Įspūdingi, bet kenksmingi: ką rinktis vietoje fejerverkų?

Šventinį Naujųjų metų pasitikimą sunkiai įsivaizduojame be siautulingos formų ir spalvų fiestos danguje: esam įpratę pasveikinti ateinančius metus patys į viršų paleisdami šventinį fejerverką ar užvertę žvilgsnius tiesiog stebėti įspūdingą jų šou.

Vis dėlto, ekologijos specialistės Ritos Kapčinskienės ir atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovo Romo Draskinio teigimu, dažnai nesusimąstome, kad, rodos, nekaltas šventinis užsiėmimas turi didžiules pasekmes ne tik gamtai, bet ir mūsų pačių sveikatai.

Ką slepia fejerverkų spalvos?

Raudona, žalia, mėlyna, violetinė – fejerverkai mums siejasi su tikra spalvų puota danguje. Tačiau nors pirmieji parako pripildyti fejerverkai atsirado jau X amžiuje Senovės Kinijoje, apie tokią jų įvairovę bei ryškumą, kokius matome šiandien, galima kalbėti tik nuo XIX amžiaus. Būtent tada buvo atrasta, kad jų sudėtį papildžius skirtingais cheminiais elementais, galima išgauti skaidrius skirtingus atspalvius.

„Pavyzdžiui, stroncio druskos nuspalvina fejerverkus raudonai, bario druskos – žaliai, vario druskos – mėlynai, o atitinkamas vario ir stroncio druskų junginys degimo metu padeda išgauti violetinę spalvą. Kitaip tariant, įspūdingas vaizdinys Naujųjų metų nakties danguje – ne tiek meno kūrinys, kiek griežto ir tikslaus chemijos mokslo rezultatas“, – pasakoja ekologė R. Kapčinskienė.

Pasak jos, didžioji tokios fejerverkų sudėties problema ta, kad degimo metu šie pridėtiniai cheminiai elementai ne tik sukuria spalvas, tačiau į orą išskiria ir kietąsias daleles. Pastarosios ypač pavojingos sergantiems astma bei kitomis kvėpavimo takų ligomis, tačiau didesni jų kiekiai kelia grėsmę ir visiškai sveikiems žmonėms.

„Mums gali atrodyti, kad tamsoje ištirpę fejerverkai išnyko be pėdsako, tačiau tiesa ta, kad jie po savęs palieka ore plika akimi nematomų kietųjų dalelių debesis. Jei žmogaus plauko storis būna 50–70 mikronų, tai stambiųjų kietųjų dalelių skersmuo gali siekti 10 ir mažiau, o smulkiųjų – 2,5 ir mažiau mikronų. Sudegus fejerverkams, ore šios dalelės, nors ir nematomos, gali išsilaikyti net kelias dienas. Jomis kvėpuojant dirginami kvėpavimo takai, o sergantys kvėpavimo ligomis gali pajusti jų paūmėjimus“, – teigia R. Kapčinskienė.

Pavienis fejerverkas didesnės įtakos galbūt ir neturėtų, tačiau didžiųjų švenčių metu į dangų paleidžiami fejerverkų kiekiai dalelių koncentraciją ore padidina keliolika ar net keliasdešimt kartų. Tai tampa didele Europos ir pasaulio problema. Tarkime, 2017 m. sausio 1-ąją Vokietijos mieste Miunchene kietųjų dalelių kiekis vienam kubiniam metrui oro net 26 kartus viršijo Europos Sąjungos leistiną normą.

Kietosios dalelės – ne vienintelė grėsmė

Vis dėlto, pasak atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovo R. Draskinio, ši nematoma fejerverkų grėsmė nėra vienintelė – papildomai galima įvardinti ir labiau apčiuopiamas jų keliamas problemas.

„Lietuvoje dažniausiai išgirstame apie sudėtingas traumas, nudegimus, kurių priežastis – neatsakingai naudojami fejerverkai arba tiesiog nepasisekęs jų paleidimas. Dar galime pridėti gaisro grėsmę, jautresniems žmonėms ir naminiams gyvūnams diskomfortą keliantį triukšmą bei, žinoma, apčiuopiamas fejerverkų atliekas, kurios nusėda ant žemės ar į vandens telkinius“, – vardija R. Draskinis.

Pasak jo, šios po fejerverkų fiestos liekančios atliekos nėra perdirbamos, o įkaitę ar nepilnai sudegę likučiai vis dar gali kelti gaisro, nudegimų ar sprogimo pavojų. Juose esančios cheminės medžiagos gali nusėsti dirvožemyje ar patekti į artimus vandens telkinius ir daryti neigiamą įtaką jų ekosistemoms.

Draskinio teigimu, geriausia būtų atsargiai surinktas fejerverkų atliekas trumpam pamerkti į vandenį, kad šios atvėstų ir nebekeltų grėsmės užsidegti ar sprogti. Tuomet jas reikėtų sudėti į atliekų maišelį ir išmesti į bendrą komunalinių atliekų konteinerį. Visgi, jei atliekos kelia įtarimą, pvz., įtartinai smilksta-cypia, verčiau prie jų nesiartinti. Jeigu manote, kad gali kilti grėsmė sveikatai, reikėtų susiekti su ugniagesiais gelbėtojais.

Svarbu atsiminti ir tai, kad nepanaudotų fejerverkų dėl didesnės užsidegimo bei sprogimo grėsmės negalima mesti į konteinerius – juos reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, kuriose šie fejerverkai bus priimti nemokamai ir tvarkomi kaip pavojingosios atliekos, griežtai laikantis saugumo.

Globali problema ir alternatyvos

Paradoksalu, tačiau Kinijoje atsiradę ir glaudžiai su tradicinėmis švenčių apeigomis susiję fejerverkai, šiuo metu šalyje yra griežtai ribojami, o daugelyje miestų – visiškai uždrausti. Indija dėl kenksmingų dalelių smogo, liekančio po fejerverkais pažymimos tradicinės Diwali šventės, taip pat ėmėsi griežto fejerverkų reguliavimo bei draudimų.

Europos šalys irgi nerimsta. Didžiojoje Britanijoje šiemet daugiau nei pusė milijono gyventojų pasirašė peticiją, prašančią uždrausti fejerverkus dėl jų keliamo triukšmo. Daugelis Vokietijos didmiesčių šiemet išskyrė miesto zonas, kuriose taip pat bus draudžiama leisti mėgėjiškus fejerverkus.

„Oficialūs draudimai yra kraštutinė priemonė ir galbūt tam tikrais atvejais būtina, tačiau manyčiau, kad pokyčiai turi prasidėti nuo mūsų sąmoningumo švęsti tvariau. Fejerverkai, rodos, yra neatsiejama Naujųjų metų dalis, tačiau galbūt nebūtina užsiimti mėgėjišku jų leidimu? Gal užtenka pasigrožėti mieste ar miestelyje organizuoto renginio fejerverkais?“, – diskusiją skatina R. Draskinis.

Pasak „Ekonovus“ vadovo, šiandien netrūksta vizualiai ryškių, akį traukiančių ir tvaresnių alternatyvų fejerverkams – tai ir lazerių šou, kurį pasidaryti saugiai galite namų kieme, taip pat – tamsoje šviečiančios lazdelės. Tik pastarąsias reikėtų rinktis ne vienkartines, o LED, tuomet naudoti jas galėsite ne tik vieną Naujųjų naktį.

„Kurkime šventinę nuotaiką kiek įmanoma tvaresniais būdais. Galime sąmoningai suformuoti tokias švenčių tradicijas, kurios būtų draugiškesnės mūsų pačių aplinkai ir juo labiau sveikatai. Galiausiai, juk per šventes svarbiausia – su artimaisiais turiningai praleistas laikas, dėmesys vienas kitam, visa kita – tik papildančios detalės“, – skatindamas pokyčius apibendrina R. Draskinis.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148