Kokių automobilio gedimų verčiau neignoruoti?

Smulkūs automobilio gedimai – rūpestis, kurio sprendimą šiuo metu esame linkę nukelti į ateitį. Vis tik kai kuriais atvejais, ignoruodami iš pirmo žvilgsnio nereikšmingus defektus, rizikuojame patirti dar didesnių nuostolių.

Draudikų teigimu, delsimas ne tik didina išlaidas, bet ir gali kelti grėsmę eismo saugumui.

Nuo mažo įtrūkimo iki suaižėjusio stiklo

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, vienas iš dažniausiai uždelstų automobilio apgadinimų yra priekinio stiklo įskilimas ar įtrūkimas. Dažniausiai atsiradęs dėl iš po kito automobilio ratų atšokusio akmenuko, toks įtrūkimas iš pradžių gali būti labai nežymus, todėl transporto priemonių savininkai į juos pernelyg nekreipia dėmesio.

„Nors nežymiai įskilęs stiklas nekelia didelių problemų, dažniausiai įtrūkimas ima plėstis, stiklas gali stipriai suaižėti ir trukdyti geram matomumui. Tokie įskilimai plečiasi nuo menkiausių automobilio krestelėjimų ar net oro temperatūrų svyravimų“, – sako R. Pocius.

Draudiko atstovas ragina nedelsti ir įtrūkimus remontuoti tik jiems atsiradus. Anot R. Pociaus, mažesnius nei 2,5 cm skersmens stiklo pažeidimus paprastai galima suremontuoti nekeičiant viso stiklo, taip nepatiriant didesnių išlaidų.

Klastinga automobilių liga – korozija

Kita deramo vairuotojų dėmesio laiku nesulaukianti problema, anot R. Pociaus, yra korozija. Rūdžių pažeistų kėbulo vietų ar kitų metalinių detalių automobilių vairuotojai dažnai paprasčiausiai nepastebi, o pastebėję – neretai neskuba imtis veiksmų.

„Nedidelis rūdžių plotelis ant automobilio paviršiaus gal ir neatrodo labai grėsmingai. Bėda ta, kad laiku nesiimant veiksmų, rūdys plinta ir gali stipriai pažeisti atskiras automobilio dalis ar didelę dalį kėbulo. Be abejo, tinkamai automobilį prižiūrint, korozijos galima visai išvengti. Vis tik, jei rūdžių tam tikroje automobilio vietoje atsirado, jas būtina kuo skubiau šalinti. Rūdims stipriau paveikus automobilio dalis, gali nelikti kitos išeities, kaip tik jas keisti. Tai, žinoma, gali nemažai kainuoti“, – pažymi R. Pocius.

Draudiko atstovas priduria, kad remiantis eismo įvykių duomenimis, korozija mažina ir automobilių saugumą – stipriai rūdžių paveiktas automobilis gali būti mažiau atsparus smūgiams, labiau pažeidžiamas susidūrimų metu.

Gumbas ant padangos – „tiksinti bomba“

Rimtą pavojų automobilio vairuotojui, keleiviams bei kitiems eismo dalyviams gali kelti ir toks automobilio defektas, kaip nedidelis gumbelis ant jo padangos. Anot R. Pociaus, važinėti su taip pažeistomis automobilio padangomis ypatingai nesaugu.

„Dėl gumbo kyla didelė tikimybė, kad padanga važiuojant sprogs – tai itin pavojinga situacija, kelianti grėsmę žmonių gyvybėms. Gumbai ant padangų dažniausiai atsiranda po smūgių – įvažiavus į duobę ar atsitrenkus į bortelį. Po tokių įvykių padangas reikėtų gerai apžiūrėti ir įsitikinti, kad jos nepažeistos. Gumbai atsiranda ir dėl gamyklinio broko, todėl rekomenduojama pirkti patikimų gamintojų padangas, neeksploatuoti jų pernelyg ilgai. Tinkamai prižiūrint ir saugant bei keičiant priklausomai nuo metų laiko, tas pačias padangas galima eksploatuoti iki 5 metų. Be abejo, kiekvienu atveju svarbu įvertinti realią padangų būklę“, – pažymi R. Pocius.

Draudikų atstovo teigimu, pastebėjus ant padangos gumbą, svarbu ją nedelsiant pakeisti. Vadovautis požiūriu „savaitę ar mėnesį dar kaip nors pratempsiu“ šiuo atveju itin pavojinga.

Nederėtų pamiršti žibintų gaubtų

Anot R. Pociaus, automobilių vairuotojai linkę ignoruoti ir nusidėvėjusius žibintų gaubtus. Ilgainiui dėl aplinkos poveikio žibintų gaubtai braižosi, apsineša purvu, tampa matiniais. Dėl to prastėja žibinto šviesos paskirstymo efektyvumas, o tuo pačiu – ir matomumas tamsiuoju paros metu.

„Pastebėję, kad suprastėjo apšvietimo kokybė, vairuotojai dažnai nusprendžia, kad problema – lemputės, todėl pirmiausiai keičia jas. Į žibintų gaubtus dėmesys atkreipiamas gerokai rečiau. Galbūt pakaks nupoliruoti, o jei jie stipriai nusidėvėję – pakeisti, užuot vis keitus ir reguliavus lemputes“, – sako R. Pocius.

Įtartini garsai išduoda rimtas problemas

Galiausiai, anot R. Pociaus, vairuotojai linkę ignoruoti ir neaiškius automobilio keliamus garsus.

„Priklausomai nuo to, kokio pobūdžio ir iš kurios automobilio dalies įtartinas garsas sklinda, jis gali perspėti apie skirtingus gedimus. Neįprasti duslūs garsai gali būti susiję su stabdžių problemomis, pakabos detalių ar vairo stiprintuvo gedimais. Ūžesiai gali būti nulemti ratų guolių gedimų ar pavojingai sumažėjusio tepalo lygio. Važiuojant girdimas barškėjimas gali perspėti apie atsilaisvinusias detales išmetimo sistemoje, o beldimo garsai – apie hidraulinių vožtuvų stūmiklių gedimus“, – sako R. Pocius.

Anot draudikų atstovo, įtartinų garsų priežastys gali būti labai įvairios, todėl susidūrus su šia problema, reikėtų apsilankyti pas specialistus ir išsiaiškinti galimus gedimus. Tai padės laiku užkirsti kelią didesniems nuostoliams ar išvengti pavojingų situacijų kelyje. Draudikų atstovas taip pat primena, kad laiku šalinti gedimus svarbu dar ir todėl, kad jų sukeltų papildomų žalų gali nekompensuoti draudikai.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9