„Google“ konkurso rezultatai: Lietuvos programuotojus lenkia tik Singapūras

IT rinka – viena dinamiškiausių pasaulyje, o IT specialistų poreikis Lietuvoje nuolat auga. Ekspertų vertinimai ir rinkos tyrimai rodo, kad šis sektorius dabar išgyvena tikrą aukso amžių, o ir ateinančiais dešimtmečiais programinės įrangos inžinierių poreikis nesumažės.

Tiesa, šioje nuolat kintančioje srityje norint pasiekti gerų rezultatų ir pripažinimo tarptautiniu mastu, tenka nemažai paplušėti – mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis.

IT sektoriui augant, auga ir jo reputacija

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė parodė, jog nuo 2015 m. užimtų darbo vietų skaičius šalies darbo rinkoje augo beveik 3 proc. Tuo tarpu informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje stebėtas penkis kartus spartesnis, 15 proc. siekęs, augimas. Programinės įrangos, taikomųjų programų kūrėjų ir analitikų profesijų grupė išsiskyrė didžiausiu darbo vietų augimu. Tiesa, nors „Eurostat“ duomenimis, 2018-aisiais IRT specialistai Lietuvoje sudarė tik 2,7 proc. visų dirbančiųjų, MOSTA analizė rodo, jog tais pačiais metais pradėjusių studijas IRT krypties studijose buvo 12 proc. Tokios studijų programos kaip Programų sistemos ar Informatikos inžinerija ne pirmus metus rikiuojasi populiariausiųjų gretose, o IT kompanijos sudaro sąlygas specialistams toliau mokytis ir tobulinti savo įgūdžius.

Kartu su augančiu Lietuvos IT sektoriumi auga ir jo reputacija pasaulyje. 2015-aisiais rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT drauge su nacionaline informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija INFOBALT atliktas pirmasis Lietuvos IT sektoriaus reputacijos lygio tyrimas atskleidė, kad Lietuvos IT sektoriaus reputacija – viena geriausių Europoje. IT sektoriaus reputacijos indekso vidurkis Europoje buvo 56 punktai, o Lietuvoje jis siekė net 67 punktus. Naujausiais, 2016 m. pabaigos duomenimis, Lietuvos IT sektoriaus reputacijos indeksas pakilo dar dviem balais ir siekia jau 69 punktus, taigi tendencijos aiškios ir iš ties pozityvios.

Lietuvos programuotojai – tarp geriausių pasaulyje

Tą puikiai iliustruoja ir šių metų lietuvių pasirodymas tarptautiniame programavimo konkurse „Google Code Jam“. Tai tarptautiniu mastu pripažintas konkursas, pirmą kartą suorganizuotas Kalifornijoje 2003 metais. Konkurso tikslas buvo atrasti ir pritraukti talentingiausius programuotojus dirbti „Google“. Šiame konkurse kasmet varžosi programuotojai iš viso pasaulio ir siekia išspręsti sudėtingus algoritmus per tam tikrą laiką. Šiais metais konkursas sulaukė daugiau nei 60 tūkst. dalyvių.

Tuo tarpu lietuvių jame šiemet dalyvavo dvigubai daugiau nei pernai metais – 109, kvalifikavosi net 98, o tai, atsižvelgiant į populiacijos dydį – antras geriausias rezultatas pasaulyje po Singapūro.

Pasak IT bendrovės „Visma Lietuva“, teikiančios programinės įrangos paslaugas šiaurės Europos regionui, vadovo Manto Urbono, toks konkursas atveria galimybes programuotojams išbandyti jėgas pasauliniu mastu, todėl bendrovė inicijavo ir organizavo renginius dar prieš konkursą, kurių tikslas – ne tik supažindinti su pačiu konkursu, bet dalijantis turimomis žiniomis ir kompetencija, padėti jam pasiruošti.

