Momentinės fotografijos gimtadienis: nuo metalinių lentelių iki trijų objektyvų

1948 m., lapkričio 21 d., lygiai prieš 71 metus, Bostone pradėtos pardavinėti pirmosios komercinės momentinės kameros „Polaroid Land Camera Model 95“. Nors dabar jos neatrodo kaip įspūdingas išradimas, tuomet tai buvo fotografijos galimybių aukštumos.

Momentinės kameros leido fotografuoti visiems, o ryškias nuotraukas gauti iš karto. Tam, kad šis išradimas atsirastų, fotografijos pradininkai turėjo nemažai paprakaituoti. Todėl šia proga „Bitės Profai“ plačiau pasakoja apie fotografijos raidą iki šių dienų.

„Sunku įsivaizduoti kasdienybę be nuolatinės vaizdų gausos mūsų telefonuose. Bet turbūt retai susimąstome, kad tam, jog nuo pirmųjų bandymų fotografuoti priartėtume iki šių dienų prireikė net 193 metų. O vien etapas nuo pirmosios pasaulyje nuotraukos iki primos momentinės fotografijos apima 122 metus. Galiausiai, prireikė dar 71 metų tam, kad fotoaparatai taptų tiek patogūs, kas atsidurtų mūsų visų kišenėse. Tiksliau, telefonai. Tačiau tam, kad visa tai taptų realybe, prireikė ne vieno bandymo“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir dalinasi 5 ryškiausiais fotografijos istorijos epizodais, atvedusiais mus iki to, kur esame šiandien.

Pirmoji nuotrauka: vos įžiūrimas, bet nepranykstantis vaizdas

Po ilgų ir nesėkmingų bandymų prancūzų išradėjas Nicephore‘as Niepce‘as pagaliau pirmą kartą sėkmingai užfiksavo prieš akis matomą vaizdą – taip 1826 m. pasaulį išvydo pirmoji nuotrauka. Ši nuotrauka laikoma pirmąja, nes atvaizdas buvo matomas ne laikinai. Ankstesnių bandymų metu N. Niepce‘ui pavykdavo išgauti tik tokius kadrus, kurie nuo šviesos iš karto išblukdavo ir tapdavo nebeaiškūs. Tačiau ši, 1826 m. padaryta fotografija gali būti įžiūrima dar ir mūsų laikais, todėl laikoma pirmuoju sėkmingai padarytu kadru.

Prieš mirtį N. Niepce‘as savo išradimų užrašus perdavė kitam išradėjui – Louisui Daguerre‘ui. Šis perėmė Niepce‘o darbus ir fotografijos technologiją ištobulino dar labiau.

L. Daguerre‘as ištobulino savo pirmtako pradėtą idėją nuotraukas iš karto daryti ant metalinių plokštelių, kurios tinkamai paruoštos ir apšviestos išsaugodavo atvaizdą ryškų ilgą laiką. Plokštelės net buvo pavadintos dagerotipais, remiantis šio išradėjo pavarde – taip žmonės vadindavo nuotraukas. Be to, tam tikrų medžiagų pagalba jam pavyko sutrumpinti išlaikymo trukmę (tai laiko tarpas, per kurį fotografuojama nuotrauka; laikas nuo mygtuko paspaudimo iki nuotraukos padarymo) iki vos kelių minučių.

Tokiu būdu pasaulis gavo ir pirmąsias nuotraukas, kuriose matėsi žmonės, ir pirmuosius fotoportretus – tai davė pradžią ir fotografijos menui.

Pirmoji spalvota nuotrauka: lemtingas lūžis

Populiarėjant fotografijai iškilo vienas, bet labai svarbus dagerotipų minusas – juos buvo labai sunku kopijuoti ir platinti. Be to, kad padarytų nuotrauką, fotografai turėjo nešiotis didžiules dėžes su metalinėmis lentelėmis ir joms paruošti skirtus sveikatai kenksmingus chemikalus. Todėl atsirado poreikis kitokiam sprendimui, kurį ir pasiūlė George‘as Eastmanas su kompanija „Kodak“.

G. Eastmanas sukūrė sausą gelį, kuris padėdavo paruošti popierių taip, kad jis tiktų nuotraukoms. Tokiu būdu metalinės plokštelės būdavo nereikalingos. Ištobulinęs išradimą, G. Eastmanas 1888 m. su „Kodak“ rinkai pristatė fotoaparatą su šūkiu „Jūs spaudžiate mygtuką, o mes pasirūpinsime viskuo kitu“. Tai reiškė, kad fotografuoti dabar galėjo kiekvienas žmogus ir tam pašonėje nereikėjo turėti profesionalo ar mokslininko. 1901 m. rinkai pristatytas fotoaparatas „Kodak Brownie“, kuris buvo skirtas plačiajai visuomenei.

1948 m., kai pasauliui pristatytas „Polaroid“ fotoaparatas ir toks fotografavimo principas, atrodė, kad tobulėti nebėra kur. Nuotraukas gali daryti bet kas, be to, ryškiai, kokybiškai ir greitai. Tačiau išradėjams ramybės nedavė faktas, jog pasaulį matome spalvotai, o nuotraukose jis – juodai baltas. Todėl imtasi kurti spalvotą fotografiją.

Tais metais prasidėjo pirmieji spalvotos fotografijos bandymai, bet nuotraukas užtrukdavo padaryti taip ilgai, kad jie niekaip nepasiteisino. Tačiau 1861 m. Thomas Suttonas padarė pirmąja spalvota nuotrauka laikoma kadrą. Jame matomas kaspinas buvo fotografuojamas tris kartus, per skirtingų spalvų (raudonos, žalios ir mėlynos) filtrus. Vėliau šie kadrai trijų projektorių pagalba buvo sujungti į vieną ir žmonės pirmą kartą pamatė spalvotą nuotrauką.

Skaitmeninė fotografija: nuotraukos ne tik rankose, bet ir kompiuteryje

XX a. pradžioje egzistavo prietaisas, kuris telefono, telegrafo ar radijo linijomis leido persiųsti nuotraukas iš vienos vietos į kitą. 1957 m. Russello A. Krischo vadovaujama komanda sukūrė skaitmeninę šio įrenginio versiją ir nuotraukos dabar galėdavo būti perkeliamos į kompiuterį.

Išradėjų komanda tarsi „nuskenuodavo“ nuotrauką, kuri buvo paverčiama kodu ir vėliau atkuriama kompiuterio atmintyje. Pirmoji nuotrauka, paversta skaitmenine, buvo R. A. Kirscho sūnaus portretas. Nuo čia prasidėjo skaitmeninės fotografijos era. O po daugelio įvairių fotoaparatų modelių, 1991 m. buvo pradėtas pardavinėti pirmasis komerciškai sėkmingas ir profesionalų įvertintas skaitmeninis fotoaparatas „Logitech Fotoman“.

Tokio tipo fotoaparatai, skirtingai negu jų pirmtakai, nuotraukas įrašydavo ne į juostą, kurią reikėdavo ryškinti, bet tiesiai į atminties kortelę. Ką tai davė? Pirmiausiai, nuotraukos galėjo būti greitai perkeliamos į kompiuterį ir išsiunčiamos bet kam pasaulyje. Be to, į atminties korteles buvo galima išsaugoti gerokai daugiau nuotraukų nei juostoje, todėl tai tapo tikra fotografijos revoliucija. Šia technologija naudojamės ir iki šiol.

Pirmoji kamera telefone: „telefono-kameros“ atsiradimas

Kai kalbame apie fotografiją šiandien, pirmiausiai pagalvojame apie fotoaparatus telefonuose. Žinoma, jie nebuvo tokie patogūs ir profesionalūs kaip dabar, tačiau jau 1995 m. galėjo fotografuoti.

Bandymų sukurti tokį fotografuojantį telefoną buvo ir anksčiau, tačiau rimtas kandidatas tapti pirmuoju pripažintu tokiu prietaisu pasirodė 1995 metais. Du kompanijos „Kodak“ inžinieriai – Kennethas Parulskis ir Jamesas Schueckleris – Amerikos patentų biurui pateikė telefono-kameros (angl. camera phone) patentą. Išradimo projekte buvo nurodytos visos mums puikiai pažįstamos kameros telefone funkcijos – fotografavimas, nuotraukų saugojimas, peržiūra ir siuntimas. 1997 m. rugsėjį patentas buvo patvirtintas. Tačiau pirmasis tokio tipo telefonas pradėtas pardavinėti tik 1999 m. – tai buvo „Kyocera Visual Phone VP-210“.

Įdomu tai, kad pirmoji nuotrauka sėkmingai telefonu buvo padaryta ir išsiųsta 1997 m. birželį, dar prieš patvirtinant patentą. Philippe‘as Kahn‘as, prancūzų matematikas ir technologijų kūrėjas, sukūrė belaidžio duomenų dalinimosi programą savo telefonui bei integravo į jį kamerą. Šiuo aparatu jis nufotografavo savo ką tik gimusią dukrą ir išsiuntė nuotrauką daugiau nei 2 tūkst. žmonių visame pasaulyje.

Fotografija šiandien: fotoaparatas visam laikui persikelia į telefoną

Nuo pirmųjų fotografuoti galinčių telefonų žengėme didelį žingsnį. „Apple“ išpopuliarintas išmaniojo telefono principas paskatino neįtikėtinai greitą telefonų progresą, todėl dabar fotoaparatas telefone jau nieko nebestebina. Dabar ne šiaip sau tikimės šios funkcijos, bet laukiame kiek stipriai ji gali būti pažengusi.

Fotoaparatai telefone tobulėjo sparčiai, tačiau rinką itin stipriai sudrebino „Huawei“, 2014 m. pradėjusi bendradarbiauti su fotografijos pasaulio kompanija-žvaigžde „Leica“. Pirmu jų bendru kūriniu tapo išmanusis telefonas „Huawei P9“, kuris išleistas 2016 metais pristatė tokią dvigubo objektyvo kamerą, kuri netrukus tapo rinkos standartu. Taip supratimui, kad telefonui užtenka viengubos kameros, atėjo galas.

Kompanijos savo produktus tobulino ir toliau, pristatydamos vis kitas rinkos naujoves. Tačiau dar kartą visą industriją sudrebino vėl „Huawei“. Šįkart – jų išmanusis „Huawei P20 Pro“. Jis rinkoje išsiskyrė nuotraukų detalumu ir tuo, kiek šviesiai gali fotografuoti nakties metu. Būtent tai pastūmėjo dabar itin populiaraus naktinio fotografavimo režimo atsiradimą telefonuose. Be to, šis išmanusis buvo vienas pirmųjų, turėjusių trigubą kamerą – nespalvotą vaizdą fiksuojantį objektyvą, standartinį ir teleobjektyvą, kuris vaizdą kokybiškai priartinti gali net 3 kartus.

Savo sprendimais fotografuojančių telefonų srityje mėgsta stebinti ir „Samsung“. Šiemet jų pristatyti flagmanai savo nugarėlėse puikuojasi triguba („Galaxy S10“) ir net keturguba („Galaxy Note 10+“) kameromis. Tuo metu „Apple“ šių metų pasididžiavimas kalbant apie fotografiją – „iPhone 11 Pro“ ir „iPhone 11 Pro Max“ telefonai. Jie taip pat turi po trigubą kamerą, bet iš kitų išsiskiria itin geromis filmavimo galimybėmis.

Jei apie fotografavimą ar išmaniuosius telefonus norite sužinoti daugiau, pagalbos visada galite kreiptis „Bitės“ tinklalapyje arba į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie bet kada patars bei atsakys į jums rūpimus klausimus. Be to, „Bitės Profai“ nemokamai aptarnauja visus klientus, nepriklausomai nuo jų naudojamo tinklo.

• Štai kodėl ryšys yra, o net paskambinti negalite.
• Saugantis viruso plitimo stiprinamos apsaugos priemonės viešajame transporte.
• Nauja atsiskaitymo galimybių banga: kada atsisveikinsime su mokėjimo kortelėmis?
• Koronavirusas (COVID-19) - liepos 30 diena.
• Regitros egzaminas: praktika ir teorija - ką reikia žinoti?
• Veido kaukės vėl bus privalomos parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose.
• Kas trečias vairuotojas savame mieste naudojasi navigacijos programėlėmis.
• Koronavirusas (COVID-19) - liepos 26 diena.
• Daugiau nei penktadalis vaistininkų jau dėvi kaukes, jų gretos didėja.
• Prezidentas: pacientai negali būti neveikiančios e.sveikatos įkaitais.
• Per vakar parą nustatyta 15 koronaviruso atvejų.
• Vasaros makiažas. Kokios trys priemonės privalo būti kosmetinėje?
• Paveiktos šalys: sergamumo rodiklis mažinamas iki 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
• Naujas koronaviruso (COVID-19) rekordas vasarą - liepos 23 diena.
• Vairavimas per lietų: kaip išvengti akvaplaningo.
• Nemėgstate juodojo šokolado? 5 priežastys, kodėl verta jį pamėgti.
• „Netflix“ populiarumas Lietuvoje auga.
• Vaisių šerbetas ar sorbetas: ką pasigaminti karštą vasaros dieną?
• Liūties sukelti padariniai Registrų centrui: sistemų atstatymas tęsis ir naktį.
• Ar pilnas šaldytuvas veikia geriau? Kaip kasdien naudoti šaldytuvą?
• Dėl nelaimingo įvykio "Vilniaus vandenyse".
• Kur vasarą dažniausiai susižeidžia lietuviai: apsaugas vis dar dėvi nenoriai.
• 5 populiarios prieskoninės žolelės: su kuo derinti ir kuo naudingos sveikatai?
• Svarbus pokytis: griežčiau reguliuojama interneto platformų veikla.
• Lietuvoje per pastarąją parą nustatyta 15 naujų koronaviruso atvejų.
• Kokias ligas išduoda paraudusios akys ir kaip jas apsaugoti vasarą.
• Lietuvoje per parą patvirtinta 17 naujų COVID-19 atvejų.
• Gera žinia keliautojams: draudimas galios ir koronaviruso atveju.
• Populiariausia operacinė sistema „Android“ sulauks atnaujinimo.
• Koronavirusas (COVID-19) - liepos 16 diena.
• Mėnuo po karantino: dalis pirkėjų įpročių išliko.
• Voveraičių sezonas: kaip gaminant išlaikyti geriausias jų savybes?
• Lietuvoje – 6 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
• Supimo liga: ką daryti, kad vasaros kelionės automobiliu netaptų kančia?
• Gydytoja pataria: kaip vasarą stiprinti kūdikio imunitetą.
• Namų vaistinėlės pavojai.
• Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos.
• Kelionėje, gamtoje ir prie jūros: ką daryti, kai nėra kur įkrauti telefono.
• Lietuva ir Lenkija sutarė imtis veiksmų sinchronizacijos projektui įgyvendinti.
• Telefonas – ne aitvaras, bet piniginę papildyti gali.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71