Geriausias televizorius jūsų namams: kaip tokį išsirinkti?

Planuojate įsigyti naują televizorių, tačiau nesate tikri, kokiais kriterijais reiktų vadovautis? Pateikiame technologijų eksperto patarimus, kaip nepasiklysti tarp televizorių modelių, raiškos ir funkcijų įvairovės, bei į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, renkantis šį naują buities prietaisą.

Dydis ir dizainas

Renkantis televizoriaus dydį, „Samsung“ buitinės elektronikos produktų ekspertas Vytautas Jurgaitis pirmiausia ragina įvertinti kambario erdvę, pagalvoti kur stovės televizorius ir kam daugiausia jį naudosite.

Mažoms ir vidutinėms patalpoms ekspertas rekomenduoja rinktis 55-65 colių televizorius, o itin erdviems kambariams – įrenginius nuo 75 colių, nepamirštant įvertinti ir atstumo, iš kurio bus žiūrima į ekraną. Beje, tinkamiausias atstumo pasirinkimas priklauso nuo ekrano dydžio ir nuo ekrano rezoliucijos, pavyzdžiui, 75 colių 4K raiškos televizorių geriausia žiūrėti iš maždaug 2 metrų atstumo, o tokio pat dydžio 8K televizoriaus vaizdo kokybė išliks puiki net ir žiūrint 1 metro atstumu.

„Jei televizorių žiūrėsite ne tik sėdėdami tiesiai priešais jį, patarčiau rinktis televizorių, kuris turi platų žiūrėjimo kampą. Tokie ekranai tolygiai paskleidžia šviesą ir sumažina šviesos nuotėkį, tad žiūrint iš bet kurio kampo vaizdas išlieka kokybiškas. Dėl to galite būti tikri, kad su didele draugų kompanija žiūrint sporto varžybas ar kino filmą, visi svečiai vaizdą matys aiškiai, net ir tie, kurie nesėdės priešais televizorių“, – patarimais dalinasi ekspertas.

Ne paslaptis, kad renkantis bet kokį pirkinį, didelį dėmesį kreipiame į tai, kaip daiktas atrodo vizualiai. Pasak V. Jurgaičio, televizorių gamintojai šiandien daug dėmesio skiria jų dizainui.

„Atsižvelgdami į vartotojų poreikius, stengiamės, kad televizoriai darniai papildytų namų interjerą, o ne jį darkytų. Pavyzdžiui, pažangesni mūsų kompanijos televizoriai turi tik vieną skaidrią jungtį iki priedėlio, prie kurio jungiami visi kiti įrenginiai, ir maitinimą, tarpų nepaliekančius sieninius laikiklius bei yra minimalaus ir elegantiško dizaino“, – sako ekspertas.

Ekrano tipas

„OLED“, „LED“ ar „QLED“? Ką tai reiškia ir į kurį reiktų kreiptį dėmesį? Minėti trys terminai – tai ekranų rūšys, besiskiriančios viena nuo kitos gamybos technologija ir vaizdo savybėmis. „LED“ ekranai – rinkoje populiarūs dėl daugumai prieinamos kainos, tačiau jie dažniausiai pralaimi prieš kitus du tipus, kadangi jie blankesni ir ne taip kokybiškai atkuria vaizdo medžiagos spalvas.

„OLED“ ekranų technologijos privalumas yra gera juoda spalva, kas papildomai suteikia dar didesnį vaizdo gylį ir tikroviškas patirtis, tačiau jie nėra labai šviesūs ir nuo naudojimo nuolatos tamsėja. „QLED“ ekranų vaizdo išskirtinumas – daugiau skirtingų, ryškių ir itin natūralių spalvų bei didelio kontrasto dėka išgautas detalių aiškumas.

Nors rinkdamiesi ekraną, greičiausiai rastumėte po patinkantį iš kiekvienos rūšies, V. Jurgaitis teigia, kad jei norite įsigyti tikrai ilgaamžį ir kokybės su laiku neprarandantį daiktą, geriausia rinktis „QLED“ ekraną. Šiuose ekranuose įdiegta „Quantum Dot“ technologija užtikrina, kad vaizdas ir kone po dešimt metų bus toks pat švarus, kaip ir ką tik įsigijus televizorių.

„Televizorius keičiame daug rečiau, nei, pavyzdžiui, telefonus, kas penkis ar dešimt metų, todėl norime būti tikri, kad jų kokybė ilgai išliks nė kiek nepakitusi. Dėl to „Samsung“ savo aukščiausios klasės televizorius gamina būtent su „QLED“ panelėmis, kurios neleidžia atsirasti vaizdo patamsėjimui, vadinamam „burn-in“ efektui, kai perjungus kanalą ekrane vis tiek yra blyškiai matomas koks nors prieš tai rodyto vaizdo fragmentas, o kartais šis likutinis vaizdas gali ekrane likti ir visam laikui. Dažniausiai tai būna televizijos kanalo logotipas ar ekrano apačioje bėganti eilutė“, – pasakoja technologijų ekspertas.

Spalvos, kontrastas ir raiška

Ekranų raiškos prasideda nuo „HD“, po jos seka „Full HD“, „Ultra HD“, dar vadinama 4K, ir „Full Ultra HD“ arba 8K. Kuo didesnė ekrano raiška, tuo jame daugiau vaizdą atkuriančių taškų ir vaizdas yra ryškesnis. Tačiau buitinės elektronikos specialistas skatina atsižvelgti ne tik į šiuos parametrus, bet ir į technologijų gamintojų pristatomas vis naujas ekranų savybes, nuo kurių priklauso vaizdo kokybė ir tikroviškumas.

