Šaltasis sezonas atidarytas: 10 patarimų atmintinė, kaip nesusirgti

Nors dar visai neseniai mėgavomės tropiniais karščiais, šiai dienai sinoptikų prognozės nebedžiugina – galime tikėtis ir šalnų. Tokie gan staigūs orų pokyčiai – puiki terpė daugintis virusams, o mums – susirgti.

BENU vaistininkė Audronė Ziemelytė sako, kad jaustis gerai turėtume bet kokiu oru, o sustiprinti imunitetą ir užkirsti kelią peršalimui visai nesunku, tereikia vadovautis keliais patarimais.

1. Nenaktinėkite

Puiki sveikata yra ir jūsų miego ritmo atspindys. Nors vasarą buvome įpratę džiaugtis ilgais vakarais, prasidėjus darbų sezonui, vertėtų subalansuoti savo miego ir darbo režimą. Stenkitės, kad ėjimo miegoti ir pabudimo laikas išliktų toks pat.

„Jei eisite miegoti ir ryte kelsitės tuo pačiu laiku, organizmas patirs mažiau streso. Tokia rutina pagerins ne tik miego kokybę, bet ir sustiprins imunitetą, o tuo pat metu – sumažins tikimybę susirgti peršalimo ligomis”, – pataria A. Ziemelytė.

2. Vėdinkite patalpas

Nevėdinamos patalpos ir netinkama oro cirkuliacija – vienos pagrindinių nuolatinės prastos sveikatos būklės priežasčių.

„Patalpose, kuriose leidžiame didžiąją dalį savo laiko, esanti oro tarša skatina sergamumą kvėpavimo organų, kraujotakos ligomis. Jeigu patalpos nevėdinamos, dažnas skundžiasi ne tik nedarbingumu, mieguistumu, bet ir galvos skausmais, alerginiais susirgimais, nemiga. Visa tai lemia ir mūsų imuninę sistemą. Be to, nevėdinamose patalpose kaupiasi virusai, bakterijos. Todėl patalpas būtina vėdinti kasdien“, –tikina vaistininkė.

3. Čiaudėdami nesidenkite veido delnu ar alkūne

Nors čiaudėti neprisidengus yra nemandagu, tačiau dengtis veidą delnais taip pat nėra geriausia išeitis – likusias ant delnų ar alkūnių bakterijas pernešite ant veido, aplinkinių daiktų arba jos pasklis aplinkoje.

Čiaudėdami naudokitės servetėlėmis, tačiau svarbu jas naudoti vieną kartą. Anot vaistininkės, panaudotų nosinaičių „sandėliavimas” žalingas ne tik jums, bet ir aplinkiniams – bakterijos gali pasklisti po visą patalpą.

4. Palaikykite šilumą gerklės ir veido srityje

Nors vis dar pratinamės prie netikėtai užklupusių šalčių, tačiau pereinamuoju laikotarpiu nevertėtų išeiti iš namų be šaliko.

„Šilumos palaikymas nosies, burnos ir gerklės srityje gali padėti išvengti peršalimo. Taip pat, toks veido pridengimas gali apsaugoti ir nuo aplinkoje esančių bakterijų patekimo į organizmą”, – sako A. Ziemelytė.

5. Judėkite

Fizinio aktyvumo trūkumas labai silpnina imunitetą, todėl nesimankštinantys žmonės serga kur kas dažniau nei tie, kurie kasdien sportuoja ar tiesiog daugiau juda.

„Nuolatinė fizinė veikla padeda pagerinti jūsų savijautą ir sumažina daugelio ligų riziką – streso ir nerimo, aukšto kraujospūdžio, diabeto ir daugelio kitų. Be to, aktyvus gyvenimo būdas padeda stiprinti imunitetą ir didina atsparumą ligoms. Atliekant fizinius pratimus ar užsiimant bet kokiu mėgstamu sportu, baltieji kraujo kūneliai cirkuliuoja daug greičiau, tad imuninė sistema daug greičiau aptinka ligų sukėlėjus“, –tikina vaistininkė.

6. Gerkite žaliąją arbatą

Atvėsus orams vertėtų gerti daugiau šiltų skysčių, arbatos. Daugiausia naudos organizmui gali atnešti žalioji arbata. Ji pasižymi antioksidaciniu poveikiu – padeda išvengti peršalimo ir gali užkirsti kelią virusų vystymuisi.

„Didesnės temperatūros skysčiai atveria nosies kanalus ir padeda gerinti gleivinės funkcijas. Skysčiai padės stiprinti imunitetą ir sumažins jau prasidėjusį kosulį ar gerklės skausmą. Tačiau arbatas verčiau gerti ne su cukrumi, o medumi, jis pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir gali užkirsti kelią slogai“,–sako BENU vaistinės specialistė.

7. Į maisto racioną įtraukite šakniavaisius

Į maisto racioną įtraukus daugiau daržovių ir vaisių, organizmas gauna imunitetui taip svarbių vitaminų ir mineralų. Tačiau tik nedaugelis prie visiems gerai žinomų vitamino C šaltinių – apelsinų ir citrinų – savo maistą gardina šakniavaisiais. Ypatingai naudingi yra burokai, ropės, pastarnokai ir morkos, taip pat svogūnai ir česnakai. Jie padės sustiprinti imuninę sistemą, padidindami azoto oksido gamybą ląstelėse.

„Taip pat reikėtų nepamiršti cinko, kuris yra naudingas, laisvuosius radikalus naikinantis ir imuninę sistemą stiprinantis, antioksidantas. Jo gausu avižiniuose dribsniuose, jūros gėrybėse ir žuvyje. Jeigu šių maisto produktų valgote nepakankamai, rudenį vertėtų savo mitybos racioną papildyti ir maisto papildais”, – sako vaistininkė.

8. Valykite paviršius

Mobilusis telefonas, kompiuterio klaviatūra, stalviršiai ir durų rankenos – tai puiki terpė virusų dauginimuisi. Kiek įmanoma, palaikykite švarą arba stenkitės išvengti prisilietimų prie bendro naudojimo paviršių.

„Kiek ilgai infekcijos išsilaikys ant paviršių, priklauso nuo daugelio faktorių, pavyzdžiui, temperatūra ar patalpos drėgmė. Tačiau norint, kad virusai nepatektų į jūsų organizmą, valykite paviršius su priemonėmis, turinčiomis dezinfekuojančių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, alkoholio“, – tikina vaistininkė.

9. Plaukite rankas

Virusai gali patekti į žmogaus kvėpavimo traktą per akis, nosį ar burną. Todėl kartais susergama tiesiog nešvariomis rankomis palietus savo veidą. Pagrindinė to prevencija – reguliariai plauti rankas.

„Grįžę namo ar į biurą, švariai nusiplaukite rankas, trindami muilu kiekvieną pirštą atskirai. Būdami lauke kartas nuo karto naudokite antibakterines priemones, leiskite joms nudžiūti ant rankų, nenuvalykite“, – pataria vaistininkė.

10. Venkite streso

Kai esate įsitempę ar jus kamuoja stresas, organizmas išskiria streso hormonus, kurie silpnina imuninę sistemą, todėl ši nebegali atsispirti bakterijoms. Sulėtinkite gyvenimo tempą ir neleiskite rudens darbų įkarščiui jus įsukti per daug.

„Tyrimai rodo, kad nekovojant su stresu imunitetas nusilpsta ir puola įvairios ligos. Jeigu jaučiate, kad rudenį jūsų gyvenimo tempas pagreitėja, visada raskite laiko atsipalaiduoti, užsiimti mėgstama veikla“ – tikina A. Ziemelytė.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9