„Visma Lietuva“ nuolat taikome tokią praktiką – dalindamiesi turimu žinių bagažu auginame savo kompetenciją. Tokį metodą taikėme ir ruošiantis konkursui. Renginių metu savo patirtimi dalijosi jėgas konkurse ankstesniais metais jau išbandę kolegos iš „Visma Lietuva“ ir kitų IT įmonių, buvo galima susipažinti su turnyro specifika. Tokią iniciatyvą tęsime ir toliau, todėl tikimės, kad ateinančiais metais tai padės pritraukti dar daugiau dalyvių iš Lietuvos“, – sako M. Urbonas.

Suteikia galimybę pasiekti pripažinimą

„Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos eksperto Vydūno Trapinsko teigimu, tokie konkursai – puikus būdas parodyti investuotojams, kiek ir kokio aukšto lygio talentų turime Lietuvoje.

„Į šį „Google“ programavimo renginį susirenka geriausi pasaulio programuotojai. Tai, kad pagal populiacijos dydį Lietuva parodė vieną geriausių rezultatų, tik dar kartą patvirtina Lietuvos potencialą ir kad IT strateginė kryptis nėra tik kryptis. Tai yra ženklas ir kitiems investuotojams, kurie matydami, kur koncentruojasi talentas, gali nukreipti savo investicijas jo link“, – sako V. Trapinskas.

Kaip tampama geriausiais?

M. Urbono teigimu, tuo, kad Lietuva yra atpažįstama kaip puikių IT specialistų šalis, nesunku įsitikinti kasdien.

„Visma Lietuva“ programuotojai dirba kartu su kolegomis iš Norvegijos, Švedijos, Danijos, Olandijos ir kitų šalių, kurie lietuvius vertina kaip produktyvius, pragmatiškus, gebančius kurti programinę įrangą laikantis aukščiausių kokybės standartų. Nuolat investuojame į darbuotojų mokymus, hakatonus, dalyvavimą konferencijose, įvairių praktikų metu žinias perduodame jaunajai kartai. Visa tai leidžia užtikrinti reikiamą žinių bagažą ir nuolatinį jų atnaujinimą, gerą įmonės reputaciją ir rezultatus, galimybę plėstis“, – sako M. Urbonas.

Tiesa, jis pabrėžia, kad gerai programuoti yra viena, bet dalyvauti ir laimėti tokio pobūdžio konkursą kaip „Google Code Jam“, prireikia ypatingai stiprių įgūdžių. „Reikia ir motyvacijos jam pasiruošti, todėl ir organizavome pasiruošimo renginius, skatinome dalyvauti programuotojus iš visos Lietuvos“, – pasakoja „Visma Lietuva“ vadovas. Jo teigimu, nors puikiai žinoma, kad lietuviai – puikūs programuotojai, jiems reikia paskatinimo, jog galėtų įrodyti savo kompetencijas tarptautinio lygio turnyruose ir keltų Lietuvos reitingą pasauliniu lygmeniu.

Programavimo treniruotėse – kaip sporte, svarbu geras pasiruošimas

Pasak „Visma Lietuva“ vadovo, „Google Code Jam“ konkursas primena sportinius turnyrus – jis turi reitingavimo sistemą, o dalyvis, išsprendęs užduotį, iškart mato savo rezultatą ir gali jį palyginti su kitais.

„Tiek sporte, tiek čia turi ruoštis kiekvieną dieną. Jei nori tapti geriausiu, privalu kasdien spręsti užduotis ir į varžybas eiti tinkamai pasirengus“, – sako M. Urbonas. Jo teigimu, nuolatinį šio sektoriaus atstovų tobulėjimą ir mokymąsi skatina pati rinka, kuri tobulėja ir keičiasi kasdien.

„Tokie konkursai kaip „Google Code Jam“ padeda stiprinti programavimo pagrindus, nes užduotys yra parengiamos taip, kad programuotojai galėtų pritaikyti savo algoritmavimo ir programavimo įgūdžius ir tapti geresniais specialistais. Tokie įgūdžiai vėliau yra vertingi kuriant efektyvią programinę įrangą. Siekdami prisidėti prie Lietuvos programuotojų tobulėjimo, šią bei kitas iniciatyvas tęsime ir ateityje“, – sako M. Urbonas.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148