M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui.

Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Voreno Bufeto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam. Kai visi yra drąsūs, reikia būti atsargiam“. Akivaizdu, kad dabar daug kas bijo, tad laikas būti drąsiam. Investicijos šiuo laikotarpiu vėliau gali tapti kur kas pelningesnės.

Efektyviausia priemonė – lengvatinės paskolos

Valstybės, kurios buvo drąsios, nukreipė didžiules lėšas į ekonomikos gelbėjimą, patyrė kur kas mažesnius ekonomikos susitraukimus, palyginti su tomis šalimis, kurios pralaukė.

Šiame kontekste Lietuva teoriškai, pagal skaičius, atrodo gerai. Skirtos sumos verslui gelbėti yra pakankami didelės, bet problema ta, kad dalis paramos nepasiekia įmonių arba tų pinigų įsisavinimas yra pernelyg apsunkintas įvairiais biurokratiniais mechanizmais. Tad atrodant gerai „ant popieriaus“, realybė gali būti kur kas prastesnė.

Tačiau turiu pastebėti, kad gerasis pavyzdys visame finansavimo pagalbos priemonių kontekste yra lengvatinės valstybės paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui. Galima pagrįstai teigti, kad ši parama pasiekia verslą. Tokio tipo paskolų verslo organizacijoms šiuo metu labai reikia. Jų netgi norėtųsi didesnėmis apimtimis, negu dabar patvirtinta.

Priemonės sėkmei įtakos turi ir veiksminga partnerystė su įvairiomis finansų įstaigomis, tarp jų ir alternatyviais finansuotojais. Pavyzdžiui, vien tik per sutelktinio finansavimo platformą „Finbee Verslui“ jau suteikta apie pusę lengvatinėms paskoloms skirtų lėšų. Tiesa, kaip pastebi tos pačios platformos atstovai, nepasinaudojusiųjų galimybe gauti lengvatines paskolas, bet galinčių tai padaryti, dar tikrai daug – apie 4 tūkst. įmonių.

Istoriškai bene pigiausi pinigai

Ištikus COVID-19 krizei, Lietuvos valdžia dotacijų dalinimo nesiėmė. Tai labai brangu. Neturime pinigų spausdinimo mašinos savam kieme kaip, pavyzdžiui, šveicarai, kurie turi savo valiutą ir gali spausdinti pinigus. Mes tokios prabangos sau leisti negalime. Tačiau biudžete turime pakankamai daug pinigų, kurie dabar yra pigiausi bene per visą istoriją. Tokiu būdu valstybė gali suteikti lengvatines paskolas ir įmonė, atitinkanti nustatytus finansavimo priemonės kriterijus, gali pasiskolinti labai pigiai. Taip pat pigiai kaip gali pasiskolinti ir pati valstybė. Tikrai galima drąsiai sakyti, kad tokių pinigų verslas niekada nėra matęs.

Dar prieš krizę smulkios ir vidutinės įmonės pigiausiai galėjo pasiskolinti 5-7 proc. ribose. Tuo tarpu šių lengvatinių paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui palūkanos yra beveik nulinės. Tai suteikia galimybę verslininkams finansuoti veiklą pigesniais pinigais.

Taip, paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams paskirtis griežtai reglamentuojama valstybės – jos skirtos konkrečiai šios pandemijos padariniams švelninti ir padėti SVV subjektams padengti būtinąsias išlaidas, reikalingas veiklos tęstinumui užtikrinti. Tačiau tai reiškia, kad pasinaudojusiam paskola verslui lieka daugiau nuosavų lėšų, kurios gali būti nukreiptos be jokių apribojimų į tolesnę veiklą, kitas išlaidas, tarp jų – ir papildomam darbuotojų samdymui.

Įmonėms, kurios net ir susitraukus apyvartai jaučiasi galinčios išsiversti savo jėgomis, taip pat tikslinga pasinaudoti šiomis lėšomis. Ypač kalbant apie verslus, kurie patyrė apyvartos susitraukimą, bet nuostolingumas dėl to ženkliai nepadidėjo, nes kaštai irgi atitinkamai sumažėjo. Tai dažniausiai būdinga paslaugų sektoriui.

Pažiūrėkime į tokius pasaulinius „grandus“ kaip, pavyzdžiui, „Apple“. Tokios įmonės turi milžiniškas lėšas, bet jos vis tiek leidžia obligacijų emisijas tam, kad pasiskolintų pinigų. Pigių pinigų turėjimas yra energija, kurią galima investuoti į plėtrą. Pavyzdžiui, verslui skaitmenizuoti, kas dar labiau stiprins efektyvumą.

Kitaip tariant, tai – galimybė, kuria pasinaudojusios įmonės gali netgi tapti stipresnės negu buvo prieš krizę. Skamba banaliai, bet šis laikotarpis tikrai gali tapti ir galimybių metu. Tokių galimybių pasitaiko retai.

Nepagrįstos baimės turėti paskolą

Įmonių delsimą ar nedrąsą skolintis net ir sudėtingu laikotarpiu galima sieti su tam tikromis baimėmis, kurios gimė iš istorijos bei verslų praktikos.

Pirmiausia, natūrali baimė apskritai turėti paskolą. Ji ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, verslininkams, veikiantiems mažesniuose regionuose. Tai tarsi baimė būti įsipareigojusiam kažkam. Bet ši problema traukiasi. Atsiranda vis daugiau supratimo, kad turėdamas papildomų pinigų gali ne tik spręsti susidariusias problemas, bet ir didinti įmonės efektyvumą.

Antra baimė kyla iš tam tikrų išmoktų pamokų, gaunant ES paramą. Bijomasi administravimo sąnaudų kaštų ir energijos eikvojimo: reikiamų ataskaitų formavimas, rezultatų sisteminimas, deklaravimas ir pan. Tai žmonėms neretai varo didžiulę neviltį, ne visi moka tinkamai tą padaryti. Tuomet prasideda konsultantų samdymas ir kiti papildomi galvos skausmai, kurie galiausiai susiveda į kaštus. Tačiau ši baimė nepagrįsta, paskolos administravimas yra kur kas paprastesnis nei ES ar kitos paramos. Šios paskolos gavimas – greitas, lengvas procesas be didesnės administracinės naštos.

Dar viena baimė ateina iš ne tokios tolimos praeities. Verslas ir visuomenė puikiai atsimena 2009 m. „košmarą“, kai nuvilnijo bankrotų eilė dėl to, kad ištikus krizei tam tikros turėtos kredito linijos neretai nebuvo pratęsiamos, skolos sutartys buvo peržiūrimos, kai kuriuo atveju netgi nutraukiamos kredito linijos. Tokiu atveju verslas pakliūdavo į spąstus – paėmus paskolą negalėjo jos refinansuoti. Tačiau reikia suprasti, kad ši pandemijos sukelta krizė iš esmės yra visiškai kitokia. Tada pinigų kiekis buvo ribotas, dabar valstybė pinigų turi ir gali juos paskolinti, paremdama šalies verslą.

Tokios paskolos turėjimas savo balanse neblogina įmonės įvaizdžio ar kredito reitingo. Ateity bankas, matydamas, kad įmonė yra pasiskolinusi už tokias palūkanas ir be turto įkeitimo, gali refinansuoti tokią įmonę.

Racionaliau – ilgesnio laikotarpio paskolos

Šioje neapibrėžtoje situacijoje kol kas sudėtinga tiksliai atsakyti, kaip viskas rutuliosis.

Gerasis scenarijus, kuris bent kol kas, panašu, pildosi – verslas atsistatys ganėtinai greitai, nes vartotojai irgi yra linkę grįžti prie įprasto gyvenimo. Tačiau tuo atveju, jeigu pasaulį ištiks antroji COVID-19 banga – vėl karantinas, vėl nutrūkusios įprastos veiklos grandinės, tai neabejotinai palaužtų ir verslus, ir gyventojus. Pasekmės gali būti kur kas skaudesnės nei turime iki šiol.

Tad žiūrint į šį paramos instrumentą, verta atkreipti dėmesį, kad ilgesnio periodo paskolos atrodo daug patraukliau, nes nežinome, kas bus rudenį. Ypač palanku tai, kad paskola yra teikiama net iki 6 metų laikotarpiui. Jei yra galimybė pasiskolinti ilgesniam laikotarpiui, paprastai verta ja pasinaudoti kur kas labiau nei skolintis trumpam, iki metų. Taip, ilgesnio periodo pinigai kainuoja šiek tiek daugiau, bet tai neretai racionalesnis sprendimas, kai situacija vis dar neapibrėžta.

• Pasitikrinkite ar žinote: 5 išmanūs „Google Maps“ triukai.
• Šalies ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi.
• Grūdiniai produktai: kodėl juos verta įtraukti į savo kasdienę mitybą.
• Registrų sutrikimai tęsiasi – notarų klientams teks semtis kantrybės.
• Termometro pasirinkimo vingrybės: kas temperatūrą matuoja tiksliausiai?
• Kodėl žindyti viešai vis dar yra stigma?
• Naujausi COVID-19 atvejai: daugiausia užsikrėtimų – Kauno apskrityje.
• Aviečių metas: 3 skanių ir sveikų desertų idėjos.
• Kaip sutvarkyti automobilį, kad atrodytų lyg ką tik iš salono?
• Ar durys į universitetą uždarytos neišlaikius matematikos egzamino?
• Per parą koronavirusas patvirtintas dešimčiai žmonių.
• Apklausa: elektrą taupo devyni iš dešimties gyventojų.
• IT sektorius: ar talentų trūkumą išspręstų moterų atėjimas į rinką?
• Nesugebantiems pailsėti per atostogas: kaip išsimiegoti ir atsipalaiduoti?
• Atgaiva karštą vasaros dieną: kaip pasigaminti skanią šaltą arbatą namuose?
• Mokytojas: profesija ar pašaukimas?
• Lietuvoje – septyniolika naujų koronaviruso atvejų.
• Miško pardavimas ir supirkimas: kaip viskas vyksta?
• Revoliucijos nesukėlusios technologijos: nuo riedžių iki išmaniųjų akinių.
• Koronavirusas (COVID-19) - rugpjūčio 2 diena.
• Renkamės augintinį - nuo ko pradėti?
• 5 lengvi užkandžiai, kurie suteiks energijos aktyviai veiklai.
• Koronavirusas (COVID-19) - rugpjūčio 1 diena.
• Vienkartinės medicininės ir daugkartinės kaukės: kaip jas taisyklingai dėvėti?
• Šalyje vakar patvirtinta 18 korona viruso atvejų.
• Pasibaigus karantinui: išėjus į lauką lūžta kaulai ir nebeatlaiko raiščiai.
• Šiemet smarkiai padidėjo sergamumas erkiniu encefalitu.
• Asmeninis finansų planavimas banke – misija (ne)įmanoma?
• Štai kodėl ryšys yra, o net paskambinti negalite.
• Saugantis viruso plitimo stiprinamos apsaugos priemonės viešajame transporte.
• Nauja atsiskaitymo galimybių banga: kada atsisveikinsime su mokėjimo kortelėmis?
• Koronavirusas (COVID-19) - liepos 30 diena.
• Regitros egzaminas: praktika ir teorija - ką reikia žinoti?
• Veido kaukės vėl bus privalomos parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose.
• Kas trečias vairuotojas savame mieste naudojasi navigacijos programėlėmis.
• Koronavirusas (COVID-19) - liepos 26 diena.
• Daugiau nei penktadalis vaistininkų jau dėvi kaukes, jų gretos didėja.
• Prezidentas: pacientai negali būti neveikiančios e.sveikatos įkaitais.
• Per vakar parą nustatyta 15 koronaviruso atvejų.
• Vasaros makiažas. Kokios trys priemonės privalo būti kosmetinėje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71