- Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
- Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
- ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
- Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Žvejyba – ar tikrai verta?
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
- Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
Daugiau patarimų
- Tam, kad ką nors išrastum, reikia geros vaizduotės ir daugybės nereikalingų daiktų.
- Meilė nepriverčia suktis pasaulio. Ji yra tai, dėl ko sukasi pasaulis.
- Visada geriausia yra sakyti tiesą. Nebent Jūs esate išskirtinai puikus melagis.
- Ne tas yra didžiausias kokios nors tiesos priešas, kuris prieš tą tiesą kovoja, bet tas, kuris tą tiesą skelbia, bet pagal ją negyvena.
- Diplomatas - tai vyras, kuris visada prisimena moters gimtadienį, bet niekada nežino jos amžiaus.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai
2020-02-12 16:14:27Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms.
O serijinės gamybos kūriniai jiems atrodo neautentiški ir praradę žmogiškąjį ryšį. Ir nors lietuviai jautrūs kainai, net trečdalis respondentų rinktųsi kokybišką ir brangesnį rankų darbo daiktą, o ne pigesnį serijinės gamybos analogą. Kokias profesijas artimiausiu metu pakeis robotai ir ką apie tai mano Lietuvos visuomenė?
JAV prekybos milžinė „Amazon“ jau yra užpatentavusi robotą, kuris kuria drabužius, o „Christie‘s“ aukcione Niujorke už kone pusę milijono dolerių parduotas portretas, tapytas dirbtinio intelekto. Šie pavyzdžiai rodo, kad robotai ir dirbtinis intelektas artėja prie sričių, kurios tradiciškai buvo priskiriamos žmogaus kūrybiškumui, rankų darbo autentiškumui. Kokias grėsmes čia įžvelgia Lietuvos visuomenė?
Apie tai į nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką susirinko padiskutuoti įvairių sričių meno, mokslo ir verslo atstovai – rūbų dizaineris Robertas Kalinkinas, menininkas Algis Kriščiūnas, fotografas Donatas Stankevičius, „Fazer Bakery Baltic“ kepyklų gamybos ir tiekimo direktorė Zita Petkevičienė bei KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas docentas Gintaras Dervinis.
Labiausiai baiminasi prarasti darbo vietas
Diskusijos metu pristatytas tyrimas atskleidė, kad didžiausia robotų keliama grėsme apklausti Lietuvos gyventojai įvardija darbo vietų praradimą. Dėl to nerimą jaučia 66 proc. respondentų. Pusė apklaustųjų įsitikinę, kad dėl robotais paremtos gamybos nelieka žmogiškojo ryšio, kiek mažesnė dalis gyventojų (42 proc.) mano, jog mašinų pagaminti produktai ar teikiamos paslaugos praranda autentiškumą.
Tyrimas kartu atskleidė, kad rankų darbas vis dar suvokiamas kaip vertybė. Trečdalis apklaustųjų sutiktų sumokėti daugiau už rankų darbo produktą, o ne mažesnę sumą už serijinės gamybos daiktą. Diskusijos dalyviai svarstė, kad, atsižvelgiant į lietuvių jautrumą kainai, tai rodo, jog nemaža dalis visuomenės nenorėtų prarasti autentiškumo ir išmainyti jo į idealumą, net ir pigesnį.
„Dabar taip paprasta daryti darbus automatizuotai: kurti muziką, meną, daiktus. Visas pasaulis tampa automatišku – tobulu, bet šablonišku, idealiu, bet negyvu. Gal todėl tikrieji, žmogiški kūriniai mums tokie brangūs: dažų potėpiai ant drobės, gyvos muzikos skambesys, keramiko rankų atspaudus išlaikiusi vaza. Mums nereikia robotiško idealo, juk didžiausias grožis slypi žmogaus prisilietime“, – diskusijos metu tikino fotografas ir menininkas A. Kriščiūnas.
Verslas pasiruošęs prisitaikyti
Panašią poziciją išsakė ir verslo atstovė – net ir diegiant inovacijas gamyboje, šiandien iš verslo vartotojai tikisi atvirumo, skaidrumo ir žmogiškumo. Diskusijos metu „Fazer Bakery Baltic“ gamybos ir tiekimo direktorė Baltijos šalims Z. Petkevičienė tikino, kad žmonės už produkto nori matyti tikrus veidus ir tikras istorijas. Todėl net ir masinės gamybos produktus kurianti bendrovė puoselėja tradicijas ir autentiškumą.
„Verslui patogu gamybos procesą perleisti robotams ir mašinoms, kurios garantuoja tikslumą ir greitį. Tačiau yra produktų, su kuriais lietuvius sieja stiprus emocinis ryšys, duona – vienas iš jų. Duonos kepimas anksčiau buvo tikra ceremonija, duona buvo šventa. Šis sakralumas išlieka svarbus ir šiandien – iš duonos mes tikimės šilumos, artumo. Todėl mes savo gamyboje robotizuojame tik tuos mechaninius procesus, kurie nesukuria pridėtinės emocinės vertės galutiniam produktui, pavyzdžiui, gaminių pakavimas. Tačiau žmogaus rankų prisilietimas ir rūpestis mūsų duonos gamybos procesuose išlieka labai svarbus, nes šalia produkto savybių, suteikia gaminiui unikalumo ir savitumo“, – apie robotizacijos ir rankų darbo santykį versle kalbėjo „Gardėsio“ prekės ženklo atstovė Z. Petkevičienė.
Kokias profesijas pakeis robotai?
Bene daugiausiai diskusijų kelia klausimas, kokios profesijos susiduria su didžiausia grėsme būti išstumtos robotų? Ar mums ateityje reikės siuvėjų, vairuotojų (bepilotės vairavimo sistemos jau ne naujiena), kepėjų ar muzikantų?
Didžiausia dalis Lietuvos gyventojų (24 proc.) mano, kad robotai ir dirbtinis intelektas ateityje pakeis vairuotojus, 22 proc. tokį likimą prognozuoja siuvėjams ir drabužių dizaineriams, 18 proc. – fotografams, 17 proc. – muzikantams, 15 proc. – juvelyrams ir 12 proc. virtuvės šefams bei kepėjams.
KTU elektros ir elektronikos fakulteto, automatikos katedros vedėjas diskusijos dalyvius skubėjo nuraminti. Anot jo, robotizacija ir dirbtinis intelektas nėra tikroji žmonijos grėsmė kažko netekti.
„Robotai – tai įrankiai, skirti pagelbėti atlikti nemėgstamą, monotoninį bei rutininį darbą. Jie leidžia įtraukti į gyvenimą naujų spalvų, skonių, pojūčių bei naujų galimybių. Jų nereikia bijoti, jais reikia tik naudotis ir mėgautis. Juk atsiradus kinui, dalis aktorių pakeitė teatro sceną į filmavimo aikštelę, bet aktoriaus profesija juk taip niekur ir nedingo, kaip ir teatras. Taip bus ir su kitomis kūrybinėmis profesijomis: bus naudojančių ir klasikines technikas, ir modernias. Žinoma, atsiras ir naujų profesijų, kurių galbūt šiuo metu ir negalime įvardinti. Bet svarbiausia nebijoti naujovių, tik svarbu tai daryti atsakingai”, –sako KTU doc. G. Dervinis.
Dizaineris R. Kalinkinas išsakė kitokią nuomonę – pasak jo, kai kurių kūrybinių darbų pakeisti mašinomis paprasčiausiai neįmanoma.
„Kai kurios paslaptys ir technikos, pavyzdžiui, unikalūs nėriniai, siuvinėjimo metodai ar net žakardinių audinių audimas iki šiol yra tiesiog per sudėtingas kūrybinis procesas automatizacijai. Dėl to rankų darbas ir meistrai, kurie iš kartos į kartą mokėsi to amato, yra verti pagarbos ir paklausa jų darbui turėtų būti vis didesnė. Ir tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių“, – renginio metu teigė rūbų dizaineris.
