iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Klimato kaita jau tiek pažengusi, kad atskirų iniciatyvų nebeužtenka

2019-10-16 18:06:51

Lietuva neišvengė per visą Europą nuvilnijusios karščio bangos – šis birželis šalyje buvo pats karščiausias per paskutinius 58 metus. O žemė yra ne tik žmonių namai. Praėjus vos mėnesiui, jau pranešta ir apie kaitros pasekmes, pavyzdžiui, apie žūstančius paukščius po sausros nusekus Nemunui.

Tokių pranešimų ir gamtos kataklizmų ateityje nemažės – jei nesuvienysime jėgų kovoje su klimato kaita, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai.

„Situacija su klimato kaita ir žmogaus įtaka aplinkai priėjo tokį tašką, kad atskirų iniciatyvų jau nebeužteks. Viso pasaulio politikai, valdininkai, ypač didžiųjų ekonomikos gigančių vadovai, turi suprasti padėties rimtumą ir nedelsiant imtis griežtų veiksmų. Pasaulyje vyksta išskirtinis reiškinys, kuris gali turėti labai didelės įtakos globaliu mastu“, – teigia VDU doktorantė Diana Miškelytė.

Pasekmės jau juntamos, ir tam nereikia vykti į tolimus kraštus. Projekto „Green Match“ tyrėjai ištyrė, kurios šalys Europoje labiausiai nukentėjo nuo klimato kaitos – paaiškėjo, kad pirmauja ne kas kita, o Lietuva. Pirmaujame pagal tokius elementus kaip vandens temperatūros augimas ir jūros lygio kilimas, oro temperatūros ir kritulių didėjimas. Antrąją ir trečiąją vietą užėmė Suomija ir Latvija. Tuo tarpu mažiausiai klimato kaitos poveikį jautė Islandija.

Padėties rimtumą supranta ne tik mokslininkai – moksleiviai ir studentai jau pradėjo masinius streikus, protestuodami dėl besitęsiančio abejingumo klimato kaitai. Protestų simboliu tapo švedė Greta Thinberg, kuri pernai būdama penkiolikos pradėjo penktadieninius streikus prie Švedijos Parlamento, ragindama politikus priimti griežtesnius sprendimus dėl klimato kaitos mažinimo.

Moksleivė tapo įkvepiančiu pavyzdžiu visiems – socialiniuose tinkluose paplitus grotažymei #FridaysForFuture, tūkstančiai jaunuolių surengė protestą, neidami į mokyklas penktadienį. Po to sekė dar didesnė protestų banga – vasarį tūkstančiai protestavo Belgijoje, o gegužę daugiau nei 2 tūkstančiai demonstracijų buvo surengta net 125 pasaulio šalyse.

Lietuvoje – trumpėjanti augalų vegetacija ir sunkesnė kova su piktžolėmis

Apie pastebimus klimato kaitos padarinius garsiai kalbama ir Lietuvoje. Antai VDU Gamtos mokslų fakulteto tyrėjai, remdamiesi ilgalaikiais stebėjimais mūsų šalyje, tikina, jog per pastaruosius dešimtmečius dėl klimato kaitos smarkiai pasikeitė daugelio augalų ir gyvūnų fenologija – tai yra, sezoniniai reiškiniai, tokie kaip žydėjimo ar veisimo laikas.

„Per paskutinius penkis dešimtmečius didėjanti vidutinė oro temperatūra gerokai paveikė žemės ūkio praktikos planavimą, paankstindama greitindama sėjos ir sudygimo laiką. Dėl ankstyvų šiltų pavasarių, dabar žemės ūkio augalai sėjami anksčiau. Prognozuojama, kad ateityje augalų vegetatyvinis laikotarpis – kai didėja lapai, šaknys ir stiebai – sutrumpės“, – samprotauja VDU Aplinkotyros katedros docentė Gintarė Sujetovienė.

VDU mokslininkai savo tyrimais patvirtino, jog dėl klimato kaitos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas su piktžolėmis, prognozuojamas jų augimo sumažėjimas – dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos.

