Socialinių tinklų paveikslas keičiasi. Kur ir ką veikia jaunimas?

Kol milijardai žmonių spiečiasi didžiuosiuose socialiniuose tinkluose, jaunimas randa naujų erdvių ir būdų bendrauti privačiai bei išreikšti save. Nuo garsiųjų „TikTok“, „Discord“ ir „Reddit“ iki dar tik augančių „Byte“, „QQ“ ir „Qzone“ – erdvių bendrauti, atsiskleisti ir sužinoti kas dabar „ant bangos“ paaugliams nestinga.

Lietuvoje visų amžiaus grupių žmonės daugiausiai laiko skiria trims didžiausiems socialiniams tinklams – „Facebook“, „YouTube“ ir „Instagram“, rodo TNS atlikta apklausa. Tiesa, jei vyresniesiems užtenka šios trijulės, tai paaugliai nemažai laiko praleidžia ir „TikTok“, „Spotify“, „Pinterest“ bei kitur.

„Telia“ socialinių tinklų vadovas Artūras Samoilenko pastebi, kad jaunimas yra linkęs išbandyti naujus tinklus, migruoti per skirtingas platformas, tuo metu vyresnieji yra pastovesni.

„Imkime tą patį „Facebook“ – šio socialinio tinklo naudotojų amžiaus vidurkis yra vienas didžiausių ir toliau sparčiai auga. Tačiau jų aktyvumas jau artėja prie piko. Jei prieš 5–10 metų „Facebook“ dienos ir savaitės pasiekiamumas Lietuvoje kasmet augdavo dešimtimis procentų, tai pastaraisiais metais šie rodikliai nusistovi“, – sako A. Samoilenko, remdamasis TNS ATLAS tyrimo duomenimis.

Tėvų priežiūros nenori

Anot A. Samoilenko, esminiai skirtumai atsiskleidžia nagrinėjant, kaip žmonės socialiniais tinklais naudojasi.

Vieši, tikru vardu ir pavarde atrandami jaunuolių profiliai įprastai būna išlaižyti ir iščiustyti taip, kad niekas neprikibs. Tačiau tai – tik fasadas.

Dar prieš kelerius metus, „Instagram“ atradus vyresnėms kartoms, tarp paauglių ėmė plisti „finsta“ (angl. fake „Instagram“ trumpinys) mada: netikrų „Instagram“ profilių, kuriuos gali sekti visi, įskaitant tėvus, ir ten keliamos tik nekaltos nuotraukos. Tėvai mano žiną, ką vaikas veikia ir kuo gyvena, nors iš tiesų atžala turi atskirą slaptą, „saviems“ skirtą paskyrą, kur kelia nepagražintą turinį.

„Paaugliams socialiniai tinklai – tai ne tik bendravimo, bet ir saviraiškos priemonė. Nenuostabu, kad jie ieško naujų platformų, kurių dar nespėjo įvaldyti jų tėvai. Pastaraisiais metais paaugliai pirmenybę teikia anonimiškumui, uždaroms bendruomenėms, tokioms kaip „Discord“, „Twitch“ ir „Reddit“, kur gali susikurti profilį su slapyvardžiu ir bendrauti, dalintis turiniu uždarose grupėse“, – pastebi A. Samoilenko.

Į „TikTok“ nugarą jau kvėpuoja konkurentai

Dar viena kryptis – vizualinis turinys: jaunuoliai ieško būdų kurti originalų turinį ir išreikšti save. Savo laiku „Instagram“ pasiūlė nuotraukų filtrus, „Vine“ – vaizdo įrašų karpymo galimybes, „Snapchat“ – trumpai galiojančių įrašų („Story“) formatą. Šiuo metu aiškus favoritas yra trumpiems filmukams skirtas „TikTok“, suteikiantis dar daugiau videoįrašų redagavimo galimybių.

Tačiau konkurentai nesnaudžia. Antai „Facebook“ priklausantis „Instagram“ neseniai pristatė „TikTok“ analogą „Reels“, šviesi ateitis piešiama ir „Vine“ kūrėjų pristatytam „Byte“.

„Bet kas, kas leis įdomiai ir patraukliai pateikti save, bus populiaru tarp jaunimo. Jie yra tokiame gyvenimo etape, kuomet labai svarbus socialinis statusas ir kitų nuomonė. Dar geriau, jei jų saviraiškos neriboja tėvai“, – sako A. Samoilenko.

Taigi Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, artimiausiais metais ir toliau dominuos vaizdo turinio platformos, taip pat plėsis uždaros, konkrečių interesų siejamos bendruomenės.

Augimą ekspertas prognozuoja ir „Pinterest“, kuris pernai buvo vienas sparčiausiai augusių kanalų Lietuvoje, o taip pat nišinėms platformoms, tokioms kaip „QQ“, „Qzone“ ir kitoms. Tikėtina, kad ypatingą dėmesį alternatyviems socialiniams tinklams skirs „TikTok“ sėkmės pakerėti kinai.

„Facebook“ niekur nedings

Ar visa tai reiškia, kad „Facebook“ artėja liūdni laikai? Anaiptol. „Žmonės iš „Facebook“ nesitrauks. Jis jau tapo pagrindine vieša diskusijų erdve suaugusiems, renginių skelbimo platforma, net kitose svetainėse prisijungimas su „Facebook“ paskyra jau yra savaime suprantamas dalykas. Taigi atsisakyti „Facebook“ tiek žmonėms, tiek verslui bus labai sunku“, – teigia „Telia“ ekspertas.

Kita vertus, pačiam „Facebook“ tapus pelną generuojančiu verslu, jo vadovai ir įkūrėjai toliau plėtos ir investuos į laisvalaikio ir kūrybos platf

• Taisyklės darbo rinkoje: prie nuotolinio darbo grįžta ne tik dėl pandemijos.
• Priemonės bus bereikšmės, jei kiekvienas mūsų jų nesiimsime.
• 3 paprasti patarimai, kaip taupyti: pirmiausiai išvenkite spyruoklės principo.
• Skaitmeninės rinkodaros strategas T. Nemura: apie Z kartą.
• 5 skaitmeninio etiketo patarimai: kaip elgtis mokantis nuotoliniu būdu?
• NVSC: rizikoms valdyti būtinas svaresnis pačių žmonių indėlis.
• REKORDAS po REKORDO! Lietuvoje – 424 koronaviruso atvejai.
• Mažos galios transporto priemonės – nauja rizika Lietuvos gatvėse.
• Oficialu: šviesoforo principas bus taikomas ir vertinant užsienio šalis.
• Savivaldybės pagal sergamumą COVID-19 bus skirstomos į šviesoforo spalvų zonas.
• Gydytojai kreipiasi į visuomenę, prašydami virusui plintant pagyventi ramiau.
• Konkrečios profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus mintys.
• REKORDAS! Šalyje per parą patvirtinta 311 koronavirusinės infekcijos atvejų.
• Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
• Temos, kuriomis niekada ne per anksti kalbėtis su vaikais.
• B. Ropė: Europos Parlamente lemiamas mūšis dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo.
• Kaip važiuosime ateityje: darniai, saugiai, „žaliai“ ir... be vairuotojų.
• Gyventojai renkasi pensijų anuitetus rūpindamiesi ir paveldėtojais.
• Susitikime su Prezidentu – dėmesys NVSC indėliui kovoje su pandemija.
• Lietuvoje – kaip Italijoje: pirmasis kietagrūdžių derlius ir makaronai.
• Angeliška kantrybė: Lietuvoje klientus pas konkurentus išveda nusivylimas.
• Didžiausi mitai apie belaides ausines ir ar jais vis dar tikite?
• „iPhone 12“ dėžutėje neberasime kroviklio ir ausinių: kodėl?
• Iki sprendimo statyti Vilniuje metro liko paskutinis žingsnis.
• Seimui pristatytas 2021 m. valstybės biudžetas.
• Šalyje patvirtinti 202 koronavirusinės infekcijos atvejai.
• Būsto energinės klasės: kuo jos skiriasi ir kokie pokyčiai laukia nuo 2021 m..
• Susirūpinimas dėl COVID-19 pradeda pasiekti ir Vyriausybę.
• Pandemija noro įsigyti būstą neatėmė – ieško didesnių ir ne tik Vilniuje.
• VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
• Sostinėje nuo antradienio pradedamos dalyti jodo tabletės.
• Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
• Lietuvoje – 205 koronaviruso atvejai.
• Ar mes jau pakeliui į Italijos pavasario COVID-19 scenarijų?
• Praėjusią parą patvirtini 252 koronaviruso atvejai.
• Atgijo seniausias Palangoje kurortinis pastatas.
• Klementinas ar mandarinas? Ekspertė įvardijo pagrindinius jų skirtumus.
• Gyventojų prašoma budrumo: plinta virusu užkrėsti kenkėjiški el. laiškai.
• Lietuvoje – 228 nauji koronaviruso atvejai.
• Patarimai smulkiajam verslui: kur ieškoti pagalbos pandemijos metu?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76