iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Klimato kaita jau tiek pažengusi, kad atskirų iniciatyvų nebeužtenka

2019-10-16 18:06:51

Lietuva neišvengė per visą Europą nuvilnijusios karščio bangos – šis birželis šalyje buvo pats karščiausias per paskutinius 58 metus. O žemė yra ne tik žmonių namai. Praėjus vos mėnesiui, jau pranešta ir apie kaitros pasekmes, pavyzdžiui, apie žūstančius paukščius po sausros nusekus Nemunui.

Tokių pranešimų ir gamtos kataklizmų ateityje nemažės – jei nesuvienysime jėgų kovoje su klimato kaita, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai.

„Situacija su klimato kaita ir žmogaus įtaka aplinkai priėjo tokį tašką, kad atskirų iniciatyvų jau nebeužteks. Viso pasaulio politikai, valdininkai, ypač didžiųjų ekonomikos gigančių vadovai, turi suprasti padėties rimtumą ir nedelsiant imtis griežtų veiksmų. Pasaulyje vyksta išskirtinis reiškinys, kuris gali turėti labai didelės įtakos globaliu mastu“, – teigia VDU doktorantė Diana Miškelytė.

Pasekmės jau juntamos, ir tam nereikia vykti į tolimus kraštus. Projekto „Green Match“ tyrėjai ištyrė, kurios šalys Europoje labiausiai nukentėjo nuo klimato kaitos – paaiškėjo, kad pirmauja ne kas kita, o Lietuva. Pirmaujame pagal tokius elementus kaip vandens temperatūros augimas ir jūros lygio kilimas, oro temperatūros ir kritulių didėjimas. Antrąją ir trečiąją vietą užėmė Suomija ir Latvija. Tuo tarpu mažiausiai klimato kaitos poveikį jautė Islandija.

Padėties rimtumą supranta ne tik mokslininkai – moksleiviai ir studentai jau pradėjo masinius streikus, protestuodami dėl besitęsiančio abejingumo klimato kaitai. Protestų simboliu tapo švedė Greta Thinberg, kuri pernai būdama penkiolikos pradėjo penktadieninius streikus prie Švedijos Parlamento, ragindama politikus priimti griežtesnius sprendimus dėl klimato kaitos mažinimo.

Moksleivė tapo įkvepiančiu pavyzdžiu visiems – socialiniuose tinkluose paplitus grotažymei #FridaysForFuture, tūkstančiai jaunuolių surengė protestą, neidami į mokyklas penktadienį. Po to sekė dar didesnė protestų banga – vasarį tūkstančiai protestavo Belgijoje, o gegužę daugiau nei 2 tūkstančiai demonstracijų buvo surengta net 125 pasaulio šalyse.

Lietuvoje – trumpėjanti augalų vegetacija ir sunkesnė kova su piktžolėmis

Apie pastebimus klimato kaitos padarinius garsiai kalbama ir Lietuvoje. Antai VDU Gamtos mokslų fakulteto tyrėjai, remdamiesi ilgalaikiais stebėjimais mūsų šalyje, tikina, jog per pastaruosius dešimtmečius dėl klimato kaitos smarkiai pasikeitė daugelio augalų ir gyvūnų fenologija – tai yra, sezoniniai reiškiniai, tokie kaip žydėjimo ar veisimo laikas.

„Per paskutinius penkis dešimtmečius didėjanti vidutinė oro temperatūra gerokai paveikė žemės ūkio praktikos planavimą, paankstindama greitindama sėjos ir sudygimo laiką. Dėl ankstyvų šiltų pavasarių, dabar žemės ūkio augalai sėjami anksčiau. Prognozuojama, kad ateityje augalų vegetatyvinis laikotarpis – kai didėja lapai, šaknys ir stiebai – sutrumpės“, – samprotauja VDU Aplinkotyros katedros docentė Gintarė Sujetovienė.

VDU mokslininkai savo tyrimais patvirtino, jog dėl klimato kaitos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas su piktžolėmis, prognozuojamas jų augimo sumažėjimas – dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos.

