Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą

Ar išgirdę žodį „psilocibinas“ atsakytumėte, kokią įtaką šis cheminis elementas daro žmogaus smegenims? O jei reikėtų apibūdinti tai, kaip veikia psichodeliniai, arba kitaip – magiškieji, grybai?

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Tai yra haliucinogenų grupei priskiriamas narkotikas, kuris sukelia trumpalaikes, tačiau labai aiškias haliucinacijas.

Apie tai, kuo pasižymi veiklioji haliuciogenų medžiaga psilocibinas, kokie procesai vyksta smegenyse ir ar tikrai natūralūs narkotikai nėra tokie žalingi, Vilniaus universiteto studentų surengtoje tarptautinėje konferencijoje „The Coins 2020“ pasakojo čekų neuromokslininkas dr. Tomašas Paleničekas.

Simptomai – neprognozuojami

Psilocibinas – cheminis elementas, aptinkamas magiškuosiuose grybuose. Būtent dėl šios medžiagos psichodeliniai narkotikai sukelia haliucinacijas ir veikia žmogaus smegenis, sutrikdydami emocijų pusiausvyrą, psichiką, mąstymą ir elgesį. Vis dėlto T. Paleničekas teigia, kad dalis tyrėjų tiki šių narkotikų veiksmingumu gydant įvairias psichikos ligas. Tai siejama su depresija sergančių žmonių nuotaikos pagerėjimu, kurio dažnai neužtikrina gydytojų skiriami vaistai.

„Psichodelikų sukeliamus simptomus galima suskirstyti į tris grupes. Pirmiausia, potyriai yra neigiami: juos lydi padažnėjęs širdies ritmas, padidėjęs kraujo spaudimas, kartais prakaitavimas ar vėmimas. Antra, žmogus gali patirti teigiamas emocijas, tačiau išgyventi staigią nuotaikų kaitą, nerimą, panikos priepuolius. Trečia, simptomai pasireiškia haliucinacijomis, todėl matomi ryškūs, neegzistuojantys vaizdai“, – pasakoja neuromokslininkas.

Nors psichodelikų poveikį įmanoma apibūdinti, atsakyti, kokie simptomai pasireikš nuo jų apsvaigus, sudėtinga. Pavyzdžiui, T. Paleničeko ir jo kolegų mokslininkų atlikti eksperimentai parodė, kad tos pačios lyties ir amžiaus dalyvių, gavusių vienodą psilocibino kiekį, patirtys buvo visiškai skirtingos. Vienam pasireiškė stiprūs, kitam – tik labai lengvi simptomai.

Pastebimi pokyčiai smegenyse

Neuromokslininkas paaiškino, kaip veiklioji psichodelinių narkotikų medžiaga psilocibinas sutrikdo smegenų veiklą. T. Paleničeko teigimu, žmogaus smegenyse veikia filtrai, kurie naudingą informaciją praleidžia, o nereikalingą atmeta. Magiškieji grybai išjungia šią filtravimo funkciją, todėl smegenis vienu metu pasiekia neįprastai didelis informacijos kiekis.

Dėl šios priežasties žmogui ima atrodyti, kad realybė yra iškreipta. „Įsivaizduokite, kad užsiimdami veikla, kuri reikalauja dėmesį sutelkti tik į vieną ar keletą dalykų, staiga imtumėte pastebėti ir galvoti apie absoliučiai viską, kas yra aplink jus. Būtent tokią būseną patiria haliucinogeninių narkotikų veikiamas žmogus“, – aiškina T. Paleničekas.

Tačiau kodėl psilocibinas paveikia būtent apsauginius smegenų filtrus? Pasak neuromokslininko, tai susiję su smegenyse išsidėsčiusiais ryšių tinklais. Tyrimai rodo, kad minėta cheminė medžiaga reikšmingai keičia smegenų struktūrą, kartu ir natūralų tinklų veikimą.

„Smegenyse yra trys pagrindiniai tinklai. Vienas iš jų aktyvuojamas tuomet, kai neužsiimame aktyvia veikla ir esame paskendę savo mintyse. Kitas tinklas ima veikti užsiimant tam tikra veikla, į kurią sutelkiame savo dėmesį. Trečiasis tinklas yra tarsi pirmojo ir antrojo jungtis, paskatinanti iš vienos būsenos pereiti į kitą (dėmesį sutelkti į savo mintis arba į veiklą, kuri jo reikalauja).“

Įprastai skirtingi smegenų tinklai vienu metu nėra aktyvūs, tuo tarpu psilocibinas didina šių tinklų tarpusavio sąveiką. Todėl haliucinacijas patiriantis žmogus yra smarkiai veikiamas savo minčių ir jausmų, tačiau tuo pačiu metu tiesiogiai priima išorinę informaciją, neįprastai reaguoja į jį supančią aplinką.

Nors beveik visame pasaulyje šių narkotikų vartojimas yra draudžiamas ir nelegalus, vis dar manoma, kad psilocibinas – natūralios kilmės medžiaga, todėl nėra kenksmingas. Vis dėlto mokslininkas pažymi, kad psichodeliniai, kaip ir kiti, narkotikai dirbtinai keičia žmogaus psichiką, todėl ilgalaikis jų poveikis išlieka iki galo nežinomas.

• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?
• Kas atsako už sniego valymą daugiabučiuose: kieno tai pareigos?
• Naujas sukčių taikinys – jūsų telefonas: kaip apsisaugoti?
• Nuo sniego jau lūžta stogai: laiku nenuvalius – tūkstantiniai nuostoliai.
• Poilsio anatomija: muzikos klausymas prieš miegą gali pagerinti gyvenimo kokybę.
• Praūžus šventėms norisi lengviau: pasigaminkite kalafioro steiką.
• 12 kartų mažiau saulės: kaip sausio vakarus paversti šeimos suartėjimo laiku?
• Per Naujuosius metus paskambina tiek, kiek eilinės darbo dienos valandą.
• Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
• Kodėl ant Naujųjų metų stalo būtina turėti ananasą?
• Receptai su šonkauliais: kaip paruošti patiekalą, vertą Naujųjų metų stalo?
• Tėvai vis dar drausmina nesidomėti lytiškumu.
• 1 iš 4 moterų patiria pogimdyminę depresiją.
• Kodėl 2026-ieji gali nustebinti net patyrusius NT rinkos žaidėjus.
• Dėl šventinių dekoracijų: puošiant namus reikia žinoti kelias taisykles.
• 60 naujų bokštų padės užtikrinti patikimą ryšį Lietuvos regionuose.
• Kaip Nacionalinis stadionas paveiks NT rinką kaimynystėje?
• Susisiekimo ministerijos darbai, kuriuos žmonės jaučia kasdien.
• Kelininkai įspėja – prognozuojamos žiemiškos sąlygos keliuose.
• Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje.
• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Jūs žudote savo dirvą to nežinodami: 7 „nekalti“ įpročiai, kurie atima derlių.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87