Aviacijos ekspertai paaiškino, kodėl vėluoja lėktuvai ir kokios keleivių teisės

Nors statistika rodo, kad vėluojančių lėktuvų tenka laukti ne taip ir ilgai, taip tikrai gali neatrodyti tiems, kurie yra patekę tarp tų nelaimingųjų, kurių skrydis buvo atidėtas ir teko šiek tiek palaukti.

Laukiantieji skrydžio patiria nepatogumų – tenka sugaišti laiko, koreguoti tolesnius savo planus ir pan. Aviacijos ekspertai aiškina, dėl kokių priežasčių dažniausiai yra nukeliami skrydžiai ir ką apie savo teises tokiais atvejais reikėtų žinoti kiekvienam keleiviui.

Dažna priežastis – oro eismo ribojimas

Priežasčių, kodėl lėktuvas vėluoja ir delsia pakilti gali būti įvairių – netinkamos oro sąlygos skrydžiui, užtrukusios oro uoste privalomos procedūros – bagažo patikra, dokumentacijos tvarkymas, vėluojantis įgulos laipinimas ar užsitęsęs orlaivio paruošimas skrydžiui. Tačiau, net jei visos šios procedūros įvyksta sklandžiai, o oro sąlygos kilimui – puikios, kartais keleiviai vis dar yra priversti laukti, kol lėktuvas pakils. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip nutinka, yra didelis oro erdvės užimtumas.

„Jei oro erdvė perpildyta, lėktuvas turi sulaukti leidimo kilti, todėl, siekiant užtikrinti skrydžio saugumą, reikia tam tikrą laiką palaukti. Bendrą oro erdvės kontrolę vykdo Europos skrydžių saugumo organizacija „Eurocontrol“. Ji ir sprendžia, kada lėktuvui galima kilti, o kada – ne“, - aiškina Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Vasara – ypatingai užimtas metas oro erdvėje

A. Stikliūnas patikslina, kad „Eurocontrol“ informuoja apie konkretaus orlaivio galimybę kilti tam tikru metu, kuri aviacijoje vadinama „slot“. Oro erdvėje vasaros laikotarpis – itin užimtas, tad ir „slot“ laikas yra įtemptas. Pavyzdžiui, orlaivis Lietuvoje gali nepakilti laiku dėl to, kad Prancūzijos ar Vokietijos oro erdvėje tuo metu susitelkę daug praskrendančių lėktuvų arba numatyto maršruto etape yra itin blogos oro sąlygos, kurių išvengti ir taip apkrautoje oro erdvėje, būtų sudėtinga.

Lygiai taip pat vadinamojo „slot“ laikas gali priklausyti nuo konkretaus oro uosto, į kurį skrendama, užimtumo, todėl oro erdvės priežiūros specialistai turi atsižvelgi ne tik į lėktuvų eismą ore, bet ir į procesus kitame oro uoste ir tik tada leisti skristi.

„Eurocontrol“ yra skrydžių valdytojas, kuris reguliuoja visus skrydžių planus ir nustato, kur ir kada yra per didelė skrydžių koncentracija ore. Lėktuvai, kaip ir automobiliai, turi savo piko metą, oro erdvei tai – vasaros laikotarpis“, - sako Lietuvos oro uostų atstovas. Eksperto teigimu, oro bendrovės turi derinti skrydžio „slot“ laikus su oro uostais, kuriuose bendras keleivių srautas yra didesnis nei tam tikra numatyta riba – tarp tokių oro uostų yra ir Lietuvos sostinės oro vartai.

„Eurocontrol“ duomenimis, skrydžių eismas Europoje darosi vis intensyvesnis, o vasaros laikotarpiu jis dar labiau suaktyvėja. Vidutiniškai per dieną birželio mėnesį Senojo žemyno oro erdvėje buvo įvykdyti 34,639 skrydžiai. Tuo tarpu žvelgiant į šių metų vidurkį matyti, kad vidutiniškai per dieną Europos aviacijos tinkle įvykdomi 29,348 skrydžiai.

Šią vasarą pasiektas ir naujas skrydžių rekordas – birželio 28 dieną Europos aviacijos tinkle „Eurocontrol“ užfiksavo didžiausią skrydžių skaičių per dieną – įvykdyti net 37,228 skrydžiai. Buvo sulaužytas senasis rekordas, pasiektas 2018 metais, kai fiksuotas 37,101 skrydis.

Rytiniai skrydžiai - punktualesni

Europos skrydžių saugumo organizacija „Eurocontrol“ aiškina, kad skrendant rytiniais reisais, šansai, kad jūsų lėktuvas vėluos, sumažėja dėl labai paprastos priežasties. Jeigu skrendate ne pirmaisiais tos dienos reisais, greičiausiai lėktuvas vėluoja todėl, kad vėlavo atskristi į anksčiau numatytą vietą, taigi vėluoja ir į kitus oro uostus. Dėl šios priežasties Europoje vėluoja apie 45 proc. lėktuvų. Tai reiškia, kad dėl konkrečių priežasčių, pavyzdžiui, sunkinančių oro sąlygų vėluojant pirmiesiems dienos reisams, tą pajus ir visi kiti tuo pačiu lėktuvu per artimiausias 15 valandų skrendantys keleiviai.

„Eurocontrol“ skaičiuoja, kad lėktuvų vėlavimas atvykstant yra šiek tiek mažesnis nei išvykstant – 2017-aisiais lėktuvai vėlavo atvykti 4,2 minutėmis trumpiau nei išvykti. Žinoma, tai yra tik vidurkis, konkretus laikas skiriasi skirtingų skrydžių atvejais. Dėl įvairiausių priežasčių 2017-aisiais išvykti lėktuvai vidutiniškai vėlavo maždaug 12,4 minutes.

Skrydžio laukimas terminale

Greičiausiai kiekviena oro bendrovė patvirtintų, jog užtikrinti sklandų kelių šimtų keleivių ir jų bagažo judėjimą, paruošti orlaivį skrydžiui, atlikti kitas būtinas procedūras griežtai laikantis saugumo reikalavimų ir pagal tiksliai numatytą laiko grafiką yra nemenkas iššūkis. A. Stikliūnas atkreipia dėmesį, kad būtent oro linijos, vykdančios skrydį, priima sprendimą, kada laipinti keleivius į lėktuvą, ar keleiviai vėluojančio skrydžio lauks lėktuve, ar bus išlaipinti ir pan.

„Visi Lietuvos oro uostų keleivių terminalai dirba visą parą, todėl jei nutariama išlaipinti keleivius laukiant skrydžio – jie visuomet gali saugiai laukti terminale“, - primena A. Stikliūnas.

Kompensacijų galimybės

Lietuvos oro uostų atstovas pabrėžia, kad kai kuriais atvejais oro linijos už skrydžio laukimą ir praleistą laiką yra įsipareigojusios keleiviams suteikti kompensacijas, tad jeigu taip nutinka, reikėtų kreiptis tiesiogiai į tas oro linijas, iš kurių yra pirktas skrydžio bilietas.

„Europoje skrydžius vykdančioms oro bendrovėms galioja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261, kuris nurodo, kokios yra keleivių teisės, kai jų suplanuotas skrydis yra atšaukiamas, atidedamas ar be jų sutikimo keleivius apskritai atsisakoma vežti. Visais atvejais keleiviui turi būti suteikta pagalba, o priklausomai nuo to, kiek vėluojama ir kaip toli skrendama, ir kompensacija“, - primena A. Stikliūnas.