„Kintant klimatui, dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, o didžioji šių bangų dalis yra lydimos sausrų – tai, žinoma, kelia didelę grėsmę natūralioms ir žemės ūkio sistemoms. Mūsų tyrimai parodė, kad žemės ūkio augalų atsakas į karščio bangas yra labai panašus į jų reakciją į padidėjusią temperatūrą. Kai kurie augalai yra jautresni už kitus – pavyzdžiui, miežis jautrus net nedideliems pokyčiams, o tuo tarpu rapsą keletu laipsnių aukštesnė temperatūra veikia teigiamai“, – pasakoja VDU docentė Jūratė Žaltauskaitė.

Taip pat patvirtinta, jog augalai pakankamai greitai atsistato po trumpalaikės, iki savaitės trukmės karščio bangos, tačiau jei jie kartu patiria ir kitus neigiamus veiksnius – pavyzdžiui, sausrą, konkuravimą su kitais augalais – atsistatymas yra žymiai lėtesnis. Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į herbicidų naudojimą žemės ūkyje – atšilusio klimato sąlygomis mažėja ir herbicidų efektyvumas, todėl ateityje laukus gali reikėti purkšti dar dažniau ir didesniais kiekiais.

Į pagalbą – anglį „konservuojantys“ augalai

Vieną galimą būdą kovoti su klimato kaita atrado amerikiečių biologė, Salko biologinių tyrimų instituto profesorė Joanne Chory – jos projekte „Tobulas augalas“ („Ideal Plant“), naudojant genų redagavimą, augalai savo šaknyse gali kaupti daugiau anglies dvideginio ir, tokiu būdu, pasiimti daugiau anglies iš atmosferos bei sulėtinti klimato kaitą.

Šio projekto tikslas yra sukurti augalus su galinga šaknų sistema, kurie gebėtų ne tik absorbuoti daugiau anglies dioksido iš atmosferos, bet ir užkonservuoti anglį dirvožemyje ilgesniam laikotarpiui, taip pristabdant klimato kaitą. Tam pasitelkiamas suberinas – polimeras, kuris natūraliai kaupiasi augalo ląstelių sienelėse, absorbuoja anglį ir yra atsparus irimui.

„Kai skaidomos žuvusių augalų liekanos, kiekvienais metais į atmosferą grįžta didelis anglies dioksido kiekis. Turėdami ilgesnes, masyvesnes šaknis, „idealūs augalai“ gebėtų užkonservuoti anglį suberino forma gilesniuose dirvožemio sluoksniuose žymiai ilgiau – taigi, žymiai mažiau anglies dioksido sugrįžtų į atmosferą jiems pūvant“, – paaiškina VDU mokslo darbuotoja Austra Dikšaitytė.

Anot jos, tokiu būdu dirvožemis būtų praturtinamas papildoma anglimi ir augalai taptų atsparesni įvairioms stresinėms sąlygoms. Augdami tokiame dirvožemyje, augalai su patobulinta šaknų sistema ne tik mažintų anglies dioksido koncentraciją atmosferoje, taip pristabdydami staigius klimato kaitos pokyčius, bet dar ir duotų didesnį derlių. Be to, šie „idealūs“ augalai gebėtų susidoroti su dažnėjančiomis ir stiprėjančiomis karščio bangomis, užsitęsiančiomis sausromis, liūtimis ir kitais klimato kaitos padariniais.

Tačiau viskas nėra taip paprasta. „Anglies dioksido užkonservavimas dirvožemyje problemos iš esmės neišsprendžia, „idealūs augalai“ gali tik sušvelninti pokyčius, bet jei nebus imtasi kitų priemonių klimato kaitai stabdyti, anglies dioksido koncentracijos didėjimas bei klimato šiltėjimas tik nusikeltų ateičiai“, – įspėja A. Dikšaitytė.

