iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Įspūdingi, bet kenksmingi: ką rinktis vietoje fejerverkų?

2019-12-30 15:30:59

Šventinį Naujųjų metų pasitikimą sunkiai įsivaizduojame be siautulingos formų ir spalvų fiestos danguje: esam įpratę pasveikinti ateinančius metus patys į viršų paleisdami šventinį fejerverką ar užvertę žvilgsnius tiesiog stebėti įspūdingą jų šou.

Vis dėlto, ekologijos specialistės Ritos Kapčinskienės ir atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovo Romo Draskinio teigimu, dažnai nesusimąstome, kad, rodos, nekaltas šventinis užsiėmimas turi didžiules pasekmes ne tik gamtai, bet ir mūsų pačių sveikatai.

Ką slepia fejerverkų spalvos?

Raudona, žalia, mėlyna, violetinė – fejerverkai mums siejasi su tikra spalvų puota danguje. Tačiau nors pirmieji parako pripildyti fejerverkai atsirado jau X amžiuje Senovės Kinijoje, apie tokią jų įvairovę bei ryškumą, kokius matome šiandien, galima kalbėti tik nuo XIX amžiaus. Būtent tada buvo atrasta, kad jų sudėtį papildžius skirtingais cheminiais elementais, galima išgauti skaidrius skirtingus atspalvius.

„Pavyzdžiui, stroncio druskos nuspalvina fejerverkus raudonai, bario druskos – žaliai, vario druskos – mėlynai, o atitinkamas vario ir stroncio druskų junginys degimo metu padeda išgauti violetinę spalvą. Kitaip tariant, įspūdingas vaizdinys Naujųjų metų nakties danguje – ne tiek meno kūrinys, kiek griežto ir tikslaus chemijos mokslo rezultatas“, – pasakoja ekologė R. Kapčinskienė.

Pasak jos, didžioji tokios fejerverkų sudėties problema ta, kad degimo metu šie pridėtiniai cheminiai elementai ne tik sukuria spalvas, tačiau į orą išskiria ir kietąsias daleles. Pastarosios ypač pavojingos sergantiems astma bei kitomis kvėpavimo takų ligomis, tačiau didesni jų kiekiai kelia grėsmę ir visiškai sveikiems žmonėms.

„Mums gali atrodyti, kad tamsoje ištirpę fejerverkai išnyko be pėdsako, tačiau tiesa ta, kad jie po savęs palieka ore plika akimi nematomų kietųjų dalelių debesis. Jei žmogaus plauko storis būna 50–70 mikronų, tai stambiųjų kietųjų dalelių skersmuo gali siekti 10 ir mažiau, o smulkiųjų – 2,5 ir mažiau mikronų. Sudegus fejerverkams, ore šios dalelės, nors ir nematomos, gali išsilaikyti net kelias dienas. Jomis kvėpuojant dirginami kvėpavimo takai, o sergantys kvėpavimo ligomis gali pajusti jų paūmėjimus“, – teigia R. Kapčinskienė.

Pavienis fejerverkas didesnės įtakos galbūt ir neturėtų, tačiau didžiųjų švenčių metu į dangų paleidžiami fejerverkų kiekiai dalelių koncentraciją ore padidina keliolika ar net keliasdešimt kartų. Tai tampa didele Europos ir pasaulio problema. Tarkime, 2017 m. sausio 1-ąją Vokietijos mieste Miunchene kietųjų dalelių kiekis vienam kubiniam metrui oro net 26 kartus viršijo Europos Sąjungos leistiną normą.

Kietosios dalelės – ne vienintelė grėsmė

Vis dėlto, pasak atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovo R. Draskinio, ši nematoma fejerverkų grėsmė nėra vienintelė – papildomai galima įvardinti ir labiau apčiuopiamas jų keliamas problemas.

„Lietuvoje dažniausiai išgirstame apie sudėtingas traumas, nudegimus, kurių priežastis – neatsakingai naudojami fejerverkai arba tiesiog nepasisekęs jų paleidimas. Dar galime pridėti gaisro grėsmę, jautresniems žmonėms ir naminiams gyvūnams diskomfortą keliantį triukšmą bei, žinoma, apčiuopiamas fejerverkų atliekas, kurios nusėda ant žemės ar į vandens telkinius“, – vardija R. Draskinis.

Pasak jo, šios po fejerverkų fiestos liekančios atliekos nėra perdirbamos, o įkaitę ar nepilnai sudegę likučiai vis dar gali kelti gaisro, nudegimų ar sprogimo pavojų. Juose esančios cheminės medžiagos gali nusėsti dirvožemyje ar patekti į artimus vandens telkinius ir daryti neigiamą įtaką jų ekosistemoms.

Draskinio teigimu, geriausia būtų atsargiai surinktas fejerverkų atliekas trumpam pamerkti į vandenį, kad šios atvėstų ir nebekeltų grėsmės užsidegti ar sprogti. Tuomet jas reikėtų sudėti į atliekų maišelį ir išmesti į bendrą komunalinių atliekų konteinerį. Visgi, jei atliekos kelia įtarimą, pvz., įtartinai smilksta-cypia, verčiau prie jų nesiartinti. Jeigu manote, kad gali kilti grėsmė sveikatai, reikėtų susiekti su ugniagesiais gelbėtojais.

Svarbu atsiminti ir tai, kad nepanaudotų fejerverkų dėl didesnės užsidegimo bei sprogimo grėsmės negalima mesti į konteinerius – juos reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, kuriose šie fejerverkai bus priimti nemokamai ir tvarkomi kaip pavojingosios atliekos, griežtai laikantis saugumo.

Globali problema ir alternatyvos

Paradoksalu, tačiau Kinijoje atsiradę ir glaudžiai su tradicinėmis švenčių apeigomis susiję fejerverkai, šiuo metu šalyje yra griežtai ribojami, o daugelyje miestų – visiškai uždrausti. Indija dėl kenksmingų dalelių smogo, liekančio po fejerverkais pažymimos tradicinės Diwali šventės, taip pat ėmėsi griežto fejerverkų reguliavimo bei draudimų.

Europos šalys irgi nerimsta. Didžiojoje Britanijoje šiemet daugiau nei pusė milijono gyventojų pasirašė peticiją, prašančią uždrausti fejerverkus dėl jų keliamo triukšmo. Daugelis Vokietijos didmiesčių šiemet išskyrė miesto zonas, kuriose taip pat bus draudžiama leisti mėgėjiškus fejerverkus.

„Oficialūs draudimai yra kraštutinė priemonė ir galbūt tam tikrais atvejais būtina, tačiau manyčiau, kad pokyčiai turi prasidėti nuo mūsų sąmoningumo švęsti tvariau. Fejerverkai, rodos, yra neatsiejama Naujųjų metų dalis, tačiau galbūt nebūtina užsiimti mėgėjišku jų leidimu? Gal užtenka pasigrožėti mieste ar miestelyje organizuoto renginio fejerverkais?“, – diskusiją skatina R. Draskinis.

Pasak „Ekonovus“ vadovo, šiandien netrūksta vizualiai ryškių, akį traukiančių ir tvaresnių alternatyvų fejerverkams – tai ir lazerių šou, kurį pasidaryti saugiai galite namų kieme, taip pat – tamsoje šviečiančios lazdelės. Tik pastarąsias reikėtų rinktis ne vienkartines, o LED, tuomet naudoti jas galėsite ne tik vieną Naujųjų naktį.

„Kurkime šventinę nuotaiką kiek įmanoma tvaresniais būdais. Galime sąmoningai suformuoti tokias švenčių tradicijas, kurios būtų draugiškesnės mūsų pačių aplinkai ir juo labiau sveikatai. Galiausiai, juk per šventes svarbiausia – su artimaisiais turiningai praleistas laikas, dėmesys vienas kitam, visa kita – tik papildančios detalės“, – skatindamas pokyčius apibendrina R. Draskinis.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-02-22 17:15:21

Kaip Bendrojo pagalbos centro operatoriai pažeidėjus auklėjo

Auklėjimas – tai tinkamo elgesio formavimas. Paprastai auklėjami yra vaikai ir lemiamas vaidmuo tenka jų tėvams. Bet ką daryti, jei žmogus suaugęs, o jo elgesys vis tiek yra neatsakingas ir nebrandus? Tokiais atvejais auklėjimu gali tekti užsiimti ir Bendrojo pagalbos centro pareigūnams.
       2020-02-22 17:06:23

Istorinis pasiekimas – pirmą kartą Lietuvai suteiktas A+ kredito reitingas

Lietuva užkopė į istorines kredito reitingų aukštumas – pirmą kartą istorijoje mūsų šaliai buvo suteiktas A+ ilgalaikio skolinimosi reitingas. Tokį įvertinimą Lietuvai suteikusi tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pažymi spartų ir subalansuotą šalies ekonomikos augimą bei tvirtą fiskalinę politiką.
       2020-02-22 11:54:59

Prezidentas: sutarimui dėl ES biudžeto reikia daugiau laiko

Pasibaigus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, lyderiai sutarė toliau tęsti diskusijas dėl Daugiametės finansinės programos 2021 – 2027 metams. Pasak Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, derybos įvairiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose buvo ilgos ir intensyvios.
       2020-02-22 11:51:16

Aštuoni Lietuvos objektai, nustebinsiantys net visko mačiusius

Dangaus krantu vadinamas miestas, supamas beveik 300 ežerų; neaprėpiami, visoje Europoje saugomų paukščių perimviečių horizontai; XVIII a. dvaro teritorijoje įkurta fizinio krūvio terapijos klinika – šių išskirtinių turistinių objektų toli ieškoti nereikia.
       2020-02-21 15:48:19

Koronavirusas – tai didelis smūgis Ukrainai

Pareigūnai mėgino išvaikyti protestuotojus nuo kelio, kad galėtų pravažiuoti autobusai, kuriuose yra žmonės, galimai užsikrėtę koronavirusu. Tai toli gražu buvo ne vienas autobusas, o šeši. Jiems miesto gyventojai trukdė važiuoti į gydymo įstaigą, o keli iš jų netgi pasipriešino ir susirėmė su policininkais.
       2020-02-21 14:44:58

Regionų virtuvė: iš kur atėjo patiekalai, neatsiejami nuo mūsų kasdienybės?

Skanaudami cepelinus ar šaltibarščius esame tikri, kad tai nacionaliniai mūsų šalies patiekalai – jie pirmiausia šauna į galvą, pagalvojus apie lietuvišką virtuvę. Bet yra ir daugybė kitų lietuviškų valgių ar maisto produktų, kuriais mėgaujamės kasdien, tačiau net nesusimąstome, iš kur jie atsirado.
       2020-02-21 14:39:33

Priemonės koronaviruso prevencijai – konsultavimas ir kontaktų vengimas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) jau beveik mėnesį visuose trijuose Lietuvos oro uostuose aktyviai vykdo Kinijoje keliavusių žmonių konsultavimą, informuoja visuomenę. Per visą laikotarpį iš viso registruoti 176 keliavusieji Kinijoje.
       2020-02-21 08:19:22

Ar sulankstomi telefonai pakeis telefonų rinką?

Pasaulinis sulankstomų telefonų krepšelis praėjusią savaitę pasipildė dar vienu, kompanijos „Samsung“ antruoju modeliu – „Galaxy Z Flip“. „Huawei“ ir „Motorola“ savo sulankstomus sprendimus pristatė jau anksčiau, todėl rinkoje šiuo metu turime jau keturis skirtingus sulankstomus telefonus, iš kurių vienas oficialiai parduodamas ir Lietuvoje.
       2020-02-21 08:17:23

Ar žinote, kam renkami jūsų asmeniniai duomenys?

Viešas socialinių tinklų profilis su laisvai prieinamomis asmeninėmis nuotraukomis, elektroniniu paštu ir įrašais, programėlėms suteikta prieiga prie buvimo vietos ir bankinių duomenų – visa tai būdinga tiek dažnam paaugliui, tiek ir suaugusiam.
       2020-02-21 08:13:39

Karpos – neestetiškas apie imuniteto problemas signalizuojantis negalavimas

Nors karpos estetiškai nepatrauklus, tačiau dažniausiai nepavojingas negalavimas, vis tik nereiktų į jų atsiradimą numoti ranka – dažnai jos signalizuoja apie suprastėjusią organizmo imuninę sistemą, o vyresnio amžiaus žmonėms derėtų jas parodyti gydytojui dėl vėžio prevencijos.
       2020-02-20 11:07:57

Legalaus turinio platformos – vaistai nuo piratavimo

Nors Lietuva priskiriama prie labiausiai technologijų srityje pažengusių pasaulio šalių, taip pat esame įtraukti ir į daugiausiai pirataujančių šalių dešimtuką. Autorių teisių gynėjų nuomone, augantis legalaus turinio platformų populiarumas rodo ir didėjantį visuomenės sąmoningumą.
       2020-02-19 15:25:21

Lietuvių įmonė – tarp geidžiamiausių JAV darbdavių

Lietuvių įkurta logistikos kompanija „GP Transco“ pripažinta viena geidžiamiausių darbdavių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip mano Kanados ir JAV vežėjus vertinantys „Smart-Trucking“ ekspertai.
       2020-02-19 15:18:42

Mitybos patarimai senjorams: į ką atkreipti dėmesį?

Rūpintis sveikata ir mityba reikia visiems, tačiau rekomenduojama atsižvelgti ir į savo amžių. Nors atrodo, kad esant vyresnio amžiaus mitybos principai neturėtų skirtis nuo anksčiau galiojusių, tačiau yra dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
       2020-02-19 15:12:12

Kaip tvarka šaldytuve susijusi su maisto švaistymu?

Preliminariais Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173kg, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto. Kodėl jo išmetama tiek daug?
       2020-02-18 18:07:22

Rekordiškai šilta žiema ir kenkėjai: ko tikėtis pavasarį?

Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi pirmųjų žibučių, snieguolių bei pumpurus kraunančių medžių fotografijomis. Meteorologai taip pat patvirtino: ši žiema pati šilčiausia per daugiau nei 200 metų, kai Lietuvoje atliekami meteorologiniai stebėjimai.
       2020-02-18 17:59:18

Antžeminės televizijos DVB-T eteryje - nauja programa Delfi.tv

Pasikeitimai DVB-T eteryje į TV programų skaičiaus didėjimo pusę. Iš vienos pusės - gerai, kad TV programų daugėja, o iš kitos pusės - liūdina, nes tai pasikeitimai ne į aukštesnės kokybės pusę.
       2020-02-18 06:42:43

Lietuviško medaus galia: gydo gerklės skausmą, gaivina odą ir stiprina organizmą

Senovės lietuviai sakydavo, kad medus – ne tik maistas, bet ir vaistas. Šiandien jo naudą sveikatai patvirtina ir mokslas. Visgi medus naudingas ne tik malšinant gerklės skausmą ar kovojant su peršalimo simptomais.
       2020-02-18 06:40:37

Vilkas ėriuko kailyje: kaip apsisaugoti nuo apgaulingų programėlių

Kompanija „Google“ šį mėnesį iš savo programėlių parduotuvės „Google Play“ ištrynė 382 milijonus parsisiuntimų turėjusias 24 programėles, kurios pripažintos apgaulingomis. Vartotojams nieko neįtariant jų duomenys galėjo būti naudojami be jų žinios.
       2020-02-15 06:37:41

„Microsoft“ tyrimas: 70 proc. interneto vartotojų patiria internetines grėsmes

Viso pasaulio interneto vartotojų elgesys šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus, rodo kompanijos „Microsoft“ kasmet sudaromas Skaitmeninio mandagumo indeksas (angl. Digital Civility Index, DCI).
       2020-02-14 11:15:01

Marius Liatukas: Ar koronavirusas gali pavirsti nenugalima jėga?

Pasaulio fabriku vadinama Kinija pastarosiomis savaitėmis sukaustyta koronaviruso baimės. Tą netruko pajusti ir verslas: nukeliamos kelionės pas šioje Azijos valstybėje veikiančius partnerius, atšaukiami skrydžiai, pristabdytas siuntų ir krovinių gabenimas iš kai kurių Kinijos regionų, neveikia dalis tenykščių fabrikų.
       2020-02-13 21:30:54

Vienas dūris išgelbės gyvybę

„Džiaugiuosi, kad mano vaikas nevakcinuotas. Pasiskaitykite apie skiepus, ten vieni nuodai. Autizmas garantuotas“, - savo įžvalgomis dalijasi vaikų neskiepijantys tėvai. Kai vaikas atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje, nuomonę gimdytojai pakeičia. Tik kad nebūtų vėlu.
       2020-02-13 21:27:38

Ką pasirinkti: skalbyklę su džiovinimo funkcija ar atskirą džiovyklę?

Šiais laikais skalbyklių ir džiovyklių pasiūla tokia didelė, kad kartais sunku apsispręsti, kuris variantas būtų tinkamesnis. Kiekvienas prietaisas turi savo pliusų ir minusų, kuriuos pirkėjui verta apsvarstyti prieš įsigyjant naują prietaisą.
       2020-02-12 18:10:10

Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus

Šneką paverčiantis tekstu dirbtinis intelektas nustatė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą antrąsyk inicijavusi bendrovė „Kantar“ išanalizavo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė aiškiausiai kalbančių TV vedėjų dešimtuką.
       2020-02-12 16:14:27

9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms.
       2020-02-12 16:11:18

Robotizacija neišvengiama, tačiau bijoti jos nereikia

Gamyba ir sandėliavimas, kaip ir dauguma kitų pramonės šakų, nestovi vietoje. Kuriamos naujos, žmonių darbą palengvinančios technologijos. Diegiami nauji, turimus resursus optimaliau išnaudoti leidžiantys sprendimai. Kaip neatsilikti nuo permainų?
       2020-02-12 15:19:21

Sekstingo ribos: nuo žaidimo iki psichologinių traumų

Sekstingą (angl. sexting – dviejų žodžių „sex“ ir „texting“ kombinacija) Oksfordo žodynas oficialiai įtraukė prieš penkmetį. Tai atviro seksualaus turinio žinučių, apnuoginto ar nuogo kūno nuotraukų, filmukų siuntimas ar gavimas, naudojantis bet kokia skaitmenine priemone.
       2020-02-11 14:08:00

Ką darote ne taip, kad vaikas domisi tik kompiuteriniais žaidimais?

Kompiuteriniai žaidimai ir buvimas virtualioje erdvėje šiandien ne tik užima didelę dalį žmonių laisvalaikio, bet ir kursto karštas diskusijas. Ypač tarp tėvų, kurių vaikai, pasak suaugusiųjų, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono.
       2020-02-11 14:01:06

Apie propagandos technikas ir kaip jas atpažinti

Parodoje „Studijos 2020“ būsimus studentus Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė ne tik kvietė sužinoti aktualią informaciją apie stojimą ir gyvenimą VU, bet ir siūlė įdomių paskaitų ciklą įvairiomis aktualiomis temomis.
       2020-02-07 17:33:10

Įsigijote brangų pirkinį? Patarimai, kaip pasirūpinti, kad jis tarnautų ilgai

Prekybininkams skelbiant finalinius žiemos išpardavimus, gyventojai skuba pasinaudoti nuolaidomis ir įsigyti brangesnių pirkinių: buitinės technikos, elektronikos prietaisų ar išmaniųjų įrenginių. Išsvajotus pirkinius įsigiję gyventojai vis atidžiau jais rūpinasi, ir vis dažniau siekia užsitikrinti papildomą apsaugą nuo rizikų.
       2020-02-07 17:27:53

Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama