„Google“ konkurso rezultatai: Lietuvos programuotojus lenkia tik Singapūras

IT rinka – viena dinamiškiausių pasaulyje, o IT specialistų poreikis Lietuvoje nuolat auga. Ekspertų vertinimai ir rinkos tyrimai rodo, kad šis sektorius dabar išgyvena tikrą aukso amžių, o ir ateinančiais dešimtmečiais programinės įrangos inžinierių poreikis nesumažės.

Tiesa, šioje nuolat kintančioje srityje norint pasiekti gerų rezultatų ir pripažinimo tarptautiniu mastu, tenka nemažai paplušėti – mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis.

IT sektoriui augant, auga ir jo reputacija

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė parodė, jog nuo 2015 m. užimtų darbo vietų skaičius šalies darbo rinkoje augo beveik 3 proc. Tuo tarpu informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje stebėtas penkis kartus spartesnis, 15 proc. siekęs, augimas. Programinės įrangos, taikomųjų programų kūrėjų ir analitikų profesijų grupė išsiskyrė didžiausiu darbo vietų augimu. Tiesa, nors „Eurostat“ duomenimis, 2018-aisiais IRT specialistai Lietuvoje sudarė tik 2,7 proc. visų dirbančiųjų, MOSTA analizė rodo, jog tais pačiais metais pradėjusių studijas IRT krypties studijose buvo 12 proc. Tokios studijų programos kaip Programų sistemos ar Informatikos inžinerija ne pirmus metus rikiuojasi populiariausiųjų gretose, o IT kompanijos sudaro sąlygas specialistams toliau mokytis ir tobulinti savo įgūdžius.

Kartu su augančiu Lietuvos IT sektoriumi auga ir jo reputacija pasaulyje. 2015-aisiais rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT drauge su nacionaline informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija INFOBALT atliktas pirmasis Lietuvos IT sektoriaus reputacijos lygio tyrimas atskleidė, kad Lietuvos IT sektoriaus reputacija – viena geriausių Europoje. IT sektoriaus reputacijos indekso vidurkis Europoje buvo 56 punktai, o Lietuvoje jis siekė net 67 punktus. Naujausiais, 2016 m. pabaigos duomenimis, Lietuvos IT sektoriaus reputacijos indeksas pakilo dar dviem balais ir siekia jau 69 punktus, taigi tendencijos aiškios ir iš ties pozityvios.

Lietuvos programuotojai – tarp geriausių pasaulyje

Tą puikiai iliustruoja ir šių metų lietuvių pasirodymas tarptautiniame programavimo konkurse „Google Code Jam“. Tai tarptautiniu mastu pripažintas konkursas, pirmą kartą suorganizuotas Kalifornijoje 2003 metais. Konkurso tikslas buvo atrasti ir pritraukti talentingiausius programuotojus dirbti „Google“. Šiame konkurse kasmet varžosi programuotojai iš viso pasaulio ir siekia išspręsti sudėtingus algoritmus per tam tikrą laiką. Šiais metais konkursas sulaukė daugiau nei 60 tūkst. dalyvių.

Tuo tarpu lietuvių jame šiemet dalyvavo dvigubai daugiau nei pernai metais – 109, kvalifikavosi net 98, o tai, atsižvelgiant į populiacijos dydį – antras geriausias rezultatas pasaulyje po Singapūro.

Pasak IT bendrovės „Visma Lietuva“, teikiančios programinės įrangos paslaugas šiaurės Europos regionui, vadovo Manto Urbono, toks konkursas atveria galimybes programuotojams išbandyti jėgas pasauliniu mastu, todėl bendrovė inicijavo ir organizavo renginius dar prieš konkursą, kurių tikslas – ne tik supažindinti su pačiu konkursu, bet dalijantis turimomis žiniomis ir kompetencija, padėti jam pasiruošti.

