Naujos skaitmeninės priemonės kovai su šešėliu

2018 m. balandį Vyriausybė inicijavo išskirtinį šešėlinės ekonomikos mažinimo paskatų paketą. Iki 2019 m. liepos 1 d. galima sumokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių – taip sudaryta išskirtinė galimybė neskaidriai veikiančiam verslui pradėti naują etapą.

Gyventojai jau gali susigrąžinti 20 proc. išlaidų, pirkdami būsto remonto, automobilių remonto ir auklių paslaugas (maksimali susigrąžintina suma deklaruojant GPM – 400 eurų per metus asmeniui). Šis modelis puikiai veikia Skandinavijoje. Sudaryta galimybė dvigubai ilgesnį laikotarpį gauti socialines išmokas įsidarbinus, todėl neverta slėpti oficialių pajamų, norint neprarasti socialinių išmokų. Be to, rizikingiems mokesčių mokėtojams užkirstas kelias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Vyriausybės 2019 m. birželio 19 d. pasitarime aptartos statybininko ID kortelės sistemos ir specialios transporto priemonių viešos elektroninės platformos, kurioje turėtų būti skelbiamos visų transporto priemonių pardavėjų parduodamos transporto priemonės, sukūrimo koncepcijos. Taip pat aptarta turgaviečių apskaitos skaitmenizavimo priemonė. Apibendrintais institucijų vertinimais, šešėlinė ekonomika šiuose sektoriuose sudaro apie 1 mlrd. eurų, o įgyvendinus šias priemones šešėlis sumažėtų, išaugtų mokesčių surinkimas biudžete (mokestinių pajamų ir BVP santykis šalyje sudaro beveik trečdalį).

Visi siūlomi koncepciniai sprendimai yra pagrįsti tarptautinės praktikos įrodymais (Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Čekijos, Latvijos ir kitų šalių). Šiais sprendimais siekiama diegti tokias skaitmenines naujoves, kurios teiktų naudą visiems: vartotojams, verslui, darbuotojams (samdomiems ir savarankiškai dirbantiems), valstybės institucijoms. Siūlomas teisės aktų parengimo planas, kuriame numatytas laikotarpis viešosioms konsultacijoms (iki 2019 m. III ketv. pabaigos) ir pakankamas laikotarpis skaitmeninėms naujovėms faktiškai įgyvendinti ir prisitaikyti (2020 m. III ketv. pabaiga).

Nutarta, kad visos procese dalyvaujančios institucijos rengiant ir derinant teisės aktų projektus ir įgyvendinant susijusius sprendimus turi užtikrinti ypač proaktyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir susijusiomis verslo bei darbuotojų asociacijomis / sąjungomis.

Statybų sektoriuje siūloma įvesti būtinąją statybininko ID kortelę (virtualią ar fizinę), skirtą darbo objektui, darbuotojui, darbdaviui identifikuoti, taip pat darbo laiko apskaitai. Statybininko ID kortelė taikytina visiems – samdomiems ir savarankiškai dirbantiesiems (pastariesiems – darbo laiko apskaitos išimtis). Ši naujovė įsigaliotų nuo 2020 III ketv. pabaigos. Nebus jokių konkurencinių slenksčių / apribojimų (privalomo kompetencijų įrodymo ar pan.) statybininko ID kortelei gauti, sistemos duomenys bus valdomi valstybės, faktiškai priemonė įgyvendinama bendradarbiaujant su verslu – per viešuosius pirkimus. Numatyta priemonė leis valstybės kontrolės institucijoms greičiau ir tiksliau nustatyti nesaugią ir pavojingą darbo aplinką darbuotojams (mažės nelaimingų atsitikimų darbe rizika) ir mokesčių slėpimo atvejus, užtikrinti atlyginimų vokeliuose minimizavimą (dėl to darbuotojai gaus visas priklausančias socialines garantijas), sumažinti ginčų, kylančių dėl darbo atlikimo fakto tarp kliento ir užsakovo, darbdavio ir darbuotojo. Antrajame etape siūloma skatinti kvalifikacijos įsigijimą / pameistrystę, tai išskirtinai siejant su statybos paslaugų pirkimu organizuojant viešuosius konkursus (kai paslaugos gavėjas – viešoji institucija).

Prekybos automobiliais srityje siūloma visus sandorius, susijusius su automobiliais, deklaruoti naujoje sistemoje. E. sutartis – tai patogesnė paslauga vartotojams. Taip pat numatoma, kad pirmą kartą į Lietuvą atvežtas automobilis, skirtas parduoti, turės būti deklaruotas, o deklaracijos kodas pridėtas prie pardavimo skelbimo portale ar fiziškai prie automobilio pardavimo aikštelėje. Be deklaracijos kodo automobilis nebus parduodamas. Pokyčiai įsigaliotų nuo 2020 m. III ketv. pabaigos. Jais siekiama spręsti vadinamųjų „kauferių“ problemą, susijusią su daugybe šešėlio automobilių rinkoje atvejų, kai tikrasis automobilio pardavėjas (perpardavinėtojas) nefigūruoja jokiose pirkimo–pardavimo sutartyse ir nemoka mokesčių (imituojama, kad, pavyzdžiui, šalies vartotojas pirko automobilį Vokietijoje, nors realiai ten nebuvo), o vartotojas praranda Civiliniame kodekse numatytas teises (kai po įsigijimo išaiškėja kitokia automobilio būklė, palyginti su informacija, pateikta pirkimo metu). Naujoje sistemoje būtų koduojami ir ardyti skirti automobiliai.

Prekybos automobilių detalėmis srityje bus aiškiau reglamentuoti kriterijai, kas laikoma automobilių atliekomis, taip pat bus patobulinta autodalių, patekusių į rinką, priežiūros ir kontrolės sistema, taip ne tik mažinant šešėlį, bet ir įgyvendinant aplinkosaugos tikslus.

Šiuo metu turgavietėse vis dar taikomus popierinius apskaitos žurnalus (kuriuose nurodomas mėsos produktų, kuriais prekiaujama, kiekis, prekių kilmė) siūloma skaitmenizuoti – skaitmenizuota sistema leis vartotojams greitai ir patogiai sužinoti perkamų prekių kilmę, sumažės ir administracinė našta.

Siūlomi nauji šešėlio mažinimo ir skaitmenizavimo sprendimai buvo aptarti Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje (dalyvaujant socialiniams partneriams ir asociacijoms). Komisija, koordinuodama šešėlio mažinimą ir siekdama šešėlio realaus sumažėjimo, vadovaujasi principu „sektorius po sektoriaus“.

2018 m. dėl vykdytų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų administravimo gerinimo priemonių gauta apie 171 mln. eurų papildomų pajamų. Ši informacija balandį oficialiai buvo pristatyta ir Europos Komisijai (EK). EK, skelbdama 2019 m. birželio 5 d. šaliai narei specifines rekomendacijas, pabrėžė, kad šešėlio mažinimo rezultatai įkvepiantys, tačiau būtina ir toliau taikyti mokesčių surinkimą gerinančias priemones.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9