Verslo diena: ar Y kartai prasmė svarbesnė nei pelnas?

Šiandien, lapkričio 8 d, švenčiama profesinė verslo atstovų šventė – Verslo diena. Ekspertų teigimu, tūkstantmečio kartai vis svarbiau yra tai, ar jų vykdoma veikla yra prasminga, todėl Lietuvoje vis labiau įsigali socialinio verslo modelis.

„Socialinio verslo modelį atranda tie, kurie nori ne tik realizuoti savo idėjas, bet ir padėti kitiems. Tokią veiklą renkasi vis daugiau ambicingų žmonių, dažnai tokie, kuriems samdomame darbe trūksta prasmės arba tie, kurie identifikuoja visuomenės problemą ir nori prisidėti prie jos sprendimo“, – sakė socialinio verslo ekspertė ir organizacijos „Reach For Change“ vadovė Baltijos šalyse Jurgita Ribinskaitė – Glatzer.

Ar iš gerų darbų įmanoma uždirbti?

Nors sėkmingų socialinio verslo pavyzdžių Lietuvoje daugėja, šis verslo modelis vis dar dažnai yra painiojamas su socialiai atsakingu verslu.

„Pirmasis visas savo jėgas ir pelną skiria skurdo ir nedarbo, švietimo bei išsilavinimo, sveikatos, aplinkosaugos, lyčių lygybės ir kitoms socialinėms problemoms spręsti. Antrasis vykdo įprastą verslo veiklą, šalia to savanoriškai prisidėdamas prie pasirinktų problemų sprendimo“, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Kitas mitas apie socialinį verslą, anot pašnekovės, yra klaidingas įsitikinimas, kad jo paslaugos ar produktai turėtų būti nemokami, o veikla – labdaringa.

„Socialinio verslo tikslas yra prisidėti prie pokyčių visuomenėje ir spręsti jai aktualias problemas. Tačiau skirtingai nei nevyriausybinės paramos organizacijos, kurios turi nuolat ieškoti rėmėjų, socialinio verslo įmonės geba uždirbti, pelną toliau investuoti į pokyčius ir išlikti nepriklausomos“, – pasakojo J. Ribinskaitė-Glatzer.

Anot pašnekovės, Lietuvoje jau turime sėkmingai veikiančių ir finansiškai tvarių socialinių verslų.

„Prisiminkime sostinės salotų barą, kuriame įdarbinami iš kalėjimo į laisvę išėję ar narkotinių medžiagų atsisakę žmonės, arba neįgaliųjų atskirties ir nedarbo problemas mažinančią blyninę. Tai tik keli pavyzdžiai iš pelną generuojančių ir tuo pat metu sociumo bėdas sprendžiančių verslų“, – teigė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Jaunieji verslininkai, norintys pakeisti pasaulį

J. Ribinskaitės-Glatzer teigimu, socialinio verslo modelis ateityje tik populiarės, nes jis atspindi šiuolaikinio jaunimo, pradedančių ar dar tik būsimų verslininkų, lūkesčius savo veiklai.

„Kiekvienais metais organizuodami socialinio verslo konkursą „Talentas keisti“, sulaukiame vis daugiau jaunų žmonių įsitraukimo. Tūkstantmečio kartai jų veikloje itin svarbi yra prasmė, o uždarbis pagrindiniu tikslu tampa vis rečiau – jaunimas savo darbais nori keisti pasaulį ir kurti vertę visuomenei“, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Tokias tendencijas rodo ir minėto konkurso partnerės bendrovės „Tele2“ šių metų liepą atliktas tyrimas „Talentų apklausa“.

„Domėjomės, kas svarbu ieškantiems darbo – apklausos duomenimis, vienas iš 5 svarbiausių veiksnių, lemiančių darbo vietos pasirinkimą, 20–45 m. amžiaus darbuotojams yra įmonės vertybės ir kultūra. Tai svarbu buvo beveik trečdaliui respondentų“, – sakė Miglė Andrulionytė, „Tele2“ rinkos tyrimų vadovė.

J. Ribinskaitė-Glatzer teigimu, tokios darbo vietos neradę jaunuoliai nepasiduoda – ją sau susikuria patys.

„Vadinamoji Y karta iš verslo tikisi atsakomybės už visuomenę – tiek iš jo pirkdama prekes ar paslaugas, tiek jame dirbdama. Be to, šie žmonės yra drąsūs, todėl, jei pasiūla jų netenkina – jie keičia ne tik darbą, bet ir rinką: patys kuria trūkstamus startuolius, verslus ir bendruomenes“, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Pašnekovės pastebi, kad socialinės atsakomybės tematika kartais pasitelkiama kaip reklaminis triukas, todėl vartotojai turi būti budrūs – atsirinkti, kurios verslo organizacijos išties rūpinasi savo aplinka ir žmonių gerove, o kurios tai daro tik rinkodariniais tikslais.

„Nors manipuliacijų socialinėmis temomis išvengti sunku, bent jau jaunoji karta linkusi kvestionuoti verslų pasirinkimus ir geba atskirti „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. Greenwashing) ir kitas socialinės atsakomybės apgaulės formas“, – teigė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Socialinio verslo konkursą „Talentas keisti“ organizacija „Reach for Change“ rengia drauge su ilgamečiais partneriais telekomunikacijų bendrove „Tele2“ ir televizija „TV3“.

Reprezentatyvią apklausą internetu „Tele2“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Šių metų liepą vykdytoje apklausoje iš viso dalyvavo 735 20–45 metų amžiaus interneto vartotojai.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9