Europoje yra šiek tiek mažiau nei 1000 karinių bepiločių orlaivių. Didžiąją dalį sudaro mažo dydžio dronai, skirti tik stebėjimui. Tuo tarpu paprasti naudotojai Europoje šiuo metu naudoja apie 1–1,5 mln. dronų.

Pabrėžtina, kad didesni bepiločiai orlaiviai, tarp jų ir kariniai, gali skristi valdomoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje, tačiau jie turi būti aprūpinti įranga, kuri būtų identiška pilotuojamam orlaiviui, t. y. turi turėti aukščiamatį, radijo ryšį, atsakiklį, o jų operatoriai turi turėti visus tam skrydžiui reikiamus leidimus.

„Kitose šalyse dronų praktika yra įvairi, daugiausiai leidžiami skrydžiai matomumo ribose – dažniausiai tai yra 500 metrų nuo valdytojo atstumu. Tose oro erdvės dalyse, kur netaikomi papildomi apribojimai, saugus bepiločio orlaivio skrydžio aukštis yra iki 120 metrų“, – pasakoja „Oro navigacijos“ Oro eismo vadybos skyriaus vadovas R. Petrovskis.

Kuriama sistema užtikrins proveržį

Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų valstybių, mažiausios svorio kategorijos dronų skrydžiai kol kas nėra stebimi specialiai tam skirtomis priemonėmis. Beveik visos Europos šalys dabar kuria sistemas, kuriose būtų fiksuojami dronų skrydžiai ir taip užtikrinama skrydžių sauga.

Pažymėtina, kad VĮ „Oro navigacija“ siekia užtikrinti ne tik bepiločių orlaivių, bet ir kitų oro erdvės naudotojų, pavyzdžiui, parasparnių, karšto oro balionų, kurie skraido žemiau nei 3 km aukštyje, skrydžių saugą, todėl planuoja įgyvendinti Skrydžių organizavimo žemutinėje oro erdvėje (iki 95 skrydžio lygio) informacinės sistemos projektą. Pagrindinis šio projekto tikslas – informuoti tos pačios oro erdvės naudotojus vienam apie kitą, suteikti informacijos atsakingoms valstybės institucijoms ir sudaryti galimybes dronams saugiai naudotis jiems išskirta Lietuvos oro erdvės dalimi. Planuojama, kad sistemos bandomoji versija Lietuvoje bus sukurta ir pradės veikti iki šių metų pabaigos.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2022-05-18 16:22:44

Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?

Apie artėjančią vasaros pradžią praneša ne tik pražystanti gamta, bet ir studentų grupelės, besibūriuojančios šalia viešųjų bibliotekų ir kavinių. Šiuo metu studentai rašo savo kursinius ar baigiamuosius rašto darbus, kurie dažnam jų sukelia nemalonius jausmus, kelia stresą.
       2022-05-18 16:14:18

Darbas iš namų: kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai lanksčiau, vienos nuomonės kur, kaip ir kada geriausia dirbti, nėra.
       2022-05-18 16:11:00

Žolės smulkinimas nerekomenduojamas nuolatinei pievų priežiūrai

Aplinkos ministerija kviečia susipažinti su rekomendacijomis, kurios apibendrina neigiamą žolės smulkinimo poveikį pievų buveinėms. Pagal šias rekomendacijas, biologinei įvairovei palankiausi pievų tvarkymo būdai yra šienavimas ir ganymas.
       2022-05-18 16:05:58

Kur kas įdomesni, nei galima pamanyti: 5 faktai apie bananus

Patogus užkandis, greita pagalba nuo alkio, įvairių desertų ar kepinių ingredientas – bananai, be kurių daugelis neįsivaizduoja savo pirkinių krepšelio. Mėgstami dėl skonio ir naudingų savybių, bananai seniai tapę neatsiejama raciono dalimi – ir visgi apie bananus dar yra ką atrasti.
       2022-05-18 15:57:15

Paspirtukininko etiketas: 3 auksinės taisyklės, šį sezoną virs įpročiais

Šylant orams Lietuvos miestuose prasideda elektrinių paspirtukų sezono įkarštis. Kasmet šios ekologiškos transporto priemonės tampa vis populiaresnės, todėl didėja ne tik kelionių, bet ir parkavimo vietų poreikis.
       2022-05-18 09:31:31

Naudingi patarimai, padėsiantys vaikams susidomėti maistu

Maistas – didžiulė gyvenimo dalis, todėl domėtis skirtingais produktais, sveika mityba ir valgymo kultūra svarbu pradėti nuo vaikystės: leisti vaikams patiems suktis virtuvėje, vežtis juos kartu apsipirkinėti.
       2022-05-18 09:25:11

