Naujienos

Ką istorija žino apie epidemijas?

2020-04-08 11:20:58

Ligos ir epidemijos yra neatskiriama žmonijos istorijos dalis. Nors technologijos prisideda prie nuolatinio medicinos tobulėjimo, ilgėja gyvenimo trukmė, atrandami efektyvesni būdai kasdieniam gyvenimui ir buičiai palengvinti, šie pokyčiai smarkiai veikia mus supančią aplinką.

Taip teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos istorijos dėstytojas dr. Aistis Žalnora.

Dar XVIII a. gyvenęs demografas Thomas Malthusas (1766–1834) epidemiją siejo su per daug sparčiu žmonių populiacijos augimu. Anot T. Malthuso, žmonių populiacijos skaičiui viršijus teritorijos pajėgumus juos ,,išmaitinti“, neišvengiamai ištinka badas ir ligos. Nors tie laikai seniai praeityje ir mokslininkų požiūris pasikeitė, kai kurios detalės kartojasi. Matyt, istorija mėgsta kartotis, tiesa, skirtingomis formomis, sako mokslininkas.

Dr. A. Žalnora pasakoja, kad vadinamuoju medžiotojų ir rankiotojų visuomenės laikotarpiu pagrindiniai žmonių maisto šaltiniai buvo medžioklė, žvejyba, maisto rinkimas. Populiacijos augimą natūraliai stabdė riboti maisto šaltiniai, poreikis nuolat sekti ir medžioti laukinius gyvūnus. Maža grupė galėjo būti mobilesnė, todėl pajėgė apsirūpinti visapusišku maistu, nuolat keliavo, nebuvo prisirišusi prie teritorijos, dar nedirbo sunkių ir monotoniškų žemės ūkio darbų. Šmaikštaujant sakytume, savotiški hipiai, tik be „Volkswagen“ autobusiuko. Medicinos istorikas G. Rosenas vadina šį laikotarpį metaforiškai – „rojaus sodu“. Tačiau net ir tuomet vyno upės, matyt, netekėjo. Smarkiai veikė natūrali atranka – lėtas, silpnas individas galėjo būti našta, dėl to grupei pajudėjus iš laikinos stovyklavietės silpniausieji buvo paliekami. Nuolatinis kontaktas su laukiniais gyvūnais grėsė traumomis, pasiutlige, kitomis ligomis. Deja, negalime tiksliai įvertinti to meto gyventojų sergamumo. Rašto, kaip žinia, dar nebuvo, o vien tik iš osteologinės medžiagos sunku spręsti apie ligas, nes dalis jų žymių kauluose tiesiog nepalieka. Taigi „rojaus sodas“ gali būti tik iliuzija.

Apytikriai 10 000–8000 m. pr. Kr. įvyko viena didžiausių žmonijos istorijoje neolito revoliucija. Tuomet pirmą kartą žmogus nugalėjo gamtą: prijaukino laukinius gyvulius, pradėjo dirbti žemę, pasistatė pirmus nuolatinius namus, apsistojo vienoje vietoje. Iš molio nusilipdžius ne tik plytas, bet ir indus, atsirado galimybė saugoti maistą. Žmonių populiacija ėmė augti. Čia ir baigėsi „rojus“! Maisto racionas susiaurėjo iki monokultūrų: kviečių, ryžių ir kt. Tai tenkino energetinį poreikį, bet teikė mažai vitaminų. Mityba tapo santykinai prastesnė, o žmonės mažiau atsparūs ligoms. Be to, priklausomybė nuo vienos maisto rūšies didino grėsmes – jei ištiktų sausra ir derlius neužderėtų, kiltų badas. Daug ir lengvai pasiekiamo maisto masino graužikus, maisto sandėliai tapo jaukiais namais parazitams, sako medicinos istorikas.

Pasak dr. A. Žalnoros, gyvūnų prijaukinimas turėjo privalumų, tačiau ne mažiau ir trūkumų. Naminių gyvūnų – šunų, galvijų, kiaulių ir paukščių – ligos tapo ir žmonių ligomis. Naujosios civilizacijos „dovanėlės“ – difterija, vėjaraupiai, kiaulytė, gripas, parazitinės kirmėlės ir kt. Tai galioja ir šiandien. Ilgainiui žmonės ėmė ne tik gaminti, bet ir mainytis gėrybėmis, prekiauti. Prekybos kelių sankirtoje atsirado pirmieji miestai, o miestuose – turgūs. Deja, prekeiviai su pirkėjais keisdavosi ne tik gėrybėmis, bet ir ligomis. Ligas neabejotinai platino ir karai. Miestai tapo idealia terpe joms plisti. Tankiai vienoje teritorijoje kartu su naminiais gyvūnais gyvenantiems žmonėms trūko higieniškų gyvenimo sąlygų, neretai ir maisto. Gal kiek netikėta, tačiau tik maždaug XIX a. Europos miestai galėjo pasigirti turintys kelias kartas nuolat juose gyvenančių miestiečių. Iki tol kaimo gyventojai nuolatos „maitino“ miestą, tiek maistu, tiek ir žmonėmis. Kaimiečiai atvykdavo į miestą, užsiimdavo amatais, prekiaudavo, rengdavo visokias muges ir gyvendavo, deja, neilgai.

Nors vandentiekis, kanalizacija, savotiški sanitariniai mazgai jau buvo žinomi Harapos, Mohendžo Daro miestuose, Egipte, senovės Mesopotamijos civilizacijose, tačiau valstybės mastu tai mažai gelbėjo, greičiausiai dėl labai riboto ekonominio to meto valstybių pajėgumo ir atsainaus požiūrio į visuomenės sveikatos problemas. Juk tai, kuo naudojosi turtingi, nebūtinai turėjo būti pasiekiama vargšams, sako mokslininkas.

Pirmosios epidemijos aprašomos jau senovės Mesopotamijos, Egipto šaltiniuose, Senajame Testamente. Manoma, kad žmonija tuo metu jau sirgo raupsais, endemine liga, jau buvo maliarija, tuberkuliozė. Aiškesni epidemijų aprašymai pasiekia mus iš senovės Graikijos ir Romos civilizacijų.

Istorikas Tukididas 430 m. pr. Kr. aprašė Atėnų marą. Epidemija kilo vykstant Peloponeso karui tarp Atėnų ir Spartos. Atėnai pirmavo, sumušė Spartą jūroje, tačiau dėl epidemijos viskas pasisuko kita linkme. Karo pabėgėliams paties Periklio karo reikmėms pastatytu tuneliu lengvai pasiekus ir tiesiog užtvindžius Atėnus, nebebuvo galima išlaikyti higieniškų gyvenimo sąlygų, miestas greitai tapo epidemijos židiniu. Ligoniai karščiavo, čiaudėjo, kosėjo, pasireiškė bėrimai, akių paraudimai ir infekcija, gerklės uždegimas, didžiulis troškulys, opos, viduriavimas ir kt. Šiandieniai tyrimai paneigia buboninio maro hipotezę, spėjama, kad tai galėjo būti raupsai, tymai arba šiltinė. Liga nusinešė 75–100 tūkst. (apie 25 proc.) Atėnų gyventojų gyvybių. Mirties akivaizdoje žmonės nebepaisė įstatymų ir visuomenės normų, mirusiųjų nelaidojo, ėmė plėšikauti, švaistyti pinigus malonumams ir kitiems dalykams, kurių šiaip nepirktų. Epidemija pasėjo abejones religija, manyta, kad Atėnų dievai perėjo į priešų – Spartos pusę. Kiti kaltino užsienio valstybes – neva liga atėjo iš Afrikos, dar kiti teigė, kad spartiečiai užnuodijo šulinius, pasakoja dr. A. Žalnora.

164–180 m. Romą supurtė Antonino, arba Galeno, maras, apėmęs visą imperijos teritoriją nuo Sirijos iki Britų salų. Manoma, kad jis plito iš Afrikos arba Azijos. Garsus gydytojas Klaudijus Galenas (129–210) tapo epidemijos liudininku. Tiesa, greitai supratęs, kad sunkiai pavyks ką nors pakeisti įprastais metodais (kraujo nuleidimu, laisvinamaisiais ir kt.), bandė pabėgti iš Romos miesto. Vis dėlto imperatoriams Liucijui Verui (130–169) ir Markui Aurelijui (121–180) priminus Galenui jo, kaip gydytojo, pareigas, teko grįžti į Romą. Nors romėnai, kaip ir graikai, jau abejojo tuo, ar dievai iš tiesų sukelia ligas, šįkart Galenas teisinosi, kad jam nevykti į Romą liepė pats dievas Asklepijus. Ligoniams pasireiškė karščiavimas, vėmimas, kosėjimas, sunkus kvėpavimas, bėrimai, oda tapdavo juoda ir kt. Tačiau kaip ir ankstesnės epidemijos tai nebuvo tikras maras, o raupsai arba tymai, arba abu kartu. Mirtis ištikdavo per 5 dienas. Kaip ir Atėnų maro atveju epidemija nusinešė apie 25 proc. gyventojų gyvybių, tiesa, rečiau gyvenamose teritorijose mirtingumas buvo mažesnis – apie 2–10 proc. susirgusiųjų. Iš viso epidemijos metu mirė apie 5 mln. (kitais duomenimis, iki 10 mln.) imperijos gyventojų. Epidemija turėjo ir finansinių padarinių – smuko statybų sektorius, nekilnojamojo turto kainos, pakilo javų kainos, priduria medicinos istorijos dėstytojas.

Nors moderniosios epidemiologijos tuo metu nebuvo, pasak dr. A. Žalnoros, dalis gyventojų gana logiškai siejo epidemijas su tankiai gyvenamu miestu, todėl, kas galėjo, iš jo stengėsi kuo skubiau pasišalinti. Kiti tikėjo, kad gali padėti maldos, deja, tuo pat metu pamiršdavo elementarias atsargumo priemones ir tapdavo epidemijos aukomis. Epidemija pasikartojo 211–266 m., kasdien nusinešdama po 5000 imperijos gyventojų gyvybių. Nenuostabu, kad, be kitų priežasčių, prie Romos imperijos žlugimo smarkiai prisidėjo ir epidemijos.

Anot mokslininko, vėliau keletą amžių buvo ramu, tačiau 540 m. Egipte, o 542 m. Bizantijos imperijos sostinėje Konstantinopolyje vėl kilo didžiulė epidemija – Justiniano maras. Šįkart tai iš tiesų buvo buboninis maras. Manoma, kad liga atkeliavo iš Indijos arba Kinijos. Kaip ir kitų epidemijų atveju, nebuvo suvokiama ligos kilmė, juo labiau nebuvo ir gydymo strategijos. Liga lyg koks vaiduoklis nuo pakrančių, nepaisydama jokių sienų, plito į žemyninę dalį. Dėl to nenuostabu, kad dalis žmonių prieš susirgdami esą regėdavo šmėklas, pranašaujančias ligą. Jau kitą dieną arba po kelių dienų jie susirgdavo: limfmazgiuose kirkšnyse, pažastyse, prie kaklo atsirasdavo bubonai, pasireikšdavo stiprus karščiavimas, raumenų skausmai, gangrenuodavo galūnės, prasidėdavo haliucinacijos, koma. Galiausiai ligonis mirdavo.

Pasak dr. A. Žalnoros, žmonės mirdavo taip greitai ir taip dažnai, kad sunkiai spėta juos palaidoti. Be to, ėmė trūkti ir laidojimo vietų. Iš pradžių laidota kapinėse, vėliau jau kiekviename laisvame žemės lopinėlyje. Kai nepajėgta iškasti griovių ir taip juos palaidoti, tuomet lavonai buvo sumetami į miesto gynybinius bokštus. Galiausiai negyvėliai buvo tiesiog sukraunami į laivus ir paleidžiami plaukioti į jūrą. Kaip rašė įvykių liudininkas Prokopijus (500–562), liga kasdien nusinešdavo po 10 000 gyventojų gyvybių, išmirė 40 proc. Konstantinopolio miesto. Pandemijos metu iš viso mirė 25–50 mln. žmonių, arba 13–25 proc. visos to meto populiacijos. Jei tikėsime kai kuriais šaltiniais, imperatorius Justinianas (482–565), priešingai nei Markas Antonijus, epidemijos metu nesumažino gyventojams naštos, bet dar ir pakėlė mokesčius, apmokestino net mirusius piliečius. Gera žinia buvo tik ta, kad vieną kartą persirgę daugiau šia liga nebesusirgdavo. Prokopijus pastebėjo, kad slaugytojai, gydytojai ir duobkasiai, turėję tiesioginį kontaktą, ne visada susirgdavo.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Istorija: kitos panašios naujienos
       2023-08-23 11:19:43

Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?

