Atostogų paskui vietinius: kur rudenį pasitinka pietų europiečiai?

Nuo Portugalijos Algarvės iki Graikijos Peloponeso – Pietų Europoje rudenį pasitinka tie, kurie mėgsta šilumą, ramybę, tobulo grožio paplūdimius ir skanų maistą: nuo čili festivalio iki pagal slaptą receptą gaminamų desertų.

Sakoma, kad geriausius, įdomiausius užsienio kurortus „išduoda“ vietiniai, vadinasi, jei šalia jūsų paplūdimyje girdėti ir vietos gyventojų balsai, vadinosi, atsidūrėte ten, kur geriausia. Tad kokiose pakrantėse rasite italus, graikus ir portugalus?

Italų atostogos prabėga Kalabrijoje

Sakoma, kad rugpjūtį Italijos didmiesčius apima visą mėnesį trunkanti siesta arba, kaip sako pietų italai –pennichella. Susikrovę daiktus ir užrakinę savo namus, jie išvyksta atostogų. Vienas labiausiai italų pamėgtų kurortų yra Kalabrija, esanti pačioje Italijos bato nosyje.

„Vietiniai savo kraštui dažnai yra reiklesni, vertina jį kritiškiau nei atvykėliai. Tai, kad Kalabrija – pačių italų mėgiama atostogų kryptis, kraštui yra didelis įvertinimas. Italai jį tyrinėja kaip dar neatrastą, nepažintą kampelį. Nors vietiniai mėgsta rugpjūtį, aš sakyčiau, kad ilsėtis čia geriausia rudens pradžioje: mažiau žmonių, žemesnės kainos, temperatūra sumažėja iki mums artimesnės ir nesiekia 30 °C“, – sako tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ produkto vadybininkė Akvilė Barakauskaitė.

Būtent rugsėjo viduryje Konsenzos provincijoje vyksta čili festivalis – Peperoncino, kuris ne tik atvykėliui, bet ir vietiniams yra egzotiškas: gatves puošia raudonųjų pipirų ir aitriųjų prieskonių karoliai, galima paragauti įvairiausių gurmaniškų patiekalų, parsivežti dar nematytų lauktuvių.

Vienas Kalabrijos krantas skalaujamas Jonijos, kitas – Tirėnų jūros. Čia veikia 3 nacionaliniai parkai, įvairiausių balto smėlio ir turkio spalvos paplūdimių, savo senąją architektūra žavi miesteliai, gamtos grožiu – kyšuliai ir įlankos. Kalabrija yra unikalus kraštas, kuriame galima pajusti autentišką pietų italų gyvenimą: siauras gatveles, gėlėmis ir baltais skalbiniais išmargintus kiemelius ir lėtą vietinių tempą dirbant, ilsintis, mėgaujantis buitimi ir būtimi.

Vaizdingi žemės trupiniai Sardinijoje

Sardinijos kurortai yra vieni prabangiausių Europoje – čia savo vilas turi ne tik pasiturintys italai, bet ir užsienio ar net Holivudo žvaigždės. Viena prabangiausių yra Costa Smeralda pakrantė – čia įsikūręs net pats Bersluskonis, tačiau ši, daugiau nei pusšimčio kilometrų ilgio pakrantė, yra atvira visiems.

„Kiti garsiausi kurortai yra įsikūrę šalia sostinės Kaljario, taip pat vakarinėje, į Apeninų pusiasalį žvelgiančioje pakrantėje: Porto Červe, Olbijoje, San Teodore ir Orasėjuje. Atostogauti Sardinijoje gera iki pat rugsėjo pabaigos: temperatūra čia siekia apie 22–26 °C, saulėta, galima vaikščioti, keliauti, išvengti įprastų eilių kavinėse ar kitose pramogų zonose“, – sako „Tez Tour“ atstovė.

Sardiniją apglėbusioje Tirėnų jūroje yra nardyti mėgstantiems atsiveriančių rifų, šiaurinėje salos dalyje gausu atskilusių mažesnių salelių. Tai kraštas, kuriame klausimas, „ką pasiimti į negyvenamą salą“ įgauna žaismingą, realią prasmę: La Maddalena salynas Sardinijos šiaurėje pabiręs į 7 gyvenamas ir 20 mažų negyvenamų salų, į kurias galima nuplaukti jachta.

Mažosiose salelėse galima pamatyti baltuosius asiliukus, Kaljario kūdrose braidančius rožinius flamingus, Alghero mieste – salos įžymybę Neptūno grotą ir Capo Caccia skardį ir t. t.

Keliauja po salas ir pusiasalius

Temperamentingiesiems graikams, atrodo, nėra per karštų kraštų. Tačiau net ir jie lengviau atsikvepia atlėgus 40 laipsnių karščiams ir rudenėjant keliauja į Peloponesą ir šalia jo išsibarsčiusias saleles. Pavyzdžiui, Zakinto salą, kurioje plyti vienas gražiausių pasaulyje Navagio arba „Sudužusio laivo“ paplūdimys.

„Zakinto salos pakrantė yra 123 km ilgio, ji nepaprastai graži: baltas smėlis, skaisčiai žydras vanduo, uolos, saugojančios istorijos paslaptis: Navagio paplūdimyje iki šiol galima pamatyti į krantą išmesto laivo likučius. Ilsintis Peloponese verta nuplaukti į Zakintą: pasimėgauti saule paplūdimiuose, pasigrožėti kraštovaizdžiu užteks ir vienos dienos“, – sako A. Barakauskaitė.

Paplūdimių gausu ir pačiame Peloponese: rytuose pusiasalį skalauja Jonijos, vakaruose – Egėjo jūros. Žemyninėje dalyje gausu Antikos istorinių garsenybių: amžinąją ugnį saugantis Olimpas, Lakonijoje įsikūręs Spartos miestas, kuriame vis dar tvyro spartiečių tvirtybės aura: kiekvieną rugsėjį vyksta Spartatlonai – ultramaratonai, kurių dalyviai per 36 valandas arba greičiau turi nubėgti net 256 km.

Kastrijos miestelyje, Achajoje, šalia garsiojo Korinto su uolėtu kanalu, galima aplankyti Kastrijos ežerų urvą: žiemą jame kriokliais švokščia požeminė upė, kuri šiltuoju metų laiku išdžiūva, uolose palikusi 13 požeminių ežerų. O kur dar kitos Peloponeso įžymybės: Napflio tvirtovės, Mikėnų istorinės vietos, Epidauro teatras ar skaniausias maistas: jūros gerybės, vienu geriausiu pasaulyje tituluojamas alyvuogių aliejus, peloponesiečių svetingumas ir jų rankomis gaminamas naminis vynas.

Į saldžiąją Portugaliją – tik rugsėjį

Net jei ir labai norėtų, portugalai Atlanto kurortų Senajame Žemyne nerastų niekur kitur: sakoma, kad vieni geriausi jų yra Algarvėje, pietinėje Portugalijos dalyje. Čia yra daugiau nei 150 (!) paplūdimių, praėjusiais metais vienas jų – Karvueiros paplūdimys „European Best Destination“ buvo paskelbtas pačiu gražiausiu visoje Europoje.

Algarvėje gausu jūrų tvirtovių, muziejų, taip pat maurų (šiaurės afrikiečių) įkvėptų statinių, jų kultūros likučių. Vienos žymiausių – Albufeiros, Padernės pilys. Krašto garsenybė – Lagoso senamiestis, taip pat Monte Gordo, Oljauno, Taviros panoramos.

Nuodėmė būtų viešint Portugalijoje nepasilepinti maistu. Algarvėje, šalia vandenyno, gausu jūros gėrybių restoranų, Porto mieste ar Lisabonoje – kepyklėlių su visame pasaulyje garsiais saldžiais skanėstais.

