Naujienos

Dronai Lietuvoje: kaip užtikrinti skrydžių saugą

2019-06-01 06:58:42

Technologijos sparčiai juda į priekį ir daugelio jau visiškai nestebina virš galvos skraidantys bepiločiai orlaiviai, su kuriais iš aukštai fotografuojami pastatai ar įamžinami nuostabūs atostogų vaizdai.

Pirmieji bepiločiai orlaiviai pasitelkti per Antrąjį pasaulinį karą, o pastaraisiais metais jų panaudojimas yra labai įvairus ir susidomėjimas jais didesnis nei bet kada anksčiau. Tačiau kartu keliamas klausimas, ar daugėjant be pilotų skraidančių prietaisų užtikrinama skrydžių sauga. Šiuo metu „Oro navigacija“ kuria sistemą, kuri integruotų bepiločius orlaivius į bendrąją aviacijos sistemą ir padėtų užtikrinti visų žemutinės oro erdvės (iki 3 km virš jūros lygio) naudotojų, tarp jų ir karšto oro balionų, parasparnių, sportinės aviacijos pilotų, saugų ir efektyvų skrydžių planavimą ir vykdymą.

Bepiločių orlaivių naudojimo iššūkiai

Siekiant ES mastu nustatyti ir išlaikyti aukštą civilinės aviacijos saugos lygį, 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą. Jame daug dėmesio skiriama bepiločiams orlaiviams ir jų naudotojams - planuojama, kad bepiločiai orlaiviai skraidys toje pat oro erdvėje kaip ir pilotuojami orlaiviai.

Reglamento nuostatos numato, kad bepiločių orlaivių naudojimui turi būti taikomos taisyklės, proporcingos konkretaus naudojimo arba naudojimo rūšies rizikai.

Visiems dronų turėtojams būtina žinoti, kad šalia oro uostų ar kitose valstybės institucijų nustatytose zonose bepilotį orlaivį galima pakelti tik turint specialų leidimą. Šių saugos priemonių būtina laikytis, nes nusileisdami ir pakildami lėktuvai skrenda žemiau nei įprastai. Be to, bepiločių orlaivių skrydžiai neleistinose vietose gali kelti pavojų visuomenei, tam tikrais atvejais gali kilti grėsmė ir nacionaliniam saugumui. Dronui susidūrus su lėktuvu gali būti pažeista lėktuvo konstrukcija ar jo mechanizmai. Išvengti tokios rizikos galima dviem būdais. Vienas jų – vadinamasis geofencigas, kai dronas negali patekti ten, kur jam negalima patekti – to neleidžia padaryti prietaise įdiegta programėlė. Kitas būdas – dronui patekus į skrydžiams ribojamą ar draudžiamą zoną, jis neutralizuojamas.

Pažymėtina, kad teisės aktai reglamentuoja, jog dronas negali patekti į oro uosto teritoriją ir į kontroliuojamą oro erdvę be specialių leidimų. Dronams negalima skristi ir virš strateginių valstybės objektų, skraidyti privačiose žmonių valdose. „Oro navigacijos“ Oro eismo vadybos skyriaus vadovas Romanas Petrovskis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teisės aktai iki šiol suprantamai nereglamentuoja, kas ir kokiais atvejais gali nustatyti bepiločių orlaivių neskraidymo zonas. Pasak jo, siekiant tinkamai informuoti oro erdvės naudotojų bendruomenę, reikėtų, kad teisinis reglamentavimas būtų nustatytas viename teisės akte, o lengvai prieinama ir suprantama informacija turėtų būti pateikta taip, kad ją būtų patogu naudoti oro erdvės naudotojams.

„Oro navigacijos“ Strateginės plėtros ir inovacijų departamento vadovas Tomas Tamašauskas priduria, kad be aiškaus teisinio reglamentavimo, reikalinga, kad dronų skrydžio vieta ir erdvė būtų matoma tiek jų valdytojams, tiek kitiems oro eismo dalyviams bei skrydžių sauga Lietuvos oro erdvėje besirūpinančioms institucijoms. Todėl šiuo metu kuriama informacinė sistema leis tiek už skrydžių saugą atsakingoms institucijoms, tiek patiems bepiločių orlaivių valdytojams efektyviai ir saugiai naudoti Lietuvos oro erdvę.