VDU Aplinkotyros katedra kartu su partneriais klimato kaitos poveikį augalams ištyrė projekte „Klimato ir aplinkos kaitos kompleksinis poveikis agro-ekosistemų produktyvumui, biologinei įvairovei ir tvarumui“ (KLIMAGRO)“ (Nacionalinė mokslo programa „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“).

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-02-21 08:19:22

Ar sulankstomi telefonai pakeis telefonų rinką?

Pasaulinis sulankstomų telefonų krepšelis praėjusią savaitę pasipildė dar vienu, kompanijos „Samsung“ antruoju modeliu – „Galaxy Z Flip“. „Huawei“ ir „Motorola“ savo sulankstomus sprendimus pristatė jau anksčiau, todėl rinkoje šiuo metu turime jau keturis skirtingus sulankstomus telefonus, iš kurių vienas oficialiai parduodamas ir Lietuvoje.
       2020-02-21 08:17:23

Ar žinote, kam renkami jūsų asmeniniai duomenys?

Viešas socialinių tinklų profilis su laisvai prieinamomis asmeninėmis nuotraukomis, elektroniniu paštu ir įrašais, programėlėms suteikta prieiga prie buvimo vietos ir bankinių duomenų – visa tai būdinga tiek dažnam paaugliui, tiek ir suaugusiam.
       2020-02-21 08:13:39

Karpos – neestetiškas apie imuniteto problemas signalizuojantis negalavimas

Nors karpos estetiškai nepatrauklus, tačiau dažniausiai nepavojingas negalavimas, vis tik nereiktų į jų atsiradimą numoti ranka – dažnai jos signalizuoja apie suprastėjusią organizmo imuninę sistemą, o vyresnio amžiaus žmonėms derėtų jas parodyti gydytojui dėl vėžio prevencijos.
       2020-02-20 11:07:57

Legalaus turinio platformos – vaistai nuo piratavimo

Nors Lietuva priskiriama prie labiausiai technologijų srityje pažengusių pasaulio šalių, taip pat esame įtraukti ir į daugiausiai pirataujančių šalių dešimtuką. Autorių teisių gynėjų nuomone, augantis legalaus turinio platformų populiarumas rodo ir didėjantį visuomenės sąmoningumą.
       2020-02-19 15:25:21

Lietuvių įmonė – tarp geidžiamiausių JAV darbdavių

Lietuvių įkurta logistikos kompanija „GP Transco“ pripažinta viena geidžiamiausių darbdavių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip mano Kanados ir JAV vežėjus vertinantys „Smart-Trucking“ ekspertai.
       2020-02-19 15:18:42

Mitybos patarimai senjorams: į ką atkreipti dėmesį?

Rūpintis sveikata ir mityba reikia visiems, tačiau rekomenduojama atsižvelgti ir į savo amžių. Nors atrodo, kad esant vyresnio amžiaus mitybos principai neturėtų skirtis nuo anksčiau galiojusių, tačiau yra dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
       2020-02-19 15:12:12

Kaip tvarka šaldytuve susijusi su maisto švaistymu?

Preliminariais Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173kg, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto. Kodėl jo išmetama tiek daug?
       2020-02-18 18:07:22

Rekordiškai šilta žiema ir kenkėjai: ko tikėtis pavasarį?

Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi pirmųjų žibučių, snieguolių bei pumpurus kraunančių medžių fotografijomis. Meteorologai taip pat patvirtino: ši žiema pati šilčiausia per daugiau nei 200 metų, kai Lietuvoje atliekami meteorologiniai stebėjimai.
       2020-02-18 17:59:18

Antžeminės televizijos DVB-T eteryje - nauja programa Delfi.tv

Pasikeitimai DVB-T eteryje į TV programų skaičiaus didėjimo pusę. Iš vienos pusės - gerai, kad TV programų daugėja, o iš kitos pusės - liūdina, nes tai pasikeitimai ne į aukštesnės kokybės pusę.
       2020-02-18 06:42:43

