Naujienos

Sveikatingumo specialistai įvardijo klaidas, kurios silpnina imunitetą

2020-09-30 11:13:23

Artėjant šaltajam sezonui dėl nusilpusio imuniteto dažniau patiriame sveikatos problemų. Tačiau specialistai pastebi, kad dėl to neretai kaltinti reikėtų ne vėstantį orą ar padidėjusį virusų kiekį, bet mūsų atsainų požiūrį.

Tą patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacija, sakydama, kad sveikatą bei gyvenimo trukmę apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys. Svarbiausi faktoriai, norint turėti stiprią imuninę sistemą: grynas oras, fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Specialistai pataria, kaip atrasti tinkamą šių komponentų balansą.

Kas per daug, tas nesveika

„Ne paslaptis, kad šie metai mums visiems yra neįprasti. Esame ypač pažeidžiami tiek emociškai, tiek fiziškai. Stresas kaupiasi diena iš dienos ir, deja, visa tai toli gražu neprisideda prie mūsų imuniteto stiprinimo. Tad šiuo laiku mums kaip niekad reikšminga išlikti stipresniems, kad galėtume efektyviai kovoti su virusais. Viena iš priemonių, kuri prisideda prie sveikatos gerovės, neabejotinai yra judėjimas. Ir aš anaiptol nekalbu apie intensyvias, alinančias treniruotes. Kaip tik noriu pasakyti, kad šiuo atveju galioja visiems gerai žinoma auksinė taisyklė – „kas per daug, tas nesveika“, – sako „Impuls“ sveikatingumo treneris Deimantas Vaitkevičius.

Anot jo, kiekvienam žmogui kasdien reikia būti fiziškai aktyviam. Fizinis aktyvumas stiprina imuninę sistemą, mažina riziką susirgti tam tikromis ligomis, gerina miego kokybę, emocinę būklę, didina energingumą.

Priklauso nuo fizinio pasirengimo

„Lengvo pobūdžio judėjimas, bent po pusę valandos – valandą kasdien mums būtinas. Be to, kad judėjimas padeda išlaikyti stipresnį imunitetą, sklandų širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, dar ir skatina gamintis laimės hormonus, mažina streso lygmenį organizme. O visa tai neabejotinai padeda veiksmingai kovoti prieš ligas. Taip pat, pagal galimybes, stenkimės kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Tam puikiai tinka pasivaikščiojimai“, – pataria D. Vaitkevičius.

Tiesa, kartais žmonės puola į kraštutinumus – užsibrėžia kasdien bėgti ilgas distancijas, treniruotis labai aukštu intensyvumu ilgai trunkančiose treniruotėse. Visgi toks pasirinkimas ne pažengusiam sportininkui – visai neracionalus. Per didelis fizinis krūvis ar per sudėtingi pratimai gali sveikatą ne stiprinti, bet, atvirkščiai, ją veikti neigiamai.

„Tokiu būdu mes tik dar labiau keliame stresą organizmui. Kuo treniruotės intensyvumas aukštesnis, tuo trumpesni turi būti užsiėmimai. Žinoma, mankštos pasirinkimas bei dažnis priklauso nuo kiekvieno žmogaus fizinio pasirengimo, todėl labai svarbu žinoti savo galimybes. Būtina įsiklausyti į savo kūną, kvėpavimą. Jeigu jaučiamės gerai, energingi, pasirinkti krūviai nevargina, viskas gerai, bet jeigu intensyvus judėjimas išsekina, vertėtų sustoti. Prieš pradedant aktyviai sportuoti, geriausia pasitarti su specialistais“, – komentuoja pašnekovas.

D.Vaitkevičius atkreipia dėmesį, kad aukšto intensyvumo treniruotės paprastai rekomenduojamos kelis kartus per savaitę po 20-40 minučių.

„Taip pat po intensyvesnio krūvio labai svarbus tinkamas atsistatymas – būtina pailsėti, gauti pakankamą kiekį maistinių medžiagų, vandens“, – ragina nepamiršti „Impuls“ sveikatingumo treneris.

Reikia įvairovės

D.Vaitkevičius sako, kad pastaruoju metu vis dažniau pasigenda žmonėse atsakingo ir subalansuoto požiūrio į judėjimą.

„Pastebiu, kad vieniems labai patinka intensyvios treniruotės, svarmenų kilnojimai. Kitiems labiau priimtini ramesni užsiėmimai, pavyzdžiui, pilatesas, kalanetika. Visgi mūsų organizmui būtinas įvairiapusiškumas – lankstumas, ištvermė, greitis, balansas. Krūvis turi būti paskirstytas tolygiai, todėl patartina intensyvumą bei mankštų pobūdį keisti.

