„Sodra“ ir kitąmet planuoja didesnes įplaukas negu išlaidas

Finansų ministerijai prognozuojant, jog vidutinis darbo užmokestis ir kitąmet augs, o dirbančiųjų – nemažės, dėl to ir „Sodra“ 2020 metais tikisi didesnių socialinio draudimo įmokų, o kartu ir išmokų. Planuojama, kad kitąmet „Sodros“ biudžeto pajamos augs 6 proc., o išlaidos – 7,7 proc., palyginti su laukiamu šių metų rezultatu.

„ Finansų ministerija kitąmet planuoja lėtesnį ekonomikos augimą nei šiemet, vis dėlto dar tikimasi vidutinio darbo užmokesčio didėjimo, o tai turės teigiamos įtakos ir „Sodros“ biudžetui.

Didėjant gyventojų pajamoms ir dėl efektyviai surenkamų įmokų galėsime mokėti daugiau ir didesnių socialinio draudimo išmokų. Sąžininga, kad daugiau sumokant įmokų didėja ir išmokos, kurias gauna susirgę, vaikų susilaukę ar darbo netekę ir naujo nerandantys gyventojai. Taip pat planuojame dar papildyti „Sodros“ rezervo fondą, kuris būtų skirtas mokėti išmokas, jeigu ekonomikos augimas ateityje lėtėtų ir įmokų surinktume mažiau“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Kitąmet pensijoms numatoma skirti beveik 240 mln. eurų daugiau nei laukiama šiais metais. Išlaidos pensijoms, sudarys tris ketvirtadalius visų „Sodros“ išlaidų – 76,2 proc. arba 3,4 mlrd. eurų.

Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą sieks 395 eurus – bus 30 eurų didesnė nei šiemet – labiausiai šį pokytį lems apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas, dėl kurio pensijos, planuojama, padidės 8,11 proc.

Ligos socialinio draudimo išmokoms numatoma išleisti 358 tūkst. eurų – 8,6 proc. daugiau nei laukiama šiemet. Motinystės socialiniam draudimui – motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms – numatoma panaudoti 375 mln. eurų. Planuojama, kad vaiko priežiūros išmokas gaus beveik 43 tūkst. gyventojų – tiek pat kiek pernai, tačiau vidutinė išmoka bus didesnė.

Planuojama, kad kitąmet apie 60 tūkst. gyventojų gaus nedarbo socialinio draudimo išmokas – panašiai tiek kiek ir šiemet, o vidutinė išmoka padidės 8,1 proc. ir sieks 292 eurus. Iš viso nedarbo socialinio draudimo išmokoms numatyta išleisti 22 mln. eurų – 11,3 proc. daugiau nei pernai, nes kitąmet numatyta 6,2 mln. eurų skirti dalinio darbo išmokoms.

Kitąmet „Sodros“ pajamos, planuojama, sieks 4,86 milijardo eurų ir būtų 6 proc. arba 277 mln. eurų didesnės nei laukiama šiemet bei viršytų kitų metų išlaidas 347 mln. eurų. „Sodros“ pajamas sudaro apdraustųjų – samdomų darbuotojų ir savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos, draudėjų mokamos įmokos, Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai pensijos daliai bei kitos pajamos.

Remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, kitąmet apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis, t. y. samdomą darbą dirbančių gyventojų skaičius sieks 1,355 mln. – dirbančiųjų bus 1 400 arba 0,1 proc. daugiau nei šiemet, o apmokestinamų socialinio draudimo įmokomis draudžiamųjų pajamų bazė, planuojama, augs 7,1 proc.

Draudžiamųjų gyventojų pajamų augimas bus šiek tiek lėtesnis nei Finansų ministerijos prognozuojamas darbo užmokesčio augimas – tam, numatoma, įtakos turės taikomos socialinio draudimo įmokų „lubos“, kurios kitąmet šiek tiek nusileis ir sieks 84 vidutinius darbo užmokesčius. Tai reiškia, kad įmokų nebereikės mokėti nuo pajamų sumos viršijančios 104 tūkst. eurų per metus.

Pačių apdraustųjų įmokos, kurias sudaro pensijos, motinystės, ligos socialinis draudimas, turėtų siekti 2,56 mlrd. eurų.

Draudėjų įmokos, kurias sudaro nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių socialinis draudimas, kitąmet, planuojama, sudarys 338 mln. eurų.

Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai pensijos daliai, numatoma, kitąmet sieks 1,88 mlrd. eurų.

2020 metais į Rezervinį fondą pagal laukiamus šių metų rezultatus planuojama pervesti 314,5 mln. eurų. Tuomet Rezervinio fondo lėšos turėtų iš viso sudaryti 509,5 mln. eurų.

Tokį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų projektas teikiamas Seimui. Jis įsigalios, jei Seimas priims Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą ir pritars Lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų projektui.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9