Tyrimas: ar žinote, ką dažniausiai lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?

Vakar, lapkričio 21 d., visas pasaulis minėjo televizijos dieną, tad ką dažniausiai lietuviai daro žiūrėdami televizorių? Bendrovė „Samsung“ atliko tyrimą, kuris atskleidė įdomių faktų apie mūsų tautiečius.

Pavyzdžiui, tik maža dalis gyventojų sutelkia visą dėmesį į tai ką rodo televizorius ir daugiau nei pusė apklaustųjų tuo pačiu metu užsiima kita veikla.

Ką lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?

Atliktas tyrimas parodė, kad beveik 80 proc. apklaustųjų žiūrėdami televizorių užkandžiauja, šeši iš dešimties apklausoje dalyvavusių respondentų – naršo telefone, o daugiau nei pusė jų tuo pačiu metu tvarkosi namuose. Išmaniaisiais telefonais žiūrėdami televizorių daugiausiai naudojasi 18-29 m. jaunuoliai.

Vos 23 proc. apklaustųjų žiūrėdami televizorių dirba, beveik 30 proc. – užsiima rankdarbiais ir tik trys iš dešimties apklausoje dalyvavusių lietuvių televizorių žiūri ruošdamiesi į darbą.

Taip pat atliktas tyrimas parodė, kad vyrai yra tie, kurie žiūrėdami televiziją labiau susikoncentruoja į rodomą turinį ir neužsiima jokia papildoma veikla.

Televizorių dydis auga su vartotojų poreikiais

Atliktas tyrimas parodė, kad vartotojai svarstydami pirkti naują televizorių labiausiai kreipia dėmesį į vaizdo kokybę ir ekrano dydį. Vaizdo kokybę, kaip svarbiausią kriterijų įvardino beveik 70 proc. respondentų, o net kas trečias apklaustasis, teigia, jog jei galėtų, namams pasirinktų 75 colių ar net didesnį televizorių.

„Tokio dydžio ir didesni ekranai žiūrovams leidžia geriau įsijausti į rodomą veiksmą, ekrane matomas vaizdas atrodo realistiškai ir detaliai. Todėl ir mes vartotojams siūlome vis didesnius, 75, 82 ir net 98 colių įstrižainės televizorius, kuriuose diegiamos pažangiausios technologijos. Būtent dideliuose ekranuose vaizdo kokybės progresas pastebimas aiškiausiai“, – sako Miroslavas Ramanavičius, „Samsung“ buitinės elektronikos pardavimų vadovas Baltijos šalyse.

Įdomus aspektas ir tai, kad beveik 50 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog televizorių reikia keisti dažniau nei kas 6 metus. Jų motyvai – prastėjanti vaizdo kokybė ir kiti įvairūs gedimai. Tačiau pasak M. Ramanavičiaus, šiandien gaminami televizoriai gali būti puikios kokybės net ir po 10 metų.

„Ekrano kokybės ilgaamžiškumas priklauso nuo jo technolgojos. Štai „OLED“ televizoriuose gali atsirasti „burn-in“ efektas. Paprastas to pavyzdys – ilgai žiūrint mėgstamiausią kanalą, net ir jį perjungus, ekrane vis tiek lieka jo logotipas ar koks nors kitas jam būdingas vaizdo fragmentas. Tuo tarpu, „QLED“ televizoriams tai negresia, tad savo prietaisais stengiamės įrodyti, kad šiandien televizoriai ir po dešimtmečio gali rodyti kokybišką vaizdą. O kokybiškas vaizdas, kaip parodė apklausa, išlieka vienu svarbiausių kriterijų renkantis naują televizorių“, – sako ekspertas.

Televizorius – vis dar nepakeičiamas namų atributas

Nors šiandien didelė dalis žiniasklaidos informacijos transliuojama internete ir socialinėje medijoje, televizija iki pat dabar remiantis apklausų tyrimais gyventojų laikoma patikimiausia žiniasklaidos priemone.

Taip pat nesikeičia ir televizoriaus vaidmuo – ir šiandien jis laikomas svarbiu prietaisu namuose. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių namuose turi daugiau nei du televizorius, o jo neturi visai vos 5 proc. gyventojų. Net 81 proc. respondentų televizorių žiūri vakare ir laiko tai, kaip atsipalaidavimo priemone kartu su šeima.

„Remiantis apklausos duomenimis, daugiausiai žiūrimas turinys – filmai, kuriuos žmonės renkasi žiūrėti dažniausiai per televizorių, o ne kino teatre ar per kompiuterį. Dėl to mūsų kompanija toliau tobulina „QLED“ televizorius. Pristatome vis didesnės įstrižainės ekranus, kurie perteikia aukštos kokybės vaizdą, pasižymi plataus žiūrėjimo kampu ir nenusileidžia žiūrėjimo patirtims, kurias gauname kino teatruose“, – sako M. Ramanavičius.

Trijose Baltijos šalyse atlikta apklausa taip pat parodė, kad latviams ir estams, skirtingai, nei lietuviams, televizorius labiausiai reikalingas stebėti pramoginį turinį. Tiek Estijoje, tiek Latvijoje beveik 50 proc. apklaustųjų nurodė šį atsakymą, Lietuvoje – šiek tiek daugiau nei 35 procentų. Tuo tarpu 40 proc. lietuvių nurodė, kad televizoriaus jiems reikia tam, kad neatsiliktų nuo visų naujienų. Tokį patį atsakymą pasirinko tik šiek tiek daugiau nei 20 proc. estų ir latvių.

Apie tyrimą

„Samsung Electronics Baltics“ kartu su „Norstat“ inicijuota internetinė apklausa buvo vykdoma 2019 metų rugsėjo mėnesį. Apklausti 18-64 metų Lietuvos gyventojai. Iš viso apklausoje dalyvavo 1002 respondentų iš Lietuvos.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9