Naujienos

Ką istorija žino apie epidemijas?

2020-04-08 11:20:58

Ligos ir epidemijos yra neatskiriama žmonijos istorijos dalis. Nors technologijos prisideda prie nuolatinio medicinos tobulėjimo, ilgėja gyvenimo trukmė, atrandami efektyvesni būdai kasdieniam gyvenimui ir buičiai palengvinti, šie pokyčiai smarkiai veikia mus supančią aplinką.

Taip teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos istorijos dėstytojas dr. Aistis Žalnora.

Dar XVIII a. gyvenęs demografas Thomas Malthusas (1766–1834) epidemiją siejo su per daug sparčiu žmonių populiacijos augimu. Anot T. Malthuso, žmonių populiacijos skaičiui viršijus teritorijos pajėgumus juos ,,išmaitinti“, neišvengiamai ištinka badas ir ligos. Nors tie laikai seniai praeityje ir mokslininkų požiūris pasikeitė, kai kurios detalės kartojasi. Matyt, istorija mėgsta kartotis, tiesa, skirtingomis formomis, sako mokslininkas.

Dr. A. Žalnora pasakoja, kad vadinamuoju medžiotojų ir rankiotojų visuomenės laikotarpiu pagrindiniai žmonių maisto šaltiniai buvo medžioklė, žvejyba, maisto rinkimas. Populiacijos augimą natūraliai stabdė riboti maisto šaltiniai, poreikis nuolat sekti ir medžioti laukinius gyvūnus. Maža grupė galėjo būti mobilesnė, todėl pajėgė apsirūpinti visapusišku maistu, nuolat keliavo, nebuvo prisirišusi prie teritorijos, dar nedirbo sunkių ir monotoniškų žemės ūkio darbų. Šmaikštaujant sakytume, savotiški hipiai, tik be „Volkswagen“ autobusiuko. Medicinos istorikas G. Rosenas vadina šį laikotarpį metaforiškai – „rojaus sodu“. Tačiau net ir tuomet vyno upės, matyt, netekėjo. Smarkiai veikė natūrali atranka – lėtas, silpnas individas galėjo būti našta, dėl to grupei pajudėjus iš laikinos stovyklavietės silpniausieji buvo paliekami. Nuolatinis kontaktas su laukiniais gyvūnais grėsė traumomis, pasiutlige, kitomis ligomis. Deja, negalime tiksliai įvertinti to meto gyventojų sergamumo. Rašto, kaip žinia, dar nebuvo, o vien tik iš osteologinės medžiagos sunku spręsti apie ligas, nes dalis jų žymių kauluose tiesiog nepalieka. Taigi „rojaus sodas“ gali būti tik iliuzija.

Apytikriai 10 000–8000 m. pr. Kr. įvyko viena didžiausių žmonijos istorijoje neolito revoliucija. Tuomet pirmą kartą žmogus nugalėjo gamtą: prijaukino laukinius gyvulius, pradėjo dirbti žemę, pasistatė pirmus nuolatinius namus, apsistojo vienoje vietoje. Iš molio nusilipdžius ne tik plytas, bet ir indus, atsirado galimybė saugoti maistą. Žmonių populiacija ėmė augti. Čia ir baigėsi „rojus“! Maisto racionas susiaurėjo iki monokultūrų: kviečių, ryžių ir kt. Tai tenkino energetinį poreikį, bet teikė mažai vitaminų. Mityba tapo santykinai prastesnė, o žmonės mažiau atsparūs ligoms. Be to, priklausomybė nuo vienos maisto rūšies didino grėsmes – jei ištiktų sausra ir derlius neužderėtų, kiltų badas. Daug ir lengvai pasiekiamo maisto masino graužikus, maisto sandėliai tapo jaukiais namais parazitams, sako medicinos istorikas.

Pasak dr. A. Žalnoros, gyvūnų prijaukinimas turėjo privalumų, tačiau ne mažiau ir trūkumų. Naminių gyvūnų – šunų, galvijų, kiaulių ir paukščių – ligos tapo ir žmonių ligomis. Naujosios civilizacijos „dovanėlės“ – difterija, vėjaraupiai, kiaulytė, gripas, parazitinės kirmėlės ir kt. Tai galioja ir šiandien. Ilgainiui žmonės ėmė ne tik gaminti, bet ir mainytis gėrybėmis, prekiauti. Prekybos kelių sankirtoje atsirado pirmieji miestai, o miestuose – turgūs. Deja, prekeiviai su pirkėjais keisdavosi ne tik gėrybėmis, bet ir ligomis. Ligas neabejotinai platino ir karai. Miestai tapo idealia terpe joms plisti. Tankiai vienoje teritorijoje kartu su naminiais gyvūnais gyvenantiems žmonėms trūko higieniškų gyvenimo sąlygų, neretai ir maisto. Gal kiek netikėta, tačiau tik maždaug XIX a. Europos miestai galėjo pasigirti turintys kelias kartas nuolat juose gyvenančių miestiečių. Iki tol kaimo gyventojai nuolatos „maitino“ miestą, tiek maistu, tiek ir žmonėmis. Kaimiečiai atvykdavo į miestą, užsiimdavo amatais, prekiaudavo, rengdavo visokias muges ir gyvendavo, deja, neilgai.

Nors vandentiekis, kanalizacija, savotiški sanitariniai mazgai jau buvo žinomi Harapos, Mohendžo Daro miestuose, Egipte, senovės Mesopotamijos civilizacijose, tačiau valstybės mastu tai mažai gelbėjo, greičiausiai dėl labai riboto ekonominio to meto valstybių pajėgumo ir atsainaus požiūrio į visuomenės sveikatos problemas. Juk tai, kuo naudojosi turtingi, nebūtinai turėjo būti pasiekiama vargšams, sako mokslininkas.

Pirmosios epidemijos aprašomos jau senovės Mesopotamijos, Egipto šaltiniuose, Senajame Testamente. Manoma, kad žmonija tuo metu jau sirgo raupsais, endemine liga, jau buvo maliarija, tuberkuliozė. Aiškesni epidemijų aprašymai pasiekia mus iš senovės Graikijos ir Romos civilizacijų.

Istorikas Tukididas 430 m. pr. Kr. aprašė Atėnų marą. Epidemija kilo vykstant Peloponeso karui tarp Atėnų ir Spartos. Atėnai pirmavo, sumušė Spartą jūroje, tačiau dėl epidemijos viskas pasisuko kita linkme. Karo pabėgėliams paties Periklio karo reikmėms pastatytu tuneliu lengvai pasiekus ir tiesiog užtvindžius Atėnus, nebebuvo galima išlaikyti higieniškų gyvenimo sąlygų, miestas greitai tapo epidemijos židiniu. Ligoniai karščiavo, čiaudėjo, kosėjo, pasireiškė bėrimai, akių paraudimai ir infekcija, gerklės uždegimas, didžiulis troškulys, opos, viduriavimas ir kt. Šiandieniai tyrimai paneigia buboninio maro hipotezę, spėjama, kad tai galėjo būti raupsai, tymai arba šiltinė. Liga nusinešė 75–100 tūkst. (apie 25 proc.) Atėnų gyventojų gyvybių. Mirties akivaizdoje žmonės nebepaisė įstatymų ir visuomenės normų, mirusiųjų nelaidojo, ėmė plėšikauti, švaistyti pinigus malonumams ir kitiems dalykams, kurių šiaip nepirktų. Epidemija pasėjo abejones religija, manyta, kad Atėnų dievai perėjo į priešų – Spartos pusę. Kiti kaltino užsienio valstybes – neva liga atėjo iš Afrikos, dar kiti teigė, kad spartiečiai užnuodijo šulinius, pasakoja dr. A. Žalnora.

164–180 m. Romą supurtė Antonino, arba Galeno, maras, apėmęs visą imperijos teritoriją nuo Sirijos iki Britų salų. Manoma, kad jis plito iš Afrikos arba Azijos. Garsus gydytojas Klaudijus Galenas (129–210) tapo epidemijos liudininku. Tiesa, greitai supratęs, kad sunkiai pavyks ką nors pakeisti įprastais metodais (kraujo nuleidimu, laisvinamaisiais ir kt.), bandė pabėgti iš Romos miesto. Vis dėlto imperatoriams Liucijui Verui (130–169) ir Markui Aurelijui (121–180) priminus Galenui jo, kaip gydytojo, pareigas, teko grįžti į Romą. Nors romėnai, kaip ir graikai, jau abejojo tuo, ar dievai iš tiesų sukelia ligas, šįkart Galenas teisinosi, kad jam nevykti į Romą liepė pats dievas Asklepijus. Ligoniams pasireiškė karščiavimas, vėmimas, kosėjimas, sunkus kvėpavimas, bėrimai, oda tapdavo juoda ir kt. Tačiau kaip ir ankstesnės epidemijos tai nebuvo tikras maras, o raupsai arba tymai, arba abu kartu. Mirtis ištikdavo per 5 dienas. Kaip ir Atėnų maro atveju epidemija nusinešė apie 25 proc. gyventojų gyvybių, tiesa, rečiau gyvenamose teritorijose mirtingumas buvo mažesnis – apie 2–10 proc. susirgusiųjų. Iš viso epidemijos metu mirė apie 5 mln. (kitais duomenimis, iki 10 mln.) imperijos gyventojų. Epidemija turėjo ir finansinių padarinių – smuko statybų sektorius, nekilnojamojo turto kainos, pakilo javų kainos, priduria medicinos istorijos dėstytojas.

Nors moderniosios epidemiologijos tuo metu nebuvo, pasak dr. A. Žalnoros, dalis gyventojų gana logiškai siejo epidemijas su tankiai gyvenamu miestu, todėl, kas galėjo, iš jo stengėsi kuo skubiau pasišalinti. Kiti tikėjo, kad gali padėti maldos, deja, tuo pat metu pamiršdavo elementarias atsargumo priemones ir tapdavo epidemijos aukomis. Epidemija pasikartojo 211–266 m., kasdien nusinešdama po 5000 imperijos gyventojų gyvybių. Nenuostabu, kad, be kitų priežasčių, prie Romos imperijos žlugimo smarkiai prisidėjo ir epidemijos.

Anot mokslininko, vėliau keletą amžių buvo ramu, tačiau 540 m. Egipte, o 542 m. Bizantijos imperijos sostinėje Konstantinopolyje vėl kilo didžiulė epidemija – Justiniano maras. Šįkart tai iš tiesų buvo buboninis maras. Manoma, kad liga atkeliavo iš Indijos arba Kinijos. Kaip ir kitų epidemijų atveju, nebuvo suvokiama ligos kilmė, juo labiau nebuvo ir gydymo strategijos. Liga lyg koks vaiduoklis nuo pakrančių, nepaisydama jokių sienų, plito į žemyninę dalį. Dėl to nenuostabu, kad dalis žmonių prieš susirgdami esą regėdavo šmėklas, pranašaujančias ligą. Jau kitą dieną arba po kelių dienų jie susirgdavo: limfmazgiuose kirkšnyse, pažastyse, prie kaklo atsirasdavo bubonai, pasireikšdavo stiprus karščiavimas, raumenų skausmai, gangrenuodavo galūnės, prasidėdavo haliucinacijos, koma. Galiausiai ligonis mirdavo.

Pasak dr. A. Žalnoros, žmonės mirdavo taip greitai ir taip dažnai, kad sunkiai spėta juos palaidoti. Be to, ėmė trūkti ir laidojimo vietų. Iš pradžių laidota kapinėse, vėliau jau kiekviename laisvame žemės lopinėlyje. Kai nepajėgta iškasti griovių ir taip juos palaidoti, tuomet lavonai buvo sumetami į miesto gynybinius bokštus. Galiausiai negyvėliai buvo tiesiog sukraunami į laivus ir paleidžiami plaukioti į jūrą. Kaip rašė įvykių liudininkas Prokopijus (500–562), liga kasdien nusinešdavo po 10 000 gyventojų gyvybių, išmirė 40 proc. Konstantinopolio miesto. Pandemijos metu iš viso mirė 25–50 mln. žmonių, arba 13–25 proc. visos to meto populiacijos. Jei tikėsime kai kuriais šaltiniais, imperatorius Justinianas (482–565), priešingai nei Markas Antonijus, epidemijos metu nesumažino gyventojams naštos, bet dar ir pakėlė mokesčius, apmokestino net mirusius piliečius. Gera žinia buvo tik ta, kad vieną kartą persirgę daugiau šia liga nebesusirgdavo. Prokopijus pastebėjo, kad slaugytojai, gydytojai ir duobkasiai, turėję tiesioginį kontaktą, ne visada susirgdavo.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Istorija: kitos panašios naujienos
       2020-03-06 08:33:47

Plyta, tapusi pamatu: ko dar nežinojote apie pirmąjį mobilųjį telefoną?

Lygiai prieš 37 metus – 1983 m. kovo 6 d. į prekybą buvo paleistas pirmasis analoginiame 1G tinkle veikęs komercinis nešiojamasis mobilusis telefonas „Motorola DynaTAC 8000X“. Pasak Rudy‘io Kroloppo, kuris tuo momentu buvo atsakingas už „Motorola“ dizainą, tai buvo revoliucija.
       2020-03-02 16:20:16

Priešpaskutinis 3G ryšio gimtadienis: 2022-aisias jo nebeliks

Internetą į telefonus atnešusi 3G mobiliojo ryšio technologija šiomis dienomis Lietuvoje mini 14-ąjį savo gimtadienį. Pirmoji ją Lietuvoje įdiegusi „Omnitel“ (dabar – „Telia“), ketina pirmoji ją ir išjungti.
       2020-02-07 08:24:07

„Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?

Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių, o nuo rugpjūčio 31 d. sustabdantis prekybą esamais.
Daugiau naujų naujienų
       2020-07-10 13:40:04

Greiti užkandžiai: kaip paprastai nustebinti netikėtai užklupusius svečius?

„Esu šalia, galiu užsukti?“ – netikėtas bičiulio ar giminaičio skambutis kartais išverčia iš kojų, nes šaldytuvas – tuščias. O išleisti iš namų nepavaišintą svečią – ne išeitis.
       2020-07-10 13:30:51

Saulės belaukiant: maisto produktai, kurie padės gražiai įdegti

Ne paslaptis, kad vasarą norime gražiai ir tolygiai įdegti, todėl neretai mūsų paplūdimio krepšiuose atsiduria įdegį skatinantys kremai. Tačiau nereikėtų jais piktnaudžiauti, o padėti odai šiek tiek parusti gali ir įvairūs maisto produktai.
       2020-07-10 13:27:35

Įvežtiniai koronaviruso atvejai į Lietuvą – iš visų žemynų

Įvežtiniai COVID-19 atvejai Lietuvoje registruoti iš visų žemynų, išskyrus Antarktidą, kurioje atvejų nėra užfiksuota. Nuo šių metų vasario 28 d., kai mūsų šalyje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, iki liepos 6 d. iš viso užregistruoti 362 įvežtiniai atvejai.
       2020-07-10 12:57:44

Dėl karantino pasikeitęs gyvenimo ritmas, keitė ir vandens vartotojų įpročius

Didžiausios Lietuvoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, įprastai per parą Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose sunaudojama apie 94 tūkst. kubinių metrų vandens, tačiau per karantiną jo sunaudota maždaug 7 proc. mažiau.
       2020-07-10 11:35:14

Koronavirusas (COVID-19) - liepos 9 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 4.
       2020-07-10 09:40:36

Nuo metų pradžios – 14 žuvusių darbe

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 14 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 58 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
       2020-07-10 09:37:55

Skrydžiai su vaikais arba kaip tėvams paruošti atžalas kelionei lėktuvu?

Šalies aviacijai atgaunant pagreitį, Lietuvos oro uostai sulaukia vis daugiau klausimų apie taisykles, galiojančias keliaujant su vaikais arba nepilnamečių pasiruošimą savarankiškam skrydžiui.
       2020-07-10 09:35:25

Kasdien daugiau nei 3 valandos prie ekranų: kaip apsaugoti akis?

Vidutiniškai suaugęs žmogus kasdien į išmaniojo telefono ekraną žiūri 3 valandas ir 15 minučių, o tūkstantmečio vaikai beveik 7 valandas. Išmaniųjų prietaisų ekranai spinduliuoja nenatūralią, violetinę ir mėlyną šviesą, kuria piknaudžiaujant, ši gali sukelti perštėjimą, nuovargį ar netgi lemti suprastėjusią miego kokybę.
       2020-07-10 09:31:09

Neteisėtas valstybės pagalbos teikimas LRT

Interneto žiniasklaidos asociacija ir UAB „All Media Lithuania“ viešina skundo, pateikto prieš Lietuvos valstybę, tekstą. Skundą Europos Komisijai (EK) dėl valstybės pagalbos teikimo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), pažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, minėtos bendrovės pateikė prieš dvi savaites.
       2020-07-10 06:45:34

Lietuvos paštas iš Gedimino pr. kelsis į Totorių gatvę

Nuo liepos 21 d. Vilniaus centre esantis AB Lietuvos pašto skyrius klientus priims naujose, pagal modernią koncepciją įrengtose patalpose, adresu Totorių g. 8.
       2020-07-09 16:22:36

Liepos danguje įspūdingi sidabriškieji debesys ir nauja kometa

Liepos naktimis šiaurinėje padangėje galima išvysti slaptingą, į šiaurės pašvaistę panašų švytėjimą. Tai paslaptingieji sidabriškieji debesys.
       2020-07-09 11:40:24

Pagaminkite patiekalą neišėję iš namų arba kuo pakeisti trūkstamus ingredientus?

Turbūt daugelis yra susidūrę su ta erzinančia situacija, kuomet nori pradėti gaminti patiekalą, kurio taip trokšti ir pastebi, jog tam trūksta vieno ar dviejų ingredientų.
       2020-07-09 09:35:14

Koronavirusas (COVID-19) - liepos 8 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 3.
       2020-07-09 07:48:32

Tyrimas: tik 5 proc. lietuvių jaučiasi saugūs išeiti į pensiją

Beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų šiųmetės krizės akivaizdoje patyrė didelį stresą dėl savo finansinės situacijos, tačiau pradėti taupyti ar investuoti neplanuoja.
       2020-07-09 07:29:45

Smulkios vairuotojų nuodėmės – didelė rizika kitiems eismo dalyviams

Į eismo įvykį patekę vairuotojai paprastai neprisipažįsta, kad kritiniu momentu buvo užimti kitais dalykais: naršė telefone ar skambino, valgė, žaidė su vaikais ar nesusitvarkė su automobilio salone nerimstančiu naminiu gyvūnu.
       2020-07-09 07:23:40

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvos miestuose gyveno 67,1 proc. nuolatinių šalies gyventojų.
       2020-07-08 18:24:58

Makaronai lietuviškai? 3 vasariški ir greiti receptai iš šviežių daržo gėrybių

Ar makaronai – tai būtinai tik itališkas patiekalas? O galbūt krapų pestas, karamelizuoti burokėliai ar rūkytas varškės sūris ne ką prasčiau dera nei trinti pomidorai ar parmidžianas?
       2020-07-08 18:24:05

Teismų krūvio svarstyklės – ne ginčo bylas gali perimti notarai

Lietuvos teismai pagal gaunamų civilinių bylų skaičių yra vieni labiausiai apkrautų teismų Europos Sąjungoje. Todėl Teisingumo ministerija parengė įstatymų pataisų paketą, kuriuo siūloma kai kurias teismų funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, perduoti kitoms institucijoms.
       2020-07-08 18:19:27

Atvykusiems iš dar 7 šalių bus privaloma izoliacija

Rumunija, Bulgarija, Mergelių salos, Seišeliai, Džibutis, San Marinas ir Svazilandas – naujos šalys, iš kurių grįžus bus privaloma 14 dienų izoliacija.
       2020-07-08 18:15:02

Kelionių organizatorius „Tez Tour" stabdo keliones į Bulgariją

Dėl pastaruoju metu blogėjančios epidemiologinės situacijos Bulgarijoje, kuomet fiksuojamas padidėjęs sergamumo rodiklis Covid-19 liga, tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ stabdo užsakomuosius skrydžius į Bulgariją.
       2020-07-08 18:12:30

LRTK stabdo TV programų „RT“ laisvą priėmimą

2020 m. liepos 8 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti Lietuvos Respublikoje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų „RT“, „RT HD“, „RT SPANISH“, „RT DOCUMENTARY“ ir „RT DOCUMENTARY HD“ laisvą priėmimą.
       2020-07-08 12:24:01

Koronavirusas (COVID-19) - liepos 7 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 10.
       2020-07-08 11:42:44

Ypatingi augalai: švarus ir drėgnas kambario oras be papildomų pastangų

Kambariniai augalai ne tik kuria namų jaukumą, bet ir gerina patalpų oro kokybę. Didžiąją dalį vandens, kurį naudojame jų laistymui, augalai vėliau išgarina per lapus bei sugeria ore esančius teršalus, tad gali būti naudojami kaip natūralus, orą drėkinantis ir jį valantis filtras.
       2020-07-08 08:17:09

M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui.
       2020-07-08 08:14:00

Karantino pamoka: kaip internetiniai prekių katalogai virto e. parduotuvėmis

Koronaviruso pandemija supurtė tiek mažesnius, tiek didesnius verslus, o dalį jų privertė arba persiorientuoti bei skaitmenizuotis, arba nutraukti savo veiklą. Taip nutiko ir nedideliam šeimos verslui „Urban Food“, gaminančiam maisto miltelius.
       2020-07-08 08:07:42

Kardiologė: cholesterolį įmanoma kontroliuoti ir be vaistų

Žmogus negali pakeisti savo biologinio amžiaus, bet gali atitolinti lėtines širdies ir kraujagyslių ligas, jei jo kraujagyslės bus „švarios“. Mokslas įrodė, kad šiuolaikiniai būdai kontroliuoti mažo tankio cholesterolį, dar vadinamą „bloguoju“, gali padėti išvengti infarkto ir insulto.
       2020-07-08 08:03:44

Lietuvos žmonių kiemuose – vis daugiau išmanių ir prabangių daiktų

Lietuvos gyventojai kiekvienais metais ne tik namus, bet ir kiemus papildo išmaniaisiais elektronikos prietaisais. Draudikai pastebi, kad namų kiemuose naudojamas turtas kasmet brangsta, nes tautiečiai žengia koja kojon su technologijomis.
       2020-07-07 17:15:31

Lietuva įsigys vaisto koronavirusui gydyti

Lietuva planuoja įsigyti antivirusinio vaisto remdesiviro, skirto koronaviruso infekcijai (COVID-19 ligai) gydyti. Dalis suplanuoto vaisto kiekio bus perkama centralizuotai, t. y. kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, kitą dalį Lietuva įsigys individualiai.
       2020-07-07 13:30:36

Frankfurtas – vieta, kurią privalote aplankyti

Ar galite įsivaizduoti nuostabų rezultatą, kai vienoje vietoje dera spindintys dangoraižiai ir tuo pačiu nuostabios gamtos plotmės? Nereikia net įsivaizduoti, jeigu turite galimybę apsilankyti Frankfurte.
       2020-07-07 13:30:33

Tinkama pagalvės priežiūra garantuoja ilgaamžiškumą

Ar patalynei reikia skirti dėmesio, kad ji kuo ilgiau tarnautų? Žinoma, tačiau tai daro retas. Štai užvalkalus, užtiesalus daugelis mūsų skalbia kartą per savaitę ir dar dažniau, tačiau tinkamai nesirūpina pačia patalyne.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.