Mokytojas: profesija ar pašaukimas?

Charizmatiškas, inovatyvus, kūrybiškas, lankstus, lyderis – tik keli žodžiai, apibūdinantys šiuolaikinį mokytoją. Dažnai žodį „mokytojas“ lydi ir kitas – „pašaukimas“.

Tačiau kada pašaukimas aplanko? Gal visa tai įgyjama studijų metais? Su kokiais iššūkiais susiduria net labiausiai savo darbui atsidavę šios profesijos atstovai? Juk pamokos vedimas prieš klasę – tarsi aktoriaus pasirodymas teatro scenoje.

Apie pašaukimą, profesijos subtilybes, scenos baimę ir kitus iškylančius iššūkius naujojoje „Mokysiu“ tinklalaidėje kalbėjosi Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos programos magistrantė Viktorija Vaidelienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Andrius Storta bei aktorius, atlikėjas Mantas Bendžius.

Mokykla tapo antrais namais

Apie mokytojo pašaukimą girdime dažnai, tačiau Viktorija pasakoja, kad ji nesvajojo nuo vaikystės tapti mokytoja. Vis tik šiandien ji sėkmingai studijuoja pedagogiką.

„Mano mama buvo auklėtoja, tai, ko gero, įrašyta mano genuose. Mokykloje man mokytojai visą laiką sakydavo: tau puikiai sekasi mokyti ir tu galėtum būti pedagoge. Aš vyresnėse klasėse padėjau savo draugui pasiruošti matematikos kontroliniam darbui – tada man buvo įdomiau sužinoti jo, o ne savo pažymį. Jis gavo dešimtuką ir man tai buvo didžiausias laimėjimas, nes aš galėjau paaiškinti temą, kurios jis nežinojo“, – prisiminimais dalijosi moteris.

Andriaus šeimoje taip pat buvo pedagogų – jo teta buvo lietuvių kalbos, o pusbrolis – fizikos mokytojas. Tad, kaip sakė pašnekovas, turėjo į ką lygiuotis.

„Tačiau minties, kad būsiu mokytojas iš pat pradžių neturėjau. Aš labai norėjau į Karo akademiją, tačiau nepatekau. Kitur nunešiau dokumentus, įstojau. O mokyti pradėjau panašiai kaip Viktorija – padėjau grupiokams. Tada, kaip kolegė sako, pajunti, kad tau labiau rūpi ne tavo pažymys, o kaip sekėsi tavo draugui, ar viskas buvo gerai. Ir taip po truputį pajutau malonumą, kad galiu padėti ir paaiškinti. O vėliau, grįžus po stažuotės, prasidėjo praktika ir aš atsidūriau vienoje mokykloje, vėliau – dabartinėje savo gimnazijoje, kurioje dirbu jau 10 metų. Įpratau, įtraukė mane, ir mokykla man tapo kaip antri namai“, – pasakojo Andrius.

Lengviau mokytis per žaidimą

Atlikėjas ir aktorius Mantas Bendžius kol kas nėra mokytojas, tačiau jis veda įvairiausius workshop‘us, kuriuose jis supažindina su savo specialybe.

„Kadangi pas mane visi ateina savo noru, yra visai kitoks susidomėjimas ir dirbti su jais – lengviau. Visada iškart pasakau, kad nesu mokytojas, o tiesiog noriu pasidalinti tuo, ką aš moku ir kas man padeda – galbūt jiems tai padės, užsimanys būti aktoriais. Tai mano pagrindinis tikslas“, – kalbėjo jis.

Manto teigimu, jis imasi paprastos sistemos – stebi situaciją, žmones. Greičiausias būdas juos suprasti – pateikti įvairių pratimų, kurie atskleidžia žmonių drąsą, gebėjimus.

„Jei žmogui nesiseka – duodi kitą pratimą, kad jis pasibandytų, kaip kas. Jeigu man reikėtų atsistoti ir mokyti kitų dalykų, manau, kad būtų sunkoka. Tačiau, kai darai, mokai, padedi srityje, kurioje turi patirties, viskas yra kitaip. Tuo labiau, kad viskas vyksta per žaidimą. Mums taip visada sakydavo ir aš visada taip sakau, kad mes čia žaisim. Kai tai yra žaidimas, o ne pamoka ar egzaminas, atsipalaiduoji ir tu pats, ir mokiniai“, – pasakojo Mantas.

Ne žaidimų, tačiau savęs ieškojimo, klydimo metodą taiko ir Viktorija, dirbanti logopede, mat per vieną ar du užsiėmimus progreso gali tiesiog nebūti.

„Aš visada sakau, kad mes einame per bandymus – mes esame kaip sportininkai. Treniruojame savo raumenį – liežuvį. Kitaip nebus. Jeigu mes nebandysime, neklysime, tai mes ir neišmoksime“, – su šypsena kalbėjo moteris.

Mokytojas – kaip aktorius

Tinklalaidės metu paminėta viena įdomi sąsaja – aktorių ir mokytojų. Iš pirmo žvilgsnio dvi skirtingos profesijos turi panašumą – abiejų atstovams reikia stovėti prieš auditoriją. Tad, kaip įveikti tą scenos, viešojo kalbėjimo baimę?

„Iš tikrųjų, tu bijai, susikaustęs išeini ir bijai, kad nusišnekėsi. Nors ir atrodo, kad turi daug žinių, esi paruoštas kaip specialistas. Taip pat laiko vadyba – turi gerai apmąstyti viską, suvokti, kad turi 45 minutes temai išdėstyti. Tu turi taip puikiai sužaisti – kaip aktorius scenoje. Mokytojas turi būti aktorius. Aš netgi gailuosi, kad pats nenuėjau į aktorinį būrelį, kai buvau studentas. Manau, kad mokytojai viešojo kalbėjimo turėtų būti mokami privalomai, nes tai, iš tiesų, pedagogus labai išlaisvintų“, – sakė Andrius Storta.

Manto Bendžiaus teigimu, norint įveikti scenos baimę yra tik vienas kelias – eiti ir tiesiog daryti.

„Aš baimę lipti ant scenos nugalėjau lipimo būdu – pas mus visada klausia, kas nori pirmas eiti, būna paruošti etiudai. Tas, kas jaučiasi, kad geriausiai čia sugalvojo – tas ir eina. Tai būna, kad „velkiesi“ ir paskui atsiranda tokia tarsi sistema, kad visada esi ties viduriu – nenori būti visai paskutinis, nes pavargsi, bet ir ne pirmas. Tai pasižiūri, kaip kiti vaidina, tada dar spėji mintyse pergalvoti, mintyse greitai surepetuoji, papildai savo etiudą ir eini. O po kiek laiko pripranti žmonių, dėstytojų ir supranti, kad visi mes čia mokomės“, – sava patirtimi dalijosi aktorius.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9