Per pandemiją sujudo etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą

Tęstines vagystes vykdantys ilgapirščiai Lietuvoje jaučiasi nebaudžiami – sučiupti jie atsiperka tik piniginėmis baudomis, kurių nemoka, ir vos paleisti dar tą pačią dieną leidžiasi ieškoti naujo grobio.

Šįmet jie kaip niekada aktyvūs: jau per pirmus 8 šių metų mėnesius tokių vagišių padaryta žala prekybininkams yra didesnė nei per visus praėjusius metus, rodo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) duomenys.

„Tiek pardavėjams, tiek policijos pareigūnams yra žinomi etatiniai vagišiai, tačiau pažaboti jų lig šiol nepavyko. Jei vienos vagystės metu pavogtų daiktų vertė nesiekia 150 eurų, šiems vagišiams skiriama tik administracinė bauda, o paleisti jie grįžta prie savo darbelių. Tai įsisenėjusi problema, dėl kurios prekybininkai kasmet skaičiuoja milijoninius nuostolius“, – sako LPĮA vykdančioji direktorė Rūta Vainienė.

Su vagystėmis iki 150 eurų Lietuvos prekybininkai susiduria dažniausiai – net 4 iš 5 atvejų pavogtų daiktų vertė neviršija 150 Eur. Vagišiai puikiai žino šią ribą ir ką vogti renkasi būtent taip, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

LPĮA duomenimis, šiemet drastiškai augo ir vagysčių skaičius, ir pavogtų prekių vertė. Pavogtų daiktų vertė per pirmus šių metų 8 mėnesius jau yra didesnė nei pernai buvusi per visus metus. Lyginant pirmojo šių metų pusmečio duomenis, iki 150 eurų vertės vagysčių atvejų skaičių parduotuvėse, jis augo pas visus prekybininkus. Anot R. Vainienės augimo skaičiai šokiruoja ir jau peržvengė dviženklę ribą.

„Didžiausia rykštė yra pasikartojančios, tęstinės vagystės. Sėkmingai bendradarbiaujame su policija, siekiame, kad tokių piktavališkų ilgapirščių nusikaltimai būtų kvalifikuojami kaip susiję tarpusavyje. Tai ne tik sumažintų jų drąsą, bet ir priartintų bausmę prie nusikaltimo esmės. Juk kalbame ne apie pavienę atsitiktinę vagystę „iš nepritekliaus“, o apie tuos pačius, etatinius asmenis, galimai organizuotą jų veiklą “, – sako ji.

Lietuvos policija skaičiuoja, kad vien Vilniaus mieste yra bent keliolika tokių etatinių vagišių, kuriuos ne tik pareigūnai, bet ir kai kurie pardavėjai atpažįsta iš veido – net dėvinčius apsauginę kaukę.

„Akivaizdu, kad kai šiems asmenims vagystės yra tapusios nelegaliu verslu, tuo tarpu legaliai dirbančioms parduotuvėms tai grynas nuostolius. Žinant, kad nuo pavogtų prekių sumos įmonėms neretai tenka sumokėti pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, padaroma milžiniška žala. “, – sako R. Vainienė.

LPĮA nerimą kelia ir ketinimas iki 250 eurų padidinti ribą, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė – tokiam Teisingumo ministerijos pasiūlymui jau pritarė visa Vyriausybė.

„Sutinkame, kad reikia dekriminalizuoti dalį nusikaltimų, tačiau pirma turime sudaryti sąlygas nubausti tuo piktnaudžiaujančius. Kitaip jie pasijaus dar laisviau – vogs daugiau ir už brangiau“,- teigia asociacijos vadovė.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9