Prezidentas paskyrė naują Ryšių reguliavimo tarnybos tarybą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį savo dekretu paskyrė naują Ryšių reguliavimo tarnybos tarybą, kuri pareigas pradės eiti gegužės 18 dieną.
       2022-05-18 09:20:43

Hipertenzija – liga, varginanti vis jaunesnio amžiaus žmones

Aukštas kraujospūdis – vienas dažniausių Lietuvos gyventojus varginančių sveikatos sutrikimų. Gegužės 17-ąją, minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, siekiama atkreipti ne tik ja sergančių, bet ir sveikų žmonių dėmesį – laikantis kelių paprastų kasdienių taisyklių, šios ligos galima išvengti.
       2022-05-18 09:15:48

Mano artimasis ruošiasi operacijai – kaip jam padėti?

Operacija yra iššūkis organizmui, todėl jam reikia tinkamai pasiruošti. Dažnai šiuo sudėtingu laikotarpiu pacientą lydi jo artimieji, kurie rūpinasi jo sveikata. Chirurgas dalijasi patarimais, kaip padėti šeimos nariams pasiruošti laukiančiai operacijai ir kuo sparčiau atsigauti po jos.
       2022-05-18 09:12:48

Barzdą irgi reikia prižiūrėti: ką pravartu žinoti kiekvienam barzdočiui?

Skaitmeninėje erdvėje gausų moteriškas ir vyriškas grožio priemones lyginti bandančių nuotraukų: ji grožio priemonių turi daugiau nei galėtų suskaičiuoti, jam kasdien pakanka tik muilo ir vandens.
       2022-05-18 09:08:02

Seimas NPD padidino iki 540 eurų

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
       2022-05-18 09:03:26

Diagnostiniai testai – tai ne žaidimai, o svarbi profilaktikos priemonė

Šiomis dienomis vaistinėje galima rasti testų, skirtų pačioms įvairiausioms reikmėms: nuo ŽIV ar storosios žarnos vėžio diagnostikos iki narkotikų ar gastritą sukeliančių bakterijų nustatymo.
       2022-05-14 16:01:45

Mėsos technologo rekomendacijos patyrusiems kepėjams ir grilio naujokams

Šylant orams sparčiai įsibėgėja ir maisto gamybos ant grilio sezonas. Anot prekybos tinklo „Rimi“ mėsos technologo Vido Nadzeikos, įprasta, kad ant kepsninės ar laužo atsiduria šašlykai, kiaulienos šonkauliukai, dešrelės ar vištienos kepsneliai, tačiau grilinti galima ir daug įdomesnius produktus.
       2022-05-14 08:42:47

VERT: vartotojo mokėtina prijungimo įmoka ESO turėtų būti perskaičiuota

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kilusio ginčo aplinkybes, priėmė sprendimą tenkinti vartotojo reikalavimą įpareigoti bendrovę iš naujo apskaičiuoti prijungimo prie elektros tinklų įmoką.
       2022-05-14 08:27:49

Artėja Pasaulinė hipertenzijos diena: kodėl vis dar mažai dėmesio prevencijai?

Kitą savaitę, gegužės 17-ąją, minima Pasaulinė hipertenzijos diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kraujotakos sistemos ligas. Lietuvos sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumo nuo jų rodikliai beveik triskart didesni už Europos Sąjungos vidurkį, skelbia Lietuvos širdies asociacija.
       2022-05-14 08:15:32

Maistinga, greita ir gardu: receptai su špinatais, patiksiantys išrankiausiems

Sklidini įvairiausių vitaminų, mineralų bei kitų vertingųjų medžiagų – špinatai tokie maistingi, kad juos sunku kuo nors pakeisti gaminant mėgstamus pavasarinius valgius. Be to, špinatai puikiai tinka ne tik salotoms: iš jų kepami blynai, gaminami įvairiausi padažai, lazanijos, pyragai.
       2022-05-13 20:52:09

8 priežastys, dėl kurių įsimylėsite ypatingą Graikijos pusiasalį

Dažnai keliautojai atostogoms rinkdamiesi Graikiją susitelkia į jos salas arba sostinę Atėnus. Tačiau kelionių ekspertai išskiria tikrą Graikijos perlą – Peloponeso pusiasalį, kurį turistai iš viso pasaulio įsimyli dėl įvairiausių priežasčių.
       2022-05-13 19:28:30

Pokalbiai apie karą: psichologas aiškina, kodėl svarbu nubrėžti ribas?

Pokalbiai apie karą netyla – nuolat dalijamės naujienomis, pasakojame, kaip jaučiamės ar išsakome savo nuomonę, tačiau kai kuriems žmonėms nepertraukiamas tokios informacijos srautas gali sukelti emocinės sveikatos sunkumų.
       2022-05-13 18:52:27

Žvėriena – išskirtinės biologinės vertės, tvariai gaunamas maistas

Mėgta ir vertinta Lietuvos didikų, per sovietmetį praradusi populiarumą ir pasitikėjimą, žvėriena vėl grįžta ant lietuvių stalo. Laukinių žvėrių mėsa gerai įsisavinama, tinkama dietinei mitybai, biologiškai vertinga, medžiojant pagal griežtus reikalavimus – gaunama tvariai.
       2022-05-13 18:43:16

Romantiški užkandžiai lietuviškos meilės dienos iškylai

Gegužės 13 - ąją, kai žaliuojantis pavasaris pasipuošia įvairiaspalviais kvapniais žiedais, minima baltų meilės deivės Mildos diena. Skanūs užkandžiai gamtoje ir laikas skirtas mylimajam – tai puikus būdas paminėti lietuvišką meilės dieną, o romantiškai mylimųjų iškylai gamtoje pravers keli nesudėtingi receptai.
       2022-05-13 18:38:32

Svarbu ukrainiečiams – teisė vairuoti ir automobilio registracija Lietuvoje

Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkės Viktoriios Vynohradovos patarimai ukrainiečiams Lietuvoje – apie teisę vairuoti ir kada reikia registruoti automobilį Lietuvoje (ukrainiečių kalba).
       2022-05-13 18:36:12

Romas Kalanta suprato, kad jo pasiaukojimas šauks, kvies ir ragins

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo diskusijoje „Romas Kalanta: pilietinio pasipriešinimo fenomenas“, skirtoje 50-osioms Romo Kalantos mirties metinėms paminėti.
       2022-05-13 15:18:02

Atėjo laikas naikinti pavojingą invazinį augalą - Sosnovskio barštį

Nors pavasaris šiemet vėlyvas, savivaldybės jau pradėjo suplanuotus Sosnovskio barščio naikinimo darbus. Šį invazinį augalą purkšti herbicidais, šienauti arba iškasti yra numačiusios 16 savivaldybių.
       2022-05-13 15:11:39

TV tendencijos Lietuvoje: „Eurovizija“ muša rekordus

Didžiausią išmaniosios televizijos platformą Lietuvoje valdančios bendrovės „Telia“ statistika rodo, kad Lietuvos žiūrovų favoritais lieka „Eurovizija“, krepšinis ir Dakaras.
       2022-05-13 11:42:01

Ruošiatės draugų susibūrimui? Išmėginkite šiuos tris greitų užkandžių receptus

Planuojantiems šeimos susibūrimą savaitgalį ar „Eurovizijos“ finalo žiūrėjimą su draugais, tikru galvos skausmu gali tapti vaišės, kuriomis reikės nudžiuginti svečius.
       2022-05-13 11:35:54

3 pasaulio turtingieji, kurių karjera susiklostė tik sulaukus 40 metų

· Kai kurių milijonierių karjera susiklostė tik sulaukus 40 arba net daugiau metų. · Harlandas Sandersas įkūrė „KFC“ („Kentukio keptos vištienos“) bendrovę būdamas 62 metų. · 45 metų Henris Fordas tapo turtingu pristatęs automobilį „Model T“. · Rėjaus Kroko karjera susiklostė būnant 52 m. ir tapus „McDonald‘s“ franšizės agentu.
       2022-05-13 11:32:11

Kokio technologinio proveržio tikėtis ateityje ir kas laukia pasirinkusių IT?

„Programavimo sritį ar IT profesiją šiandien turi rinktis tie, kurie nori kūrybiško ir dinamiško darbo“, – įsitikinęs JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ Technologijų direktorius Rimantas Benetis.
       2022-05-13 09:47:11

Šildymo sistemos siurblio keitimas – efektyvus būdas sutaupyti

Kylant kainoms ir didėjant nerimui dėl ekonominės padėties ir infliacijos, kaip niekad aktualu mažinti vartojimo kaštus ir ieškoti tvarių sprendimų. Nemažą dalį išlaidų sudaro šildymo bei vėdinimo kaštai.
       2022-05-13 09:41:07

Atgaivinantys burbuliukai: kokteilių receptai lietuvių meilės dienai paminėti

Lietuvių įsimylėjėliai gali džiaugtis, kadangi meilės garbei mūsų šalyje yra švenčiama ne viena, bet dvi šventės. Vasario mėnesį minime aistringąją Valentino dieną, o šiandien, gegužės 13 d. švenčiame lietuvių meilės deivės Mildos šventę.
       2022-05-13 08:46:17

Sukčiai įžūlėja: pernai išviliojo dvigubai daugiau pinigų

Praėjusiais metais sukčiai iš gyventojų elektroninėmis priemonės, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, išviliojo 10,2 mln. eurų - tai dvigubai daugiau nei 2020-aisiais.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.