Reglamente nurodoma, kad keleiviui, į numatytą vietą atvykus vėluojant daugiau kaip 3 valandoms, jis turi teisę į kompensaciją, kurios dydis priklauso nuo atstumo - skrendant 1500 km ir mažiau galima pretenduoti į 250 eurų sumą, skrendant 1500-3500 km - 400 eurų, jei kelionės atstumas yra 3500 kilometrų ir daugiau – galima kreiptis dėl 600 eurų kompensacijos.

Tiesa, jei vėluojama dėl ypatingų aplinkybių (pavojus saugumui, eismo valdymo sprendimai, blogos oro sąlygos ir pan.) oro linijos tokios kompensacijos neprivalo mokėti, tačiau turi tai įrodyti – pateikti registracijos žurnalus ar pranešimus apie nesklandumus, dėl kurių skrydis buvo atidėtas.

• Lietuvos koronaviruso valdymo statistika Europos šalių kontekste.
• Apie pieno perdirbėjų uždarbį ir pieno supirkimo kainas.
• Gyventojai patys rinksis savo elektros energijos tiekėją.
• 3 klasikiniai itališki desertai, kuriuos pagaminti paprasčiau nei tiramisu.
• Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 16 diena.
• Vaistinėse auga nėštumo testų įsigijimas.
• Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 14 diena.
• Prezidentas: laikinam mokesčių sumažinimui ir paramai šeimoms – 500 mln. eurų.
• Nauja „Wangiri“ telefoninių sukčių atakos banga Lietuvoje: kas tai?
• 7 iš 10 lietuvių karantino metu nesidažo: kaip rūpintis odos grožiu iš vidaus?
• Psichoterapeutas apie virtualių kelionių naudą: numalšina įspūdžių troškulį.
• Vyriausybei pratęsus karantiną, numatyti nauji jo švelninimai.
• Kiek kainuos litras degalų, jei nafta atpigtų iki nulio?
• Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 13 diena.
• Koronavirusas (COVID-19) - vėl padaugėjo atvejų.
• Nustatyta, kaip turės dirbti mažųjų ugdymo grupės.
• TIER – duomenų centrų standartas, apie kurį privalo žinoti kiekvienas.
• Į Lietuvą grįžo švediška ir vietoje gaminama elektra.
• Nustatytos darbo organizavimo valstybės ir savivaldybių įstaigose sąlygos.
• Vilnius toliau plečia viešajam transportui skirtų eismo juostų tinklą.
• Kodėl verslo analitikų nepakeis dirbtinis intelektas?
• Vilnius dėl viruso prašo tirti mokytojus, kavinių darbuotojus.
• Specialistai pataria: kaip apsaugoti namus nuo ilgapirščių atakų.
• Dabartinė ekonominė krizė Baltijos šalyse bus ne tokia sunki kaip ankstesnė.
• Atviro tipo žemės šilumokaitis gali padidinti apšvitos nuo radono riziką.
• Koronavirusas (COVID-19) - vakar dienos duiomenys.
• Ką žiūrime per karantiną: karaliauja lietuviškas turinys.
• Vilniaus poliklinikos vėl priims pacientus – paslaugas atnaujina etapais.
• Koronavirusas (COVID-19) - ligos atvejų vėl mažiau.
• Koronavirusas (COVID-19) - palengvintų sąlygų rezultatai.
• Ilgalaikiai darnūs poros santykiai – misija (ne)įmanoma?
• 5 būdai, kaip žaidimų pagalba įpratinti vaiką tvarkytis namuose.
• Koronavirusas (COVID-19) - vakar dienos duomenys.
• Priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos.
• Siekiama saugios ir laipsniškos 5G ryšio plėtros Lietuvoje.
• Paskelbtos rekomendacijos, kaip saugiai organizuoti meno kolektyvų veiklą.
• Tiems, kurie šaukia, kad karantinas kenkia žmonių sveikatai.
• Koronavirusas (COVID-19) - nauji duomenys.
• Koronavirusas (COVID-19) vis randa naujų nešiotojų.
• Koronavirusas (COVID-19) - vakar dienos duomenys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67