Rankų darbo profesijos nugulė į parodą
Diskusijos metu taip pat buvo pristatytas „Gardėsio“ prekės ženklo inicijuotas socialinis fotografijos projektas – paroda „Mūsų duona kasdieninė“. Jo metu fotografas Donatas Stankevičius įamžino dešimt profesijų, kuriose pagrindinis darbo įrankis – žmogaus rankos. Parodos tikslas – kviesti susimąstyti, ar šių žmonių rankų darbą gali pakeisti robotai bei kaip tai paveiktų galutinį produktą.
„Visi žmonės, kuriuos teko fotografuoti šiai parodai, jautėsi pagerbti, įvertinti. Juk kai kuriama rankomis – parodoma ne tik pagarba vartotojui, unikalumas, bet ir šiluma, emocinis ryšys. Kurdamas bet kokį produktą žmogus viską apmąsto, skiria tam laiko. O kas gali būti brangiau nei laikas? Jis negrįžta, nesidaugina, jo nenusipirksi. Todėl kiekvienas prisilietimas yra vertingas. To negali joks robotas, joks algoritmas”, – teigia fotografijų autorius Donatas Stankevičius.
Paroda visą šią savaitę, iki vasario 17 dienos, bus eksponuojama nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vėliau persikels į kitų didžiųjų šalies miestų prekybos centrus.
Apie tyrimą:
*Tyrimą š. m. sausio 20-28 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Jo metu apklausta 1015 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo lokacija – visa Lietuvos teritorija.
Kodėl nusilpsta santykis su tėvu ir kaip jį atkurti suaugus?
Psichologiniuose tyrimuose vis dažniau pabrėžiama tėvo ir vaiko santykio svarba skirtingoms gyvenimo sritims. Deja, ne visiems pasiseka tą santykį sukurti, užauginti ir išlaikyti vaikui jau suaugus.Kasdienis jausmų įsivardijimas padės pasirūpinti emocine sveikata
Nuo naujų metų pažadame sau sportuoti, sveikai valgyti ar kitaip rūpintis savo fizine sveikata, tačiau reikėtų nepamiršti ir emocinės sveikatos. Trečiasis sausio savaitgalis – minimas kaip „Mėlynasis pirmadienis“ (angl. „Blue Monday“).Karo sukelta įtampa slūgsta, tačiau išlieka pavojingai aukšta
Absoliuti dauguma, 79 proc., Lietuvos gyventojų jaučia padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą, kuris šiek tiek sumažėjo, lyginant su situacija pavasarį, kai Rusijai užpuolus Ukrainą, net 87 proc. mūsų visuomenės patyrė emocinį šoką.Pandemija paaštrino silpnybes: geriau sekėsi psichologiškai pasiruošusiems
Pandemija pasitraukė į antrąjį planą, tačiau jos padariniai žmonių psichinei sveikatai tebesitęsia, todėl atliekami tyrimai apie jų požymius ir įveikimo būdus. Apie tai kalbamės su Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriaus vadovu prof. Dariumi Leskausku.Naujienų srauto valdymas ir emocinė sveikata: kaip rasti balansą
Dėl įtemptos karo situacijos Ukrainoje naujienas sekame dažniau nei įprastai – nuolat stebime naujausius įvykius ir tikriname informacijos kanalus bei pranešimus telefone. Ekspertai įspėja, kad nepertraukiamas naujienų srautas gali turėti ir neigiamos įtakos emocinei sveikatai bei kasdieniams darbams.Nuotolinis mokymas – stresas, grįžimas į mokyklą – irgi stresas. Kaip suvaldyti?
