„Spotify“ sėkmės istorija: kaip nemokama muzika atnešė milijardus eurų?

Visai neseniai populiariausia muzikos klausymosi internetu platforma „Spotify“ pranešė, jog programoje atsiras vaizdo tinklalaidžių galimybė. Norėdama parodyti savo ambicijų mastą, kompanija netrukus pasirašė 85 mln. eurų vertės kontraktą su JAV įžymybe ir tinklalaidžių kūrėju Joe Rogan, kurio vaizdo podkastai netrukus iš „YouTube“ persikels į „Spotify“.

Šis žingsnis dar labiau įtvirtina kompanijos lyderystę rinkoje – praėjus 14 metų nuo veiklos pradžios, ji turi 300 milijonų aktyvių vartotojų per mėnesį, daugiau nei 60 milijonų dainų ir 1,5 milijono tinklalaidžių. Kas nulėmė tokią „Spotify“ sėkmę, pasakoja „Bitės Profai“.

„Spotify“ sėkmės istorija žavi tuo, kad ji tarsi iš vadovėlio perskaityta – du verslininkai rado trūkumų muzikos klausymosi pasaulyje, sugalvojo juos sprendžiantį ir vartotojų gyvenimą lengvinantį modernų technologinį sprendimą, taip patenkino rinkos poreikius ir dabar raško visiškai pelnytus verslo sėkmės vaisius“, – pasakoja „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir dalinasi žinomiausios muzikos klausymosi platformos sėkmės istorija.

Kaip gimė „Spotify“?

2006 m. Švedijoje buvo sukurta „Spotify“ – muzikos klausymosi internetu platforma. Jos įkūrėjams – švedų verslininkams Daniel Ek ir Martin Lorentzon – tokios technologijos idėja gimė vieno jų namuose ieškant naujų verslo galimybių. Verslininkus suerzino tai, kad nors namų kino sistema, iš kurios jie leido foninę muziką, ir galėjo būti pavadinta modernia, ji buvo visiškai nepatogi.

„Tuo metu, kai buvo įkurta „Spotify“, muzikos industrija ir visas pasaulis, atrodė visiškai kitaip. Internetas muzikai rasti jau buvo aktyviai naudojamas, tačiau tam skirtus piratinius muzikos atsisiuntimo puslapius jau buvo pradėję uždaryti teisininkai, o internetinės radijo stotys dar tik pradėjo savo veiklą. Tokiu metu Daniel Ek bei Martin Lorentzon ir sugalvojo sukurti „Spotify“ – platformą, kurioje muziką rasti ir jos klausytis turėjo būti lengva, greita, patogu, o svarbiausia – legalu ir pigu“, – pasakoja A. Adomaitytė.

Tuo pat metu pasaulyje veikė itin populiari muzikos failų dalinimosi platforma „Napster“, tačiau ji buvo pripažinta piratine ir sulaukė sankcijų, trukdžiusių vystyti patogią platformą. Sėkmės jau buvo sulauksi ir „iTunes“ muzikos parduotuvė, tačiau vartotojų teigimu kiekviena daina ten kainuodavo pernelyg brangiai, o nemokamai buvo galima paklausyti tik trumpų dainų atkarpų. Tokioje rinkoje svarbiausius vartotojų poreikius – muzikos klausytis greitai, patogiai ir nemokamai – patenkinusi „Spotify“ iš karto sulaukė sėkmės.

„Praėjus keturiems mėnesiams po idėjos gimimo, jau buvo sukurtas „Spotify“ prototipas, o praėjus metams – ir vartotojams prieinama programos beta versija. Ji iš karto patraukė muzikos industrijos dėmesį ir tolimesniems darbams kompanija pritraukė 70 milijonų eurų investicijų Praėjus 5 metams po technologijos sukūrimo, „Spotify“ platformoje vartotojai jau galėjo rasti 10 milijonų dainų, o kompanijos vertė šoktelėjo iki 85 milijonų eurų. Sulaukusi tokios įspūdingos sėkmės Europoje, „Spotify“ nusprendė plėstis į Jungtines Amerikos Valstijas, kur pradėjo savo kelią į pasaulinės rinkos užkariavimą“, – pasakoja A. Adomaitytė.

Kuo ši platforma nustebino pasaulį?

„Spotify“ nuo konkurentų ar panašių platformų skyrėsi ne tik tuo, kad iš tiesų tenkino svarbiausius muzikos klausytojų poreikius, tačiau ir tuo, kad naudojo patogius verslo bei technologinius sprendimus.

„Internete egzistuoja platformų veiklos modelis, pavadinimu „freemium“. Pavadinimas sudarytas iš dviejų angliškų žodžių „free“ (liet. nemokama) ir „premium“ (liet. mokama), tad ir reiškia nemokamo bei mokamo turinio derinį vienoje platformoje. „Freemium“ leidžia vartotojams naudotis platforma nemokamai, tačiau suteikia galimybių įsigyti papildomų paslaugų. Tokiu principu „Spotify“ veikia dar ir dabar – vartotojai čia nemokamai gali klausytis milijonų dainų, tačiau norėdami aktyvuoti kai kuriuos programos funkcionalumus – dainų „prasukimo“, jų grojimo eilės pasirinkimo ir kt. – turi įsigyti mokamą programos versiją“, – aiškina „Bitės Profė“.

Dabar toks modelis mums visiškai natūralus, tačiau „Spotify“ veiklos pradžioje buvo mažiau įprastas. „iTunes“ platformoje už kiekvieną dainą reikėdavo mokėti, o nemokamai buvo galima perklausyti tik dalį dainos. Kita galimybė – nelegaliai siųstis kitų vartotojų pasidalintus kūrinius iš „Napster“ ar panašių platformų, tačiau tokiu atveju įrenginiai galėdavo būti užkrėsti virusais, o pats principas laikytas nelegaliu.

„Be patogios kainodaros „Spotify“ turėjo ir tuo metu neįtikėtiną technologijų derinį – tūkstančių dainų buvo galima patogiai, nemokamai ir legaliai klausytis internetu, kada tik panorėjus. Kompanijos įkūrėjai prisimena istoriją, kai ieškodami investuotojų, programos prototipą parodė didžiausioms Amerikos muzikos įrašų kompanijoms, kurių atsakymas buvo vienas – šis sprendimas skamba per gerai, kad būtų tiesa. Turbūt taip jautėsi ir programos vartotojai Europoje, pirmą kartą istorijoje milijonus dainų galėdami pasiekti akimirksniu, iš bet kurios pasaulio vietos“, – pasakoja „Bitės Profė“.

Kas „Spotify“ laukia toliau?

Dabar programos technologinės galimybės dar labiau išsiplėtė – šių metų liepos mėnesį „Spotify“ paskelbė, kad savo platformoje išbandys ir vaizdo turinio galimybes. Tai reiškia, kad vartotojai nuo šiol čia galės rasti ne tik muzikos kūrinius ir mėgstamas tinklalaides, tačiau ir turės galimybę pastarųjų klausytis su vaizdu – taip, kaip dabar tai gali daryti platformoje „YouTube“.

„Tai didelis kompanijos žingsnis, kuris dar kartą parodo jos kūrėjų inovatyvumą ir gebėjimą suprasti rinkos poreikius. Tinklalaidės dabar ypač populiarios visame pasaulyje, tad leisti jų klausytis dar patogiau ir, kaip sako „Spotify“ atstovai, per vaizdą megzti dar artimesnį ryšį su kūrėjais, yra svarbus žingsnis tolimesniam kompanijos augimui“, – pasakoja A. Adomaitytė.

Paskelbusi šią didelę naujieną, kompanija netrukus paskelbė ir dar vieną – pranešė pasirašiusi 85 milijonų Jeurų vertės susitarimą su ypač populiariu tinklalaidžių kūrėju Joe Rogan, kuris dabar veikia „YouTube“ platformoje. Ši sutartis ne tik sudrebino visą internetą bei žinią apie pokyčius „Spotify“ paskleidė dar plačiau, bet ir atskleidė „Spotify“ ambicijų mastą.

„Joe Rogan „YouTube“ turi ne vieną paskyrą, tačiau pagrindinę – „PowerfulJRE“ – seka daugiau nei 9 milijonai žmonių, o kūrėjo podkastuose lankosi garsiausi pasaulio žmonės, tarp kurių ir verslininkas bei inovatorius Elonas Muskas, atlikėjas Post Malone, boksininkas Mike Tyson ar JAV kandidatas į prezidentus Bernie Sanders. Be to, Joe Rogan yra ir JAV įžymybė – TV laidų vedėjas ir komikas. Į savo platformą persivilioti tokio masto žvaigždę yra labai rimtas pareiškimas, rodantis, kad į platformos plėtrą ir naujų funkcionalumų pristatymą kompanija pasiruošusi smarkiai investuoti“, – pasakoja A. Adomaitytė.

Daugiau informacijos apie išmaniąsias programėles ir populiariausias turinio platformas galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9