„Mūsų siekis – saugioje oro erdvėje suteikti papildomą paslaugą, kad bepiločių orlaivių valdytojai vienas kitą matytų ir taip išvengtų susidūrimų. Kuriant taisykles, reikia turėti ir priemones joms įgyvendinti. Kai kartu kuriamos technologijos ir tobulinami teisės aktai – procesas tampa prasmingas, inovacijos pritaikomos realiame gyvenime. Visa tai ateityje padės kurti su dronais susijusius verslus, prisidės prie skrydžių saugos užtikrinimo Lietuvos oro erdvėje“, – sako departamento vadovas.

Dronų naudojimas Lietuvoje ir pasaulyje

Dronų paklausa per pastaruosius kelerius metus itin sparčiai augo – augimas siekė daugiau kaip 100 proc. per metus. Civilinės paskirties bepiločiai orlaiviai dažnai įvardijami kaip didelį potencialą turintis įrankis, padėsiantis išplėsti įvairių paslaugų teikimą ir pasiūlyti naujų, inovatyvių paslaugų. Jie gali būti naudojami statybų pramonėje, žemdirbystėje, panaudojami kaip oro taksi, pasitelkiami viešojo saugumo užtikrinimui, žiniasklaidos ar reklamos reikmėms, krovinių transportavimui ir kt. Prognozuojama, kad komercinėje aviacijoje dirbančius pilotus ateityje pakeis bepiločiai orlaiviai, kuriuos valdys antžeminėse stotyse dirbantys profesionalai.

Europos „DronesOutlok“ tyrimo (EuropeanDrones Outlook study) duomenimis, šiandien Europoje yra šiek tiek mažiau nei 1000 karinių bepiločių orlaivių. Didžiąją dalį sudaro mažo dydžio dronai, skirti tik stebėjimui. Tuo tarpu paprasti naudotojai Europoje šiuo metu naudoja apie 1–1,5 mln. dronų.

Pabrėžtina, kad didesni bepiločiai orlaiviai, tarp jų ir kariniai, gali skristi valdomoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje, tačiau jie turi būti aprūpinti įranga, kuri būtų identiška pilotuojamam orlaiviui, t. y. turi turėti aukščiamatį, radijo ryšį, atsakiklį, o jų operatoriai turi turėti visus tam skrydžiui reikiamus leidimus.

„Kitose šalyse dronų praktika yra įvairi, daugiausiai leidžiami skrydžiai matomumo ribose – dažniausiai tai yra 500 metrų nuo valdytojo atstumu. Tose oro erdvės dalyse, kur netaikomi papildomi apribojimai, saugus bepiločio orlaivio skrydžio aukštis yra iki 120 metrų“, – pasakoja „Oro navigacijos“ Oro eismo vadybos skyriaus vadovas R. Petrovskis.

Kuriama sistema užtikrins proveržį

Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų valstybių, mažiausios svorio kategorijos dronų skrydžiai kol kas nėra stebimi specialiai tam skirtomis priemonėmis. Beveik visos Europos šalys dabar kuria sistemas, kuriose būtų fiksuojami dronų skrydžiai ir taip užtikrinama skrydžių sauga.

Pažymėtina, kad VĮ „Oro navigacija“ siekia užtikrinti ne tik bepiločių orlaivių, bet ir kitų oro erdvės naudotojų, pavyzdžiui, parasparnių, karšto oro balionų, kurie skraido žemiau nei 3 km aukštyje, skrydžių saugą, todėl planuoja įgyvendinti Skrydžių organizavimo žemutinėje oro erdvėje (iki 95 skrydžio lygio) informacinės sistemos projektą. Pagrindinis šio projekto tikslas – informuoti tos pačios oro erdvės naudotojus vienam apie kitą, suteikti informacijos atsakingoms valstybės institucijoms ir sudaryti galimybes dronams saugiai naudotis jiems išskirta Lietuvos oro erdvės dalimi. Planuojama, kad sistemos bandomoji versija Lietuvoje bus sukurta ir pradės veikti iki šių metų pabaigos.

Palydovinių antenų ir imtuvų montavimas
Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2025-06-24 19:16:19

Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai

Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad kelionės neapkartintų finansiniai nuostoliai, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
       2025-06-20 09:52:52

Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra

Planuojant įsigyti nuosavą būstą, visuomet atidžiai įvertinama jo vieta: atstumas iki darbo, vaikų darželių ar mokyklų, pati rajono infrastruktūra. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir daugybė praktinių dalykų.
       2025-06-13 13:41:27

Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis

Izraelis, surengė keliasdešimt oro smūgių ataką prieš Iraną, kuri gali įstumti Artimuosius Rytus į naują karą. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano branduolinė programa, kariniai objektai, buvo nužudyti keli aukščiausio rango vado pareigas ėję Irano karininkai.
       2025-06-07 10:08:51

Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, reaguodama į Premjero Gintauto Palucko pasisakymus dėl pirmojo būsto neapmokestinimo, šį žingsnį vertina kaip sveikintiną reakciją į visuomenės lūkesčius.
       2025-06-06 10:36:55

Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?

Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis dažniau daugelį kelionės dokumentų bei kitų svarbių asmeninių duomenų saugo savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose.
       2025-06-04 16:28:14

Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio

Vasaros sezoną pradedančiame Lietuvos pajūryje galutinai išjungta senoji 3G ryšio technologija. Daugiau kaip 20 metų šalyje naudota technologija nuo birželio 3 dienos nebeveikia visoje Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos mieste ir rajone, Palangoje, Neringoje, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėse.
       2025-05-30 13:32:42

Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?

Pirmasis telefonas – svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tačiau sunkus sprendimas tėvams: kaip užtikrinti, kad įrenginys būtų ne tik patrauklus, bet ir iš tiesų naudingas?
       2025-05-23 12:31:31

Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti

Vis daugiau tyrimų rodo, kad miegas ir kūno svoris – glaudžiai susiję. Miego trukmė ir kokybė turi reikšmingą poveikį vaikų sveikatai, ypač nutukimo rizikai. Nutukimas yra būklė, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų: širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemai, sąnariams ir raumenims.
       2025-05-21 19:32:34

Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?

Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja.
       2025-05-21 19:26:07

3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas

Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai.
       2025-05-17 12:34:20

Išmanusis televizorius ar televizorius su dirbtiniu intelektu

Televizorių technologijos nuolat tobulėja ir namų pramogos tampa vis labiau personalizuotos. Jau nesame tik pasyvūs žiūrovai – naujosios technologijos siūlo individualizuotą turinį, pritaiko vaizdo ir garso kokybę, leidžia bendrauti pasitelkiant išmaniuosius asistentus.
       2025-05-17 12:26:49

Netrukus Lietuvoje bus visiškai išjungtas 3G ryšys

„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys.
       2025-05-10 16:24:20

Dirbtinis intelektas kyla – o kur mūsų inžinierių karta?

Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.
       2025-05-09 11:04:58

Moderni, šiuolaikinė gamyba neįmanoma be inžinerijos

Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.
       2025-05-07 18:39:16

Atskleidė, koks darbas būtų Z kartos košmaras

Privalomas darbas biure nuo 8 iki 17 val., viršvalandžiai, rutininės užduotys, nuolatinė kontrolė ir neaiški darbo prasmė. Šias sąlygas siūlantys darbdaviai gali neabejoti – didžioji dalis Z kartos atstovų nuo tokio darbo bėgs neatsisukdami.
       2025-04-30 15:18:43

Paauglį užklupo aistra: kaip degti, bet nesudegti?

Brendimui įsibėgėjus paauglio gyvenime aistra užgriežia pirmuoju smuiku. Čia kyla dilema – laisvai mėgautis tuo, kas duota gamtos, ar lėtinti greitį, kad staigus gyvenimo posūkis neišmestų į šalikelę?
       2025-04-25 18:45:47

Ką apie pinigus byloja liaudies išmintis ir ką sako ekspertai?

Apie pinigus egzistuoja daugybė patarlių ir posakių, kurie yra įsitvirtinę giliai mūsų sąmonėje. Turbūt kiekvienas yra girdėjęs posakius „laikas – pinigai“, „šykštus moka du kartus“ ir daugelį kitų.
       2025-04-25 18:38:09

Besaikės saulės vonios – kelias į melanomą: deginimąsi reikėtų pamiršti

Nors melanoma tarp vyrų yra trečias pagal paplitimą vėžys, o tarp moterų – antras, į saulės spindulius neretai numojame ranka. Dažnas ne tik neskuba teptis apsauginėmis priemonėmis, bet ir ilgiausiai deginasi, tepasi įdegį stiprinančiais aliejais.
       2025-04-25 18:33:42

Įspėjo naudojančius „Skype“ – turite mažai laiko pereiti prie kitos programėlės

Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.
       2025-04-23 12:13:43

Lošimų reklamai – stop ženklas: kas pasikeis ir kodėl tai svarbu?

Praeitų metų pabaigoje Seimas žengė ryžtingą žingsnį – pritarė reikšmingiems Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kurie jau nuo 2025 m. liepos 1 d. iš esmės pakeis lošimų reklamos taisykles Lietuvoje.
       2025-04-18 15:02:51

Ar darbdavys turi teisę naudoti darbuotojo atvaizdą reklamuojant paslaugas?

Šių dienų socialinių tinklų tendencijos - verslininkai vis dažniau į parduodamų prekių ir paslaugų reklamas įtraukia savo darbuotojus. Šios tendencijos šalutinis efektas – nutraukus darbo sutartį, darbuotojai įprastai nenori, kad jis pats ir jo atvaizdas būtų siejamas su konkrečia įmone ir jos produktais.
       2025-04-18 14:55:19

Būsto kainos ir vėl gali kilti: ką daryti laukiantiems dar mažesnių palūkanų?

Europos Centrinis Bankas šiais metais jau ne kartą mažino bazinę palūkanų normą, o naujausių žinių dėl pokyčių turėtume sulaukti jau balandžio 17 dieną. Planuojančius būsto paskolą tai skatina viltis, kad ši data reikš dar vieną palūkanų normos sumažėjimą.
       2025-04-18 14:44:54

Kodėl kartojame tėvų klaidas, nors pažadame sau būti kitokie?

Ar pagaunate save sakant ar darant tai, ką sakydavo ar darydavo jūsų tėvai – nors sau kartojote, kad elgsitės kitaip? Pavyzdžiui, kitaip bendrausite su partneriu (-e) ir auginsite vaikus, niekada jų nekontroliuosite, visada mylėsite?
       2025-04-18 14:32:28

Odai, širdžiai ir energijai palankiausi vaisiai: kuriuos rinktis ir kodėl?

Daliai žmonių vaisiai ir uogos – ne tik gaivus užkandis ar desertas, bet ir svarbi kasdienio maisto dalis: nuo rytinių glotnučių, spalvingų salotų ar ingredientų pagrindiniuose patiekaluose.
       2025-04-18 14:26:04

Atostogos svetur: dažna klaida, dėl kurios permokate atsiskaitydami kortele

Atėjus pavasariui vis dažniau planuojame išvykas svetur. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė primena – keliaujant į ne euro zonos šalis atsiskaitymo banko kortele metu verta pasirinkti vietinę valiutą.
       2025-04-18 14:21:38

Apie perdegimo prevenciją: poilsis turi būti tikras, o ne apsimestinis

Ar jums pažįstama situacija, kai prabudę ryte jaučiatės nepailsėję, atostogaudami vis dirsčiojate į mobilųjį telefoną, o jaukiausių metų švenčių šurmulys virsta nerimu?
       2025-04-16 11:26:03

Kraustotės į naują būstą? Kokių su elektra susijusių klausimų reikėtų nepamiršti

Naujo būsto pirkimas – jaudinanti ir džiugi patirtis, tačiau už jos slypi ir daugybė praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis. Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai.
       2025-04-16 11:23:16

Ar žinote, kur kreiptis nemokamos pagalbos susirgus per šventes?

Šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.
       2025-04-12 10:10:31

Auksiniai antrankiai. Ar ne per daug aukojame dėl pinigų?

Šiandien profesinėje aplinkoje vis dažniau girdima metafora „auksiniai antrankiai“. Kai kurie darbdaviai, dažniausiai startuoliai, stengiasi paskatinti nuomonę, kad darbuotojai, norintys pakeisti darbo vietą ar netgi karjeros kryptį, rizikuoja prarasti per daug, ir todėl šie geriau renkasi likti.
       2025-04-09 15:51:33

Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką

Vagystės iš parduotuvių – ne pavieniai nusikaltimai, o įsitvirtinęs, organizuotas ir paplitęs reiškinys. Pavogtos prekės atsiduria šešėlinėje rinkoje – dėl to nuostolių patiria ne tik verslas, bet ir valstybė: mažėja biudžeto pajamos, o teisėsaugos pareigūnai priversti skirti daug laiko pasikartojantiems iškvietimams ir protokolų pildymui.
    Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.