- Telecentras: RRT įtraukimas leis grįžti prie produktyvaus darbo.
- Vaistų nuo skausmo poveikis: kuri veiklioji medžiaga ypač pavojinga kepenims.
- Tyrimas: 1 iš 4 lietuvių nevyksta atostogų – mano, kad negali sau to leisti?
- Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau.
- Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Skonių kovos – aršesnės nei futbolo: Vokietijos ar Ispanijos virtuvė laimėtų? .
- Ieškoti voveraičių į mišką: auksinė ne tik šių grybų spalva, bet ir nauda .
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Žiūrite televizoriumi iš kompiuterio? Galvojate kokia sujungimo jungtis tinkamiausia? Jei yra galimybė, junkite kompiuteriniu vytų porų laidu, RJ45 jungtimis ir naudokite DLNA protokolą - išnaudosite televizoriaus dekoderio privalumus ir vaizdas bus kokybiškiausias.
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
- Planuodami ateityje žiūrėti koduotas programas, pasirinkite įrangą, kuri tai gali. Jei tai televizorius, tai bus reikalingas lizdas sąlyginės prieigos moduliui. Reikalingas ir modulis į kurį įsidės kortelė. Jei tai yra atskiras imtuvas, tai jis turėtų turėti lizdą kortelei. Lietuvoje naudojama "Conax" kortelių kodavimo sistema.
Daugiau patarimų
- Jau gana akivaizdu, kad technologijos pralenkė žmoniją.
- Nė viena problema negali būti išspręsta tos pačios sąmonės, kuri ją ir sukūrė.
- Taurus žmogus palenkia į save draugus išsilavinimu, o tobulėti jam padeda draugai.
- Apskritai daug kalba tie žmonės, kurie mažai žino, o tie, kurie daug žino, kalba mažai.
- Visi, kurie skaito per daug ir naudoja savo smegenis per mažai, nelabai moka savarankiškai mąstyti.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Ką istorija žino apie epidemijas?
2020-04-08 11:20:58Ligos ir epidemijos yra neatskiriama žmonijos istorijos dalis. Nors technologijos prisideda prie nuolatinio medicinos tobulėjimo, ilgėja gyvenimo trukmė, atrandami efektyvesni būdai kasdieniam gyvenimui ir buičiai palengvinti, šie pokyčiai smarkiai veikia mus supančią aplinką.
Taip teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos istorijos dėstytojas dr. Aistis Žalnora.
Dar XVIII a. gyvenęs demografas Thomas Malthusas (1766–1834) epidemiją siejo su per daug sparčiu žmonių populiacijos augimu. Anot T. Malthuso, žmonių populiacijos skaičiui viršijus teritorijos pajėgumus juos ,,išmaitinti“, neišvengiamai ištinka badas ir ligos. Nors tie laikai seniai praeityje ir mokslininkų požiūris pasikeitė, kai kurios detalės kartojasi. Matyt, istorija mėgsta kartotis, tiesa, skirtingomis formomis, sako mokslininkas.
Dr. A. Žalnora pasakoja, kad vadinamuoju medžiotojų ir rankiotojų visuomenės laikotarpiu pagrindiniai žmonių maisto šaltiniai buvo medžioklė, žvejyba, maisto rinkimas. Populiacijos augimą natūraliai stabdė riboti maisto šaltiniai, poreikis nuolat sekti ir medžioti laukinius gyvūnus. Maža grupė galėjo būti mobilesnė, todėl pajėgė apsirūpinti visapusišku maistu, nuolat keliavo, nebuvo prisirišusi prie teritorijos, dar nedirbo sunkių ir monotoniškų žemės ūkio darbų. Šmaikštaujant sakytume, savotiški hipiai, tik be „Volkswagen“ autobusiuko. Medicinos istorikas G. Rosenas vadina šį laikotarpį metaforiškai – „rojaus sodu“. Tačiau net ir tuomet vyno upės, matyt, netekėjo. Smarkiai veikė natūrali atranka – lėtas, silpnas individas galėjo būti našta, dėl to grupei pajudėjus iš laikinos stovyklavietės silpniausieji buvo paliekami. Nuolatinis kontaktas su laukiniais gyvūnais grėsė traumomis, pasiutlige, kitomis ligomis. Deja, negalime tiksliai įvertinti to meto gyventojų sergamumo. Rašto, kaip žinia, dar nebuvo, o vien tik iš osteologinės medžiagos sunku spręsti apie ligas, nes dalis jų žymių kauluose tiesiog nepalieka. Taigi „rojaus sodas“ gali būti tik iliuzija.
Apytikriai 10 000–8000 m. pr. Kr. įvyko viena didžiausių žmonijos istorijoje neolito revoliucija. Tuomet pirmą kartą žmogus nugalėjo gamtą: prijaukino laukinius gyvulius, pradėjo dirbti žemę, pasistatė pirmus nuolatinius namus, apsistojo vienoje vietoje. Iš molio nusilipdžius ne tik plytas, bet ir indus, atsirado galimybė saugoti maistą. Žmonių populiacija ėmė augti. Čia ir baigėsi „rojus“! Maisto racionas susiaurėjo iki monokultūrų: kviečių, ryžių ir kt. Tai tenkino energetinį poreikį, bet teikė mažai vitaminų. Mityba tapo santykinai prastesnė, o žmonės mažiau atsparūs ligoms. Be to, priklausomybė nuo vienos maisto rūšies didino grėsmes – jei ištiktų sausra ir derlius neužderėtų, kiltų badas. Daug ir lengvai pasiekiamo maisto masino graužikus, maisto sandėliai tapo jaukiais namais parazitams, sako medicinos istorikas.
Pasak dr. A. Žalnoros, gyvūnų prijaukinimas turėjo privalumų, tačiau ne mažiau ir trūkumų. Naminių gyvūnų – šunų, galvijų, kiaulių ir paukščių – ligos tapo ir žmonių ligomis. Naujosios civilizacijos „dovanėlės“ – difterija, vėjaraupiai, kiaulytė, gripas, parazitinės kirmėlės ir kt. Tai galioja ir šiandien. Ilgainiui žmonės ėmė ne tik gaminti, bet ir mainytis gėrybėmis, prekiauti. Prekybos kelių sankirtoje atsirado pirmieji miestai, o miestuose – turgūs. Deja, prekeiviai su pirkėjais keisdavosi ne tik gėrybėmis, bet ir ligomis. Ligas neabejotinai platino ir karai. Miestai tapo idealia terpe joms plisti. Tankiai vienoje teritorijoje kartu su naminiais gyvūnais gyvenantiems žmonėms trūko higieniškų gyvenimo sąlygų, neretai ir maisto. Gal kiek netikėta, tačiau tik maždaug XIX a. Europos miestai galėjo pasigirti turintys kelias kartas nuolat juose gyvenančių miestiečių. Iki tol kaimo gyventojai nuolatos „maitino“ miestą, tiek maistu, tiek ir žmonėmis. Kaimiečiai atvykdavo į miestą, užsiimdavo amatais, prekiaudavo, rengdavo visokias muges ir gyvendavo, deja, neilgai.
Nors vandentiekis, kanalizacija, savotiški sanitariniai mazgai jau buvo žinomi Harapos, Mohendžo Daro miestuose, Egipte, senovės Mesopotamijos civilizacijose, tačiau valstybės mastu tai mažai gelbėjo, greičiausiai dėl labai riboto ekonominio to meto valstybių pajėgumo ir atsainaus požiūrio į visuomenės sveikatos problemas. Juk tai, kuo naudojosi turtingi, nebūtinai turėjo būti pasiekiama vargšams, sako mokslininkas.
Pirmosios epidemijos aprašomos jau senovės Mesopotamijos, Egipto šaltiniuose, Senajame Testamente. Manoma, kad žmonija tuo metu jau sirgo raupsais, endemine liga, jau buvo maliarija, tuberkuliozė. Aiškesni epidemijų aprašymai pasiekia mus iš senovės Graikijos ir Romos civilizacijų.
Istorikas Tukididas 430 m. pr. Kr. aprašė Atėnų marą. Epidemija kilo vykstant Peloponeso karui tarp Atėnų ir Spartos. Atėnai pirmavo, sumušė Spartą jūroje, tačiau dėl epidemijos viskas pasisuko kita linkme. Karo pabėgėliams paties Periklio karo reikmėms pastatytu tuneliu lengvai pasiekus ir tiesiog užtvindžius Atėnus, nebebuvo galima išlaikyti higieniškų gyvenimo sąlygų, miestas greitai tapo epidemijos židiniu. Ligoniai karščiavo, čiaudėjo, kosėjo, pasireiškė bėrimai, akių paraudimai ir infekcija, gerklės uždegimas, didžiulis troškulys, opos, viduriavimas ir kt. Šiandieniai tyrimai paneigia buboninio maro hipotezę, spėjama, kad tai galėjo būti raupsai, tymai arba šiltinė. Liga nusinešė 75–100 tūkst. (apie 25 proc.) Atėnų gyventojų gyvybių. Mirties akivaizdoje žmonės nebepaisė įstatymų ir visuomenės normų, mirusiųjų nelaidojo, ėmė plėšikauti, švaistyti pinigus malonumams ir kitiems dalykams, kurių šiaip nepirktų. Epidemija pasėjo abejones religija, manyta, kad Atėnų dievai perėjo į priešų – Spartos pusę. Kiti kaltino užsienio valstybes – neva liga atėjo iš Afrikos, dar kiti teigė, kad spartiečiai užnuodijo šulinius, pasakoja dr. A. Žalnora.
164–180 m. Romą supurtė Antonino, arba Galeno, maras, apėmęs visą imperijos teritoriją nuo Sirijos iki Britų salų. Manoma, kad jis plito iš Afrikos arba Azijos. Garsus gydytojas Klaudijus Galenas (129–210) tapo epidemijos liudininku. Tiesa, greitai supratęs, kad sunkiai pavyks ką nors pakeisti įprastais metodais (kraujo nuleidimu, laisvinamaisiais ir kt.), bandė pabėgti iš Romos miesto. Vis dėlto imperatoriams Liucijui Verui (130–169) ir Markui Aurelijui (121–180) priminus Galenui jo, kaip gydytojo, pareigas, teko grįžti į Romą. Nors romėnai, kaip ir graikai, jau abejojo tuo, ar dievai iš tiesų sukelia ligas, šįkart Galenas teisinosi, kad jam nevykti į Romą liepė pats dievas Asklepijus. Ligoniams pasireiškė karščiavimas, vėmimas, kosėjimas, sunkus kvėpavimas, bėrimai, oda tapdavo juoda ir kt. Tačiau kaip ir ankstesnės epidemijos tai nebuvo tikras maras, o raupsai arba tymai, arba abu kartu. Mirtis ištikdavo per 5 dienas. Kaip ir Atėnų maro atveju epidemija nusinešė apie 25 proc. gyventojų gyvybių, tiesa, rečiau gyvenamose teritorijose mirtingumas buvo mažesnis – apie 2–10 proc. susirgusiųjų. Iš viso epidemijos metu mirė apie 5 mln. (kitais duomenimis, iki 10 mln.) imperijos gyventojų. Epidemija turėjo ir finansinių padarinių – smuko statybų sektorius, nekilnojamojo turto kainos, pakilo javų kainos, priduria medicinos istorijos dėstytojas.
Nors moderniosios epidemiologijos tuo metu nebuvo, pasak dr. A. Žalnoros, dalis gyventojų gana logiškai siejo epidemijas su tankiai gyvenamu miestu, todėl, kas galėjo, iš jo stengėsi kuo skubiau pasišalinti. Kiti tikėjo, kad gali padėti maldos, deja, tuo pat metu pamiršdavo elementarias atsargumo priemones ir tapdavo epidemijos aukomis. Epidemija pasikartojo 211–266 m., kasdien nusinešdama po 5000 imperijos gyventojų gyvybių. Nenuostabu, kad, be kitų priežasčių, prie Romos imperijos žlugimo smarkiai prisidėjo ir epidemijos.
Anot mokslininko, vėliau keletą amžių buvo ramu, tačiau 540 m. Egipte, o 542 m. Bizantijos imperijos sostinėje Konstantinopolyje vėl kilo didžiulė epidemija – Justiniano maras. Šįkart tai iš tiesų buvo buboninis maras. Manoma, kad liga atkeliavo iš Indijos arba Kinijos. Kaip ir kitų epidemijų atveju, nebuvo suvokiama ligos kilmė, juo labiau nebuvo ir gydymo strategijos. Liga lyg koks vaiduoklis nuo pakrančių, nepaisydama jokių sienų, plito į žemyninę dalį. Dėl to nenuostabu, kad dalis žmonių prieš susirgdami esą regėdavo šmėklas, pranašaujančias ligą. Jau kitą dieną arba po kelių dienų jie susirgdavo: limfmazgiuose kirkšnyse, pažastyse, prie kaklo atsirasdavo bubonai, pasireikšdavo stiprus karščiavimas, raumenų skausmai, gangrenuodavo galūnės, prasidėdavo haliucinacijos, koma. Galiausiai ligonis mirdavo.
Pasak dr. A. Žalnoros, žmonės mirdavo taip greitai ir taip dažnai, kad sunkiai spėta juos palaidoti. Be to, ėmė trūkti ir laidojimo vietų. Iš pradžių laidota kapinėse, vėliau jau kiekviename laisvame žemės lopinėlyje. Kai nepajėgta iškasti griovių ir taip juos palaidoti, tuomet lavonai buvo sumetami į miesto gynybinius bokštus. Galiausiai negyvėliai buvo tiesiog sukraunami į laivus ir paleidžiami plaukioti į jūrą. Kaip rašė įvykių liudininkas Prokopijus (500–562), liga kasdien nusinešdavo po 10 000 gyventojų gyvybių, išmirė 40 proc. Konstantinopolio miesto. Pandemijos metu iš viso mirė 25–50 mln. žmonių, arba 13–25 proc. visos to meto populiacijos. Jei tikėsime kai kuriais šaltiniais, imperatorius Justinianas (482–565), priešingai nei Markas Antonijus, epidemijos metu nesumažino gyventojams naštos, bet dar ir pakėlė mokesčius, apmokestino net mirusius piliečius. Gera žinia buvo tik ta, kad vieną kartą persirgę daugiau šia liga nebesusirgdavo. Prokopijus pastebėjo, kad slaugytojai, gydytojai ir duobkasiai, turėję tiesioginį kontaktą, ne visada susirgdavo.
![rebusas](images/login/11.jpg)
Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
Gali būti sunku patikėti, kad garsiosiomis „WWW“ pažymėtas žiniatinklis pirmą kartą visuomenei buvo atvertas tik prieš daugiau nei tris dešimtmečius.Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės
Kol ilsėjomės ir dalinomės dar garuojančiais Naujųjų metų sutiktuvių įspūdžiais, internetas šį sekmadienį patylomis atšventė 40-ąjį savo gimtadienį. 1983 m. sausio 1 d. Jungtinių Valstijų gynybos departamentui savo kompiuterių tinklą padalinus į karinį ir civilinį, oficialiai gimė tai, kas vadinama svarbiausiu pastarojo šimtmečio išradimu.Pirmoji lietuviška knyga – ką reikia žinoti kiekvienam lietuviui
2022 m. sausio 8 d. pirmajai lietuviškai knygai suėjo 475 metai. Siekiant pabrėžti šio istorinio įvykio svarbą, interneto knygynas „Patogupirkti.lt“ skaitytojus kviečia plačiau susipažinti su pirmosios lietuviškos knygos atsiradimu.„Xbox“ jubiliejus: nuo žalios spalvos markerio iki Gineso rekordo
1998 m. keturi vyrukai – Kevinas Bachusas, Tedas Hase‘as, Otto‘as Berkesas ir Seamusas Blackley – „Microsoft“ įkūrėjui Billui Gatesui pristatė projektą kodiniu pavadinimu „Midway“.Šiandien minimas 30-asis interneto Lietuvoje gimtadienis
Interneto Lietuvoje gimtadieniu laikoma 1991 m. spalio 10-oji, kai prasidėjo Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET kūrimo darbai.Pirmasis „Android“: kaip neišvaizdus telefonas sukėlė revoliuciją?
Lygiai prieš 13 metų, rugsėjo 23-ąją, pasauliui buvo pristatytas išmanusis „HTC Dream“. Šis sunkokas ir kritikų dėl nuobodaus dizaino peiktas telefonas vis tik pateko į istoriją – būtent jame buvo pirmą kartą įdiegta dabar populiariausia pasaulyje „Android“ operacinė sistema.„Nokia 3310“ telefono dizaineris Tapani Jokinen: tik akyliausi pastebi siurprizą
Dar 2000 m. išleisto telefono „Nokia 3310“ sėkmę lėmė ne tik jo tvirtumas, ilgai laikanti baterija, bet ir išskirtinis dizainas.Gegužės 3-osios Konstitucija: skaudžios pasekmės Lietuvos interesams
Šiemet minėjome 1791-ųjų gegužės 3 dienos Konstitucijos 230-ąsias metines. Šis Abiejų Tautų Respublikos (ATR) dokumentas yra teisėtai laikomas pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje, po JAV, rašytine konstitucija.Plyta, tapusi pamatu: ko dar nežinojote apie pirmąjį mobilųjį telefoną?
Lygiai prieš 37 metus – 1983 m. kovo 6 d. į prekybą buvo paleistas pirmasis analoginiame 1G tinkle veikęs komercinis nešiojamasis mobilusis telefonas „Motorola DynaTAC 8000X“. Pasak Rudy‘io Kroloppo, kuris tuo momentu buvo atsakingas už „Motorola“ dizainą, tai buvo revoliucija.Priešpaskutinis 3G ryšio gimtadienis: 2022-aisias jo nebeliks
Internetą į telefonus atnešusi 3G mobiliojo ryšio technologija šiomis dienomis Lietuvoje mini 14-ąjį savo gimtadienį. Pirmoji ją Lietuvoje įdiegusi „Omnitel“ (dabar – „Telia“), ketina pirmoji ją ir išjungti.„Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?
Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių, o nuo rugpjūčio 31 d. sustabdantis prekybą esamais.Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu
Lygiai prieš 142 metus, 1877 m., lapkričio 29 d. amerikiečių mokslininkas ir išradėjas Tomas Edisonas pasauliui pirmą kartą parodė, kaip veikia fonografas. Tai – pirmasis įrenginys pasaulyje, kuris galėjo įrašyti garsą ir iš karto jį atkurti.Telecentras: RRT įtraukimas leis grįžti prie produktyvaus darbo
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pritaria Seimo Ekonomikos komiteto narių siūlymui įstatymu įpareigoti RRT tikrinti LRT teikiamų TV programų siuntimo paslaugų kainų pagrįstumą.Vaistų nuo skausmo poveikis: kuri veiklioji medžiaga ypač pavojinga kepenims
Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų vaistus nuo skausmo vartoja bent kartą per mėnesį ar dažniau, tačiau juos neramina šalutinis poveikis kepenims ir širdies bei kraujagyslių veiklai, rodo „Havas Group“ užsakymu atliktas tyrimas.Tyrimas: 1 iš 4 lietuvių nevyksta atostogų – mano, kad negali sau to leisti?
Vasarai ritantis į antrą pusę, dalis šeimų jau būna spėjusios paatostogauti, dalis – dar tik ieško, kur įdomiai praleisti laiką. Visgi neseniai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 25 proc. šeimų išvis nevyksta atostogų.Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau
Nors Telecentro dalis LRT sąnaudose tesudaro tik 5-6 proc. visų LRT sąnaudų, nacionalinis transliuotojas toliau reiškia nepagrįstas pretenzijas mokėti už suteiktas paslaugas 2015 metų kainomis ir spaudžia politikus, kad būtų priimti LRT vienašališkai naudingi politiniai sprendimai.Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
Lietuvai toliau žengiant Europos žaliojo kurso kryptimi vis daugiau gyventojų ryžtasi įsirengti saulės elektrines. Energetikos ministerijos duomenimis, vien pernai elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei du kartus – nuo maždaug 42 tūkst. iki 89 tūkst.Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą
Pradėkime kiekvieną vasaros dieną ryškiai: geltonos, raudonos, oranžinės spalvos vaisiai ar uogos ne tik kelia nuotaiką, bet ir teikia begalę naudų mūsų organizmui.Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant
Įsibėgėjant vasarai vis daugiau keliaujame, tačiau atsipalaiduodami turėtume nepamiršti ir saugumo – šiuo sezonu pagausėja turistus siekiančių apgauti sukčių. Kaip elgtis, kad atostogų poilsis neapkarstų, pasakoja Linas Sadeckas, „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas.RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį
Vykstant 5G tinklo plėtrai, daliai visuomenės vis dar kyla klausimų dėl šio ryšio saugumo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ekspertai primena – 5G yra visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa. Kitaip tariant, ryšys yra pagrįstas tais pačiais radijo bangų sklidimo principais.Skonių kovos – aršesnės nei futbolo: Vokietijos ar Ispanijos virtuvė laimėtų?
Šiandien prasideda UEFA EURO 2024 ketvirtfinalio etapas, kuriame susikaus Ispanija su čempionato šeimininkais vokiečiais. Šios šalys garsios ne tik savo ilgametėmis futbolo tradicijomis bei žvaigždėmis, bet ir nacionalinėmis virtuvėmis.Ieškoti voveraičių į mišką: auksinė ne tik šių grybų spalva, bet ir nauda
Įsibėgėjus auksaspalvių voveraičių sezonui pasigirsta gurmanų kalbos, kad jos – tikras virtuvėje gimstančių šedevrų objektas. Ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, kur neretai šie grybai vadinami nacionaliniu sezono delikatesu, bet ir visame pasaulyje.LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą
Nors Vilniaus apygardos teismas atmetė LRT ieškinį dėl AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) teikiamų paslaugų kainodaros, ši viešoji įstaiga nenustoja viešai skleisti teisiškai bei ekonomiškai nepagrįstų teiginių, tuo darydama žalą Telecentro reputacijai.Apsaugokite save ir savo turtą: ar naudotis išmaniuoju telefonu žaibuojant?
Gausios vasariškos liūtys neretai atneša įspūdingą, bet pavojingą žaibų spektaklį. Nors daugeliui tikriausiai žinoma, kad žaibuojant lauke būti nepatartina, kelių dalykų rekomenduojama nedaryti ir būnant namuose.Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prognozuojant, kad termometrų stulpeliai dalyje šalies pasieks 34 laipsnių žymą, įspėjama, kad karščio banga gali lemti didelius elektros kainos šuolius „Nord Pool“ biržoje.Vestuvių sezonui įsibėgėjant: ką daryti, jei būti svečiu – per brangu?
Įsibėgėjus vasarai prasideda intensyviausias švenčių laikotarpis – mokyklų, universitetų išleistuvės, kvietimai į vestuves, krikštynas ar kitas šventes pasiekia daugelį iš mūsų.Televizorius – išmanių namų valdymo centras: taupykite energiją
Ar žinojote, kad per televizorių galite išjungti ar įjungti skalbyklę ar indaplovę? Anot „Samsung Electronics Baltics“ produktų eksperto Tomo Alešiūno, išmanių įrenginių valdymas toli gražu ne viskas, ką šiais laikais gali pasiūlyti išmanūs televizoriai.Seimas denonsavo teisinės pagalbos sutartį su Rusija
Seimas nusprendė denonsuoti 1992 m. liepos 21 d. Vilniuje pasirašytą Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, ratifikuotą Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.Pasikrauk jonų Virsmo salėje
Birželio 23 dieną švenčiamos Rasos arba kupolinės nuo seno žinomos kaip vasaros saulėgrįžos šventė — ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas. Tikima, kad šventės metu būtina pasikrauti energijos, dėl to atliekami ritualai, kurie užtikrina augalų augimą bei klestėjimą, sveikatą ir laimę.Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta
Komentuodamas pastarojo meto LRT viešus pareiškimus dėl neva neskaidrios ir nepagrįstos paslaugų kainodaros Telecentro vadovas Remigijus Šeris teigia:LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kritikuoja, kad, priimant sprendimus, kurie paveiktų LRT finansavimą, LRT neišklausomas. M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) galimą piktnaudžiavimą.Duomenų nutekėjimas: saugumo ekspertai pataria, kaip apsaugoti savo duomenis
Lietuvoje pranešama apie naujus jautrių gyventojų duomenų nutekėjimo atvejus. Nesaugi gali būti tiek žmonių finansinė, tiek kita asmeninė informacija.Saulės elektrinės negana: ekspertas atskleidė, kaip sutaupyti daugiau
Nors saulės elektrines įsirengę gyventojai džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis už elektros energiją, ekspertai pastebi, kad sutaupyti galima dar daugiau, kai šie įrenginiai veikia kartu su energijos kaupikliais.Sužinokite populiariausio vasaros vaisiaus naudas: padės ne tik nuo kaitros
Dėl didžiausio derliaus vasaros mėnesiais arbūzai dažnai siejami su iškylomis gamtoje bei gardžiais, vasariškais desertais, kurie maloniai atgaivina karštą dieną.Vasaros audros: kas gali pridaryti didžiausių nuostolių
Vasarą įsivyraujantys karšti orai neatsiejami nuo audrų – ekspertai pastebi, jog ekstremalių gamtos reiškinių pasitaiko vis dažniau, o jų padaroma žala gali atnešti ir šimtatūkstantinių nuostolių.Pienas ir jo produktai – svarbus, bet ne vienintelis kalcio šaltinis vaikams
Įkalbėti vaiką išgerti stiklinę pieno kartais gali tapti neįmanoma misija. Tėvams neramu, kad tokiu atveju vaiko organizmas negauna pakankamai kalcio? Juk pienas ir jo produktai – pagrindinis kalcio šaltinis, o šis elementas labai svarbus toli gražu ne vien sveikiems dantims bei kaulams.Meilužis, sukčius ar verslo partneris? Kaip apsaugoti investicijas į verslą?
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu netyla skandalas, kurio centre – žymus sporto treneris. Jis, moterų tvirtinimu, apgavo ne vieną iš jų bei prisidengdamas romantiniais pažadais ir santykiais išviliojo ženklias, skirtingo dydžio sumas.LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui
Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) neturi grąžinti 326,7 tūkst. eurų Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), kuriuos šis traktavo kaip permoką už 2021 metais suteiktas signalų perdavimo paslaugas, nusprendė teismas. LRT sprendimą žada skųsti.LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai
Seime kilus iniciatyvai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos LRT finansavimą sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, pats visuomeninis transliuotas įspėja, kad reikia įvertinti, ar naujas modelis nekenks jo misijai karo grėsmės akivaizdoje.Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į miškus jau vilioja grybai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad gamtoje turime išlikti itin atidūs, nes joje mūsų laukia pavojingas ligas platinantys nariuotakojai – erkės.Norite susidraugauti su kaimynais? Ekspertai pataria, nuo ko pradėti
Saugūs namai yra vienas iš pamatinių mūsų poreikių, o naujausias tyrimas apie gyvenimą namuose atskleidė, kad savo būsto saugumą daugelis sieja ne tik su fizine apsauga (patikimais užraktais ar spynomis), bet ir su tarpasmeniniais santykiais.Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus
Kiekvieną mėnesį prie skirstomojo tinklo vidutiniškai prijungiama apie 2400 saulės elektrinių, kurios Lietuvoje dažniausiai montuojamos ant privačių namų stogų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.- Svajojate padirbėti iš pajūrio? Įmanoma, bet yra papildomų sąlygų.
- Sukčių pasiūlymas tinkluose: už kiek pirktumėte pamestą svetimą bagažą?
- Gudriausi sukčių metodai stebina: įkliūva net atsargiausi.
- Sukčiai nusitaikė į keliautojus: oro uoste gali būti nesaugu krauti telefoną.
- DI keliasi į ausines: padės susikalbėti restorane ir parinks muziką.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Išaugusi skaitmeninių sprendimų pasiūla – iššūkis verslui: kaip pasirinkti?
- Dietistė rabarbarus vadina „organizmo šluota“.
- Ekspertas pataria, kokią skalbinių džiovyklę pasirinkti.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- Tiesiai iš Graikijos – kelis kilogramus sveriančios „uogos“: kas tai.
- Tėčiai nusipelnė geriausio: jų dienos šventei – gardžiausi grilio kepsniai.
- 4 būdai apsaugoti namus vasaros atostogų metu.
- 2 skaniausios šaltos sriubos: šaltibarščiai ir „konkurentė“.
- Nesąžininga, kad ūkininkui lieka tik penktadalis galutinės pieno vertės.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Daiktų interneto įrenginiai skaičiuojami milijardais: kaip 5G keičia IoT rinką?
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- Šeštadienis – ir gardus, ir pigus: paskanaukite kepsnio ir trešnių deserto.
- Grilio skoniai: skirtingi pigūs marinatai atskleis vis kitokį mėsos skonį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Artėja vestuvių sezonas. Apie ką nepagalvoja lietuviai?
- „Lidl“ – tikrieji lietuviškų agurkų namai: kodėl agurkai čia – tokie pigūs?
- Apie ilgaamžiškumo paslaptis: įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą.
- Specialistas pataria, kaip namuose įsirengti slėptuvę nuo pavojaus.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Ministrų kabinetas pritarė pėstininkų divizijos steigimui.
- Paaiškino, ką apie padangas turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas.
- Prikaupėte atostogų? Atvejai, kai jas prarasite.
- Karjera IT sektoriuje: ekspertas paaiškina, kuo skiriasi programuotojų lygiai.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Kaip apsiauti vairuojant: geriau basomis nei su šlepetėmis.
- Atostogauti į užsienį automobiliu – kokius namų darbus svarbu atlikti?
- „Viskas, ko neturi“ – Rolando Kazlo kelionė į poeto Valdemaro Kukulo pasaulį.
- Valdas Adamkus išpildė seną troškimą: rekordus prisiminė Kauno stadione.
- Naujas socialinis tinklas: imituoja jūsų draugus, renkami netikri „like“.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148 149
- 1923-12-29Rusų kilmės amerikietis Vladimir Zworykin pateikė paraišką ikonoskopo (TV kameros) patentui gauti.
- 1919-10-07Įsteigta KLM, Royal Dutch Airlines - seniausios egzistuojančios oro linijos.
- 1892-01-29Atlantoje įkuriama Coca-Cola kompanija.
- 2014-01-20Pradeda transliuoti raiškiosios televizijos kanalas LRT HD.
Daugiau istorijos
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.
- Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus.
- Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
- Baigtas Kruonio HAE 1-ojo hidroagregato kapitalinis remontas.
- Elektros tinklų sujungimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
- „Independence“ išvyko į apžiūrą sausajame doke.
- 100 tūkstančių gaminančių vartotojų pagamina beveik pusę elektros energijos.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Skonių kovos – aršesnės nei futbolo: Vokietijos ar Ispanijos virtuvė laimėtų? .
- Ieškoti voveraičių į mišką: auksinė ne tik šių grybų spalva, bet ir nauda .
- Dietistė rabarbarus vadina „organizmo šluota“.
- Tiesiai iš Graikijos – kelis kilogramus sveriančios „uogos“: kas tai.
- Tėčiai nusipelnė geriausio: jų dienos šventei – gardžiausi grilio kepsniai.
- 2 skaniausios šaltos sriubos: šaltibarščiai ir „konkurentė“.
- Šeštadienis – ir gardus, ir pigus: paskanaukite kepsnio ir trešnių deserto.
- Grilio skoniai: skirtingi pigūs marinatai atskleis vis kitokį mėsos skonį.
- „Lidl“ – tikrieji lietuviškų agurkų namai: kodėl agurkai čia – tokie pigūs?
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Vaclovas komentavo: LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta. Elementaru, Vatsonai. Mezon internetas dabar parduotas. Tai dabar visos sąnaudos (bokštų išlaikymas, darbuotojai, energetika ir kt.) gula į siuntimo paslaugas. Tame tarpe ir į paslaugas LRT. Pamename kaip kažkada buvo kritika Mezon, kad i
- Makaronai komentavo: Duomenų nutekėjimas: saugumo ekspertai pataria, kaip apsaugoti savo duomenis. Kam kabinti makaronus? Jei duomenys nutekinti, tai jau visai nesvarbu koks buvo slaptažodis: ilgas ar trumpas. Rekomendacijos tinka tik atvejams, kai nesusiduriama su duomenų nutekinimu.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Paukščių skrydžių atstumo rekordas priklauso Arkties žuvėdrai. Tai vienintelis paukštis, kuris, migruodamas iš Arkties į Antarktidą, per metus įveikia 80 000 km.
- Populiariausi pasaulyje vaisiai – pomidorai. Po jų seka bananai, obuoliai, apelsinai ir arbūzai.
- Kasmet daugiau nei 35 000 amerikiečių apsidraudžia nuo galimų NSO pagrobimų.
- Liežuvio antspaudas yra visiškai unikalus – nepamirškite to kitą kartą, kai rodysite kažkam liežuvį!
- Mėnulio gravitacinis laukas sukelia ne tik potvynius ir atoslūgius, bet ir Žemės plutos svyravimus, apie kuriuos informuoja seisminiai įrenginiai.
- Pagaliau ateina Žiurkės metai. Kai kuriuos asmenis jau galėsime pasveikinti oficialiai.
- - Kodėl Jūs verkiate? Jūs pagimdėte tokius gražius dvynukus!
- Aš nežinau nuo ko antras vaikas. - Sutinki žmogų, atrodo geras, normalus žmogus, bet paskui įsižiūri, o jis toks pat koks ir pats esi.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras