Ką darote ne taip, kad vaikas domisi tik kompiuteriniais žaidimais?

Kompiuteriniai žaidimai ir buvimas virtualioje erdvėje šiandien ne tik užima didelę dalį žmonių laisvalaikio, bet ir kursto karštas diskusijas. Ypač tarp tėvų, kurių vaikai, pasak suaugusiųjų, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono.

Vis tik vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys turi ne vieną kontraargumentą patiems tėvams, ką jie daro ne taip, kad vaikai didžiąją laisvo laiko dalį mieliau leidžia prie kompiuterio ar telefono.

Šią savaitę visoje Europoje minint „Saugesnio interneto dieną“, „Telia“ projektas „Augu internete“ skelbia vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio pokalbį, kuriame jis neigia paplitusius mitus ir primena tėvams jų pačių daromas klaidas.

„Suaugusieji kartais pamiršta, kokį vaidmenį, sprendžiant vaikų užimtumo ir laisvalaikio leidimo klausimus turėtų jie patys užimti, o tuomet atpirkimo ožiu dažniausiai tampa kompiuteris, internetas ar dar blogiau – pats vaikas, - sako L. Slušnys.

Pasak specialisto, tikėtis, kad vaikas pats atras kitą alternatyvią veiklą, yra labai naivu ir neatsakinga, todėl suaugusiojo vaidmuo yra vaiką nukreipti, sudominti, parodyti kitas veiklas, į jas įsitraukti kartu ir taip padėti atrasti kažką įdomaus ir smagaus. Tik toks dėmesys ir pastangos vaikui gali sukelti tikresnes emocijas nei kompiuterio ekranas. „Pasiūlykite vaikui kartu remontuoti automobilį ar drauge pagaminti dar neragautus patiekalus – tikrai galima atrasti tai, dėl ko jie mielai pasitrauks nuo kompiuterio“, – pataria L. Slušnys.

Nesudominsite jūs, vaikai ras ką veikti patys

Šiandien visi gyvename apsupti technologijų ir jų suteikiamų galimybių. Kompiuteriniai žaidimai savaime nėra blogis, bet vienas esminių iššūkių, o kartais ir rimtų problemų, yra juose praleidžiamas laikas.

„Kai žmogus – ar suaugęs, ar vaikas – „sulenda“ į žaidimus tiek, kad tai ima kenkti jo socialiam gyvenimui – krenta akademiniai pasiekimai, nustoja lankyti mokyklą, nutrūksta ryšiai su draugais, kyla sunkumų darbe – tuomet jau tikrai turime sakyti, kad žaidimai kelia sunkumų ir ilgainiui gali tapti rimta problema. Tačiau, tyrimai rodo, kad normalus praleistas laikas prie ekrano vaikui, priklausomai nuo jo amžiaus, gali būti iki 90 min. per dieną. Taigi per savaitę tai gali sudaryti visai daug laiko – net iki 10 valandų“, – pasakoja L. Slušnys.

Tačiau specialistas primena, kad, jeigu tėvai nepasiūlys vaikui ko nors įdomesnio nei kompiuteris, šios valandos gali ir padvigubėti.

Tai kas kaltas – technologijos ar abejingumas?

Tenka pripažinti, kad neretai netinkamo elgesio internete klausimas, per didelis dėmesys kompiuteriniams žaidimams, atskleidžia kokias nors šeimos vidines bėdas. „Deja, šiandien visi skubame, ne visada tėvai skiria kokybiško laiko atžaloms. O kai kyla konfliktas ir rimtesnės bėdos, tuomet tėvai užsiima gynybinę poziciją ir kaltina technologijas, internetą ar pačius vaikus“, – pastebi psichiatras, dirbantis su vaikais ir paaugliais.

Tačiau, L. Slušnio teigimu, internetą ir technologijas kaltinti blogiu, tai tas pats kaip kaltinti supuvusį obuolį tuo, kad jį teko suvalgyti: „Obuolys pūva. Kai jis supūva, reikia jį tiesiog išmesti ir nevalgyti. Jeigu jūs jį suvalgėte, tai prie ko čia tas obuolys. Taip ir su internetu. Jis yra. Jame yra ir begalės galimybių, ir pavojų. Išmokykite vaiką juo saugiai ir tinkamai naudotis, domėkitės, bendraukite su vaiku ir nereikės nieko kaltinti, nieko drausti“, – sako specialistas.

Nepamirškime – mūsų vaikai auga kitų galimybių eroje

Nesidomėjimas ir priekaištai, pasak L. Slušnio, yra viena svarbiausių tėvų klaidų. „Dažnai iš vaikų girdžiu jų tėvų išsakytus priekaištus „tu nieko neveiki tik sėdi prie kompiuterio“, „ar negali geresnio užsiėmimo rasti, tik prie telefono sėdėti?“, „man įgriso tavo sėdėjimas prie kompiuterio…“. Tai – lyg žibalas į ugnį. Priekaištai ir nuolatiniai grasinimai tikrai nepadės nei rasti bendros kalbos, nei priversti vaiką atsitraukti nuo kompiuterio“, – atkreipia dėmesį vaikų psichiatras.

Jis primena, kad reikšmingiausi yra formuojami įpročiai ir susitarimai, o su vaikais būtent tą ir reikia daryti – tartis. „Draudimai dar niekam nepadėjo, o abejingumas ir nesidomėjimas tuo, kaip keičiasi technologijos, jų suteikiamos galimybės ir grėsmės mūsų vaikams tik dar sparčiau augins nepagrįstus mitus. Todėl raginu visus tėvus bendrauti su vaikais, klausti jų apie technologijas ir jokiais būdais nepaliki mažamečių susigaudyti jų įvairovėje vienų. Mūsų vaikai šiandien auga kitokioje aplinkoje nei augome mes, bet nepamirškime tuo džiaugtis, nes tai jiems suteikia daug daugiau naujų galimybių ir naudos“, – reziumuoja vaikų psichiatras.

Apie iniciatyvą „Augu internete“

„Telia“ kaip technologijų bendrovę domina tai, ką žmogus gali gauti iš virtualaus pasaulio ir kuo jo gyvenimą papildo technologijos. Remdamiesi naujausiomis mūsų pačių tyrimo išvadomis, taip pat psichologų, pediatrų, sociologų ir kitų mokslininkų įžvalgomis, matome, kad tinkamai naudojamos medijos ir technologijos ne tik nedaro žalos, bet ir suteikia galimybes ugdyti įvairius vaikų gebėjimus, kurie praverčia ir tolimesniame jų gyvenime ar net darbe. Svarbiausia – apie tai kuo daugiau ir plačiau kalbėtis“, – pastebi „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Iniciatyvą „Augu internete“ prieš ketverius metus pradėjo telekomunikacijų bendrovė „Telia“, bendradarbiaudama su partnerėmis „Vaikų linija“ ir „Unicef“. Jos tikslas – edukuoti tėvus, vaikus ir mokytojus apie saugų elgesį ir saugumą internete. Saugaus elgesio įgūdžiai formuojami, apjungiant įvairias ugdymo formas – pamokas mokyklose, vaizdo transliacijas, seminarus tėvams ir mokytojams. Apie virtualiame pasaulyje slypinčius pavojus ir asmeninės informacijos saugumo svarbą „Augu internete“ savanoriai ir mokytojai bent kartą pasikalbėjo su daugiau nei 82 tūkst. vaikų ir paauglių. Iniciatyvos internetinėje platformoje www.auguinternete.lt taip pat publikuojama naudinga informacija ir patarimai tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Apie Tarptautinę saugesnio interneto dieną

Šiemet vasario 11 d. – Tarptautinė saugesnio interneto diena, paskelbta Europos komisijos iniciatyva. Pirmą kartą Europoje ji paminėta 2004 m. ir šiemet Europa šią dieną minės jau 17-us metus. Lietuvoje Tarptautinė saugesnio interneto diena pirmą kartą paminėta 2006 metais. Ši tema mūsų šalyje vis daugiau dėmesio ėmė sulaukti tuomet, kai masiškai išplito socialinis tinklas „Facebook“ ir kt. – apie 2008-2009 metus.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9