Gali būti sunku patikėti, kad garsiosiomis „WWW“ pažymėtas žiniatinklis pirmą kartą visuomenei buvo atvertas tik prieš daugiau nei tris dešimtmečius.
       2023-01-02 21:36:31

Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės

Kol ilsėjomės ir dalinomės dar garuojančiais Naujųjų metų sutiktuvių įspūdžiais, internetas šį sekmadienį patylomis atšventė 40-ąjį savo gimtadienį. 1983 m. sausio 1 d. Jungtinių Valstijų gynybos departamentui savo kompiuterių tinklą padalinus į karinį ir civilinį, oficialiai gimė tai, kas vadinama svarbiausiu pastarojo šimtmečio išradimu.
       2022-01-12 09:16:20

Pirmoji lietuviška knyga – ką reikia žinoti kiekvienam lietuviui

2022 m. sausio 8 d. pirmajai lietuviškai knygai suėjo 475 metai. Siekiant pabrėžti šio istorinio įvykio svarbą, interneto knygynas „Patogupirkti.lt“ skaitytojus kviečia plačiau susipažinti su pirmosios lietuviškos knygos atsiradimu.
       2021-11-16 13:28:44

„Xbox“ jubiliejus: nuo žalios spalvos markerio iki Gineso rekordo

1998 m. keturi vyrukai – Kevinas Bachusas, Tedas Hase‘as, Otto‘as Berkesas ir Seamusas Blackley – „Microsoft“ įkūrėjui Billui Gatesui pristatė projektą kodiniu pavadinimu „Midway“.
       2021-10-10 13:01:23

Šiandien minimas 30-asis interneto Lietuvoje gimtadienis

Interneto Lietuvoje gimtadieniu laikoma 1991 m. spalio 10-oji, kai prasidėjo Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET kūrimo darbai.
       2021-09-23 08:58:09

Pirmasis „Android“: kaip neišvaizdus telefonas sukėlė revoliuciją?

Lygiai prieš 13 metų, rugsėjo 23-ąją, pasauliui buvo pristatytas išmanusis „HTC Dream“. Šis sunkokas ir kritikų dėl nuobodaus dizaino peiktas telefonas vis tik pateko į istoriją – būtent jame buvo pirmą kartą įdiegta dabar populiariausia pasaulyje „Android“ operacinė sistema.
       2021-09-01 11:07:17

„Nokia 3310“ telefono dizaineris Tapani Jokinen: tik akyliausi pastebi siurprizą

Dar 2000 m. išleisto telefono „Nokia 3310“ sėkmę lėmė ne tik jo tvirtumas, ilgai laikanti baterija, bet ir išskirtinis dizainas.
       2021-05-31 06:00:11

Gegužės 3-osios Konstitucija: skaudžios pasekmės Lietuvos interesams

Šiemet minėjome 1791-ųjų gegužės 3 dienos Konstitucijos 230-ąsias metines. Šis Abiejų Tautų Respublikos (ATR) dokumentas yra teisėtai laikomas pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje, po JAV, rašytine konstitucija.
       2020-03-06 08:33:47

Plyta, tapusi pamatu: ko dar nežinojote apie pirmąjį mobilųjį telefoną?

Lygiai prieš 37 metus – 1983 m. kovo 6 d. į prekybą buvo paleistas pirmasis analoginiame 1G tinkle veikęs komercinis nešiojamasis mobilusis telefonas „Motorola DynaTAC 8000X“. Pasak Rudy‘io Kroloppo, kuris tuo momentu buvo atsakingas už „Motorola“ dizainą, tai buvo revoliucija.
       2020-03-02 16:20:16

Priešpaskutinis 3G ryšio gimtadienis: 2022-aisias jo nebeliks

Internetą į telefonus atnešusi 3G mobiliojo ryšio technologija šiomis dienomis Lietuvoje mini 14-ąjį savo gimtadienį. Pirmoji ją Lietuvoje įdiegusi „Omnitel“ (dabar – „Telia“), ketina pirmoji ją ir išjungti.
       2020-02-07 08:24:07

„Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?

Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių, o nuo rugpjūčio 31 d. sustabdantis prekybą esamais.
       2019-11-29 14:10:22

Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu

Lygiai prieš 142 metus, 1877 m., lapkričio 29 d. amerikiečių mokslininkas ir išradėjas Tomas Edisonas pasauliui pirmą kartą parodė, kaip veikia fonografas. Tai – pirmasis įrenginys pasaulyje, kuris galėjo įrašyti garsą ir iš karto jį atkurti.
Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.