„Jei norite itin realistiško vaizdo, atkreipkite dėmesį, ar televizorius turi foninį pašvietimą. Tokia technologija pati pagal rodomą turinį pašviesina ar patamsina vaizdą tiksliai apibrėžtuose ekrano plotuose, taip išryškindama detales, kad jos atrodytų tarsi gyvos. Ši ekrano funkcija turėtų būti itin aktuali kino mėgėjams“, – pasakoja V. Jurgaitis.

Anot eksperto, dar viena dėmesio verta ekranų savybė – „AI“ (dirbtinio intelekto) išplėtimas, pagrįstas mašininio mokymosi technologija, kuri sumažina vizualinį triukšmą, atkuria prarastas detales ir išryškina objektų ar teksto kraštus. Todėl net iš prastesnės kokybės šaltinio ekrane yra perteikiamas kokybiškesnis vaizdas. Ekranai tai šiandien sugeba daryti dėka dirbtinio intelekto palaikomų procesorių, kurie nuolat mokosi ir suteikia geriausią įmanomą vaizdą.

Išmanūs privalumai

Renkantis televizorių, V. Jurgaitis taip pat pataria apgalvoti, kokių papildomų funkcijų jums reikia – galimybės naršyti internete ir socialiniuose tinkluose, klausytis muzikos „Youtube“ svetainėje, žiūrėti filmus bei serialus „Netflix“ platformoje ar lengvo vaizdo žaidimų paleidimo?

Jeigu nusprendėte įsigyti išmanų televizorių su minėtomis funkcijomis, tuomet technologijų ekspertas pataria rinktis tokį variantą, kuris turės kuo daugiau komforto suteikiančių savybių, panašių, kaip namų prietaisų sujungimas ir valdymas tiesiai iš televizoriaus. Susikūrę išmanią namų sistemą, galėsite nesitraukdami nuo ekrano atlikti tam tikrus buities darbus, pavyzdžiui, pulteliu įjungti dulkių siurblį.

Anot V. Jurgaičio, dar vienas iš dėmesio vertų išmaniųjų televizorių pliusų – išmanusis režimas, kuris atitinkamai sureguliuoja ryškumą ir garso stiprumą, pagal kambaryje esančias sąlygas, o be to gali pakoreguoti garsą ir pagal rodomą turinį, pavyzdžiui, pagarsinti dialogus žinių laidose arba dainininko balsą koncerte, taip jausitės tarsi pats dalyvautumėte įvykių centre.

• Kas indus plauna švariau: jūs ar indaplovė?
• Jūros gėrybės – kurias dažniausiai renkasi lietuviai?
• Ciberžolė - aukso vertės prieskonis.
• Auga kūrybingų darbuotojų poreikis: kaip tokiu tapti?
• FinTech rinka 2020 m. – ko tikėtis?
• Faktai apie „Wi-Fi“, kurių greičiausiai nežinojote.
• Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
• Lietuvių atostogų įpročiai: kokie jie buvo prabėgusią vasarą.
• Autorių teisės: beveik pusė Lietuvos moksleivių filmus siunčiasi nelegaliai.
• Migrena: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?
• Kaunas perka 100 hibridinių autobusų.
• Viešo kalbėjimo mokanti aktorė Aldona Vilutytė: „Žiovulys yra tobulas pratimas“.
• Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
• Studijos ir darbas: ką prie ko derinti?
• Darbo rinkai – vyresnio amžiaus darbuotojų iššūkis.
• Tyrimas: ar žinote, ką dažniausiai lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?
• Momentinės fotografijos gimtadienis: nuo metalinių lentelių iki trijų objektyvų.
• Prezidentas: Lenkijos ir Lietuvos santykiai pasiekė strateginį lygmenį.
• Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos.
• Vagių darbą galima apsunkinti: koks namų užraktas juos atbaidys.
• Kodėl vaikai vemia dažniau?
• 3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą.
• Kaip iš tikrųjų kepyklose kepama duona: 5 svarbiausi žingsniai.
• Ką reiškia banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje?
• Telefonų numerių istorija: kaip gavome kodą +370 ir ką reiškia 555?
• 34 metai su „Windows“: kaip „langai“ pakeitė kompiuterių pasaulio istoriją.
• Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo būstu.
• Mokotės naujos kalbos? Būdai palengvinsiantys procesą.
• Atostogų įpročiai pasikeitė: šį spalį keliavusių į užsienį – daugiau nei liepą.
• Penki patarimai, kaip sąskaitas apmokėti laiku.
• Trečdalis lietuvių išsiverstų tik su skaitmeniniu banku.
• Kauniečių pasitenkinimas miesto viešuoju transportu auga.
• Reikalavimas fiksuoti darbo laiką: vienoms įmonėms trukdo, o kitoms padeda?
• Vaistininkai sunerimę – antibiotikų vartojame pernelyg daug.
• Kiek turime laiko kol savižudybės persikels į darbo vietas.
• Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?
• Antibiotikas – ne saldainis. Didžiausios jų vartojimo klaidos.
• „Rail Baltica“ vizija: sujungti skrydžius su traukinių transportu.
• Socialiniai įgūdžiai ar socialiniai tinklai: kur pranašesnė jaunoji Z karta?
• 5 patarimai, kaip telefonu padaryti kokybiškas nuotraukas tamsiu paros metu.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58