Ateities technologijos jūsų televizoriuje – ko dar nežinojote?

Daugelis žmonių televizoriaus nėra linkę keisti taip dažnai kaip, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną. Tačiau technologijos sparčiai vystosi, todėl televizorių vaizdo ir garso kokybė per pastaruosius penkerius metus gerokai išaugo.

Į informaciją apie naujas, dar nematytas technologijas ir galimybes naudotojai paprastai žiūri skeptiškai. Dažnas turi išankstinį nusistatymą ir mano, kad siūlomi patobulinimai niekam nereikalingi. Tokia nuomonė visai suprantama. Tai normali reakcija į naujoves.

Technologijos ir dizainas

Vos prieš kelerius metus pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos pirkėjai rinkdavosi naują televizorių, būdavo rėmo dydis ir televizoriaus storis. Naudotojus labiausiai traukė ploni televizoriai kuo siauresniu rėmu. Tačiau laikai pasikeitė ir šie kriterijai nebėra svarbiausi. Dėl patobulintų šviesos diodų technologijų „NanoCell TV“ ir QLED beveik visi šiuolaikiniai televizoriai yra gana ploni, o jų rėmas – siauras. Nuo to televizoriaus kaina nepriklauso. Vertinant populiarias pastarųjų kelerių metų dizaino tendencijas, svarbu yra televizoriaus stovas – jų būna visokių formų, įvairaus dizaino.

Patobulinus gamybos technologijas, didesnius televizorius dabar pavyksta pagaminti už mažesnę kainą. Lyginant per pastaruosius kelerius metus parduodamus televizorius galima padaryti išvadą, kad vidutinė ekrano įstrižainė padidėjo daugiau nei 10 colių. Kuo daugiau metalo ar kitokių aukštos kokybės medžiagų naudojama televizoriaus modelio gamyboje, tuo aukštesnė to modelio kaina ir kokybė.

Dėl naujausios technologijos OLED, kuri jau naudojama daugelyje Lietuvoje parduodamų televizorių, galima labiau keisti televizoriaus formą ir dizainą. Vienas pagrindinių šios technologijos pranašumų – ideali vaizdo kokybė, su kuria konkuruoti nepavyksta nė vienam dabartiniam šviesos diodų televizoriui. Ateities televizoriai bus kuriami įvairių formų ir dydžių, pritaikant juos prie kiekvienų namų interjero dizaino. Televizoriai jau tapo pridėtinės vertės teikiančiais interjero dizaino objektais, jie atlieka nebe vien tiesioginę funkciją. Jau parduodamas LG modelis, kurį prireikus galima suvynioti, taigi jo ekranas nėra toks stacionarus, kaip iki šiol buvome pratę. Be to parduodamas televizorius, atkuriantis garsą per vibruojantį ekraną.

Vaizdo kokybė

Bėgant metams atrodo, kad turima vaizdo kokybė yra visai patenkinama, tačiau kai palyginame, kokį vaizdą matėme vos prieš keletą metų, aiškiai pastebime, kad kokybė gerokai išaugusi. Šis pagerėjimas ne visada susijęs su pasirinkta ekrano technologija. Kai į mūsų gyvenimą atkeliavo išmanieji televizoriai, viena svarbiausių jo dalių tapo procesorius. Būtent procesorius nepastebimai, bet svariai prisidėjo prie vaizdo kokybės tobulėjimo. Beje, LG televizoriuose įmontuoti α išmanieji procesoriai, sumažinantys vaizdo triukšmą ir prireikus padidinantys vaizdo detalumą bei reguliuojantys kontrastą.

Dar vienas svarbus dalykas – vaizdo raiška. Visai neseniai 4K vaizdo kokybė nebuvo laikoma svarbiu kriterijumi, nes trūko tokio turinio. Tačiau dabar 4K kokybė pasiekiama eiliniuose išmaniuosiuose telefonuose, o 8K – didelės raiškos ekranuose. Tai nemažas technologijų šuolis. Per ateinančius kelerius metus turėtų padaugėti ir atitinkamo turinio.

Apskritai reikia pasakyti, kad pirmiausia kuriami televizoriai, turintys naujas galimybes ir tik tada, kai nemažai naudotojų juos įsigyja, atsiranda atitinkamas turinys. Jis kuriamas žiūrovams. Bet jei žiūrovai dėl techninių priežasčių tokio turinio peržiūrėti negali, jį kurti ekonomiškai nenaudinga ir neracionalu. Perkant naują televizorių reikėtų atminti, kad tai investicija keleriems metams, per kuriuos turinio kokybė pasieks naują lygį. Todėl investuojame į ateitį ir būsimą vaizdo kokybę.

Jau dabar gaminami televizoriai, kurių vaizdo kokybę reguliuoja dirbtinis intelektas. Ši technologija turėtų labai paplisti netolimoje ateityje. Dirbtinis intelektas nustatys turinio pobūdį ir be žiūrovo pagalbos atliks visus reikalingus veiksmus, kad vaizdo ir garso kokybė būtų pati tinkamiausia. Pagrindinis dirbtinio intelekto pranašumas tas, kad jis gali ne tik analizuoti turinio šaltinį, bet ir tai, kas matoma ekrane, ir į tai atsižvelgdamas parinkti vaizdo ir garso kokybę pagal matomus objektus.

Namų pramogos ir turinys

Šiuolaikiniuose televizoriuose ne tik kaupiamas įprastinis archyvas, kuriame galima pasirinkti norimą turinį ir peržiūrėti jį patogiu laiku. Televizorius jau seniai nėra vien ekranas. Tai namų pramogų ir informacijos centras, padedantis sužinoti, kas vyksta. Televizorių jau galima sujungti su skalbimo mašina ir pasibaigus skalbimo ciklui gauti SMS žinutę. Taip pat per televizorių galima reguliuoti kambario apšvietimą. Netrukus per šį įrenginį bus įmanoma stebėti ir namų elektros vartojimą ar pamatyti, kas beldžiasi į duris. Daugelis šių funkcijų jau pasiekiamos išmaniuosiuose telefonuose, bet jas patogiau būtų matyti televizoriaus ekrane, kad nereikėtų žvilgčioti į telefoną kaskart jam suskambėjus.

Dirbtinio intelekto technologijos analizuos mūsų įpročius, parinks tinkamiausią turinį ir pasiūlys jį reikiamu laiku. Paplitus srautinio perdavimo paslaugoms turinio įvairovė pasiekiama labai lengvai. Sunkiausia darosi rasti, ko iš tikrųjų nori. Dirbtinio intelekto mašininio mokymosi technologijos ir toliau stengsis palengvinti mūsų kasdienybę. Vis svarbesnį vaidmenį vaidins balso komandos, pasiekiamos įvairiomis kalbomis.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148