„Kintant klimatui, dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, o didžioji šių bangų dalis yra lydimos sausrų – tai, žinoma, kelia didelę grėsmę natūralioms ir žemės ūkio sistemoms. Mūsų tyrimai parodė, kad žemės ūkio augalų atsakas į karščio bangas yra labai panašus į jų reakciją į padidėjusią temperatūrą. Kai kurie augalai yra jautresni už kitus – pavyzdžiui, miežis jautrus net nedideliems pokyčiams, o tuo tarpu rapsą keletu laipsnių aukštesnė temperatūra veikia teigiamai“, – pasakoja VDU docentė Jūratė Žaltauskaitė.

Taip pat patvirtinta, jog augalai pakankamai greitai atsistato po trumpalaikės, iki savaitės trukmės karščio bangos, tačiau jei jie kartu patiria ir kitus neigiamus veiksnius – pavyzdžiui, sausrą, konkuravimą su kitais augalais – atsistatymas yra žymiai lėtesnis. Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į herbicidų naudojimą žemės ūkyje – atšilusio klimato sąlygomis mažėja ir herbicidų efektyvumas, todėl ateityje laukus gali reikėti purkšti dar dažniau ir didesniais kiekiais.

Į pagalbą – anglį „konservuojantys“ augalai

Vieną galimą būdą kovoti su klimato kaita atrado amerikiečių biologė, Salko biologinių tyrimų instituto profesorė Joanne Chory – jos projekte „Tobulas augalas“ („Ideal Plant“), naudojant genų redagavimą, augalai savo šaknyse gali kaupti daugiau anglies dvideginio ir, tokiu būdu, pasiimti daugiau anglies iš atmosferos bei sulėtinti klimato kaitą.

Šio projekto tikslas yra sukurti augalus su galinga šaknų sistema, kurie gebėtų ne tik absorbuoti daugiau anglies dioksido iš atmosferos, bet ir užkonservuoti anglį dirvožemyje ilgesniam laikotarpiui, taip pristabdant klimato kaitą. Tam pasitelkiamas suberinas – polimeras, kuris natūraliai kaupiasi augalo ląstelių sienelėse, absorbuoja anglį ir yra atsparus irimui.

„Kai skaidomos žuvusių augalų liekanos, kiekvienais metais į atmosferą grįžta didelis anglies dioksido kiekis. Turėdami ilgesnes, masyvesnes šaknis, „idealūs augalai“ gebėtų užkonservuoti anglį suberino forma gilesniuose dirvožemio sluoksniuose žymiai ilgiau – taigi, žymiai mažiau anglies dioksido sugrįžtų į atmosferą jiems pūvant“, – paaiškina VDU mokslo darbuotoja Austra Dikšaitytė.

Anot jos, tokiu būdu dirvožemis būtų praturtinamas papildoma anglimi ir augalai taptų atsparesni įvairioms stresinėms sąlygoms. Augdami tokiame dirvožemyje, augalai su patobulinta šaknų sistema ne tik mažintų anglies dioksido koncentraciją atmosferoje, taip pristabdydami staigius klimato kaitos pokyčius, bet dar ir duotų didesnį derlių. Be to, šie „idealūs“ augalai gebėtų susidoroti su dažnėjančiomis ir stiprėjančiomis karščio bangomis, užsitęsiančiomis sausromis, liūtimis ir kitais klimato kaitos padariniais.

Tačiau viskas nėra taip paprasta. „Anglies dioksido užkonservavimas dirvožemyje problemos iš esmės neišsprendžia, „idealūs augalai“ gali tik sušvelninti pokyčius, bet jei nebus imtasi kitų priemonių klimato kaitai stabdyti, anglies dioksido koncentracijos didėjimas bei klimato šiltėjimas tik nusikeltų ateičiai“, – įspėja A. Dikšaitytė.

VDU Aplinkotyros katedra kartu su partneriais klimato kaitos poveikį augalams ištyrė projekte „Klimato ir aplinkos kaitos kompleksinis poveikis agro-ekosistemų produktyvumui, biologinei įvairovei ir tvarumui“ (KLIMAGRO)“ (Nacionalinė mokslo programa „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“).

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2019-11-19 09:09:18

Atostogų įpročiai pasikeitė: šį spalį keliavusių į užsienį – daugiau nei liepą

Lietuvos žmonės šių metų rudenį pakeitė atostogavimo įpročius – keliaujančių į užsienį spalį buvo daugiau nei liepos mėnesį. Draudikai suskaičiavo, kad spalį užsienio kelionėse patirtos žalos ne tik aplenkė populiariausio atostogų mėnesio – liepos – skaičius, tačiau ir 35 proc. viršijo kasmetinį spalio mėnesio vidurkį.
       2019-11-19 09:07:06

Penki patarimai, kaip sąskaitas apmokėti laiku

Laiku apmokamos sąskaitos – svarbus finansinės gerovės aspektas. Ir jas lemia ne tik tai, kiek pajamų gaunate, bet svarbiausia – kaip jas valdote. Žinodami, kada turi būti apmokėtos sąskaitos, ir tai atlikdami iki nustatyto termino, ne tik išvengsite streso, bet ir sutaupysite pinigų.
       2019-11-18 16:01:23

Trečdalis lietuvių išsiverstų tik su skaitmeniniu banku

Maždaug kas trečias (31 proc.) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko paslaugomis, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.
       2019-11-18 15:55:03

Kauniečių pasitenkinimas miesto viešuoju transportu auga

Atsinaujinantis Kauno viešojo transporto parkas, patogesnis atsiskaitymas už keliones ir auganti paslaugų kokybė sulaukia pozityvių vertinimų. Tai paaiškėjo spalio mėnesį atlikus kasmetinę viešojo transporto keleivių apklausą.
       2019-11-18 15:37:45

Reikalavimas fiksuoti darbo laiką: vienoms įmonėms trukdo, o kitoms padeda?

Nuo gegužės mėnesio visi Europos Sąjungos darbdaviai yra įpareigoti vesti darbo apskaitą. Ne vienai įmonei šis reikalavimas kelia galvos skausmą, mat ribotus išteklius tenka aukoti dar vienai pašalinei užduočiai.
       2019-11-18 15:34:21

Vaistininkai sunerimę – antibiotikų vartojame pernelyg daug

Antibiotikai padėjo suvaldyti daugybę iki tol sunkiai gydytų ligų, tačiau šiandien pasaulis susiduria su nauju iššūkiu – augančiu bakterijų atsparumu, tam įtakos turi neteisingas antibiotikų vartojimas.
       2019-11-18 15:31:19

Kiek turime laiko kol savižudybės persikels į darbo vietas

Savižudybės yra opi, tačiau tokia nemaloni tema, kad tiek darbo, tiek namų aplinkoje įnirtingai stengiamasi neigti, kad ji egzistuoja. Tuo pačiu metu, remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro statistikos pateiktais duomenimis rodikliai yra grėsmingi.
       2019-11-18 15:24:33

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas.
       2019-11-15 15:55:56

Antibiotikas – ne saldainis. Didžiausios jų vartojimo klaidos

Kaip dažnai vartojate antibiotikus? Jų griebiatės tik kraštutiniu atveju ar vos peršalus ir užgulus nosiai? Specialistai įspėja: antibiotikai – ne saldainiai, tad jų vartojimas turi būti teisingas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpaus dėl mikroorganizmų atsparumo antibiotikams.
       2019-11-15 10:28:21

„Rail Baltica“ vizija: sujungti skrydžius su traukinių transportu

2019 m. lapkričio 13 d., už „Rail Baltica“ projektą atsakinga įmonė „RB Rail AS“ pristatė tyrimą, kuriame įvertintos pagrindinės oro uostų keleivių srautų integravimo į greitųjų traukinių tinklą „Rail Baltica“ ypatybės ir reikalavimai.
       2019-11-15 10:23:10

Socialiniai įgūdžiai ar socialiniai tinklai: kur pranašesnė jaunoji Z karta?

Išskirtinai nei kitos, nuo vaikystės internetą pažįstanti Z karta naršymui internete skiria daugiausiai laiko. „Instagram story“, „live“ filmavimas ir virtualūs draugai šiuolaikiniam jaunimui yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kaip socialinė medija pakeitė jaunimo bendravimo įpročius ir pasaulio suvokimą?
       2019-11-15 10:14:06

5 patarimai, kaip telefonu padaryti kokybiškas nuotraukas tamsiu paros metu

Vienas svarbiausių dalykų šiandien – gražiai fotografuoti, nes socialiniai tinklai patys sėkmingomis nuotraukomis nepasidalins. Dieną tai padaryti nesunku, o kaip kokybiškus kadrus išgauti tamsiu paros metu? Net ir turint naktį gerai fotografuojantį telefoną, jūsų kadrai gali nepavykti.
       2019-11-15 10:08:16

Vilniuje „išdygo“ Agnės Kišonaitės instaliacija „Cukrinė širdis“

Ketvirtadienį, Pasaulinę diabeto dieną, sostinės Odminių skvere pristatyta menininkės Agnės Kišonaitės sukurta instaliacija „Cukrinė širdis“. Pustrečio metro aukščio raudoną širdies formos karkasinę konstrukciją menininkė užpildė kraujotakos sistemą primenančiais raizginiais iš tuščių ar cukrumi užpildytų stiklo konteinerių.
       2019-11-15 09:35:52

Europarlamentaras Liudas Mažylis: GMO ant Europos stalo, ką valgysime rytoj?

Globalizacija, didėjanti populiacija, klimato kaita, chemiškai apdorotas maistas ir kiti iššūkiai yra taip vieni su kitais susipynę, kad net primena gerą ryžių mišrainę. Ir ją miniu ne atsitiktinai, nes tiek išvardinti iššūkiai, tiek ryžių mišrainėje randami kukurūzai yra susiję su viena, daugeliui iki galo taip ir nesuprantama, Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tema.
       2019-11-15 09:07:55

Gydytojos patarimas vyrams: sveikatai saugoti pasitelkite technologijas

Nors vis dar vyrauja nuostata, kad vyrai sveikata rūpinasi mažiau, nei moterys, gydytoja Martyna Karklytė teigia, jog taip nebėra – jie vis didesnį dėmesį skiria fiziniam aktyvumui, sveikai mitybai, kokybiškam miegui bei kovai su stresu.
       2019-11-15 09:07:55

Temperatūros svarba miegui – kaip atvėsinti kūną naktimis?

Įvairių tyrimų ir stebėjimų dėka šiandien žinome, kad mūsų miegui įtaką daro daugybė įvairių vidinių bei išorinių veiksnių. Tai – teisingas miego ritmas, miegojimo ciklai, čiužinys ir net miegamojo aplinka. Vis dėlto, veiksnys, kurį savo kūnų jaučiame ir identifikuoti galime kiekvienas yra temperatūra.
       2019-11-14 19:34:18

Robotai logistikos versle: kaip ši sfera atrodys po dešimties metų?

Jau ne vieną dešimtmetį viešoje erdvėje sklandančios prognozės, kad žmogaus darbo jėgą pakeis robotai, neaplenkia ir logistikos bei siuntų verslų. Tačiau į duris besibeldžiančio mechaninio kurjerio neturime nei dabar, nei, panašu, sulauksime artimiausioje ateityje.
       2019-11-13 20:15:55

Ateities darbo rinka: kaip keičiasi mūsų įpročiai?

Spėjama, kad ateityje daugiau nei 75 mln. darbo vietų išnyks dėl galimybių technines užduotis perleisti robotams. Žinoma, dirbtiniam intelektui prilygti žmogaus kritiniam ir kūrybiniam mąstymui dar prireiks daug laiko, tad robotai tikrai neužvaldys visos darbo rinkos.
       2019-11-13 20:09:31

Ar elektroninė prekyba pakeis fizines parduotuves?

Prireikus naujų batų, šviestuvo ar televizoriaus, vis retesnis šių prekių ieškoti važiuoja į fizines parduotuves, kai jas nusipirkti galima vos keliais mygtukų paspaudimais. Maža to, pastaraisiais metais internetinė prekyba išsiplėtė ir į greito apyvartumo prekių – maisto produktų, gėrimų, kasdienių buities ir higienos reikmenų – sektorių.
       2019-11-12 12:40:49

„Toksika“ pradėjo saugiai deginti Alytaus gaisravietėje surenkamas atliekas

Penktadienį Alytaus gaisravietėje pradėjusi degėsių surinkimo darbus, šiandien „Toksika“ jau daugiau nei parą saugiai degina surinktas pavojingąsias atliekas. Į „Toksikos“ padalinį Šiaulių rajone atvežtos pavojingosios atliekos – metalinių, tekstilinių kordų atliekos su gumos ir degėsių likučiais – deginamos specialiame „Toksikos“ pavojingųjų atliekų utilizavimui skirtame įrenginyje.
       2019-11-12 12:25:11

Technologijos mokslų daktarė: nebijokite siekti to, ko norite jūs

Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė – technologijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute atliekanti įvairiausius su apšvietimu susijusius tyrimus, kurianti ir tobulinanti naujus apšvietimo šaltinius, skirtus ir menui, ir medicinai.
       2019-11-12 12:02:33

5 skaitmeninės rinkodaros tendencijos 2020 m.: kas naujo ir kas – seno?

Metų pabaigai artėjant skaitmeninės rinkodaros ekspertai dalijasi 2020 metų prognozėmis. Kaip keisis mūsų interneto vartojimo įpročiai ir kokios penkios pagrindinės tendencijos kitais metais stiprės? Pasirenkime garso, emocijų, prekių ženklų balsų, dirbtinio intelekto ir iš rankų nepaleidžiamo išmaniojo telefono metams.
       2019-11-12 10:59:30

Didžiausias pasaulyje kelionių organizatorius: „Lietuvos rinkos laukia pokyčiai

Įnirtingos konkurencijos sąlygomis gyvenančio šalies turizmo sektoriaus laukia permainos. Į Lietuvą įžengęs stambiausias pasaulio kelionių organizatorius TUI tvirtina – žvalgytuvės baigtos, atėjo metas plėtrai.
       2019-11-12 09:30:10

Rozetėse palikti elektros prietaisai namus gali paversti pelenais

Rozetėse palikti šildytuvai bei krovikliai ar pažeisti įvairių prietaisų laidai – nemažos dalies Lietuvos žmonių kasdienybė, kuri dažniausiai jiems neatrodo rizikinga. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokie kasdieniniai įpročiai ar netikėti elektros gedimai gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais bei netgi tragiškomis pasekmėmis.
       2019-11-12 09:26:45

„Avitela“ ir „Elektromarkt“ sandoris: išliks atskiri prekės ženklai

25 metus veikianti prekybos buitine technika ir elektronika bendrovė „Avitelos prekyba“ įsigijo kitą rinkos žaidėją – įmonę „GV Group“, valdančią „Elektromarkt“ parduotuves. Po įsigijimo, „Elektromarkt“ tampa „Avitelos“ įmonių grupės dalimi, tačiau išliks kaip du atskiri prekės ženklai.
       2019-11-12 09:22:37

Kai kuriems senjorams internetas vis dar yra parduotuvė, turgus ir bažnyčia

Į išmaniuosius įrenginius nuolat sukritę miestų gyventojai net neįsivaizduoja, kad nemažai daliai vyresnio amžiaus žmonių regionuose internetą vis dar atstoja kasdieninio susitikimo vietos: būtent čia dalinamasi naujienomis ir bendraujama tarpusavyje, sako žinomas režisierius ir televizijos laidų veidas Vytenis Pauliukaitis.
       2019-11-12 09:20:09

Ar daugės moterų IT srityje?

Didesnėje dalyje informatikos studijų programų merginos tesudaro 20 proc. ar net mažiau studentų. „Nuobodu“, „sunku“, „neįdomu“ – tokius pasiteisinimus jau seniai girdi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanė prof. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė ir kiekvieną jų gali lengvai paneigti.
       2019-11-11 11:39:14

6 patarimai žaidimų telefone mėgėjams

Telefonas jau seniai viršijo tik susisiekimo priemonės apibrėžimą. Dabar juos naudojame sporto pasiekimams sekti, muzikai klausyti, puikios kokybės nuotraukoms daryti ir kitoms smagioms pramogoms, pavyzdžiui žaidimams.
       2019-11-11 11:35:13

Prie pokyčių Vilniaus stoties rajone jungiasi ir Autobusų stotis

Vilnius imasi aktyvių veiksmų dėl autobusų stoties atnaujinimo – šiandien savivaldybėje pasirašyti keturšaliai sostinės, AB „Lietuvos geležinkeliai”, UAB „Vilniaus autobusų stotis“ ir UAB „Baltisches Haus“ ketinimai rajoną drauge paversti prestižiniu mobilumo centru.
       2019-11-11 11:14:16

Gyventojų nuomonė: žalių rodyklių atsisakymas apsunkins eismo sąlygas

Sprendimas Lietuvoje atsisakyti į dešinę leidžiančių sukti žaliųjų rodyklių, kai dega raudonas šviesoforo signalas, sutinkamas skeptiškai. Kas antras šalies vairuotojas laikosi nuomonės, kad tai padidins spūstis ir sulėtins eismą.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama