Socialinių tinklų paveikslas keičiasi. Kur ir ką veikia jaunimas?

Kol milijardai žmonių spiečiasi didžiuosiuose socialiniuose tinkluose, jaunimas randa naujų erdvių ir būdų bendrauti privačiai bei išreikšti save. Nuo garsiųjų „TikTok“, „Discord“ ir „Reddit“ iki dar tik augančių „Byte“, „QQ“ ir „Qzone“ – erdvių bendrauti, atsiskleisti ir sužinoti kas dabar „ant bangos“ paaugliams nestinga.

Lietuvoje visų amžiaus grupių žmonės daugiausiai laiko skiria trims didžiausiems socialiniams tinklams – „Facebook“, „YouTube“ ir „Instagram“, rodo TNS atlikta apklausa. Tiesa, jei vyresniesiems užtenka šios trijulės, tai paaugliai nemažai laiko praleidžia ir „TikTok“, „Spotify“, „Pinterest“ bei kitur.

„Telia“ socialinių tinklų vadovas Artūras Samoilenko pastebi, kad jaunimas yra linkęs išbandyti naujus tinklus, migruoti per skirtingas platformas, tuo metu vyresnieji yra pastovesni.

„Imkime tą patį „Facebook“ – šio socialinio tinklo naudotojų amžiaus vidurkis yra vienas didžiausių ir toliau sparčiai auga. Tačiau jų aktyvumas jau artėja prie piko. Jei prieš 5–10 metų „Facebook“ dienos ir savaitės pasiekiamumas Lietuvoje kasmet augdavo dešimtimis procentų, tai pastaraisiais metais šie rodikliai nusistovi“, – sako A. Samoilenko, remdamasis TNS ATLAS tyrimo duomenimis.

Tėvų priežiūros nenori

Anot A. Samoilenko, esminiai skirtumai atsiskleidžia nagrinėjant, kaip žmonės socialiniais tinklais naudojasi.

Vieši, tikru vardu ir pavarde atrandami jaunuolių profiliai įprastai būna išlaižyti ir iščiustyti taip, kad niekas neprikibs. Tačiau tai – tik fasadas.

Dar prieš kelerius metus, „Instagram“ atradus vyresnėms kartoms, tarp paauglių ėmė plisti „finsta“ (angl. fake „Instagram“ trumpinys) mada: netikrų „Instagram“ profilių, kuriuos gali sekti visi, įskaitant tėvus, ir ten keliamos tik nekaltos nuotraukos. Tėvai mano žiną, ką vaikas veikia ir kuo gyvena, nors iš tiesų atžala turi atskirą slaptą, „saviems“ skirtą paskyrą, kur kelia nepagražintą turinį.

„Paaugliams socialiniai tinklai – tai ne tik bendravimo, bet ir saviraiškos priemonė. Nenuostabu, kad jie ieško naujų platformų, kurių dar nespėjo įvaldyti jų tėvai. Pastaraisiais metais paaugliai pirmenybę teikia anonimiškumui, uždaroms bendruomenėms, tokioms kaip „Discord“, „Twitch“ ir „Reddit“, kur gali susikurti profilį su slapyvardžiu ir bendrauti, dalintis turiniu uždarose grupėse“, – pastebi A. Samoilenko.

Į „TikTok“ nugarą jau kvėpuoja konkurentai

Dar viena kryptis – vizualinis turinys: jaunuoliai ieško būdų kurti originalų turinį ir išreikšti save. Savo laiku „Instagram“ pasiūlė nuotraukų filtrus, „Vine“ – vaizdo įrašų karpymo galimybes, „Snapchat“ – trumpai galiojančių įrašų („Story“) formatą. Šiuo metu aiškus favoritas yra trumpiems filmukams skirtas „TikTok“, suteikiantis dar daugiau videoįrašų redagavimo galimybių.

Tačiau konkurentai nesnaudžia. Antai „Facebook“ priklausantis „Instagram“ neseniai pristatė „TikTok“ analogą „Reels“, šviesi ateitis piešiama ir „Vine“ kūrėjų pristatytam „Byte“.

„Bet kas, kas leis įdomiai ir patraukliai pateikti save, bus populiaru tarp jaunimo. Jie yra tokiame gyvenimo etape, kuomet labai svarbus socialinis statusas ir kitų nuomonė. Dar geriau, jei jų saviraiškos neriboja tėvai“, – sako A. Samoilenko.

Taigi Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, artimiausiais metais ir toliau dominuos vaizdo turinio platformos, taip pat plėsis uždaros, konkrečių interesų siejamos bendruomenės.

Augimą ekspertas prognozuoja ir „Pinterest“, kuris pernai buvo vienas sparčiausiai augusių kanalų Lietuvoje, o taip pat nišinėms platformoms, tokioms kaip „QQ“, „Qzone“ ir kitoms. Tikėtina, kad ypatingą dėmesį alternatyviems socialiniams tinklams skirs „TikTok“ sėkmės pakerėti kinai.

„Facebook“ niekur nedings

Ar visa tai reiškia, kad „Facebook“ artėja liūdni laikai? Anaiptol. „Žmonės iš „Facebook“ nesitrauks. Jis jau tapo pagrindine vieša diskusijų erdve suaugusiems, renginių skelbimo platforma, net kitose svetainėse prisijungimas su „Facebook“ paskyra jau yra savaime suprantamas dalykas. Taigi atsisakyti „Facebook“ tiek žmonėms, tiek verslui bus labai sunku“, – teigia „Telia“ ekspertas.

Kita vertus, pačiam „Facebook“ tapus pelną generuojančiu verslu, jo vadovai ir įkūrėjai toliau plėtos ir investuos į laisvalaikio ir kūrybos platf

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9