Moterys technologijų sferoje – kodėl apie tai vis dar svarbu kalbėti?

Įvairūs tyrimai rodo, kad technologijų kompanijos, kuriose dirba moterų specialisčių, ypač jei jos užima vadovaujamas pozicijas, sparčiau vystosi ir sugeneruoja daugiau pajamų. Vis tik statistika ir globalios tendencijos – negailestingos.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, moterys, dirbančios technologijų srityje, uždirba iki 1,5 karto mažiau nei tokią pat kvalifikaciją turintys vyrai ir joms rečiau leidžiama dalyvauti priimant sprendimus. Šios ir kitos priežastys lemia, kad vis dar tenka garsiai kalbėti apie moterų svarbą technologijų sferoje.

Susiduria su lyčių stereotipais

Kaip rodo Europos lyčių lygybės instituto duomenys, tik 17 proc. iš apytiksliai 8 milijonų technologijų srities specialistų yra moterys. Vos penktadalis 30-ies sulaukusių ES moterų, įgijusių informacinių ir komunikacinių technologijų išsilavinimą, lieka dirbti technologijų sektoriuje. Lietuvoje situacija panaši: moterys sudaro vos ketvirtadalį informacinių ir komunikacinių technologijų sektoriaus darbuotojų. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas atskleidžia, kad iš visų dirbančių moterų šalyje tik 1,4 proc. yra IRT specialistės.

Iššūkių šioje srityje yra ir daugiau. Pavyzdžiui, stereotipiškai manoma, kad moterų technologinės žinios neprilygsta vyrams, o emocionalumas gali joms trukdyti vadovauti, ypač – vyriškam kolektyvui. Negana to, kartais susiduriama su konservatyviu požiūriu, jog moterims technologijų sferoje apskritai ne vieta.

Spręsti šiems iššūkiams kuriamos įvairios iniciatyvos. Viena jų – Lietuvoje jau ketverius metus veikianti moterų mentorystės programa „Women Go Tech“. Dar vienas reikšmingas pavyzdys – tarptautinė konferencija „European Women in Tech“. Joje kasmet dalijamasi plačiomis įžvalgomis apie moterų potencialą, lyderystę. Čia technologijų specialistės gali dalyvauti, kreiptis, ieškoti informacijos ir semtis patirties ne tik iš savo šalių profesionalų, bet ir globalių pokyčių siekiančių specialistų.

Praverčia emocinis intelektas

Nepaisant minėtų iššūkių ir stereotipų, faktai kalba už save. Per kelerius metus atlikus įvairias studijas pastebėta, kad inovacijų kompanijos, kurioms vadovauja moterys arba kuriose dirba daug moterų, auga greičiau ir joms sekasi geriau. Manoma, kad esminė to priežastis yra moterų empatija, jų emocinis intelektas. Moterys geba įsiklausyti ir atsižvelgti į komandos poreikius, yra kantrios. Joms vadovaujant, darbuotojai jaučiasi saugiai. Moterys vadovės stengiasi kurti kolektyvo bendruomeniškumą ir jaučia rinkos pulsą. Negana to, įvairovė reikalinga bet kurios srities kompanijos augimui ir tobulėjimui.

„European Women in Tech“ konferencijoje dalyvavo ir praėjusio „Women Go Tech“ sezono apdovanojimų nugalėtojos, kurioms prizą įsteigė programos rėmėjai „Barclays“. Merginas įkvėpė vienos iš pranešėjų, Evitos Stoop, „IBM Benelux“ rinkodaros vadovės, pozicija, jog moterys ir vyrai, dirbdami kartu, gali padėti efektyvesniam įmonės vystymuisi, nes į situaciją jie žvelgia iš skirtingų perspektyvų. Inovacijoms vystyti būtent to ir reikia – bendradarbiavimo ir skirtingo požiūrio. Todėl labai svarbu, kad šioje srityje reikšmingą indėlį įdėtų moterys.

Įtraukti moteris į lyderystę

Nepaisant akivaizdžių moterų pasiekimų, vis dar kartais manoma, jog moterys, dirbančios technologijų srityje, yra kažkas neįprasto. „Istoriškai susiklostė, kad moterys anksčiau užsiimdavo kitais darbais. Vis tik keičiasi laikai ir pamažu kinta žmonių suvokimas. Daugiau moterų leidžia sau nesilaikyti standartų, stereotipų ir daro tai, kas joms iš tiesų patinka. Visa Europa susiduria su tokiu pačiu požiūriu, vis tik akivaizdžiai daugėja moterų, kurios domisi ir dirba aukštuose postuose technologijų srityje“, – pastebėjimais dalijasi „Women Go Tech“ alumnė Karolina Gailė.

Tai kartu rodo, jog vien to, kad daugiau moterų įsidarbina technologijų sferoje, nepakanka: svarbu, kad moterys būtų įtrauktos į vadovaujamas pozicijas. Tam, kad tai įvyktų, moterys ir pačios turi kryptingai eiti šiuo keliu, pabrėžia kita konferencijos dalyvė ir programos alumnė, jaunesnioji programuotoja Eglė Predkelytė.

Ji priduria, jog šiuolaikinių kompanijų tikslai – kurti pokyčius žmonijai ir padėti vartotojui: „Todėl vertinama, koks buvo kiekvieno darbuotojo indėlis į pokyčių įgyvendinimą ir ką jis padarė, kad pasiektų verslo tikslų. Kitaip tariant, visoms kompanijoms verta atsižvelgti, kaip darbuotojas gali savo žiniomis išspręsti problemą ar sukurti pokyčių, o ne kokios lyties jis yra.“

Griauti stereotipus ir dalytis sėkmės istorijomis

Iki 2025 m. Lietuvoje darbo pasiūla informacijos ir komunikacijos technologijų sektoriuje išaugs 21 proc. Tarp šių specialistų lygiavertiškai gali atsidurti moterys, todėl labai svarbu, kad visuomenė, ir ypač technologijų kompanijos, suprastų, kad profesionalumas ir įvairovė darbe yra vienas iš esminių raktų, siekiant geriausių rezultatų.

Realūs pavyzdžiai rodo, jog moterys sėkmingai vadovauja technologinėms įmonėms ir visi pripažįsta jų lyderystę. Nes svarbiausia čia – realios žinios ir įgūdžiai. Todėl įvairios iniciatyvos ir kalbėjimas apie tai moterims suteikia pasitikėjimo, o visuomenei – žinių, kokių pokyčių vyksta. Jų pasiekti galima griaunant stereotipus ir pasakojant sėkmės istorijas.

Živilė Uščinė, „Women Go Tech“ bendruomenės vadovė, taip pat dalyvavusi konferencijoje, teigia, jog Europoje bendras vaizdas panašus, kaip ir visame pasaulyje, ir apie tai verta kalbėti tam, kad kitos moterys, kurios nori realizuoti save šioje srityje, drąsiai žengtų technologijų keliu: „Pasikalbėjusi su moterimis iš skirtingų šalių bei kompanijų supratau, kad dalis atsakomybės yra įmonių pusėje – svarbu, kokia yra jų vidinė kultūra ir vertybės. Tačiau kita dalis yra pačių moterų rankose: svarbu, kaip mes reaguojame, ar pačios gerbiame ir tinkamai vertiname save, ar rodome iniciatyvą dėl paaukštinimo ar naujos pozicijos. Tai nėra tik apie moteris – visa tai yra apie lygybę ir įvairovę platesniu lygmeniu.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147