„Visma Lietuva“ nuolat taikome tokią praktiką – dalindamiesi turimu žinių bagažu auginame savo kompetenciją. Tokį metodą taikėme ir ruošiantis konkursui. Renginių metu savo patirtimi dalijosi jėgas konkurse ankstesniais metais jau išbandę kolegos iš „Visma Lietuva“ ir kitų IT įmonių, buvo galima susipažinti su turnyro specifika. Tokią iniciatyvą tęsime ir toliau, todėl tikimės, kad ateinančiais metais tai padės pritraukti dar daugiau dalyvių iš Lietuvos“, – sako M. Urbonas.

Suteikia galimybę pasiekti pripažinimą

„Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos eksperto Vydūno Trapinsko teigimu, tokie konkursai – puikus būdas parodyti investuotojams, kiek ir kokio aukšto lygio talentų turime Lietuvoje.

„Į šį „Google“ programavimo renginį susirenka geriausi pasaulio programuotojai. Tai, kad pagal populiacijos dydį Lietuva parodė vieną geriausių rezultatų, tik dar kartą patvirtina Lietuvos potencialą ir kad IT strateginė kryptis nėra tik kryptis. Tai yra ženklas ir kitiems investuotojams, kurie matydami, kur koncentruojasi talentas, gali nukreipti savo investicijas jo link“, – sako V. Trapinskas.

Kaip tampama geriausiais?

M. Urbono teigimu, tuo, kad Lietuva yra atpažįstama kaip puikių IT specialistų šalis, nesunku įsitikinti kasdien.

„Visma Lietuva“ programuotojai dirba kartu su kolegomis iš Norvegijos, Švedijos, Danijos, Olandijos ir kitų šalių, kurie lietuvius vertina kaip produktyvius, pragmatiškus, gebančius kurti programinę įrangą laikantis aukščiausių kokybės standartų. Nuolat investuojame į darbuotojų mokymus, hakatonus, dalyvavimą konferencijose, įvairių praktikų metu žinias perduodame jaunajai kartai. Visa tai leidžia užtikrinti reikiamą žinių bagažą ir nuolatinį jų atnaujinimą, gerą įmonės reputaciją ir rezultatus, galimybę plėstis“, – sako M. Urbonas.

Tiesa, jis pabrėžia, kad gerai programuoti yra viena, bet dalyvauti ir laimėti tokio pobūdžio konkursą kaip „Google Code Jam“, prireikia ypatingai stiprių įgūdžių. „Reikia ir motyvacijos jam pasiruošti, todėl ir organizavome pasiruošimo renginius, skatinome dalyvauti programuotojus iš visos Lietuvos“, – pasakoja „Visma Lietuva“ vadovas. Jo teigimu, nors puikiai žinoma, kad lietuviai – puikūs programuotojai, jiems reikia paskatinimo, jog galėtų įrodyti savo kompetencijas tarptautinio lygio turnyruose ir keltų Lietuvos reitingą pasauliniu lygmeniu.

Programavimo treniruotėse – kaip sporte, svarbu geras pasiruošimas

Pasak „Visma Lietuva“ vadovo, „Google Code Jam“ konkursas primena sportinius turnyrus – jis turi reitingavimo sistemą, o dalyvis, išsprendęs užduotį, iškart mato savo rezultatą ir gali jį palyginti su kitais.

„Tiek sporte, tiek čia turi ruoštis kiekvieną dieną. Jei nori tapti geriausiu, privalu kasdien spręsti užduotis ir į varžybas eiti tinkamai pasirengus“, – sako M. Urbonas. Jo teigimu, nuolatinį šio sektoriaus atstovų tobulėjimą ir mokymąsi skatina pati rinka, kuri tobulėja ir keičiasi kasdien.

„Tokie konkursai kaip „Google Code Jam“ padeda stiprinti programavimo pagrindus, nes užduotys yra parengiamos taip, kad programuotojai galėtų pritaikyti savo algoritmavimo ir programavimo įgūdžius ir tapti geresniais specialistais. Tokie įgūdžiai vėliau yra vertingi kuriant efektyvią programinę įrangą. Siekdami prisidėti prie Lietuvos programuotojų tobulėjimo, šią bei kitas iniciatyvas tęsime ir ateityje“, – sako M. Urbonas.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9