Švietimo ir mokslo ministerijai pakvietus pradinukus grįžti į mokyklas, kilo įvairių diskusijų ir nerimo. Beveik metus mokęsi nuotoliniu būdu, mažieji gali susidurti su grįžimo į koletyvą stresu.Trys ženklai, rodantys, kad naršymas internete tampa problema
COVID-19 pandemija aiškiai parodė skaitmeninių technologijų naudą ir svarbą, o kartu atskleidė ir tai, kad toli gražu ne visi žmonės moka jomis naudotis nekenkdami sau.Dažna tėvų ir vaikų barnių priežastis – technologijos: ekspertai siūlo susitarti
Dėl išmaniųjų technologijų naudojimo kylantys konfliktai yra viena dažniausių tėvų ir vaikų nesutarimų priežasčių. Maždaug 6 iš 10 suaugusiųjų dėl to konfliktuoja su vaikais dažniau nei kartą per savaitę, rodo Skaitmeninės etikos centro duomenys.Psichologė pataria, kaip prasmingai išnaudoti laiką
Dėl susiklosčiusių aplinkybių, prasidėjusio karantino, keičiasi dienotvarkė ir darbų planavimas ne tik darbuotojams, bet taip pat moksleiviams ir studentams. Viena vertus, būtų galima pasidžiaugti dėl daugiau atsiradusio laisvo laiko.Panika veikia miegą, prastas miegas – imunitetą. Kaip galime sau padėti?
Šiandieniniame visuotinės pandemijos kontekste susiduriame ne tik su susirgimo grėsme, bet ir aplinkoje tvyrančiu nerimu, nežinomybe bei panika. Tiesa, nerimaudami dėl ateities, savo ir aplinkinių sveikatos, patys sau susikuriame kiek paradoksalią situaciją: panika ir baimė neigiamai veikia mūsų miegą, o prastas miegas – silpnina imunitetą.Ką darote ne taip, kad vaikas domisi tik kompiuteriniais žaidimais?
Kompiuteriniai žaidimai ir buvimas virtualioje erdvėje šiandien ne tik užima didelę dalį žmonių laisvalaikio, bet ir kursto karštas diskusijas. Ypač tarp tėvų, kurių vaikai, pasak suaugusiųjų, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono.Įsigijote brangų pirkinį? Patarimai, kaip pasirūpinti, kad jis tarnautų ilgai
Prekybininkams skelbiant finalinius žiemos išpardavimus, gyventojai skuba pasinaudoti nuolaidomis ir įsigyti brangesnių pirkinių: buitinės technikos, elektronikos prietaisų ar išmaniųjų įrenginių.Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?
Sausį drąsiai galime vadinti atsinaujinimo mėnesiu. Jo laukiame ne tik dėl to, kad pradedame vykdyti Naujųjų metų išvakarėse sau duotus pažadus, tačiau šį mėnesį prasideda ir taip laukti išpardavimai. Didžioji dalis moterų skuba nusipirkti seniai nusižiūrėtą suknelę, batelius ar rankinę, kuriai vis pagailėdavo pinigų.Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius
Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją
Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa
Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.Žvejyba – ar tikrai verta?
Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams
Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą
„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau
Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus
Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti
Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas.Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę
Austrės – visais laikais Europos didikų mėgtas delikatesas, neseniai iš naujo atrastas ir Lietuvoje. Savo išskirtiniu, vandenynu alsuojančiu skoniu jos papuošia dažną šventę ar draugų susibūrimą.Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius
„Rimi“ duomenimis, per praėjusius metus tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje parduota beveik 1 715 tonų nukainotų maisto produktų su besibaigiančio galiojimo terminu. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad tokia iniciatyva padėjo pirkėjams ženkliai sutaupyti.Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai
Dirbtiniam intelektui (DI) kasdien kėsinantis į mūsų darbo vietą, ją „prarasti“ iškilo grėsmė ir mūsų šuniui. Neseniai pasibaigusioje „Mobile World Congress“ (MWC) parodoje net dvi kompanijos pristatė augintinius robotus, kurie ne tik atlieka triukus, bet ir leidžiasi paglostomi.Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką
Kai beveik pusmetį gyvename pilkoje darganoje, pasiilgstame spalvų ne tik aprangoje, interjere, bet ir lėkštėse. Todėl tokie ryškūs patiekalai, kaip oranžinė sriuba iš batatų bei morkų, suvilios net nemėgstančius tradicinių sriubų.Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių
Kadangi naujausiuose televizoriuose įdiegtos pažangiausios technologijos, norint mėgautis išskirtine vaizdo kokybe, labai svarbu, kad ekranas būtų švarus. Kartais dulkės ir dėmės gadina vaizdo kokybę, todėl būtina nuolat valyti ekraną.Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
Pastaraisiais metais kūrybinėse industrijose kilo rimtų neramumų dėl dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo. Holivudą sukrėtė galingas aktorių ir scenaristų streikas, dėl kurio studijos buvo priverstos sustabdyti daugumos pagrindinių projektų įgyvendinimą.Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu
Dauguma tėvų žino: kalcis gyvybiškai svarbus sveikiems vaikų dantims ir stipriems kaulams. Tačiau šis mineralas taip pat nepakeičiamas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitos procesui.Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis
Nors lašišą dažniausiai kepame, o rūkyta arba sūdyta keliauja ant sumuštinukų, galima pasilepinti ir gardžiomis salotomis, kurios tikrai papuoš šventės ar savaitgalio stalą.Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę
Beveik 60 proc. visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose ir jame esantis butas, dažniausiai, yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris jiems priklauso. Kokia bus jo vertė priklauso ne tik nuo buto, bet ir viso daugiabučio, techninės būklės.„Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle pradeda senosios kartos 3G ryšio išjungimą. Su nebeaktualiu 3G ryšiu visiškai bus atsisveikinta iki 2025 m. pabaigos.Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą
Įsibėgėjant XXI amžiui, inovatyvių technologijų įgalinimas iš naujo apibrėžia mūsų kasdienio gyvenimo būdą ir įpročius. Naujovių horizonte išsiskiria trys tendencijos, kurios iš esmės pakeis mūsų santykį su mus supančiu pasauliu:Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių
Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams.Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?
Naudotų automobilių rinka nėra vis dar nėra skaidri ir prireiks daug laiko pokyčiams, todėl automobilių defektai vis dar slepiami, o rida ir toliau klastojama.„Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ į Venecijoje statomo viešbučio „Hampton by Hilton“ projektą įtraukė ir lietuviškų kompanijų. Viešbutyje jau montuojami šalies gamintojo „Aluvesto“ langai, o kambariuose bus naudojami Kaune pagaminti „Fitsout“ baldai ir interjero elementai.- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Patarė, kaip užtikrinti darbuotojų pasitikėjimą savo darboviete.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Palankios žinios iš Europos Komisijos dėl daugiamečių pievų.
- Kaip SEO paslaugos teigiamai veikia verslą ir jo žinomumą?
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: kaip juos atpažinti.
- Dirbtinis intelektas ir konkurencijos teisė: kur slypi rizikos verslui?
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- 2G ir 3G įranga paveiks jūsų daiktų interneto sprendimus ateityje.
- 5 būdai, kaip dirbtinis intelektas gali palengvinti jūsų kasdienybę.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc.
- Gyvsidabrio garai: ką daryti sudaužius termometrą ar išsiliejus gyvsidabriui?
- Patiriant stresą, sutrinka virškinimo sistema: kaip reikėtų elgtis?
- Žiema ir elektronika – ką svarbu žinoti norint nesugadinti savo prietaisų?
- Po bandymų RRT laboratorijoje iš rinkos pašalinti 21 tipo įrenginiai ir aparatai.
- Pristatytas pirmasis pasaulyje belaidis skaidrus OLED televizorius.
- APVA kvietimas paramai saulės elektrinėms – vartotojai apgauti.
- Rado dar vieną būdą apgauti: nuskenavus „QR“ kodą bando pavogti duomenis.
- „Hanner“ investuoja į futbolo stadiono statybas Vilniuje.
- Kada matysime elektromobilių revoliuciją: stabdžius spaudžia ir elektros tinklai.
- Vairavimo ypatumai žiemą: ką daryti, jei automobilis kelyje ima slysti.
- Darbdavys dėl jūsų kaltės patyrė žalą? Kokia atsakomybė gali grėsti.
- „Avia Solutions Group“ perka Australijos oro linijų bendrovę „Skytrans“.
- Po 15 metų – didelis pokytis milijonams „Microsoft Office“ naudotojų.
- Telecentras nepripažįsta, kad „Darnu Group“ tinkamai įvykdė teismo sprendimą.
- 67 proc. lietuvių keliones planuoja iš anksto, o ko nežino likusieji?
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- RRT: už nelegaliai laikomus radijo ryšio perėmimo įrenginius gresia atsakomybė.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Tiksinti bomba ant pastatų stogų: sniego danga jau viršija 20 cm storį.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Natūralus antidepresantas – magnis: padės išgyventi liūdniausią metų dieną.
- VDI informuoja: ką reikia žinoti apie darbo laiką ir budėjimą.
- Vaistininkas atskleidžia: egzistuoja „džiaugsmo“ vitaminas.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Mėsos patiekalų ruošimo subtilybės: ką verta žinoti?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147
- 1401-07-09Turkų-Mongolų valdovas Tamerlanas (Timūras) sunaikina Bagdadą, nužudęs 20.000 žmonių.
- 1906-11-03Tarptautinė radiotelegrafo konferencija Berlyne pasirenka "SOS" (· · · - - - · · ·) nelaimęs signalą kaip pasaulinį pagalbos standartą.
- 1682-09-04Anglų astronomas Edmond Halley pastebi kometą vėliau pavadintą jo vardu.
- 1778-11-26Britų tyrėjas Kapitonas James Cook buvo pirmasis europietis, kuris apsilankė Maui Sandvičo salose (dabar Havajų salose).
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų.
- Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus.
- Naujasis dujų akcizo mokestis - smūgis Lietuvos regionų gyventojams.
- ESO mokėti dividendai keliavo į valstybės biudžetą.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Nesigėdyti prostatos vėžio.
- Menopauzė – vis dar tabu tema: daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Nutukimas – ne grožio matas, o lėtinė liga, kurią svarbu gydyti.
- Stabligė – kaustanti liga.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Kopūstas ir bulvė ne tik balandėliams: 4 sveikų receptų idėjos už kelis eurus.
- Itin mėgstami italų, bet randami kiekvieno lietuvio virtuvėje: pomidorai.
- Nuotaiką praskaidrins ryškiaspalvė sriuba su citrina ir imbieru .
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių humoras: apgaulingas žinutes gyventojams siunčia Tadas Blinda.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Aldona komentavo: Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis. Tik matyt jie tą žuvį gaudo, o ne dirbtinai augina fermoje...
- Valentinas komentavo: SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto. Kol Jūs spresite kas vykdys skaitmeniės radijo transliacijos įrengimo reikia : 1. Informuoti Lietuvos gyventojus pirkti naujus radijo imtuvus su s DAB ir DAB + translaicijos priėmimo galimybe. 2. Reikės mažiau lėšų kompensacijoms ir n
- Stasė komentavo: KTU mokslininkas perspėja: pseudomokslo teorijos skamba ir iš TV ekranų. O šiandien per LNK vidurdienio žinias buvo rimtai aiškinama, kad orus labai lemia kosminiai spinduliai. TV ekranai tampa šarlatanų priegloba.
- Australijoje už piliečio neatvykimą į rinkimus neturint pateisinamos priežasties baudžiama didelėmis baudomis.
- Blusa gali nušokti atstumą, 350 kartų viršijantį jos kūno ilgį. Tai tas pats, jei žmogus peršoktų futbolo stadioną.
- 1845 m. Anglijoje buvo priimtas įsakymas, kuriuo bandantysis nusižudyti buvo baudžiamas mirties bausme.
- Iš visų žinduolių aukščiausiai gyvena jakai (sutinkami net 6000 m aukštyje kalnuose).
- Suskaičiuota, kad JAV gyventojai kasmet suvartoja apie 16 000 t aspirino.
- Vyras klausia televizorių meistro:
– Kai žiūriu televizorių ir krapštau su virbalu ausį, garsas dingsta! Kas tai?
Televizorių meistras įniršęs atsako:
– Tai Jūs dar ir akis su virbalu pasikrapštykit, tai jums ir vaizdas pradings! - Miške:
- Mama, kokios čia uogos?
- Mėlynės.
- O kodėl jos raudonos?
- Todėl, kad dar žalios. - Pasakiau vaikams, kad aš senesnis už Google. Jie galvoja, kad pajuokavau...
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras