Sporto projektas „Kupiškis – sveikas miestas“ laukia karantino pabaigos

Lietuvoje karantino švelninimas įgauna pagreitį. Leidus atsidaryti ne tik maisto prekių parduotuvėms, bet ir kavinėms priimant klientus lauko terasose – sporto klubai, renginiai ir sustabdyti sporto projektai dar turi laukti karantino pabaigos. Vienas tokių projektų – „Kupiškis – sveikas miestas“.

Apie projektą, jo dalyvius, iššūkius ir pasiekimus pasakoja kineziterapeutas ir šio projekto vadovas Saulius Paštukas.

Projekte dirbama su Kupiškio rajono bendruomenių nariais, iki karantino paskelbimo žmonės kviesti diskutuoti apie fizinio aktyvumo svarbą ir griuvimo prevenciją, vesti užsiėmimai su treniruokliais daugiausiai vyresnio amžiaus dalyviams bei asmenims, turintiems fizinę negalią.

Sauliau, kaip gimė projektas „Kupiškis – sveikas miestas“?

Mes, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistai, fizinį aktyvumą ir patį judesį matome truputį kitaip nei sportinių ar grožio rezultatų siekiantys asmenys. Mums judėjimas – tai įrankis, užtikrinantis sveikatą, funkcionalumą bei darbingumą. Mūsų mieste, Kupiškyje, trūko fizinio aktyvumo užsiėmimų, kurie būtų organizuojami atsižvelgiant į žmogaus amžių, fizinį pajėgumą ir jo sveikatos būklę, tad pasigavome idėją, o iš jos gimė projektas „Kupiškis – sveikas miestas“.

Projekte minite „griuvimo prevenciją“. Papasakokite plačiau, kas tai ir kaip su tai susijusios projekto veiklos?

Mokymuose su bendruomenių nariais diskutuojame, kaip pažinti asmeninius ir aplinkos griuvimo rizikos veiksnius, kaip susitvarkyti aplinką namuose ir organizuoti fizinį aktyvumą taip, kad išvengtume traumų. Atliekame specialiai griuvimo rizikai įvertinti skirtus testus, pildome klausimynus. Dalyviai praktiškai pamato savo silpnąsias ir stipriąsias puses, įsivertina tikimybes bei rizikas griūti ir patirti traumą.

Vienas iš pagrindinių griūti rizikos veiksnių yra sumažėjęs asmens fizinis pajėgumas. Tam, kad žmonės sustiprėtų, kviečiame juos į reguliarius mankštos užsiėmimus. Individualiai patikriname kiekvieno dalyvio fizines galimybes, vertiname asmens pusiausvyrą, gebėjimą toleruoti fizinį krūvį, liemens ir nugaros raumenų pajėgumą. Vėliau, sudarę galimą fizinio aktyvumo scenarijų, siūlome rinktis dviračių klasės arba jėgos treniruoklių užsiėmimus. Iki karantino paskelbimo mūsų mokymuose ir treniruotėse dalyvavo apie 200 dalyvių.

Projekte dirbate daugiausiai su vyresnio amžiaus asmenimis. Kaip apibūdintumėte projekto dalyvius?

Vyresnio amžiaus žmonės labai nuoširdūs, su jais paprasta bendrauti. Nuostabu matyti, kaip reguliariai, du kartus per savaitę, užsiėmimuose susitinka buvę kolegos, kaimynai, draugai, ateina daug buvusių pedagogų. Džiaugiamės tuo, kad į užsiėmimus ateina šeimos nariai, ir dalyvauja žmonės, turintys fizinę negalią.

Prieš pradėdami vykdyti projektą, pastebėjome, kad labai dažnai vyresnio amžiaus dalyviai pabrėžia, jog pirmiausia atėjo gerai praleisti laiką ir tiesiog pajudėti. Praėjus mėnesiui – pasakoja, kad sustiprėjo ar atvirkščiai – kaip greitai nusilpsta, jeigu vieną kitą užsiėmimą praleidžia.

Šiuo metu šalyje paskelbtas karantinas ir visas veiklas esate sustabdę. Su kokiais dar iššūkiais susidūrėte?

Teko nemažai paplušėti kuriant patį užsiėmimų modelį, treniruočių programas ir jų grafiką, kad visi norintys galėtų sportuoti ir nenukentėtų treniruojamasis poveikis.

Taip pat teko daug asmeniškai bendrauti su žmonėmis, mokant ir pratinant juos naudotis mūsų sukurta elektronine registracijos sistema. Būdavo taip, kai tie patys žmonės reguliariai ateidavo į užsiėmimus ne savo laiku ar nepranešdavo apie neatvykimą.

Jūsų nuomone, Sauliau, kas daugiausiai lemia sėkmingą projekto veiklą?

Pirmiausia svarbu, kad komandos nariai aiškiai matytų projekto tikslą. Visi komandos nariai turi atlikti tik tai, ką gali padaryti geriausiai. Nuoširdžiai darome viską, kad projekto dalyviai jaustųsi lyg namuose.

Daug reikšmės projektui įgyvendinti turi pasirinktas laikas, komandos profesionalumas, patirtis ir įdirbis, draugystės dvasia tarp komandos narių, kokybiška įranga ir tinkamai parengta informacijos sklaida per socialinius tinklus, savivaldybės įstaigas ir nevyriausybines organizacijas. Be abejo, nei vienos veiklos nebūtume net pradėję be finansinės paramos, aiškių gairių ir savalaikių projekto koordinatoriaus bei kitų specialistų patarimų.

Kokią didžiausią šio projekto nauda galėtumėte įvardinti?

Pastebime projekto dalyvių fizinio pajėgumo bei emocinės savijautos pagerėjimą, kai kuriems dalyviams sumažėja nusiskundimų dėl raumenų ir kaulų sistemų ligų, dalyviai tampa ištvermingesni. Be to, mieste pasipildė vietų, kur žmonės gali bendrauti vienas su kitu pozityvioje aplinkoje, jaustis mažiau vieniši.

Ačiū už pokalbį ir linkime sėkmingai tęsti projektą pasibaigus karantinui!

Asociacijos „Sveikatos taku“ projektas „Kupiškis – sveikas miestas“ yra dalinai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.

• Eskedar Maštavičienė: „Kultūra yra išmokstamas, ne įgimtas dalykas“.
• Pomidorų padažas ir kečupas: kuo skiriasi ir kaip pasigaminti patiems?
• Pandemijos banga Baltijos šalyse beveik baigėsi, sunkiausia – kaimyninėse šalyse.
• „Bitė“ ir „Telecentras“ pasirašė sutartį dėl „Mezon“ pardavimo.
• Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 21 diena.
• Pokyčių ženklai darbe: kaip į juos reaguoti?
• Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 20 diena.
• Ištyrė Santaros klinikų darbuotojų jauseną darbe.
• Informacija apie COVID-19 epidemiologinę situaciją .
• Nuo rugsėjo mokinius bus galima ugdyti šeimose.
• Leistiną kultūros renginių dalyvių skaičių numatoma didinti palaipsniui.
• Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 19 diena.
• Grįžtantiems į biurus ar darželius – naujos elgesio taisyklės.
• Po karantino į gatves – tik nuplovus langus ir patikrinus padangas.
• Kaunas inicijuoja Kelių eismo taisyklų papildymą: rezultatai kalba patys už save.
• Seimas po pateikimo pritarė siūlymui įteisinti balsavimą internetu.
• Kas sukurs darbo vietas dirbtiniam intelektui?
• Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 18 diena.
• Nemokama saulės energija – ir elektromobiliams krauti?
• Lietuvos koronaviruso valdymo statistika Europos šalių kontekste.
• Apie pieno perdirbėjų uždarbį ir pieno supirkimo kainas.
• Gyventojai patys rinksis savo elektros energijos tiekėją.
• 3 klasikiniai itališki desertai, kuriuos pagaminti paprasčiau nei tiramisu.
• Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 16 diena.
• Vaistinėse auga nėštumo testų įsigijimas.
• Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 14 diena.
• Prezidentas: laikinam mokesčių sumažinimui ir paramai šeimoms – 500 mln. eurų.
• Nauja „Wangiri“ telefoninių sukčių atakos banga Lietuvoje: kas tai?
• 7 iš 10 lietuvių karantino metu nesidažo: kaip rūpintis odos grožiu iš vidaus?
• Psichoterapeutas apie virtualių kelionių naudą: numalšina įspūdžių troškulį.
• Vyriausybei pratęsus karantiną, numatyti nauji jo švelninimai.
• Kiek kainuos litras degalų, jei nafta atpigtų iki nulio?
• Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 13 diena.
• Koronavirusas (COVID-19) - vėl padaugėjo atvejų.
• Nustatyta, kaip turės dirbti mažųjų ugdymo grupės.
• TIER – duomenų centrų standartas, apie kurį privalo žinoti kiekvienas.
• Į Lietuvą grįžo švediška ir vietoje gaminama elektra.
• Nustatytos darbo organizavimo valstybės ir savivaldybių įstaigose sąlygos.
• Vilnius toliau plečia viešajam transportui skirtų eismo juostų tinklą.
• Kodėl verslo analitikų nepakeis dirbtinis intelektas?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68