Naujienos

Sveikatingumo specialistai įvardijo klaidas, kurios silpnina imunitetą

2020-09-30 11:13:23

Artėjant šaltajam sezonui dėl nusilpusio imuniteto dažniau patiriame sveikatos problemų. Tačiau specialistai pastebi, kad dėl to neretai kaltinti reikėtų ne vėstantį orą ar padidėjusį virusų kiekį, bet mūsų atsainų požiūrį.

Tą patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacija, sakydama, kad sveikatą bei gyvenimo trukmę apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys. Svarbiausi faktoriai, norint turėti stiprią imuninę sistemą: grynas oras, fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Specialistai pataria, kaip atrasti tinkamą šių komponentų balansą.

Kas per daug, tas nesveika

„Ne paslaptis, kad šie metai mums visiems yra neįprasti. Esame ypač pažeidžiami tiek emociškai, tiek fiziškai. Stresas kaupiasi diena iš dienos ir, deja, visa tai toli gražu neprisideda prie mūsų imuniteto stiprinimo. Tad šiuo laiku mums kaip niekad reikšminga išlikti stipresniems, kad galėtume efektyviai kovoti su virusais. Viena iš priemonių, kuri prisideda prie sveikatos gerovės, neabejotinai yra judėjimas. Ir aš anaiptol nekalbu apie intensyvias, alinančias treniruotes. Kaip tik noriu pasakyti, kad šiuo atveju galioja visiems gerai žinoma auksinė taisyklė – „kas per daug, tas nesveika“, – sako „Impuls“ sveikatingumo treneris Deimantas Vaitkevičius.

Anot jo, kiekvienam žmogui kasdien reikia būti fiziškai aktyviam. Fizinis aktyvumas stiprina imuninę sistemą, mažina riziką susirgti tam tikromis ligomis, gerina miego kokybę, emocinę būklę, didina energingumą.

Priklauso nuo fizinio pasirengimo

„Lengvo pobūdžio judėjimas, bent po pusę valandos – valandą kasdien mums būtinas. Be to, kad judėjimas padeda išlaikyti stipresnį imunitetą, sklandų širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, dar ir skatina gamintis laimės hormonus, mažina streso lygmenį organizme. O visa tai neabejotinai padeda veiksmingai kovoti prieš ligas. Taip pat, pagal galimybes, stenkimės kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Tam puikiai tinka pasivaikščiojimai“, – pataria D. Vaitkevičius.

Tiesa, kartais žmonės puola į kraštutinumus – užsibrėžia kasdien bėgti ilgas distancijas, treniruotis labai aukštu intensyvumu ilgai trunkančiose treniruotėse. Visgi toks pasirinkimas ne pažengusiam sportininkui – visai neracionalus. Per didelis fizinis krūvis ar per sudėtingi pratimai gali sveikatą ne stiprinti, bet, atvirkščiai, ją veikti neigiamai.

„Tokiu būdu mes tik dar labiau keliame stresą organizmui. Kuo treniruotės intensyvumas aukštesnis, tuo trumpesni turi būti užsiėmimai. Žinoma, mankštos pasirinkimas bei dažnis priklauso nuo kiekvieno žmogaus fizinio pasirengimo, todėl labai svarbu žinoti savo galimybes. Būtina įsiklausyti į savo kūną, kvėpavimą. Jeigu jaučiamės gerai, energingi, pasirinkti krūviai nevargina, viskas gerai, bet jeigu intensyvus judėjimas išsekina, vertėtų sustoti. Prieš pradedant aktyviai sportuoti, geriausia pasitarti su specialistais“, – komentuoja pašnekovas.

D.Vaitkevičius atkreipia dėmesį, kad aukšto intensyvumo treniruotės paprastai rekomenduojamos kelis kartus per savaitę po 20-40 minučių.

„Taip pat po intensyvesnio krūvio labai svarbus tinkamas atsistatymas – būtina pailsėti, gauti pakankamą kiekį maistinių medžiagų, vandens“, – ragina nepamiršti „Impuls“ sveikatingumo treneris.

Reikia įvairovės

D.Vaitkevičius sako, kad pastaruoju metu vis dažniau pasigenda žmonėse atsakingo ir subalansuoto požiūrio į judėjimą.

„Pastebiu, kad vieniems labai patinka intensyvios treniruotės, svarmenų kilnojimai. Kitiems labiau priimtini ramesni užsiėmimai, pavyzdžiui, pilatesas, kalanetika. Visgi mūsų organizmui būtinas įvairiapusiškumas – lankstumas, ištvermė, greitis, balansas. Krūvis turi būti paskirstytas tolygiai, todėl patartina intensyvumą bei mankštų pobūdį keisti.

Štai, pavyzdžiui, vyrai dažnai „užsiciklina“ tik ties krūtinės ar bicepsų raumenimis. Kitaip tariant, labai susitelkia į išvaizdą, bet netreniruoja svarbių giliųjų raumenų. Kas dėl to nutinka? Ilgainiui dėl netinkamo treniravimosi atsiradęs raumenų disbalansas gali iššaukti įvairius raumenų ir sąnarių skausmus. Tuomet puolame vartoti vaistus, kurie malšina skausmą, bet nesprendžia problemos. Tad treniruoti raumenis, žinoma, yra gerai, bet būtina stiprinti širdį, gerinti kraujagyslių sistemos darbą, o tam vien tik svarmenų nepakanka. Kaip ir visame gyvenime, judėjime labai svarbus balansas“, – pataria D. Vaitkevičius.

Kaltiname rudenį, bet kalti dažniausiai esame patys

„Impuls“ asmeninis treneris, mitybos specialistas Lukas Jaliūnas pritaria, kad imunitetui stiprinti bei gerai nuotaikai ir energijai palaikyti fizinis aktyvumas yra būtinas. Rudenį tam yra daugybė tinkamų erdvių – sporto klubai, baseinai, pasivaikščiojimo takai, aikštelės ir kita. Bet nuo judėjimo neatsiejama ir tinkama mityba.

L.Jaliūnas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad mūsų mityba rudenį turi būti racionali, kaip ir vasarą, kai paprastai suvalgome daugiau daržovių, vaisių, išgeriame daugiau vandens. „To turime laikytis ir rudenį. Tokiu būdu organizmas išvengs šoko, imunitetas išliks stiprus ir funkcionuos taip pat tvarkingai kaip vasarą“, – sako mitybos specialistas.

Anot jo, mitas, kad ruduo – ligų metas. „Ne padidintas virusų skaičius, o dažniausiai kardinalus mitybos pasikeitimas lemia tai, kad tampame mažiau atsparūs ligoms. Riebus, gyvulinės kilmės maistas, mažiau daržovių, vaisių – visa tai kenkia žarnynui, virškinimui, tuomet pradeda streikuoti ir imunitetas. Kaltiname rudenį, bet kalti dažniausiai esame patys“, – atkreipia dėmesį L. Jaliūnas.

Ypatingas dėmesys skaiduloms

Jis pataria į kasdienės mitybos racioną būtinai įtraukti skaidulas, dar vadinamas efektyvia žarnyno „šluota“. Jos pagerina virškinimo sistemos darbą, išvalo organizmą nuo šlakų. Specialistas sako, kad skaidulų reikėtų suvartoti apie 40 gramų kasdien ir šio kiekio tiems, kurie skaičiuoja kalorijas ar vadovaujasi mitybos planais, nereikėtų pridėti prie suvartojamų angliavandenių.

Skaidulinių medžiagų gausiai turi daržovės, kviečių sėlenos, avižinės kruopos, avietės, pupelės, riešutai, datulės, braškės.

Skysčiai ir vanduo – skirtingi dalykai

Taip pat imunitetui stiprinti būtinas pakankamas suvartojamo vandens kiekis. „Šiuo atveju neturiu omeny vaisvandenių, kavos ar arbatos, bet kalbu būtent apie vandenį. Skysčiai ir vanduo yra skirtingi dalykai. Vasarą mes natūraliai vandens išgeriame daugiau, o vėstant orams, paprastai vandens poreikis sumažėja. Kai pradedame vartoti mažiau vandens, irgi kyla problemų. Juk vanduo atlieka apsauginę organizmo funkciją, svarbus kraujo filtravimui, žarnyno veiklai, virškinimui“, – primena mitybos specialistas.

Anot jo, požymis, jei nejaučiame troškulio, rodo, kad jo vartojame nepakankamai. „Žmogus nejaučia troškulio, nes dažniausiai net neturi įpročio gerti. Patariu pradėti bent nuo stiklinės vandens po kiekvieno valgymo arba papildomos stiklinės po kiekvieno kavos puodelio. Ir tuomet po truputį didinti išgeriamo vandens kiekį. Žinoma, yra įvairių skaičiavimo būdų, kiek vandens reikia kiekvienam organizmui. Dažniausiai skaičiuojama pagal ūgį ar suvartojamų kalorijų kiekį. Pavyzdžiui, suvartojant 1500 kcal kasdien, minimali vandens norma turėtų būti apie 1,5 l. Ir dar reikėtų papildomo litro, kad žmogaus organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti“, – pateikia pavyzdį L. Jaliūnas.

Netinkamas apdorojimas ir neapskaičiuoti kiekiai

Pašnekovas sako, kad vis dar dažna žmonių klaida mityboje yra netinkamas maisto produktų apdorojimas bei neskaičiavimas proporcijų.

„Dažnas atvejis, kai žmonės sveikus, puikiai mūsų organizmui tinkančius produktus apdoroja neteisingai arba prideda įvairiausių priedų, ingredientų, taip sugadindami žaliavą. Pavyzdžiui, gausiai aliejuje kepa kalakutienos filė, įdeda riebaus sūrio ar dar blogiau – fermentinių riebalų gaminių, padažų. Ir kas iš to gaunasi? Sveikumo kalakutienoje, galima sakyti, nebelieka“, – pateikia pavyzdį mitybos specialistas ir papildo, kad gaminant maistą, reikėtų dažniau panaudoti orkaitę, garus, grilį.

„Taip pat vis dar dažnas mūsų nenori ar nemoka skaityti etikečių. Pavyzdžiui, tarsi nekaltai mėgaujamės pieniniais varškės sūreliais, jogurtais, nė nesigilindami, kad kai kurių jų bazė – riebalai, cukrūs, krakmolas. Visos šios medžiagos netgi gali būti mums nuodingos“, – atkreipia dėmesį L. Jaliūnas.

Žinoma, ne paskutinėje vietoje – kiekvienam žmogui tinkamas ir reikalingas maistinių medžiagų kiekis. „Mitybos planas – tai ne meniu. Tai pirmiausia yra kiekiai – kiek reikia suvalgyti tam tikrų medžiagų, nes proporcijos yra labai svarbios. Kai pradedame neskaičiuoti, irgi prasideda problemos. Žinoma, kiekius nusistatyti sau pačiam sudėtinga, bet tam ir yra specialistai, kurie gali pagelbėti“, – komentuoja pašnekovas.

Jis taip pat ragina nepamiršti, kad imunitetui stiprinti bei savijautai gerinti reikalingi vitaminai D, C, A ir E. „Žinoma, juos vartoti reikia protingai. Pavyzdžiui, vitamino D perteklius padarys kur kas daugiau žalos, nei jo trūkumas. Todėl prieš vartojant, būtina pasidaryti kraujo tyrimą ir išaiškinti, ar organizmui reikia to vitamino“, – atkreipia dėmesį „Impuls“ asmeninis treneris, mitybos specialistas.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.