Momentinės fotografijos gimtadienis: nuo metalinių lentelių iki trijų objektyvų

1948 m., lapkričio 21 d., lygiai prieš 71 metus, Bostone pradėtos pardavinėti pirmosios komercinės momentinės kameros „Polaroid Land Camera Model 95“. Nors dabar jos neatrodo kaip įspūdingas išradimas, tuomet tai buvo fotografijos galimybių aukštumos.

Momentinės kameros leido fotografuoti visiems, o ryškias nuotraukas gauti iš karto. Tam, kad šis išradimas atsirastų, fotografijos pradininkai turėjo nemažai paprakaituoti. Todėl šia proga „Bitės Profai“ plačiau pasakoja apie fotografijos raidą iki šių dienų.

„Sunku įsivaizduoti kasdienybę be nuolatinės vaizdų gausos mūsų telefonuose. Bet turbūt retai susimąstome, kad tam, jog nuo pirmųjų bandymų fotografuoti priartėtume iki šių dienų prireikė net 193 metų. O vien etapas nuo pirmosios pasaulyje nuotraukos iki primos momentinės fotografijos apima 122 metus. Galiausiai, prireikė dar 71 metų tam, kad fotoaparatai taptų tiek patogūs, kas atsidurtų mūsų visų kišenėse. Tiksliau, telefonai. Tačiau tam, kad visa tai taptų realybe, prireikė ne vieno bandymo“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir dalinasi 5 ryškiausiais fotografijos istorijos epizodais, atvedusiais mus iki to, kur esame šiandien.

Pirmoji nuotrauka: vos įžiūrimas, bet nepranykstantis vaizdas

Po ilgų ir nesėkmingų bandymų prancūzų išradėjas Nicephore‘as Niepce‘as pagaliau pirmą kartą sėkmingai užfiksavo prieš akis matomą vaizdą – taip 1826 m. pasaulį išvydo pirmoji nuotrauka. Ši nuotrauka laikoma pirmąja, nes atvaizdas buvo matomas ne laikinai. Ankstesnių bandymų metu N. Niepce‘ui pavykdavo išgauti tik tokius kadrus, kurie nuo šviesos iš karto išblukdavo ir tapdavo nebeaiškūs. Tačiau ši, 1826 m. padaryta fotografija gali būti įžiūrima dar ir mūsų laikais, todėl laikoma pirmuoju sėkmingai padarytu kadru.

Prieš mirtį N. Niepce‘as savo išradimų užrašus perdavė kitam išradėjui – Louisui Daguerre‘ui. Šis perėmė Niepce‘o darbus ir fotografijos technologiją ištobulino dar labiau.

L. Daguerre‘as ištobulino savo pirmtako pradėtą idėją nuotraukas iš karto daryti ant metalinių plokštelių, kurios tinkamai paruoštos ir apšviestos išsaugodavo atvaizdą ryškų ilgą laiką. Plokštelės net buvo pavadintos dagerotipais, remiantis šio išradėjo pavarde – taip žmonės vadindavo nuotraukas. Be to, tam tikrų medžiagų pagalba jam pavyko sutrumpinti išlaikymo trukmę (tai laiko tarpas, per kurį fotografuojama nuotrauka; laikas nuo mygtuko paspaudimo iki nuotraukos padarymo) iki vos kelių minučių.

Tokiu būdu pasaulis gavo ir pirmąsias nuotraukas, kuriose matėsi žmonės, ir pirmuosius fotoportretus – tai davė pradžią ir fotografijos menui.

Pirmoji spalvota nuotrauka: lemtingas lūžis

Populiarėjant fotografijai iškilo vienas, bet labai svarbus dagerotipų minusas – juos buvo labai sunku kopijuoti ir platinti. Be to, kad padarytų nuotrauką, fotografai turėjo nešiotis didžiules dėžes su metalinėmis lentelėmis ir joms paruošti skirtus sveikatai kenksmingus chemikalus. Todėl atsirado poreikis kitokiam sprendimui, kurį ir pasiūlė George‘as Eastmanas su kompanija „Kodak“.

G. Eastmanas sukūrė sausą gelį, kuris padėdavo paruošti popierių taip, kad jis tiktų nuotraukoms. Tokiu būdu metalinės plokštelės būdavo nereikalingos. Ištobulinęs išradimą, G. Eastmanas 1888 m. su „Kodak“ rinkai pristatė fotoaparatą su šūkiu „Jūs spaudžiate mygtuką, o mes pasirūpinsime viskuo kitu“. Tai reiškė, kad fotografuoti dabar galėjo kiekvienas žmogus ir tam pašonėje nereikėjo turėti profesionalo ar mokslininko. 1901 m. rinkai pristatytas fotoaparatas „Kodak Brownie“, kuris buvo skirtas plačiajai visuomenei.

1948 m., kai pasauliui pristatytas „Polaroid“ fotoaparatas ir toks fotografavimo principas, atrodė, kad tobulėti nebėra kur. Nuotraukas gali daryti bet kas, be to, ryškiai, kokybiškai ir greitai. Tačiau išradėjams ramybės nedavė faktas, jog pasaulį matome spalvotai, o nuotraukose jis – juodai baltas. Todėl imtasi kurti spalvotą fotografiją.

Tais metais prasidėjo pirmieji spalvotos fotografijos bandymai, bet nuotraukas užtrukdavo padaryti taip ilgai, kad jie niekaip nepasiteisino. Tačiau 1861 m. Thomas Suttonas padarė pirmąja spalvota nuotrauka laikoma kadrą. Jame matomas kaspinas buvo fotografuojamas tris kartus, per skirtingų spalvų (raudonos, žalios ir mėlynos) filtrus. Vėliau šie kadrai trijų projektorių pagalba buvo sujungti į vieną ir žmonės pirmą kartą pamatė spalvotą nuotrauką.

Skaitmeninė fotografija: nuotraukos ne tik rankose, bet ir kompiuteryje

XX a. pradžioje egzistavo prietaisas, kuris telefono, telegrafo ar radijo linijomis leido persiųsti nuotraukas iš vienos vietos į kitą. 1957 m. Russello A. Krischo vadovaujama komanda sukūrė skaitmeninę šio įrenginio versiją ir nuotraukos dabar galėdavo būti perkeliamos į kompiuterį.

Išradėjų komanda tarsi „nuskenuodavo“ nuotrauką, kuri buvo paverčiama kodu ir vėliau atkuriama kompiuterio atmintyje. Pirmoji nuotrauka, paversta skaitmenine, buvo R. A. Kirscho sūnaus portretas. Nuo čia prasidėjo skaitmeninės fotografijos era. O po daugelio įvairių fotoaparatų modelių, 1991 m. buvo pradėtas pardavinėti pirmasis komerciškai sėkmingas ir profesionalų įvertintas skaitmeninis fotoaparatas „Logitech Fotoman“.

Tokio tipo fotoaparatai, skirtingai negu jų pirmtakai, nuotraukas įrašydavo ne į juostą, kurią reikėdavo ryškinti, bet tiesiai į atminties kortelę. Ką tai davė? Pirmiausiai, nuotraukos galėjo būti greitai perkeliamos į kompiuterį ir išsiunčiamos bet kam pasaulyje. Be to, į atminties korteles buvo galima išsaugoti gerokai daugiau nuotraukų nei juostoje, todėl tai tapo tikra fotografijos revoliucija. Šia technologija naudojamės ir iki šiol.

Pirmoji kamera telefone: „telefono-kameros“ atsiradimas

Kai kalbame apie fotografiją šiandien, pirmiausiai pagalvojame apie fotoaparatus telefonuose. Žinoma, jie nebuvo tokie patogūs ir profesionalūs kaip dabar, tačiau jau 1995 m. galėjo fotografuoti.

Bandymų sukurti tokį fotografuojantį telefoną buvo ir anksčiau, tačiau rimtas kandidatas tapti pirmuoju pripažintu tokiu prietaisu pasirodė 1995 metais. Du kompanijos „Kodak“ inžinieriai – Kennethas Parulskis ir Jamesas Schueckleris – Amerikos patentų biurui pateikė telefono-kameros (angl. camera phone) patentą. Išradimo projekte buvo nurodytos visos mums puikiai pažįstamos kameros telefone funkcijos – fotografavimas, nuotraukų saugojimas, peržiūra ir siuntimas. 1997 m. rugsėjį patentas buvo patvirtintas. Tačiau pirmasis tokio tipo telefonas pradėtas pardavinėti tik 1999 m. – tai buvo „Kyocera Visual Phone VP-210“.

Įdomu tai, kad pirmoji nuotrauka sėkmingai telefonu buvo padaryta ir išsiųsta 1997 m. birželį, dar prieš patvirtinant patentą. Philippe‘as Kahn‘as, prancūzų matematikas ir technologijų kūrėjas, sukūrė belaidžio duomenų dalinimosi programą savo telefonui bei integravo į jį kamerą. Šiuo aparatu jis nufotografavo savo ką tik gimusią dukrą ir išsiuntė nuotrauką daugiau nei 2 tūkst. žmonių visame pasaulyje.

Fotografija šiandien: fotoaparatas visam laikui persikelia į telefoną

Nuo pirmųjų fotografuoti galinčių telefonų žengėme didelį žingsnį. „Apple“ išpopuliarintas išmaniojo telefono principas paskatino neįtikėtinai greitą telefonų progresą, todėl dabar fotoaparatas telefone jau nieko nebestebina. Dabar ne šiaip sau tikimės šios funkcijos, bet laukiame kiek stipriai ji gali būti pažengusi.

Fotoaparatai telefone tobulėjo sparčiai, tačiau rinką itin stipriai sudrebino „Huawei“, 2014 m. pradėjusi bendradarbiauti su fotografijos pasaulio kompanija-žvaigžde „Leica“. Pirmu jų bendru kūriniu tapo išmanusis telefonas „Huawei P9“, kuris išleistas 2016 metais pristatė tokią dvigubo objektyvo kamerą, kuri netrukus tapo rinkos standartu. Taip supratimui, kad telefonui užtenka viengubos kameros, atėjo galas.

Kompanijos savo produktus tobulino ir toliau, pristatydamos vis kitas rinkos naujoves. Tačiau dar kartą visą industriją sudrebino vėl „Huawei“. Šįkart – jų išmanusis „Huawei P20 Pro“. Jis rinkoje išsiskyrė nuotraukų detalumu ir tuo, kiek šviesiai gali fotografuoti nakties metu. Būtent tai pastūmėjo dabar itin populiaraus naktinio fotografavimo režimo atsiradimą telefonuose. Be to, šis išmanusis buvo vienas pirmųjų, turėjusių trigubą kamerą – nespalvotą vaizdą fiksuojantį objektyvą, standartinį ir teleobjektyvą, kuris vaizdą kokybiškai priartinti gali net 3 kartus.

Savo sprendimais fotografuojančių telefonų srityje mėgsta stebinti ir „Samsung“. Šiemet jų pristatyti flagmanai savo nugarėlėse puikuojasi triguba („Galaxy S10“) ir net keturguba („Galaxy Note 10+“) kameromis. Tuo metu „Apple“ šių metų pasididžiavimas kalbant apie fotografiją – „iPhone 11 Pro“ ir „iPhone 11 Pro Max“ telefonai. Jie taip pat turi po trigubą kamerą, bet iš kitų išsiskiria itin geromis filmavimo galimybėmis.

Jei apie fotografavimą ar išmaniuosius telefonus norite sužinoti daugiau, pagalbos visada galite kreiptis „Bitės“ tinklalapyje arba į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie bet kada patars bei atsakys į jums rūpimus klausimus. Be to, „Bitės Profai“ nemokamai aptarnauja visus klientus, nepriklausomai nuo jų naudojamo tinklo.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9