„Jei pabuvus Portugalijoje neparagaujate Pastéis de Nata, o lankydamiesi Lisabonoje nenuvykstate jų paragauti į Belém, galima sakyti, kad šalies skonio nepajutote. Saldaus kremo pyragaičiai yra unikalūs, pusryčiams jie patiekiami beveik visuose Portugalijos viešbučiuose, o Pastéis de Belém yra pateikiami karšti, su cinamonu ir cukraus pudra – tai yra tarsi nacionalinis šalies skonis“, – pasakoja A. Barakauskaitė.

Portugalai pasakoja, kad Belém kepyklėlės savininkai: tėvas, sūnus ir senelis negali net skristi vienu lėktuvu, kad katastrofa nenusineštų jų garsiųjų pyragėlių recepto.

„Portugalija, Graikija, Italija greičiausiai niekada nebus kraštai, kuriuos galima pažinti ir patirti per vienas atostogas. Laiko galbūt niekada neužteks, tačiau suplanavus poilsį šių kraštų kurortuose, kuriuos įvertina net vietiniai, labai didelė tikimybė, kad rudenį pasitikti pavyks tobulai“, – priduria „Tez Tour“ atstovė.

• Kas indus plauna švariau: jūs ar indaplovė?
• Jūros gėrybės – kurias dažniausiai renkasi lietuviai?
• Ciberžolė - aukso vertės prieskonis.
• Auga kūrybingų darbuotojų poreikis: kaip tokiu tapti?
• FinTech rinka 2020 m. – ko tikėtis?
• Faktai apie „Wi-Fi“, kurių greičiausiai nežinojote.
• Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
• Lietuvių atostogų įpročiai: kokie jie buvo prabėgusią vasarą.
• Autorių teisės: beveik pusė Lietuvos moksleivių filmus siunčiasi nelegaliai.
• Migrena: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?
• Kaunas perka 100 hibridinių autobusų.
• Viešo kalbėjimo mokanti aktorė Aldona Vilutytė: „Žiovulys yra tobulas pratimas“.
• Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
• Studijos ir darbas: ką prie ko derinti?
• Darbo rinkai – vyresnio amžiaus darbuotojų iššūkis.
• Tyrimas: ar žinote, ką dažniausiai lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?
• Momentinės fotografijos gimtadienis: nuo metalinių lentelių iki trijų objektyvų.
• Prezidentas: Lenkijos ir Lietuvos santykiai pasiekė strateginį lygmenį.
• Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos.
• Vagių darbą galima apsunkinti: koks namų užraktas juos atbaidys.
• Kodėl vaikai vemia dažniau?
• 3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą.
• Kaip iš tikrųjų kepyklose kepama duona: 5 svarbiausi žingsniai.
• Ką reiškia banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje?
• Telefonų numerių istorija: kaip gavome kodą +370 ir ką reiškia 555?
• 34 metai su „Windows“: kaip „langai“ pakeitė kompiuterių pasaulio istoriją.
• Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo būstu.
• Mokotės naujos kalbos? Būdai palengvinsiantys procesą.
• Atostogų įpročiai pasikeitė: šį spalį keliavusių į užsienį – daugiau nei liepą.
• Penki patarimai, kaip sąskaitas apmokėti laiku.
• Trečdalis lietuvių išsiverstų tik su skaitmeniniu banku.
• Kauniečių pasitenkinimas miesto viešuoju transportu auga.
• Reikalavimas fiksuoti darbo laiką: vienoms įmonėms trukdo, o kitoms padeda?
• Vaistininkai sunerimę – antibiotikų vartojame pernelyg daug.
• Kiek turime laiko kol savižudybės persikels į darbo vietas.
• Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?
• Antibiotikas – ne saldainis. Didžiausios jų vartojimo klaidos.
• „Rail Baltica“ vizija: sujungti skrydžius su traukinių transportu.
• Socialiniai įgūdžiai ar socialiniai tinklai: kur pranašesnė jaunoji Z karta?
• 5 patarimai, kaip telefonu padaryti kokybiškas nuotraukas tamsiu paros metu.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58