Lietuviško medaus galia: gydo gerklės skausmą, gaivina odą ir stiprina organizmą

Senovės lietuviai sakydavo, kad medus – ne tik maistas, bet ir vaistas. Šiandien jo naudą sveikatai patvirtina ir mokslas. Visgi medus naudingas ne tik malšinant gerklės skausmą ar kovojant su peršalimo simptomais.
       2020-02-18 06:40:37

Vilkas ėriuko kailyje: kaip apsisaugoti nuo apgaulingų programėlių

Kompanija „Google“ šį mėnesį iš savo programėlių parduotuvės „Google Play“ ištrynė 382 milijonus parsisiuntimų turėjusias 24 programėles, kurios pripažintos apgaulingomis. Vartotojams nieko neįtariant jų duomenys galėjo būti naudojami be jų žinios.
       2020-02-15 06:37:41

„Microsoft“ tyrimas: 70 proc. interneto vartotojų patiria internetines grėsmes

Viso pasaulio interneto vartotojų elgesys šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus, rodo kompanijos „Microsoft“ kasmet sudaromas Skaitmeninio mandagumo indeksas (angl. Digital Civility Index, DCI).
       2020-02-14 11:15:01

Marius Liatukas: Ar koronavirusas gali pavirsti nenugalima jėga?

Pasaulio fabriku vadinama Kinija pastarosiomis savaitėmis sukaustyta koronaviruso baimės. Tą netruko pajusti ir verslas: nukeliamos kelionės pas šioje Azijos valstybėje veikiančius partnerius, atšaukiami skrydžiai, pristabdytas siuntų ir krovinių gabenimas iš kai kurių Kinijos regionų, neveikia dalis tenykščių fabrikų.
       2020-02-13 21:30:54

Vienas dūris išgelbės gyvybę

„Džiaugiuosi, kad mano vaikas nevakcinuotas. Pasiskaitykite apie skiepus, ten vieni nuodai. Autizmas garantuotas“, - savo įžvalgomis dalijasi vaikų neskiepijantys tėvai. Kai vaikas atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje, nuomonę gimdytojai pakeičia. Tik kad nebūtų vėlu.
       2020-02-13 21:27:38

Ką pasirinkti: skalbyklę su džiovinimo funkcija ar atskirą džiovyklę?

Šiais laikais skalbyklių ir džiovyklių pasiūla tokia didelė, kad kartais sunku apsispręsti, kuris variantas būtų tinkamesnis. Kiekvienas prietaisas turi savo pliusų ir minusų, kuriuos pirkėjui verta apsvarstyti prieš įsigyjant naują prietaisą.
       2020-02-12 18:10:10

Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus

Šneką paverčiantis tekstu dirbtinis intelektas nustatė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą antrąsyk inicijavusi bendrovė „Kantar“ išanalizavo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė aiškiausiai kalbančių TV vedėjų dešimtuką.
       2020-02-12 16:14:27

9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms.
       2020-02-12 16:11:18

Robotizacija neišvengiama, tačiau bijoti jos nereikia

Gamyba ir sandėliavimas, kaip ir dauguma kitų pramonės šakų, nestovi vietoje. Kuriamos naujos, žmonių darbą palengvinančios technologijos. Diegiami nauji, turimus resursus optimaliau išnaudoti leidžiantys sprendimai. Kaip neatsilikti nuo permainų?
       2020-02-12 15:19:21

Sekstingo ribos: nuo žaidimo iki psichologinių traumų

Sekstingą (angl. sexting – dviejų žodžių „sex“ ir „texting“ kombinacija) Oksfordo žodynas oficialiai įtraukė prieš penkmetį. Tai atviro seksualaus turinio žinučių, apnuoginto ar nuogo kūno nuotraukų, filmukų siuntimas ar gavimas, naudojantis bet kokia skaitmenine priemone.
       2020-02-11 14:08:00

Ką darote ne taip, kad vaikas domisi tik kompiuteriniais žaidimais?

