Moterys technologijų sferoje – kodėl apie tai vis dar svarbu kalbėti?

Įvairūs tyrimai rodo, kad technologijų kompanijos, kuriose dirba moterų specialisčių, ypač jei jos užima vadovaujamas pozicijas, sparčiau vystosi ir sugeneruoja daugiau pajamų. Vis tik statistika ir globalios tendencijos – negailestingos.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, moterys, dirbančios technologijų srityje, uždirba iki 1,5 karto mažiau nei tokią pat kvalifikaciją turintys vyrai ir joms rečiau leidžiama dalyvauti priimant sprendimus. Šios ir kitos priežastys lemia, kad vis dar tenka garsiai kalbėti apie moterų svarbą technologijų sferoje.

Susiduria su lyčių stereotipais

Kaip rodo Europos lyčių lygybės instituto duomenys, tik 17 proc. iš apytiksliai 8 milijonų technologijų srities specialistų yra moterys. Vos penktadalis 30-ies sulaukusių ES moterų, įgijusių informacinių ir komunikacinių technologijų išsilavinimą, lieka dirbti technologijų sektoriuje. Lietuvoje situacija panaši: moterys sudaro vos ketvirtadalį informacinių ir komunikacinių technologijų sektoriaus darbuotojų. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas atskleidžia, kad iš visų dirbančių moterų šalyje tik 1,4 proc. yra IRT specialistės.

Iššūkių šioje srityje yra ir daugiau. Pavyzdžiui, stereotipiškai manoma, kad moterų technologinės žinios neprilygsta vyrams, o emocionalumas gali joms trukdyti vadovauti, ypač – vyriškam kolektyvui. Negana to, kartais susiduriama su konservatyviu požiūriu, jog moterims technologijų sferoje apskritai ne vieta.

Spręsti šiems iššūkiams kuriamos įvairios iniciatyvos. Viena jų – Lietuvoje jau ketverius metus veikianti moterų mentorystės programa „Women Go Tech“. Dar vienas reikšmingas pavyzdys – tarptautinė konferencija „European Women in Tech“. Joje kasmet dalijamasi plačiomis įžvalgomis apie moterų potencialą, lyderystę. Čia technologijų specialistės gali dalyvauti, kreiptis, ieškoti informacijos ir semtis patirties ne tik iš savo šalių profesionalų, bet ir globalių pokyčių siekiančių specialistų.

Praverčia emocinis intelektas

Nepaisant minėtų iššūkių ir stereotipų, faktai kalba už save. Per kelerius metus atlikus įvairias studijas pastebėta, kad inovacijų kompanijos, kurioms vadovauja moterys arba kuriose dirba daug moterų, auga greičiau ir joms sekasi geriau. Manoma, kad esminė to priežastis yra moterų empatija, jų emocinis intelektas. Moterys geba įsiklausyti ir atsižvelgti į komandos poreikius, yra kantrios. Joms vadovaujant, darbuotojai jaučiasi saugiai. Moterys vadovės stengiasi kurti kolektyvo bendruomeniškumą ir jaučia rinkos pulsą. Negana to, įvairovė reikalinga bet kurios srities kompanijos augimui ir tobulėjimui.

„European Women in Tech“ konferencijoje dalyvavo ir praėjusio „Women Go Tech“ sezono apdovanojimų nugalėtojos, kurioms prizą įsteigė programos rėmėjai „Barclays“. Merginas įkvėpė vienos iš pranešėjų, Evitos Stoop, „IBM Benelux“ rinkodaros vadovės, pozicija, jog moterys ir vyrai, dirbdami kartu, gali padėti efektyvesniam įmonės vystymuisi, nes į situaciją jie žvelgia iš skirtingų perspektyvų. Inovacijoms vystyti būtent to ir reikia – bendradarbiavimo ir skirtingo požiūrio. Todėl labai svarbu, kad šioje srityje reikšmingą indėlį įdėtų moterys.

Įtraukti moteris į lyderystę

Nepaisant akivaizdžių moterų pasiekimų, vis dar kartais manoma, jog moterys, dirbančios technologijų srityje, yra kažkas neįprasto. „Istoriškai susiklostė, kad moterys anksčiau užsiimdavo kitais darbais. Vis tik keičiasi laikai ir pamažu kinta žmonių suvokimas. Daugiau moterų leidžia sau nesilaikyti standartų, stereotipų ir daro tai, kas joms iš tiesų patinka. Visa Europa susiduria su tokiu pačiu požiūriu, vis tik akivaizdžiai daugėja moterų, kurios domisi ir dirba aukštuose postuose technologijų srityje“, – pastebėjimais dalijasi „Women Go Tech“ alumnė Karolina Gailė.

Tai kartu rodo, jog vien to, kad daugiau moterų įsidarbina technologijų sferoje, nepakanka: svarbu, kad moterys būtų įtrauktos į vadovaujamas pozicijas. Tam, kad tai įvyktų, moterys ir pačios turi kryptingai eiti šiuo keliu, pabrėžia kita konferencijos dalyvė ir programos alumnė, jaunesnioji programuotoja Eglė Predkelytė.

Ji priduria, jog šiuolaikinių kompanijų tikslai – kurti pokyčius žmonijai ir padėti vartotojui: „Todėl vertinama, koks buvo kiekvieno darbuotojo indėlis į pokyčių įgyvendinimą ir ką jis padarė, kad pasiektų verslo tikslų. Kitaip tariant, visoms kompanijoms verta atsižvelgti, kaip darbuotojas gali savo žiniomis išspręsti problemą ar sukurti pokyčių, o ne kokios lyties jis yra.“

Griauti stereotipus ir dalytis sėkmės istorijomis

Iki 2025 m. Lietuvoje darbo pasiūla informacijos ir komunikacijos technologijų sektoriuje išaugs 21 proc. Tarp šių specialistų lygiavertiškai gali atsidurti moterys, todėl labai svarbu, kad visuomenė, ir ypač technologijų kompanijos, suprastų, kad profesionalumas ir įvairovė darbe yra vienas iš esminių raktų, siekiant geriausių rezultatų.

Realūs pavyzdžiai rodo, jog moterys sėkmingai vadovauja technologinėms įmonėms ir visi pripažįsta jų lyderystę. Nes svarbiausia čia – realios žinios ir įgūdžiai. Todėl įvairios iniciatyvos ir kalbėjimas apie tai moterims suteikia pasitikėjimo, o visuomenei – žinių, kokių pokyčių vyksta. Jų pasiekti galima griaunant stereotipus ir pasakojant sėkmės istorijas.

Živilė Uščinė, „Women Go Tech“ bendruomenės vadovė, taip pat dalyvavusi konferencijoje, teigia, jog Europoje bendras vaizdas panašus, kaip ir visame pasaulyje, ir apie tai verta kalbėti tam, kad kitos moterys, kurios nori realizuoti save šioje srityje, drąsiai žengtų technologijų keliu: „Pasikalbėjusi su moterimis iš skirtingų šalių bei kompanijų supratau, kad dalis atsakomybės yra įmonių pusėje – svarbu, kokia yra jų vidinė kultūra ir vertybės. Tačiau kita dalis yra pačių moterų rankose: svarbu, kaip mes reaguojame, ar pačios gerbiame ir tinkamai vertiname save, ar rodome iniciatyvą dėl paaukštinimo ar naujos pozicijos. Tai nėra tik apie moteris – visa tai yra apie lygybę ir įvairovę platesniu lygmeniu.

• „Sodra“: kada, kokios ir kiek didėja pensijos.
• Sklandesniam eismo stebėjimui ir valdymui – kameros Vilniaus televizijos bokšte.
• Vėjaraupiai: 4 faktai, kuriuos reikėtų žinoti.
• R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas.
• Natūrali imuniteto apsauga: kaip teisingai derinti vaisius?
• Įsigaliojus Metro įstatymui, apsispręsti turi savivaldybės.
• Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?
• Telekomunikacijų rinka: tradiciniai pajamų šaltiniai traukiasi, kas toliau?
• Liudas Mažylis. Kiek dar aplinkosaugos katastrofų sulauksime Lietuvoje?
• Išskirtiniais atvejais sankryžose grąžinamos lentelės su žalia rodykle.
• Aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos kviečia boikotuoti „Grigeo“ produkciją.
• „Bitės“ personalo vadovė: 5 dalykai šiais metais padėsiantys karjeroje.
• Lietuvoje – pirmoji šį sezoną gripo mirtis.
• Ar turime teisę būti pašalinti iš „Google“ paieškos?
• Internetu perkame dvigubai dažniau nei suomiai.
• Lietuvių pamėgtas vaisius gerina ne tik sveikatą, bet ir nuotaiką.
• „Agrorodeo“ ekipažas laimėjo pirmąjį 2020-ųjų metų Dakaro etapą.
• Naujametinis pažadas – finansinis stabilumas: 5 žingsniai.
• Nuo šių metų – naujovės taksi ir pavėžėjų veiklose.
• Pamatykite, kaip 2020-uosius pasitiko Vilnius.
• Fejerverkai: kaip juos naudoti saugiau.
• Paskelbti 10 populiariausių 2019-ųjų slaptažodžių: ar jūsiškis sąraše?
• Vilniuje – 80 aikštelių nupuoštoms eglėms surinkti.
• Nuo 2020 metų – galimybė anksčiau atgauti vairuotojo pažymėjimą.
• Justė Jocytė: „Talentas be juodo darbo nieko nereiškia“.
• Įspūdingi, bet kenksmingi: ką rinktis vietoje fejerverkų?
• Išmanusis turizmas: kaip technologijos keičia keliautojų įpročius?
• Kaip pasveikinti su Naujais metais? Pasitelkite technologijas.
• Sezoninės vaikų ligos: ką turėtų žinoti tėvai?
• Atsisakoma senojo eismo organizavimo būdo – lentelių su žalia rodykle.
• Kokiais atvejais vartotojui reikia mokėti už leistinąją naudoti galią?
• Gintautas Valickas: „Melą atpažinti galima ir iš akies vyzdžio pokyčių“.
• Maistas prieš miegą: 6 patarimai, ką valgyti ir ko vengti.
• Šventinis persivalgymas - kaip jo išvengti?
• Skaitmeninė dieta: geriausia kalėdinė dovana sau ir savo šeimai.
• Televizijos industrija: kokie pokyčiai jau įvyko ir kas laukia ateityje?
• „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ – Susisiekimo ministerijos parama.
• Europos agentūra šiemet prognozuoja sunkesnį gripą.
• Kitąmet Lietuvos keliuose bus įrengta 70 momentinio greičio matuoklių.
• Kalėdinio chaoso grėsmės: kaip išvengti nelaimingų atsitikimų?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60