NVSC atsako į įmonių atstovams dėl koronaviruso grėsmių kylančius klausimus

Kokių prevencijos priemonių reikia imtis, ką daryti, jei įmonėje ar įstaigoje nustatytas koronaviruso (COVID-19) atvejis, kaip vertinamas turėtas sąlytis – į šiuos ir kitus klausimus, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovus dominusius vakar surengto nuotolinio seminaro metu, apibendrintai atsako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.

NVSC primena, kad seminare, skirtame prevencijos priemonėms ir veiksmams, kurių būtina imtis nustačius susirgimą, dalyvavo per 600 iš anksto užsiregistravusių įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų ir dar per 500 prie transliacijos prisijungusiųjų be iš ankstinės registracijos.

ASMENS APSAUGOS PRIEMONIŲ DĖVĖJIMAS

Ar kaukių dėvėjimas yra privalomas, kai darbo vietos nuo klientų yra atskirtos stiklo pertvara?
Dengti nosį ir burną pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą privaloma net ir tada, kai nuo klientų darbuotojų darbo vieta atskirta pertvaromis.

Ar kaukių dėvėjimas rekomenduojamas to pačio biuro darbuotojams, jei kontaktuojama išlaikant atstumą?
Kolegoms, kasdien dirbantiems toje pačioje darbo vietoje ir kasdien bendraujantiems, dengti nosį ir burną rekomenduojama, tačiau neprivaloma. Tuo metu, jei biuras vykdo fizinį klientų aptarnavimą, dengti nosį ir burną privaloma, nes tokiu atveju žmogus bendrauja su daug kontaktų, kurie jam nėra įprastiniai.

Kaip vaikai iki 14 metų turėtų naudoti AAP lankydamiesi pramogų erdvėse - žaidimų kambariuose? Ar privaloma reikalauti lankytojų, kad vaikai nuo 6 metų amžiaus būtų su kaukėmis. Ar visgi tai yra tėvų atsakomybė?
Pagal galiojantį reglamentavimą vyresni nei 6-erių metų amžiaus vaikai privalo laisvalaikio leidimo vietose, prekybose centruose ir kitose viešose uždarose vietose dengti nosį ir burną.

PREVENCIJOS PRIEMONĖS DARBO VIETOSE

Operacijų vadovo sprendime V-1942 nurodyta kad įmonės vadovas turi Užtikrinti, kad įstaigose dirbtų darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) Kokias priemones galite pasiūlyti, nes šiuose mokymuose buvo pasakyta jog temperatūros matavimas nėra efektyvi priemonė?
Mokymuose pabrėžta, kad temperatūros matavimai darbuotojui atvykus į darbą nėra efektyvi priemonė. Turi būti taikomas priemonių kompleksas. Pagrindinė jų – lanksti „neatvykimo į darbą, jei nesveikuoji“ politika, kad darbuotojai, kurie jaučia bent menkiausius COVID-19 ligai būdingus simptomus (kosulys, pakilusi temperatūra, pasunkėjęs kvėpavimas), turėtų galimybę neatvykti į darbą. Darbdavys turi būti numatęs procedūrą, kaip apie sveikatos būklę darbuotojas jį turėtų informuoti.
Darbdavys gali nuspręsti organizuoti darbuotojų temperatūros matavimą, atvykus į darbą. Tačiau svarbu, kad daliai darbuotojų temperatūros gali nebūti, nors jis jau infekuotas koronavirusu. Todėl pagrindinis dėmesys, kaip minėta anksčiau, turėtų būti sutelktas į tai, kad darbuotojai aiškiai žinotų, jog, jei jaučiasi blogai, telefonu apie tai gali informuoti darbdavį ir neatvykti į darbą.


Ar reikia protokoluoti (registruoti) žurnale visus darbuotojų temperatūros matavimo rezultatus, jei darbuotojams pamatavus temperatūrą jos nėra, ar tik atvejus, kai temperatūra įtartinai pakilusi, tuo pačiu darbuotojui neleidžiant dirbti darbo vietoje ir siunčiant jį namo skambinti (registruotis) pas savo šeimos gydytoją?
Temperatūros matavimų rezultatų protokolavimas būtų vertinamas kaip asmens duomenų rinkimas. Šiuo atveju protokolavimas nėra prasminga priemonė ir neturėtų būti taikomas.

Kokia rankų plovimo / dezinfekavimo reikšmė darbo vietose?
Rankų plovimui rekomenduojama naudoti skystą muilą be antimikrobinių priedų, neutralaus ph, dozatoriuose. Kietas muilas nerekomenduojamas viešose vietose, tačiau gali būti naudojamas namuose, jei juo naudojasi vienas žmogus ar šeimoje niekas neserga užkrečiamąja liga. Plauti reikėtų vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo nuriebalina, skatina odos pabrinkimą (patinimą), išsausėjimą.
Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones). Tinkamas jų naudojimas nužudo daugumą mikroorganizmų ant rankų ir užkerta kelią ligoms plisti. Rekomenduojamas naudoti 60–85% spiritinis tirpalas. Rankų dezinfekavimo priemonės efektyvios ir yra naudojamos jei rankos vizualiai nesuterštos išskyromis, t. y. švarios. Jei rankos nešvarios, prieš naudojant alkoholio turinčius rankų dezinfekavimo skysčius, rankas reikia nuplauti vandeniu su muilu.
COVID-19 gali būti perduodamas su lašeliais tiesioginiai kontaktuojant arba netiesiogiai, perduodant rankomis virusą iš kvėpavimo takų ar kitų sekretų, rankų higienos priemonės rekomenduojamos visose bendruomenės vietose (namuose, mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, darbo vietose ir kt.) visą koronaviruso plitimo laikotarpį.
Venkite liesti neplautomis rankomis akis, burną, nosį dėl galimo viruso patekimo į organizmą per gleivines. Rankos plaunamos taip:
• Rankų plaštakos ir riešai sudrėkinami vėsiu vandeniu;
• Namuose naudojamas kietas ar skystas muilas be antimikrobinių priedų, viešose –skystas muilas;
• Kruopščiai, 15-20 sek. rankos muiluojamos trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešai, tarpupirščiai, pirštų galiukai, nagai, nykščiai;
• Muiluotos rankos nuplaunamos tekančio vandens srove. Vanduo turi tekėti nuo riešo pirštų link;
• Nuplautos rankos nusausinamos vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle;
• Vandens čiaupas užsukamas su panaudotu vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle, kuri išmetama į šiukšlių dėžę.

KĄ REIKIA DARYTI, JEI ŽMOGUS JAUČIA INFEKCIJAI BŪDINGUS SIMPTOMUS?

Ar asmeniui, pajutusiam galimus ligos simptomus, reikalingas testas nustato šeimos gydytojas, ar kreipiamasi tiesiogiai į Koronaviruso liniją savo inciatyva?
Pagal galiojančią tvarką COVID-19 ligos simptomus jaučiantieji gali kreiptis į Karštąją koronos liniją telefono numeriu 1808 dėl tyrimo koronavirusinei infekcijai nustatyti PGR metodu, t. y. imant tepinėlį iš nosiaryklės, atlikimo.

Jei darbuotojas pasijaučia blogai, jaučia COVID-19 būdingus simptomus, nusprendžia pasidaryti testą. Kol laukiama tyrimo atsakymų – ar likę darbuotojai turėtų izoliuotis?
Tol, kol asmeniui nepatvirtintas koronavirusas, kontaktavę kolegos nelaikomi turėję riziką. Rizika vertinama ir sprendžiama, ar darbuotojams izoliuotis, kai yra kontaktas su jau patvirtintu atveju, t. y. žmogui nustatyta COVID-19 liga, patvirtinta atlikus testą vadinamuoju PGR metodu, imant tepinėlį iš nosiaryklės.

Atėjus rudens periodui, kaip elgtis su sloguojančiais, kosinčiais darbuotojais? Kokia galimybė atlikti tokiems darbuotojams COVID-19 testą?
Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, jų valdomų įmonių vadovai privalo užtikrinti, kad jose dirbtų darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių, t. y. nekarščiuojantys, nekosėjantys, nejaučiantys kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingų požymių. Privačiam sektoriui tai taip pat rekomenduojama.
Pagal galiojančią tvarką COVID-19 ligos simptomus jaučiantieji gali kreiptis į Karštąją koronos liniją 1808 dėl tyrimo koronavirusinei infekcijai nustatyti PGR metodu, t. y. imant tepinėlį iš nosiaryklės, atlikimo.

Kokių veiksmų reikia imtis, jeigu darbuotojas / lankytojas su peršalimo ligos simptomais išvyksta iš darbovietės? Ar reikia vykdyti prevencines priemones?
Prevencines priemonės įstaigose, įmonėse, organizacijose turėtų būti vykdomos nuolat. Tai yra – rankų higiena, kosėjimo čiaudėjimo etiketas, fizinių atstumų išlaikymas, susibūrimų vengimas, paviršių priežiūrą ir dezinfekcija. Tokiu atveju, jei darbuotojas, pajutęs ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingus požymius, išvyksta namo, tol, kol jam nėra patvirtinta COVID-19 liga, papildomų priemonių be įprastų prevencijos priemonių, paminėtų anksčiau, imtis nereikia. Svarbu kontaktuoti su darbuotoju, išsiaiškinti situaciją apie jo sveikatos būklę, kad tuo atveju, jei infekcija darbuotojui būtų patvirtinta, tą informaciją darbdavys iš darbuotojo gautų kaip įmanoma greičiau.

SĄLYČIO NUSTATYMAS IR IZOLIAVIMAS

Jūsų šiuo metu yra keli asmenys, sėdite laikantis atstumą ir dėvite veido kaukę. Jei vienam iš Jūsų būtų patvirtintas Covid-19, ar tai būtų maža rizika ir visi likę asmenys bus tik stebimi be saviizoliacijos ar visi be išimties turėsite saviizoliuotis?
Asmenų, turėjusių sąlytį su patvirtintu COVID-19 atveju rizika gali būti vertinama kaip didelė arba maža, priklausomai nuo kelių aspektų:

Didelės rizikos sąlytį (artimą sąlytį su COVID-19 atveju) turėjęs asmuo:
• asmuo, turėjęs tiesioginį sąlytį su COVID-19 atveju iki 2 m. atstumu ilgiau nei 15 min.;
• asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį sąlytį (kontaktą) (pvz. spaudęs ranką);
• asmuo, turėjęs tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais (pvz. sergantysis pakosėjo į veidą, plikomis rankomis liestos COVID-19 atvejo panaudotos vienkartinės nosinės ir pan.);
• asmuo, buvęs uždaroje aplinkoje (pvz. namuose, klasėje, posėdžių salėje, ligoninės laukiamajame, laivo kajutėje, ir pan.) su COVID-19 atveju ilgiau nei 15 min.;

Mažos rizikos sąlytį (atsitiktinį sąlytį su COVID-19 atveju) turėjęs asmuo:
• asmuo, turėjęs sąlytį su COVID-19 atveju trumpiau nei 15 min. didesniu nei 2 m atstumu;
• asmuo, buvęs su COVID-19 atveju uždaroje patalpoje trumpiau nei 15 min.;
• asmuo, keliavęs su COVID-19 atveju bet kokioje transporto priemonėje, jeigu sąlytis neatitinka didelės rizikos sąlyčio kriterijų;
Šiuo konkrečiu atveju, nors visi dalyvaujantys asmenys dėvi asmens apsaugos priemones (t. y. kaukes), atstumas tarp asmenų yra mažesnis nei 2 m., kontaktas trunka ilgiau nei 15 min., o asmenys yra uždaroje patalpoje, todėl rizika būtų vertinama kaip didelė.

Didelės rizikos (artimą) sąlytį turėjęs asmuo privalo:
• izoliuotis namuose, esant reikalui – gali būti taikomas būtinasis izoliavimas;
• kasdien matuoti temperatūrą ir stebėti savo sveikatą ar nepasireiškia COVID-19 simptomai (karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas), laikytis rankų higienos, čiaudėjimo-kosėjimo etiketo;
• būti kasdien pasiekiamu telefonu NVSC specialistams, kurie atlieka aktyvų asmens stebėjimą (su stebimu asmeniu kasdien susisiekia telefonu, el. paštu ir kt. ir užrašo sveikatos būklės duomenis);
• jei sveikatos stebėjimo metu išsivysto ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas), asmuo turi nedelsiant skambinti į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808. Jei bus paimtas tepinėlis ir jo rezultatas bus neigiamas – asmeniui tęsiamas izoliavimas ir sveikatos stebėjimas, kol baigsis 14 dienų periodas nuo paskutinės sąlyčio su COVID-19 atveju dienos;
• jei per 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos ligos simptomai nepasireiškia, sąlytį turėjęs asmuo toliau nelaikomas turinčiu susirgimo riziką.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad gerai prižiūrima ir valdoma natūralaus ar mechaninio vėdinimo sistema gali sumažinti COVID-19 plitimą vidaus patalpose.

Kokios rizikos grupei priklauso darbas su vaikais?
Vidutiniai rizikai, nes vyksta nuolatinis kontaktas su vaikais.

Kaip atliekamas artimą kontaktą turėjusio asmens identifikavimas? Kas tai atlieka: pati įmonė ar institucijos? Kiek laiko tai trunka, pvz., 30 žmonių įmonėje?
Sąlytį turėjusių asmenų identifikavimą atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, tačiau labai svarbus bendradarbiavimas su įmone.
NVSC primena, kad turėjusiu sąlytį laikomas 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus. Tuo metu, jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam koronavirusui būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 val. iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.
Kitaip tariant, yra vertinama, ar žmogus su sergančiuoju bendravo tuo metu, kai, remiantis moksliniais įrodymais, žmogus kėlė riziką kitam, tai yra – galėjo užkrėsti.
Taip pat svarbu įvertini, kokį sąlytį žmogus turėjo. Aiškinantis, ar sąlytis buvo didelės ar mažos rizikos, svarbu įvertinti aplinkybes, t. y. kokiu atstumu, kiek laiko bendrauta, ar naudotasi asmens apsaugos priemonėmis ir kita.

Kokia tiksli eiga, jei neįgaliųjų dienos centre įtariamas ar nustatomas COVID-19 virusas? Ar bus karantino laikotarpiui uždaryta visa įstaiga, aukštas ar tik grupė?
Atvejis būtų vertinamas individualiai. Visų pirma, būtų nustatomi kontaktavę didelės rizikos asmenys, jie būtų izoliuojami. Tą turėtų atlikti konkreti įmonė, įstaiga ar organizacija, bendradarbiaudama su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistais. Taip pat būtų priimami sprendimai dėl dezinfekcijos. Asmenys, neturėję didelės rizikos sąlyčio, galėtų dirbti, atlikus dezinfekciją. Atkreiptinas dėmesys, kad ypač svarbus įmonės, įstaigos, organizacijos bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti efektyvų procesą.

Ar darbuotojas, laikęsis 2 m. atstumo, tačiau buvęs ofise visą darbo dieną, priskiriamas mažos ar didelės rizikos sąlyčiui?
Didelės rizikos.

Vaiko darželio auklėtojai nustatytas COVID-19, su ja tiesiogiai kontaktavo tik vaikas, tėvai kontakto neturėjo. Šiuo metu tėvai izoliuojasi. Vaiko testas neigiamas. Bet, ar tėvai neturėtų būti laikomi kontakto kontaktu?
Tėvai tokiu atveju yra kontakto kontaktas, tad jiems izoliacija neturi būti taikoma. Izoliacija taikoma, kai turėtas didelės rizikos sąlytis su sergančiu COVID-19 liga asmeniu, kuriam liga patvirtinta laboratoriniu tyrimu.

Ar dirbantys tais pačiais įrengimais, bet skirtingose pamainose yra mažos rizikos grupėje, vienam susirgus, nereikės kitam izoliuotis?

Mažo diametro skysčio lašeliuose, kurie susidaro žmogui kosint, COVID-19 virusas išsilaiko iki 3 val. Kambario temperatūroje (22 oC) ant lygių paviršių (nerūdijančio plieno, plastiko, stiklo) virusas išlieka stabilus iki 2-4 d., o ant nelygių paviršių (spausdinimo popieriaus) – 3 val. Tačiau toks viruso plitimas nėra laikomas pagrindiniu, užsikrėtimo rizika vertinama kaip maža.
Tinkama rankų higiena sumažina COVID-19 ir kitų užkrečiamųjų ligų perdavimo ir užsikrėtimo riziką. Rankų higiena – tai dažnas ir tinkamas rankų plovimas vandeniu su muilu arba rankų valymas alkoholio turinčiomis priemonėmis (tirpalais, geliais, servetėlėmis ar kitomis priemonėmis). Rankų higiena yra racionali, pigiausia prevencijos priemonė, nesukelianti reikšmingos susijusios rizikos.
Rankas reikia reguliariai plauti muilu ir vandeniu muiluojant jas 20 – 40 sekundžių. Rankų dezinfekavimo priemonės, kurių pagrindą sudaro alkoholis, nėra labiau veiksmingos ir naudingos nei rankų plovimas.

Kokiu atveju NVSC praneša / nepraneša darbdaviui apie darbuotojui nustatytą Covid-19 ligą, nes darbuotojas gali pats apie tai nepranešti darbdaviui. Kaip nustato galimai kontaktavusius su sergančiuoju darbuotoju asmenis, darbuotojų saviizoliacijos poreikį, jeigu darbdaviui apie sergantį darbuotoją nebuvo pranešta? Bendraujama tik su darbuotoju.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras žodžiu ir raštu susisiekia su darbdaviu visais atvejais, kai asmuo užkrečiamuoju laikotarpiu buvo darbe, arba – kai įtariama, kad asmuo galėjo užsikrėsti darbo vietoje. Sąlytį turėję asmenys yra nustatomi bendraujant ne tik su darbuotoju, bet ir su darbdaviu. Vykstama į židinį (esant reikalui), kur identifikuojami sąlytį turėję asmenys, vyksta užsikrėtimo aplinkybių aiškinimasis. Tais atvejais, kai asmuo daugiau nei 14 d. iki susirgimo dirbo iš namų, atostogavo, arba susirgo po atvykimo iš užsienio ir po grįžimo nebuvo darbe, NVSC su darboviete nesusisiekia. Atkreipiame dėmesį, kad iš pradžių yra atliekama COVID-19 liga sergančio asmens apklausa ir tik po to yra susisiekiama su darboviete.

Įmonė gavo informaciją, kad darbuotojas serga COVID-19 ir tik po savaitės susisiekia NVSC darbuotojai informuoja, kad darbuotojas neserga. Kiti darbuotojai izoliuojasi, darbai stoja. Kodėl informacijos sulaukiama tik po savaitės?
NVSC, jei asmeniui nėra patvirtinta COVID-19 diagnozė, jokios informacijos apie tokį asmenį neturi. Tai reiškia, kad niekaip ir negali informuoti jo darbovietės apie situaciją. NVSC informaciją gauna tik apie naujus teigiamus COVID-19 ligos atvejus. Darbovietei rekomenduojama susisiekti su NVSC specialistais.

Jei apgyvendinimo įstaigoje turėjome keletą atvejų ar būtina informuoti kitus gyventojus, kurie neturėjo sąlyčio. Ar nesukelsime panikos?
Komunikavimas šiuo atveju užkerta kelia panikai ir interpretacijoms. Tad rekomenduojame informuoti, nurodant, kad nustatyti didelės rizikos sąlytį turėję asmenys ir, jei asmens tokia informacija nepasiekė, vadinasi jis rizikos neturėjo ir gali gyventi įprastą gyvenimą.

Ar saviizoliacijoje namuose galima kontaktuoti su šeimos nariais, kurie gali išeiti iš namų?
Sąlyčio neturėję asmenys gali gyventi kartu su sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėjusiu asmeniu. Tokiu atveju sąlytį su sergančiuoju turėję ir sąlyčio neturėję asmenys turi gyventi atskiruose gerai vėdinamuose kambariuose, apriboti judėjimą namuose ir sumažinti dalijimąsi bendra erdve.

Jei administracijoje darbuotojai dirba, išlaikydami tinkamus atstumus, tačiau yra bendra virtuvėlė ir sanitariniai mazgai, ar vienam susirgus COVID-19, turime izoliuoti visą administraciją?
Iškilus klausimų dėl saviizoliacijos, pirmiausia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įvertina riziką Įstaigoje. Rizika vertinama kiekvienai Įstaigai individualiai. Didelės rizikos sąlytį turėję asmenys yra izoliuojami, mažos rizikos asmenys nėra izoliuojami, tačiau turi sekti savo sveikatą.

Ar nustačius įmonėje susirgimą, visus veiksmus (kontaktų atsekimą, dezinfekavimą, veiklos atnaujinimą ir pan.) atlikti turi įmonė pagal oficialias rekomendacijas ar visus veiksmus atlieka NVSC? Ačiū.

Nustačius COVID-19 ligos atvejį įstaigoje, pirmiausia dėl tolimesnių veiksmų pasitarkite su NVSC specialistais. Kontaktų atsekimą darbovietėje, dezinfekciją, veiklos atnaujinimą ir kt. atlikti reikės Jums su NVSC specialistų rekomendacijomis, nurodymais.

Jei gamybos įmonėje asmuo sergantis COVID-19, ar likusieji komandos nariai galėtų pasitikrinę testu (gavus neigiamą atsakymą) dirbti bet nesikarantinuotis su trečio lygio AAP. Gamybos procesas yra sudėtingas ir naujas asmuo pakeisti galėtų ne anksčiau kaip po 3 mėnesių?
Jei asmuo turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiu COVID-19 liga, tuomet saviizoliacija privaloma nepriklausomai nuo neigiamo tyrimo rezultato. Dėl saviizoliacijos vietos palikimo galite teikti prašymą NVSC tinklalapyje nuoroda: https://nvsc.lrv.lt/leidimas.

Gamybos sektorius. Jei darbuotojai dėvi kaukes, dirba 1,5 m atstumu, pietauja po 3, dažna dezinfekcija patalpose, tačiau yra bendras sanitarinis mazgas. Vienam darbuotojui apsirgus COVID-19, ar turime karantinuoti visus?
Visų pirma izoliacija priklauso nuo to, ar asmuo buvo darbe užkrečiamuoju laikotarpiu - t. y. 96 val. iki simptomų atsiradimo pradžios ir 14 dienų po simptomų atsiradimo pradžios. Jei atvejis besimptomis, tuomet sąlytį turėjusiu asmeniu laikomi asmenys, turėję sąlytį su patvirtintu COVID-19 atveju 72 val. iki tepinėlio, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.
Antra, priklauso nuo to kaip dažnai keičiamos kaukės (turėtų būti keičiamos ne rečiau kaip kas keturias valandas). Jei darbuotojai tinkamai keičia kaukes, būtų izoliuojami tik darbuotojai, dirbantys mažesniu nei 2 m atstumu. Taip pat, priklausomai nuo atstumų valgykloje, galėtų būti izoliuojami kartu pietaujantys asmenys.

Jei turime darbuotoją, kuriam patvirtintas koronavirusas, už kokį laikotarpį (5 dienos?) turime rinkti pirmuosius kontaktus ir juos izoliuoti?
Sąlytį turėjęs asmuo – bet kuris asmuo, turėjęs sąlytį su patvirtintu COVID-19 atveju laikotarpiu, kada COVID-19 atvejis galėjo būti užkrečiamas, t. y. 96 val. iki simptomų atsiradimo pradžios ir 14 dienų po simptomų atsiradimo pradžios. Jei atvejis besimptomis, tuomet sąlytį turėjusiu asmeniu laikomi asmenys, turėję sąlytį su patvirtintu COVID-19 atveju 72 val. iki tepinėlio, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo. Izoliacija taikoma 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio su sergančiu asmeniu dienos.

Jeigu dirbama per kelis pastato aukštus ir nustatomas susirgimas darbuotojui iš tam tikro aukšto, ar turime izoliuoti visus darbuotojus, ar tik to aukšto darbuotojus? Dezinfekcija būtina visų aukštų patalpose ar tik toje, kurioje dirbo darbuotojas?
Jeigu asmuo darbe buvo užkrečiamuoju laikotarpiu, t. y. 96 val. iki simptomų atsiradimo pradžios ir 14 dienų po simptomų atsiradimo pradžios (jei atvejis besimptomis, tuomet sąlytį turėjusiu asmeniu laikomi asmenys, turėję sąlytį su patvirtintu COVID-19 atveju 72 val. iki tepinėlio, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo), dezinfekcija turėtų būti atliekama tik tame aukšte, tiksliau tose patalpose, kuriose lankėsi sergantysis asmuo.
Taip pat asmenų izoliacija priklauso nuo naudojamų asmeninių ir organizacinių apsaugos priemonių (ar naudojamos kaukės, ar jos keičiamos ne rečiau nei kas 4 valandas, ar išlaikomi didesni nei 2 m atstumai, ar įrengtos pertvaros, ar sudarytas pietavimo grafikas).
Asmenų izoliacija taip pat priklauso nuo patalpų vėdinimo – recirkuliacinio vėdinimo atveju, jei nenaudojamas natūralus vėdinimas ir nėra naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, visi pastate esantys asmenys traktuojami kaip turėję sąlytį.

Ką daryti su darbuotojais, kuriems privaloma saviizoliacija (pvz. dėl kontakto su sergančiu šeimoje), tačiau darbdavys negali suteikti nuotolinio darbo (pagal darbuotojo darbo pobūdį)? Kaip forminti ir ką daryti tokiais atvejais?
Darbuotojas turi izoliuotis ir nedirbti. Jis iš savo gydymo įstaigos gaus nedarbingumą.

Ką daryti su darbuotoju, kuris laukia testo rezultatų (pvz. iki kelių dienų) ir pagal darbo specifiką negali dirbti nuotoliniu būdu, kaip forminti tą jo nebuvimą ir ką daryti su tais darbuotojais, kurie kontaktavo - palikti dirbti ar šalinti ir ką forminti (jie irgi negali dirbti nuotoliniu būdu)?
Visi sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga turėję asmenys privalo izoliuotis, nedirbti. Jie iš savo gydymo įstaigų gaus nedarbingumą. Nepriklausomai nuo testo atsakymo - ar jis neigiamas, ar teigiamas, privaloma izoliacija 14 d.

DARBUOTOJAI IR KELIONĖS

Ar galime drausti ateiti į darbą darbuotojui, jei jis grįžo iš užsienio šalies, tačiau ta šalis nėra įtraukta į sąrašą, o darbuotojas kategoriškai atsisako dirbti iš namų, nes jam nėra privaloma karantinuotis?
Tai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo klausimas. Jei šalis, iš kurios jis grįžo, nėra įtraukta į paveiktų sąrašą, tai reglamentavimas nenumato galimybės priversti žmogaus nevykti į darbo vietą. Tokiu atveju turėtų būti bandoma kalbėtis su darbuotoju, raginant jį įvertinti rizikas, kadangi net jei šalis, iš kurios grįžtama, nėra paveikta, visuomet yra rizika užsikrėsti oro uostuose, orlaiviuose ir pan.

Šiandien dienai iš Lenkijos darbo reikalais gali atvykti asmenys. Klausimas kokie veiksmai privalomi įmonei dėl atvykstančio asmens (neįskaitant dėvėjimą AAP). Gal koks pranešimas, ar panašiai?
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek Lenkijos Respublikos piliečiams grįžusiems ar atvykusiems iš Lenkijos Respublikos, kai buvo vykstama šiais trimis atvejais – darbo, studijų ar su žemės ūkio veikla susijusiais reikalais, izoliacija nėra taikoma. Privaloma turėti tai įrodančius dokumentus, pavyzdžiui, darbo sutartį su įmone. Tuo tarpu Lenkijos piliečiams taip pat reikia turėti dokumentus, įrodančius asmens darbo santykius, studijas ar žemės ūkio veiklą Lietuvoje. Bendraujant su kolegomis, būtina dėvėti asmens apsaugos priemones, laikytis atstumo ir higienos reikalavimų.

Atvykus iš užsienio, kuri diena laikoma pirma izoliacijos diena: atvykimo ar sekanti?
Atvykimo diena.

Darbuotojas rugsėjo mėn. planuoja atostogauti Graikijoje. Kaip turi elgtis įmonė, grįžus darbuotojui iš atostogų?
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Graikija yra įtraukta į Paveiktų šalių sąrašą ir iš šios šalies grįžęs asmuo privalo 14 d. izoliuotis. Darbdavys turi užtikrinti, kad tuo laikotarpiu asmuo nesilankytų darbe.

Atvyksta dirbti užsienio šalies darbuotojai iš paveiktos šalies? Atvykę turėtų karantinuotis. Ar gali prašyti leidimo palikti karantinavimosi vietą ir kada gali jo prašyti? Kas turi pasirūpinti jų apgyvendinimu saviizoliacijoje?
Ar turėtų izoliuotis priklauso nuo to, ar šalis, iš kurios atvyksta yra įtraukta į Paveiktų šalių sąrašą. Jei taip, tuomet 14 dienų izoliacija yra privaloma. Prašyti leidimo palikti izoliavimosi vietą galima užsieniečiams ir Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, atvykusiems į Lietuvos Respubliką darbo ar studijų reikalais, kuriems privaloma 14 dienų izoliacija, leidimas nuvykti į darbo, studijų ar kitą, darbo reikalams tvarkyti ar sveikatos priežiūros paslaugai gauti būtiną vietą (tik sąlytį turėjusiems asmenims, grįžusiems iš užsienio), kai asmuo turi ne seniau nei 72 val. laikotarpiu prieš atvykstant į Lietuvos Respubliką atliktą tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir gautą neigiamą atsakymą arba toks tyrimas atliktas Lietuvos Respublikoje ir gautas neigiamas atsakymas.
Izoliavimo patalpas, transportavimą į izoliavimo patalpas, transportavimo į tyrimo dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paėmimo vietą ir tyrimus COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką, privalo užtikrinti ir apmokėti darbdavys, kviečiantysis asmuo, mokslo ir studijų institucija arba pats užsienietis.

LEIDIMAS PALIKTI IZOLIACIJOS VIETĄ

Ar yra nustatytas terminas per kurį NVSC patvirtina / nepatvirtina leidimo palikti izoliacijos vietos?
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu asmuo pateikia prašymą iki 15 val., leidimas turi būti išduotas tą pačią dieną, jeigu po 15 val. – leidimas išduodamas iki kitos dienos 12 val. Leidimai išduodami 7 dienas per savaitę.

Kaip reikia pakeisti izoliacijos vietos adresą, jei grįžęs darbuotojas iš Ukrainos registruodamasis nurodė netinkamą adresą?

Reikia kreiptis į NVSC su prašymu pakeisti izoliacijos vietą. Tą galima padaryti internetu https://nvsc.lrv.lt/leidimas arba telefono numeriu (8 5) 264 9676.

DARBO APLINKOS VALYMAS IR DEZINFEKCIJA

Įdomu, jei įmonėje nustatytas darbuotojui Covid-19. Tačiau įmonė turi nusipirkusi dezinfekavimo įrangą, su sertifikatais, naudojamas licencijuotas dezinfekcinis skystis. Ar atlikus šią dezinfekciją po aptikto įvykio, galime pasakyti kad dezinfekavome įmonę ir galime grįžti į darbo vietas? Ar reikia turėti specialistus? Ar dezinfekavimą gali atlikti tik specialios įmonės?
Valymas įmonėje privalo būti atliktas vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, kurias galima rasite SAM interneto svetainėje –http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/REKOMENDACIJOS%20dezinfekcijai%2020200327%20(1).pdf). Po valymo, atlikto pagal aukščiau minėtas rekomendacijas, galima grįžti į įmonę bei savo darbo vietas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu. įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo per 24 valandas organizuoti savo aplinkos (patalpų ir teritorijos) privalomą profilaktinį kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nustato, kad įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms priklausančiuose statiniuose ar jų teritorijose yra susikaupę užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir juos platinančių vabzdžių ar graužikų. Tuo pačiu įstatymu nustatyta, kad privalomą profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą turi teisę atlikti tik nustatyta tvarka licencijuoti dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos veiklai juridiniai asmenys.

APLINKOS VEIKSNIAI

Ar verta didinti temperatūra uždaroje patalpoje, jei oras labai sausas (ne daugiau 30 proc. juolab didinant temperatūros oras dar labiau sausės)? Atsidarančių langų nėra.
Minimali patalpų oro drėgmė, leidžiama higienos normomis yra 40%. Jei drėgmė mažesnė už normatyvinę, tai statinys neatitinka esminių statinio reikalavimų. Turite išsiaiškinti su statinio prižiūrėtoju (tokį privalo turėti kiekvienas statinys) sauso oro priežastis. Neturint daugiau informacijos apie statinį, negalime pateikti konkretesnių pasiūlymų. Jei pastatas vėdinamas natūraliai (atsidaro langai), tai reikia kuo dažniau vėdinti patalpas, kad sureguliuoti drėgmę, jei pastate yra klimato kontrolės sistema, tai ją reikia užprogramuoti norimiems mikroklimato parametrams.

Kur dėti panaudotų apsauginių kaukių atliekas?
Asmens sveikatos priežiūros įstaigose panaudotos apsauginės kaukės, respiratoriai priskiriami infekuotoms medicininėms atliekoms ir šalinami kaip infekuotos medicininės atliekos. Ne sveikatos priežiūros įstaigose panaudotas apsaugines kaukes reikėtų surinkti į atskirą nuo kitų buitinių atliekų (tik kaukėms) skirtą buitinių atliekų talpyklą, kurioje būtinai turi būti plastikinis įklotas (vienkartinis šiukšlių maišas) Prispildžius 2/3 tūrio, plastikinis maišelis užrišamas ir šalinamas kartu su buitinėmis atliekomis. Atkreiptinas dėmesys, kad buitinių atliekų talpykla (šiukšliadėžė) turi būti su dangčiu ir atidaroma neliečiant rankomis (pedalinis atidarymas).

Ar atviros šiukšliadėžės darbo vietose būtų tinkamas pasirinkimas?
Atviros šiukšliadėžės nėra tinkamas pasirinkimas šalinti maisto ar kitokias organines atliekas, taip asmens apsaugos priemones (kaukes, vienkartines pirštines), panaudotas drėgnas servetėles. Atviros šiukšliadėžės tinka kanceliarinėms atliekoms šalinti.

Keli klausimai: 1) Ar Open Office dirbantiems darbuotojams rekomenduojama dėvėti veido kaukes darbo metu? Pvz., bendro naudojimo erdvėse, išskyrus darbo vietoje prie kompiuterio. 2) Ar rekomenduojama biuro darbuotojams nuvalyti tualetus vienkartinėmis drėgnomis servetėlėmis jais pasinaudojus? 3) Patikslinkite dar kartą, ar darbo vietos paviršius, klaviatūrą ir pan. yra rekomenduojama valyti įprastomis drėgnomis servetėlėmis? Esame nurodę darbuotojams valyti stalus dezinfekciniu skysčiu (biocidiniu produktu), tačiau gal pakaktų tiesiog drėgnų servetėlių?
1) kaukių dėvėjimas patalpose nėra rekomenduojamas, nes paprastai darbuotojai neišbūna visą darbo dieną su kauke, kaukes reikia kelis kartus per dieną pakeisti. Kaukes turėtų dėvėti klientus aptarnaujantys darbuotojai. Pagrindinė taisyklė – jei darbuotojas nesveikuoja (kosėja, čiaudi ar turi temperatūros, vartoja temperatūrą mažinančius vaistus, jis turi neatvykti į darbą). Susibūrimų bendro naudojimo erdvėse neturėtų būti, o trumpalaikiai kontaktai (prasilenkimas einant ir pan.) nekelia pavojaus, net jei prasilenkėte su infekuotu asmeniu. Rizika atsiranda tada, kai kontaktuojama ilgiau nei 15 minučių 1 metro ir mažesniu atstumu. Todėl dideliuose ofisuose, jei nėra galimybės išlaikyti atstumų tarp darbuotojų, reikia galvoti kaip sumažinti darbuotojų skaičių ofise (nuotolinis darbas, pamainos ir pan.)
2) Klozetus turėtų valyti ir dezinfekuoti švaros palaikymo darbuotojai. Kadangi korononavirusas randamas žmogaus išmatose (randama ir kitų ligų sukėlėjų), rekomenduojama visada nuleisti vandenį tik uždarius klozeto dangtį, nes tyrimais įrodyta, kad dalis sukėlėjų su vandens purslais gali būti pakelti į orą.
3)Drėgnų servetėlių pakanka mechaniniam valymui, o dezinfekuoti reikėtų darbo dienos ar pamainos pabaigoje arba tais atvejais, jei įranga turi naudotis kitas asmuo, pvz. technikas ateina pataisyti įrangą.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9