Kompiuteriniai žaidimai ir buvimas virtualioje erdvėje šiandien ne tik užima didelę dalį žmonių laisvalaikio, bet ir kursto karštas diskusijas. Ypač tarp tėvų, kurių vaikai, pasak suaugusiųjų, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono.
       2020-02-11 14:01:06

Apie propagandos technikas ir kaip jas atpažinti

Parodoje „Studijos 2020“ būsimus studentus Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė ne tik kvietė sužinoti aktualią informaciją apie stojimą ir gyvenimą VU, bet ir siūlė įdomių paskaitų ciklą įvairiomis aktualiomis temomis.
       2020-02-07 17:33:10

Įsigijote brangų pirkinį? Patarimai, kaip pasirūpinti, kad jis tarnautų ilgai

Prekybininkams skelbiant finalinius žiemos išpardavimus, gyventojai skuba pasinaudoti nuolaidomis ir įsigyti brangesnių pirkinių: buitinės technikos, elektronikos prietaisų ar išmaniųjų įrenginių. Išsvajotus pirkinius įsigiję gyventojai vis atidžiau jais rūpinasi, ir vis dažniau siekia užsitikrinti papildomą apsaugą nuo rizikų.
       2020-02-07 17:27:53

Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
       2020-02-07 08:31:39

Koronavirusas kėsinasi užkrėsti pasaulio ekonomiką: galimi du scenarijai

Kinijoje sparčiai plintantis koronavirusas verčia susirūpinti ir ekonomistus, ir atskirų sektorių atstovus: jei infekcijos plitimas artimiausiomis savaitėmis nebus pažabotas, liūdnus padarinius pajaus žmonės visame pasaulyje.
       2020-02-07 08:27:44

Išmaniosios kartos mokinys: kas jis ir kokie jo iššūkiai?

Pasaulinė statistika rodo, kad iš beveik 5 mlrd. internetu besinaudojančių žmonių net 3,7 mlrd. aktyviai naudoja socialinius tinklus, įsijungdami į juos nuo ankstyvos paauglystės.
       2020-02-07 08:24:07

„Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?

Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių, o nuo rugpjūčio 31 d. sustabdantis prekybą esamais.
       2020-02-06 09:34:40

Su skrydžiais susiję mitai: tinginiaujantys pilotai ir turbulencija

Su komerciniais skrydžiais susiję ne tik gausybe įvairiausių taisyklių, bet ir klaidingų keleivių įsitikinimų, kurie kai kuriuos žmones atgraso lipti į lėktuvą. Tačiau aviakompanijos „GetJet Airlines“ pilotas Irmantas Lasys skuba juos raminti ir paneigia populiariausius mitus.
       2020-02-06 08:59:20

Smulkinta mėsa ar faršas: kaip pasirinkti ir ką pagaminti?

Šiandien parduotuvėse esantis šviežios mėsos pasirinkimas gali atitikti kiekvieno, net ir reikliausio, pirkėjo poreikius – siūloma nuo įvairiausių išpjovų iki smulkintos šviežios mėsos ar faršo. Tiesa, dažnam vis dar gali kilti klausimas, kuo skiriasi faršas ir smulkinta mėsa?
       2020-02-06 08:52:18

Sveikas maistas – kaip vaistas. Subalansuota mityba – ligų profilaktikai

Gydytoja dietologė Rūta Petereit pataria, kaip nesunkiai pereiti prie subalansuotos mitybos, užtikrina, kad pradėti gyventi sveikai niekada nevėlu. Aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė dalijasi mažomis gudrybėmis, kaip prie sveikos mitybos pratina septynmetį sūnų.
       2020-02-06 08:47:55

Seksologas – apie erekcijos sutrikimų priežastis ir būdus, kaip jų išvengti

Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro seksualinės medicinos gydytojo, urologo dr. Roberto Adomaičio, seksualinė sveikata vis dar nėra prioritetinė sritis, nors lytinės funkcijos sutrikimai gali pranašauti apie kur kas rimtesnes ligas.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama