Akis atverianti statistika: kibernetinių nusikaltimų nemažės

„Juniper“ pasaulinio tyrimų centro duomenimis, 2019 m. kibernetinės atakos sudarė net 2 trilijonus dolerių nuostolių. Šiandien, ši nusikaltimų rūšis laikoma sparčiausiai auganti pasaulyje –skaičiuojama, kad kasmet kibernetinių nusikaltėlių aukomis tampa daugiau nei 700 milijonų vartotojų.

Be to, daugiau nei pusė įsilaužimų įvyksta per mobiliuosius įrenginius. Tokie faktai rodo, kad kiekvienas turėtų labiau rūpintis savo duomenimis, laikomais kibernetinėje erdvėje.

Įsilaužti į įrenginį pakanka 5 minučių

Telekomunikacijų produktus tiekianti bendrovė „NETSCOUT“ atskleidė, kad vidutiniškai į įrenginį, prijungtą prie interneto tinklo, galima lengvai įsilaužti per pirmąsias penkias minutes nuo tada, kai jis prisijungia prie interneto.

Nesvarbu, ar tai būtų išmanusis laikrodis ar telefonas, jeigu įrenginys nėra apsaugotas jokia saugos platforma ar bent jau antivirusine programėle rizika papulti į kibernetinių nusikaltėlių rankas tik padidėja. Dėl to, ekspertai pataria vengti viešo „Wi-Fi“ tinklo, kadangi sukčiai gali lengvai sukurti laisvai prieinamą tinklą ir laukia užkibsiančių aukų.

Prisijungus prie tokio ryšio, nusikaltėliams pasisavinti reikalingus duomenis yra labai lengva. Pavyzdžiui, „Samsung“ naujausi telefonai jau turi išmanų „Wi-Fi“ , kuris pats praneša apie galimai riziką keliančius tinklus ir iškart perjungia į asmeninį mobilųjį ryšį, kad niekas negalėtų pasinaudoti vartotojo duomenimis.

„Ransomware“ ataka kas 15 sekundžių

Anot 2019 m. oficialios metinės elektroninių nusikaltimų ataskaitos (ACR) skaičiuojama, kad pasaulyje įmonės kas 15 sekundžių patiria šantažavimo išpuolius (Angl. – ransomware). Kibernetiniai nusikaltėliai įsilaužę į elektroninį paštą, socialinius tinklus, prašo įmonių didelių sumų su sąlyga, kad jų duomenų nenutekins ir nepaviešins. Kol skaitėte šią pastraipą, kai kur pasaulyje, internete, jau įvyko išpirkos prašymo išpuolis.

Viena didžiausių kibernetinių atakų istorijoje nutiko daugeliui naudojamai elektroninio pašto svetainei Yahoo.com. 2013 m. bendrovė patyrė 3 milijardų dolerių nuostolių, o po metų vėl pasikartotojo įsilaužimas, kuris kainavo 500 milijonų JAV dolerių. Daugelis mano, kad kibernetiniai nusikaltėliai neturi priežasties nusitaikyti į paprastą vartotoją. Tačiau, kiekvienas turėtų žinoti, kad nusikaltėliams kėsinantis į svetainę, rizika iškyla ir visiems jos vartotojams, kurie tinklapiui yra patikėję savo asmeninius duomenis.

Pavyzdžiui, „Samsung“ savo įrenginiuose jau iškart yra įdiegusi saugumo platformą „Knox“, kuri savo vartotojų išmaniesiems suteikia maksimalią apsaugą. Platforma nuolat atsinaujina ir ieško spragų, o aptikusi riziką keliančią programėlę iškart perspėja ją išjungti ar ištrinti. Tokiu būdu galima apsisaugoti nuo nusikaltėlių, kurie taikosi ne į jus, bet į naudojamų svetainių ar programėlių įmones, kurioms esate patikėję savo duomenis.

Pusė visų kibernetinių išpuolių yra nukreipti į mažas įmones

Smulkiojo verslo savininkai dažnai nekreipia dėmesio į kibernetinį saugumą, manydami, kad yra maži ir neįdomūs didelių laimikių ieškantiems kibernetiniams nusikaltėliams. Tai žinodami sukčiai, kaip tik itin dažnai taikosi į smulkaus verslo įmones.

Kibernetiniai įsilaužėliai lengvai gavę prieigą prie įmonės duomenų gali pavogti jautrią informaciją nuo įmonės konfidencialių duomenų iki bankinių sąskaitų. Tad nesvarbu, kokio dydžio verslą turite, savo saugumu turite rūpintis atsakingai.

Smulkus verslininkai dažnai nesureikšmina to, kad darbas turi būti atsietas nuo asmeninių dalykų ir naudojasi tais pačiais slaptažodžiais ar turi vieną elektroninį paštą tiek asmeninėje, tiek darbinėje aplinkoje. Taip rizika išauga visiems duomenims ir išpuolio atveju nukentės tiek asmeniniai, tiek darbiniai duomenys.

Jei atrodo, kad nesusitvarkysite su daug slaptažodžių ar paskyrų, pasirūpinkite tapatybės valdymo funkcija, pavyzdžiui, kaip „Samsung Pass“. Ji leidžia visus slaptažodžius saugoti vienoje vietoje ir jungtis prie visų savo elektroninių paštų, socialinių tinklų ar banko paskyrų vienu užraktu.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9