Verslo diena: ar Y kartai prasmė svarbesnė nei pelnas?

Šiandien, lapkričio 8 d, švenčiama profesinė verslo atstovų šventė – Verslo diena. Ekspertų teigimu, tūkstantmečio kartai vis svarbiau yra tai, ar jų vykdoma veikla yra prasminga, todėl Lietuvoje vis labiau įsigali socialinio verslo modelis.

„Socialinio verslo modelį atranda tie, kurie nori ne tik realizuoti savo idėjas, bet ir padėti kitiems. Tokią veiklą renkasi vis daugiau ambicingų žmonių, dažnai tokie, kuriems samdomame darbe trūksta prasmės arba tie, kurie identifikuoja visuomenės problemą ir nori prisidėti prie jos sprendimo“, – sakė socialinio verslo ekspertė ir organizacijos „Reach For Change“ vadovė Baltijos šalyse Jurgita Ribinskaitė – Glatzer.

Ar iš gerų darbų įmanoma uždirbti?

Nors sėkmingų socialinio verslo pavyzdžių Lietuvoje daugėja, šis verslo modelis vis dar dažnai yra painiojamas su socialiai atsakingu verslu.

„Pirmasis visas savo jėgas ir pelną skiria skurdo ir nedarbo, švietimo bei išsilavinimo, sveikatos, aplinkosaugos, lyčių lygybės ir kitoms socialinėms problemoms spręsti. Antrasis vykdo įprastą verslo veiklą, šalia to savanoriškai prisidėdamas prie pasirinktų problemų sprendimo“, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Kitas mitas apie socialinį verslą, anot pašnekovės, yra klaidingas įsitikinimas, kad jo paslaugos ar produktai turėtų būti nemokami, o veikla – labdaringa.

„Socialinio verslo tikslas yra prisidėti prie pokyčių visuomenėje ir spręsti jai aktualias problemas. Tačiau skirtingai nei nevyriausybinės paramos organizacijos, kurios turi nuolat ieškoti rėmėjų, socialinio verslo įmonės geba uždirbti, pelną toliau investuoti į pokyčius ir išlikti nepriklausomos“, – pasakojo J. Ribinskaitė-Glatzer.

Anot pašnekovės, Lietuvoje jau turime sėkmingai veikiančių ir finansiškai tvarių socialinių verslų.

„Prisiminkime sostinės salotų barą, kuriame įdarbinami iš kalėjimo į laisvę išėję ar narkotinių medžiagų atsisakę žmonės, arba neįgaliųjų atskirties ir nedarbo problemas mažinančią blyninę. Tai tik keli pavyzdžiai iš pelną generuojančių ir tuo pat metu sociumo bėdas sprendžiančių verslų“, – teigė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Jaunieji verslininkai, norintys pakeisti pasaulį

J. Ribinskaitės-Glatzer teigimu, socialinio verslo modelis ateityje tik populiarės, nes jis atspindi šiuolaikinio jaunimo, pradedančių ar dar tik būsimų verslininkų, lūkesčius savo veiklai.

„Kiekvienais metais organizuodami socialinio verslo konkursą „Talentas keisti“, sulaukiame vis daugiau jaunų žmonių įsitraukimo. Tūkstantmečio kartai jų veikloje itin svarbi yra prasmė, o uždarbis pagrindiniu tikslu tampa vis rečiau – jaunimas savo darbais nori keisti pasaulį ir kurti vertę visuomenei“, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Tokias tendencijas rodo ir minėto konkurso partnerės bendrovės „Tele2“ šių metų liepą atliktas tyrimas „Talentų apklausa“.

„Domėjomės, kas svarbu ieškantiems darbo – apklausos duomenimis, vienas iš 5 svarbiausių veiksnių, lemiančių darbo vietos pasirinkimą, 20–45 m. amžiaus darbuotojams yra įmonės vertybės ir kultūra. Tai svarbu buvo beveik trečdaliui respondentų“, – sakė Miglė Andrulionytė, „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė.

J. Ribinskaitė-Glatzer teigimu, tokios darbo vietos neradę jaunuoliai nepasiduoda – ją sau susikuria patys.

„Vadinamoji Y karta iš verslo tikisi atsakomybės už visuomenę – tiek iš jo pirkdama prekes ar paslaugas, tiek jame dirbdama. Be to, šie žmonės yra drąsūs, todėl, jei pasiūla jų netenkina – jie keičia ne tik darbą, bet ir rinką: patys kuria trūkstamus startuolius, verslus ir bendruomenes“, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Pašnekovės pastebi, kad socialinės atsakomybės tematika kartais pasitelkiama kaip reklaminis triukas, todėl vartotojai turi būti budrūs – atsirinkti, kurios verslo organizacijos išties rūpinasi savo aplinka ir žmonių gerove, o kurios tai daro tik rinkodariniais tikslais.

„Nors manipuliacijų socialinėmis temomis išvengti sunku, bent jau jaunoji karta linkusi kvestionuoti verslų pasirinkimus ir geba atskirti „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. Greenwashing) ir kitas socialinės atsakomybės apgaulės formas“, – teigė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Socialinio verslo konkursą „Talentas keisti“ organizacija „Reach for Change“ rengia drauge su ilgamečiais partneriais telekomunikacijų bendrove „Tele2“ ir televizija „TV3“.

Reprezentatyvią apklausą internetu „Tele2“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Šių metų liepą vykdytoje apklausoje iš viso dalyvavo 735 20–45 metų amžiaus interneto vartotojai.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148