5 veiksmingi būdai dviračiams nuo vagių apsaugoti

Šiltuoju sezonu vis daugiau gyventojų kasmet sėda ant dviračių, o pasibaigus karantinui ir laikantis vasariškiems orams dviratininkų šalies miestuose ir miesteliuose turėtų tik gausėti.

Tačiau vasara daliai dviratininkų paprastai reiškia ir nuostolius bei nemalonius rūpesčius – aktyvėja ir ilgapirščiai. Pernai nuo gegužės iki rugpjūčio tik draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ klientai žalos dėl dviračių vagysčių patyrė 1,5 karto dažniau nei per likusius metų mėnesius.

„Pastebime, kad vagiami ir brangūs, ir pigesni dviračiai, o neretai – tik jų dalys: ratai, žvaigždutės ir grandinės, sėdynės. Todėl kiekvienam svarbu pasirūpinti savo daiktų saugumu ir ypač šiuo metu, kai vasaros šiluma ir pamažu į įprastas vėžes grįžtantis gyvenimas daugelį skatina atsipalaiduoti“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.

Pasak eksperto, praėjusiais metais vidutinė „Lietuvos draudimo“ klientams padaryta žala dėl vieno dviračio vagystės viršijo 620 eurų, o atskirais atvejais siekė ir kelis tūkstančius eurų. Į dviračius besikėsinantys ilgapirščiai aktyviausi didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune žalų skaičius pernai buvo didesnis nei visoje likusioje šalies teritorijoje.

„Maždaug trečdaliu atvejų šiemet ilgapirščiai nugvelbė dviračius, kurie nebuvo prirakinti ar buvo laikomi nerakinamose laiptinėse, sandėliukuose, garažuose. Tokiu atveju sunkiai gali padėti ir policija, ir draudikai, nes nuostoliai patirti praradus neprirakintus ar nesaugiai laikomus dviračius neužrakintose patalpose – neatlyginami. Klientui nuostoliai taip pat bus neatlyginti, jei dėl vagystės jis nesikreips į policiją“, – įspėja A. Gimbickas.

Todėl labai svarbu dviračio saugumu pasirūpinti iš anksto, ne tik tuomet, kai prisireikia jį palikti. Ekspertas pateikia 5 veiksmingus patarimus, kaip tą padaryti:

1. Tvirtas užraktas. „Nors internete gausu filmuotos medžiagos apie tai, kaip vagys per kelias akimirkas gali nukirpti trosinę dviračio spyną, mieste vis dar neretai tenka matyti būtent tokiomis spynomis prirakintų dviračių. Dviratę transporto priemonę nuo vagių rekomenduojame saugoti tvirta, kieto plieno lydinio U formos spyna“, – sako A. Gimbickas. Anot jo, net ir tokia spyna nėra neįveikiama, tačiau ją nupjauti yra keleriopai sunkiau nei trosą, o tai gali sulaikyti ne vieną vagį.

2. Tinkamas rakinimas. Ne tokie reti atvejai, kai grįžęs prie dviračio šeimininkas randa prirakintą tik jo ratą, o visas likęs dviratis būna dingęs. Rekomenduojama prirakinti dviračio rėmą ir įsitikinti, kad nuo stovo ar turėklo, prie kurio rakinama transporto priemonė, jos neįmanoma patraukti neatrakinus apsauginės spynos.

3. Matoma ir apšviesta vieta. Saugiai prirakintą dviratį reikėtų palikti tik gerai matomoje, ryškiai apšviestoje vietoje. „Dviračių vagys būna aktyvūs ir šviesiu, ir tamsiu paros metu, bet prieblandoje jiems lengviau likti nepastebėtiems, todėl sutemus vagysčių rizika išauga. Naktį įneškite dviratį į rakinamą patalpą, geriausia – į namus ar rūsį. Kitu atveju, pasirūpinkite, kad dviratis liktų prirakintas apšviestoje vietoje. Jei dviratis paliekamas pagalbinėse patalpose, pavyzdžiui, sandėliuke – atkreipkite dėmesį į durų sutvirtinimą, ar spynos – patikimos“, – pataria A. Gimbickas.

4. Išvaizda. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad dviračių savininkai neretai netgi neturi dviračio nuotraukos, o tai apsunkina jo paieškas susidūrus su vagimis. Dar vienas būdas palengvinti pavogto daikto paieškas – suteikti jam unikalią išvaizdą. Pavyzdžiui, individualiai nudažytas rėmas gali būti ir įdomus kūrybinis dviratininko projektas, ir priemonė dviratį lengviau atpažinti vagystės atveju.

5. Žymėjimas. „Žymėjimas ir registravimas yra nepametami daiktų nuosavybės įrodymai, padedantys atpažinti jų savininką ir palengvinantys daiktų paiešką vagystės atveju. Registracijos lipdukas veikia ir kaip atgrasymo priemonė: žinojimas, kad dviratis registruotas ir tikrai bus ieškomas, kai kuriuos ilgapirščius gali sulaikyti nuo nusikaltimo“, – sako A. Gimbickas.

„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia draudimo bendrovė šalyje, savo paslaugas teikianti daugiau nei 582 tūkstančiams privačių ir verslo klientų. Bendrovėje dirba daugiau nei 1000 darbuotojų, Lietuvoje draudikė užima 30 proc. ne gyvybės draudimo rinkos. „Lietuvos draudimas“ yra ne kartą pripažintas Geriausiu darbdavio Baltijos šalyse. „Lietuvos draudimo“ paslaugas renkasi 40 proc. visų apsidraudusiųjų Lietuvoje, o kitiems bendrovę rekomenduoja 9 iš 10 klientų. „Lietuvos draudimas“ kasdien padeda 430 savo klientų.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9