Štai, pavyzdžiui, vyrai dažnai „užsiciklina“ tik ties krūtinės ar bicepsų raumenimis. Kitaip tariant, labai susitelkia į išvaizdą, bet netreniruoja svarbių giliųjų raumenų. Kas dėl to nutinka? Ilgainiui dėl netinkamo treniravimosi atsiradęs raumenų disbalansas gali iššaukti įvairius raumenų ir sąnarių skausmus. Tuomet puolame vartoti vaistus, kurie malšina skausmą, bet nesprendžia problemos. Tad treniruoti raumenis, žinoma, yra gerai, bet būtina stiprinti širdį, gerinti kraujagyslių sistemos darbą, o tam vien tik svarmenų nepakanka. Kaip ir visame gyvenime, judėjime labai svarbus balansas“, – pataria D. Vaitkevičius.

Kaltiname rudenį, bet kalti dažniausiai esame patys

„Impuls“ asmeninis treneris, mitybos specialistas Lukas Jaliūnas pritaria, kad imunitetui stiprinti bei gerai nuotaikai ir energijai palaikyti fizinis aktyvumas yra būtinas. Rudenį tam yra daugybė tinkamų erdvių – sporto klubai, baseinai, pasivaikščiojimo takai, aikštelės ir kita. Bet nuo judėjimo neatsiejama ir tinkama mityba.

L.Jaliūnas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad mūsų mityba rudenį turi būti racionali, kaip ir vasarą, kai paprastai suvalgome daugiau daržovių, vaisių, išgeriame daugiau vandens. „To turime laikytis ir rudenį. Tokiu būdu organizmas išvengs šoko, imunitetas išliks stiprus ir funkcionuos taip pat tvarkingai kaip vasarą“, – sako mitybos specialistas.

Anot jo, mitas, kad ruduo – ligų metas. „Ne padidintas virusų skaičius, o dažniausiai kardinalus mitybos pasikeitimas lemia tai, kad tampame mažiau atsparūs ligoms. Riebus, gyvulinės kilmės maistas, mažiau daržovių, vaisių – visa tai kenkia žarnynui, virškinimui, tuomet pradeda streikuoti ir imunitetas. Kaltiname rudenį, bet kalti dažniausiai esame patys“, – atkreipia dėmesį L. Jaliūnas.

Ypatingas dėmesys skaiduloms

Jis pataria į kasdienės mitybos racioną būtinai įtraukti skaidulas, dar vadinamas efektyvia žarnyno „šluota“. Jos pagerina virškinimo sistemos darbą, išvalo organizmą nuo šlakų. Specialistas sako, kad skaidulų reikėtų suvartoti apie 40 gramų kasdien ir šio kiekio tiems, kurie skaičiuoja kalorijas ar vadovaujasi mitybos planais, nereikėtų pridėti prie suvartojamų angliavandenių.

Skaidulinių medžiagų gausiai turi daržovės, kviečių sėlenos, avižinės kruopos, avietės, pupelės, riešutai, datulės, braškės.

Skysčiai ir vanduo – skirtingi dalykai

Taip pat imunitetui stiprinti būtinas pakankamas suvartojamo vandens kiekis. „Šiuo atveju neturiu omeny vaisvandenių, kavos ar arbatos, bet kalbu būtent apie vandenį. Skysčiai ir vanduo yra skirtingi dalykai. Vasarą mes natūraliai vandens išgeriame daugiau, o vėstant orams, paprastai vandens poreikis sumažėja. Kai pradedame vartoti mažiau vandens, irgi kyla problemų. Juk vanduo atlieka apsauginę organizmo funkciją, svarbus kraujo filtravimui, žarnyno veiklai, virškinimui“, – primena mitybos specialistas.

Anot jo, požymis, jei nejaučiame troškulio, rodo, kad jo vartojame nepakankamai. „Žmogus nejaučia troškulio, nes dažniausiai net neturi įpročio gerti. Patariu pradėti bent nuo stiklinės vandens po kiekvieno valgymo arba papildomos stiklinės po kiekvieno kavos puodelio. Ir tuomet po truputį didinti išgeriamo vandens kiekį. Žinoma, yra įvairių skaičiavimo būdų, kiek vandens reikia kiekvienam organizmui. Dažniausiai skaičiuojama pagal ūgį ar suvartojamų kalorijų kiekį. Pavyzdžiui, suvartojant 1500 kcal kasdien, minimali vandens norma turėtų būti apie 1,5 l. Ir dar reikėtų papildomo litro, kad žmogaus organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti“, – pateikia pavyzdį L. Jaliūnas.

Netinkamas apdorojimas ir neapskaičiuoti kiekiai

Pašnekovas sako, kad vis dar dažna žmonių klaida mityboje yra netinkamas maisto produktų apdorojimas bei neskaičiavimas proporcijų.

„Dažnas atvejis, kai žmonės sveikus, puikiai mūsų organizmui tinkančius produktus apdoroja neteisingai arba prideda įvairiausių priedų, ingredientų, taip sugadindami žaliavą. Pavyzdžiui, gausiai aliejuje kepa kalakutienos filė, įdeda riebaus sūrio ar dar blogiau – fermentinių riebalų gaminių, padažų. Ir kas iš to gaunasi? Sveikumo kalakutienoje, galima sakyti, nebelieka“, – pateikia pavyzdį mitybos specialistas ir papildo, kad gaminant maistą, reikėtų dažniau panaudoti orkaitę, garus, grilį.

„Taip pat vis dar dažnas mūsų nenori ar nemoka skaityti etikečių. Pavyzdžiui, tarsi nekaltai mėgaujamės pieniniais varškės sūreliais, jogurtais, nė nesigilindami, kad kai kurių jų bazė – riebalai, cukrūs, krakmolas. Visos šios medžiagos netgi gali būti mums nuodingos“, – atkreipia dėmesį L. Jaliūnas.

Žinoma, ne paskutinėje vietoje – kiekvienam žmogui tinkamas ir reikalingas maistinių medžiagų kiekis. „Mitybos planas – tai ne meniu. Tai pirmiausia yra kiekiai – kiek reikia suvalgyti tam tikrų medžiagų, nes proporcijos yra labai svarbios. Kai pradedame neskaičiuoti, irgi prasideda problemos. Žinoma, kiekius nusistatyti sau pačiam sudėtinga, bet tam ir yra specialistai, kurie gali pagelbėti“, – komentuoja pašnekovas.

Jis taip pat ragina nepamiršti, kad imunitetui stiprinti bei savijautai gerinti reikalingi vitaminai D, C, A ir E. „Žinoma, juos vartoti reikia protingai. Pavyzdžiui, vitamino D perteklius padarys kur kas daugiau žalos, nei jo trūkumas. Todėl prieš vartojant, būtina pasidaryti kraujo tyrimą ir išaiškinti, ar organizmui reikia to vitamino“, – atkreipia dėmesį „Impuls“ asmeninis treneris, mitybos specialistas.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-10-27 14:48:38

Deividas Norvilas: „Gyvenimo kokybė už miesto yra nepalyginamai aukštesnė“

Dabartinė situacija pasaulyje įnešė pokyčių ne tik į visuomenės, bet ir į asmeninį gyvenimą. Saugodami save ir kitus, atrandame daugiau alternatyvų dirbti nuotoliniu būdu, dar labiau vertiname artimųjų draugiją ir gamtos prieglobstį.
       2020-10-27 14:40:45

Nuo trečiadienio – karantinas ir Kaune: įvedamos naujos priemonės, ribojimai

Atsižvelgiant į kasdien kylančią koronavirusinės infekcijos plitimo kreivę bei prastėjančią epidemiologinę padėtį šalyje, greta kitų didžiųjų miestų nuo spalio 28 dienos karantinas skelbiamas ir Kaune.
       2020-10-27 14:36:15

Santaros klinikos: artėjame prie kritinės ribos

Didėjant koronaviruso infekcija užsikrėtusiųjų ir COVID-19 liga sergančių pacientų skaičiui, VUL Santaros klinikos, kaip paslaugų teikimą Vilniaus regione organizuojanti įstaiga, jau nuo praėjusios savaitės tariasi su vadinamosiomis atraminėmis ligoninėmis dėl ekstremaliai išaugusių pacientų srautų suvaldymo.
       2020-10-27 14:31:42

Kuo skiriasi pirmos ir trečios šalies slapukai – bent kartą pasiskaitykite

Merilendo universiteto duomenimis kibernetinės atakos pasaulyje vyksta kas 39 sekundes. Spalio mėnuo jau aštuntą kartą paskelbtas Europos kibernetinio saugumo mėnesiu. Saugiai naudotis internetu itin svarbu. To galima mokytis bet kokiame amžiuje.
       2020-10-27 11:45:44

ULAC medikai primena: kaip tinkamai dėvėti kaukę?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad netaisyklingas veido kaukės dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą. Veido kaukių dėvėjimas yra viena iš infekcijos šaltinio kontrolės priemonių, kuri sumažina infekcijos plitimą visuomenėje.
       2020-10-27 11:33:25

Lietuvoje – 413 koronaviruso atvejų

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 413 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 108 iš jų registruota Vilniaus, 104 Kauno, 90 Šiaulių, 52 Klaipėdos, 15 Panevėžio apskrityse.
       2020-10-27 09:37:23

Ką daryti, jeigu šeimos nariui diagnozuotas koronavirusas?

Koronavirusu Lietuvoje užsikrečiant vis daugiau žmonių, „Eurovaistinės“ farmacininkai sako sulaukiantys vis dažnesnio klausimo, ką daryti jeigu koronavirusas buvo nustatytas artimajam?
       2020-10-27 09:02:03

Pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, gali laukti Čekijos likimas

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis pačiu pesimistiškiausiu, jau lapkričio pradžioje reikėtų ruoštis griežtoms karantino priemonėms, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai.
       2020-10-27 07:30:36

Žmonės tikisi kaimynų pagalbos bėdoje, bet patys su jais – tik pasisveikina

Tyrimas parodė, kad daugiau negu pusė Baltijos šalyse gyvenančių žmonių su kaimynais nekuria ir nepalaiko draugiškų santykių, o apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Tik vienas iš dešimties Baltijos šalių gyventojų į kaimynus kreipiasi pagalbos.
       2020-10-27 07:24:39

Vienišais jaučiasi vis daugiau žmonių: kaip niekada svarbus tampa bendravimas

„Kai pasidalini džiaugsmu, džiaugsmas padvigubėja. O kai pasidalini skausmu, tai skausmas perpus sumažėja“, – sakydavo ilgametė „Sidabrinės linijos“ pašnekovė Teodora iš Vilniaus.
       2020-10-27 06:11:42

Profesorius Mindaugas Stankunas: Mes nebevaldome COVID-19 protrūkio Lietuvoje

Profesorius Mindaugas Stankūnas mano, kad laikas pasakyti jog Karalius nuogas: "Tikriausiai po šio Facebook‘o įrašo būsiu pavadintas „Apokalipsės raiteliu“ ar pan., bet kažkas tai turi pasakyti:
       2020-10-26 17:20:20

Ne puošmena, bet pagrindinis deserto ingredientas: 3 receptai su moliūgais

Artėjant Helovinui tėveliai iš dėžių pradeda traukti specialius kostiumus savo atžaloms ir kartu su jais iš moliūgų skaptuoti įvairaus dydžio ir formų žibintus.
       2020-10-26 17:00:12

Vietiniai karantinai įvedami dar aštuoniose savivaldybėse

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo 2020 m. spalio 28 d. 00:00 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 24:00 val. vietinis karantinas įvedamas dar 8 savivaldybėse: Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse.
       2020-10-26 11:50:32

REKORDAS po penkių iš eilės REKORDŲ! Lietuvoje – 766 koronaviruso atvejai

Šią savaitę, nuo spalio 26 d. iki lapkričio 1 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo principus, raudonajai zonai priskiriamos dar aštuonios šalies savivaldybės: tai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybės, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybės.
       2020-10-26 10:12:12

Trijų partijų vadovai paskelbė bendrą deklaraciją

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis šiandien paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.
       2020-10-26 09:42:46

Kaip spręsti problemą su pardavėju, kilusią apsiperkant internetu? 6 žingsniai

Nors gyvename internetinės prekybos aukso amžiuje, sunku rasti žmogų, kuris nebūtų bent kartą nusivylęs nuotoliniu būdu įsigytomis prekėmis ar paslaugomis.
       2020-10-26 09:09:06

Kaip technologijos padeda išlikti sveikam ir palaikyti gerą savijautą?

Sveika gyvensena ir rūpestis savo fiziniu kūnu yra šiuolaikinės visuomenės bruožas, taip pat – ir kasdien naudojamos technologijos. Iš pradžių su išmaniaisiais laikrodžiais ar išmaniosiomis apyrankėmis entuziastingai skaičiavome ir kontroliavome per dieną nueitus žingsnius.
       2020-10-26 05:28:42

2020 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai

Baigėsi Seimo rinkimų antrasis turas. Rinkėjai dabartiniams valdantiesiems siūlo padirbėti opozicijoje. Tačiau ir dešiniesiems prireiks ne mažiau kaip trijų politinių partijų koalicijos norint užsitikrinti daugumą Seime.
       2020-10-25 18:35:32

Ruduo – tinkamas metas pagauti gyvenimo žuvį: ko prireiks sėkmingai žvejybai?

Pasaulyje siaučiant pandemijai, siekdami išvengti masinių susibūrimo vietų bei uždarų patalpų, vis daugiau žmonių laisvą laiką leidžia gamtoje.
       2020-10-25 17:51:09

REKORDAS po keturių iš eilės REKORDŲ! Lietuvoje – 603 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad buvo patikslinta šiandien (spalio 25 d.) centro skelbiama koronavirusinės infekcijos (COVID-19) statistika už spalio 24 d.
       2020-10-24 10:05:22

Karantinas: į raudoną zoną pateko ir didieji šalies miestai

Ateinančią savaitę, nuo spalio 26 iki lapkričio 1 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo principus, raudonajai zonai priskiriamos dar aštuonios šalies savivaldybės: tai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybės, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybės.
       2020-10-24 10:03:12

Paskelbtas pagal šviesoforo principą atnaujintas paveiktų šalių sąrašas

Nuo pirmadienio, spalio 26 d. įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas. Kartu su Lietuva geltonojoje zonoje atsidūrė kaimyninės Latvija ir Estija, taip pat Norvegija, Danija, Suomija, Kipras.
       2020-10-24 09:56:59

Nauja tvarka dėl izoliacijos: kas keičiasi

Europoje Tarybai pateikus rekomendacijas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į koronaviruso infekcijos (COVID-19) pandemiją ir numačius šalių skirstymo į atskiras kategorijas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją jose, tvarką,
       2020-10-24 09:52:14

REKORDAS po trijų iš eilės REKORDŲ! Lietuvoje – 474 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 474 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 188 iš jų registruoti Vilniaus, 89 Kauno, 75 Klaipėdos, 54 Šiaulių, 21 Marijampolės, 20 Telšių, 14 Tauragės, 9 Alytaus, 3 Utenos ir 1 Panevėžio apskrityse.
       2020-10-23 18:58:01

Kam senjorui išmanusis? Nustebsite, ką jie moka ir veikia su telefonu

Visuomenėje susiformavusi nuomonė, neva garbaus amžiaus žmonėms technologijos svetimos, o jei senjoras ir moka naudotis išmaniuoju, tai juo tik skambina ir žinutes siunčia. Šį mitą griauna „Telia“ salonų darbuotojai: daugybė garbaus amžiaus žmonių yra įvaldę išmaniuosius, o jų užduoti klausimai neretai nustebina.
       2020-10-23 12:11:55

NVSC budės Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos

Lietuvos kariuomenė gavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovybės prašymą pasitelkti karius į pagalbą aktyvavo Taikos meto užduočių operacines pajėgas. Kariai ruošiasi padėti NVSC specialistams atlikti pirminės atvejų apklausos procedūras ir suvesti duomenis į jų sistemas.
       2020-10-23 12:04:43

REKORDAS po dviejų iš eilės REKORDŲ! Lietuvoje – 442 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 442 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 215 iš jų registruota Vilniaus, 72 Kauno, 45 Klaipėdos, 41 Šiaulių, 25 Panevėžio, 24 Telšių, 10 Marijampolės, 7 Tauragės ir 3 Utenos apskrityse.
       2020-10-23 08:09:19

Kaip parenkama vieta vėjo elektrinėms: palankus vėjas – dar ne viskas

Lietuvai siekiant jau po kelių dešimtmečių visą reikalingą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, itin reikšmingą vaidmenį vaidins vėjo energetika. Sąlygos vystyti šią energetikos rūšį mūsų šalyje iš tiesų palankios – vėjo elektrines galima statyti beveik visoje Lietuvos teritorijoje.
       2020-10-23 08:05:52

Covid-19 verčia kavines ir barus duomenų valdytojais – kaip neprisidaryti bėdų?

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį visos laisvalaikio, pramogų ir viešojo maitinimo įstaigos įpareigotos registruoti lankytojus. Su nauja prievole verslininkų pečius užgulė ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimai.
       2020-10-23 07:57:22

Psichologijos knygų TOP5: kas aktualu šiais metais

Stresas, nerimas, depresija, nepasitenkinimas savo karjera ir santykiais, irzlumas, pervargimas, nemiga – XXI amžiaus žmogaus kasdienybė. Tačiau 2020-ieji metai į kiekvieno mūsų gyvenimą įnešė dar daug sumaišties.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.