Telecentras prašo įmonės valdomus bokštus pripažinti kilnojamuoju turtu

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – Telecentras) kreipėsi į šalies institucijas, kad jo valdomi aukštuminiai telekomunikaciniai bokštai (išskyrus Vilniaus TV bokštą) būtų pripažinti kilnojamuoju turtu ir tuo būtų suvienodintos konkuravimo rinkoje sąlygos.

Civilinis kodeksas (str. 1.98) nekilnojamo turto objektais įvardija žemę ir visus daiktus, susijusius su žeme, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Telecentro manymu, įmonės valdomi 59 aukštuminiai telekomunikaciniai bokštai yra iš metalo konstrukcijų surinkti vertikalūs statiniai, fiziškai nedaug susiję su žeme (per keletą taškinių betoninių atramų). Techniškai nėra sudėtinga juos išrinkti ir perkelti į kitą vietą, o toks perkėlimas iš esmės nesumažina jų vertės. Dėl šių aplinkybių Telecentro telekomunikacinių bokštų pripažinimas kilnojamuoju turtu neturėtų kirstis su Civiliniu kodeksu – pagrindiniu Lietuvos teisės aktu, apibrėžiančiu turto priskyrimą kilnojamojo arba nekilnojamojo turto kategorijai.

„Toks veiksmas iš esmės atitiktų ir Elektroninių ryšių įstatymo (ERĮ) nuostatas, remiantis kuriomis 2008 metais kilnojamuoju turtu buvo pripažinti tokie neatsiejamai su žeme susiję ir savo esme nekilnojami telekomunikaciniai-inžineriniai statiniai kaip ryšių ir kabelių kanalų sistemos (RKKS). Jeigu po žeme išvedžioti ryšių inžineriniai tinklai (vamzdžiai, šuliniai ir pan.) yra laikomi kilnojamais daiktais, tai Telecentro valdomi inžineriniai iš metalo konstrukcijų surenkami lengvi statiniai automatiškai turėtų būti priskirti kilnojamojo turto kategorijai“, – teigia Telecentro vadovas Remigijus Šeris. – „2008 metais atlikti ERĮ pakeitimai sukūrė tinkamą precedentą telekomunikacijų operatoriams nemokėti nekilnojamo turto mokesčio už valdomą ryšių infrastruktūrą. Sunku tik suprasti, kodėl tuo naudojasi iš esmės tik vienas rinkos dalyvis – Švedijos valstybės valdomas AB „Telia Lietuva“ – o kiti telekomunikacijų rinkos dalyviai yra diskriminuojami“.

Pripažinus telekomunikacinius bokštus kilnojamuoju turtu įmonė kasmet sutaupytų apie 50 tūkst. eurų NT mokesčio. Tai leistų atitinkamai sumažinti paslaugų įkainius klientams, o šalies savivaldybės prarastų labai nežymias įplaukas, lyginant su milijonais, kurių jos kasmet negauna dėl Telia valdomų RKKS pavertimo kilnojamuoju turtu. Svarbiausia, būtų suvienodintos verslo sąlygos visiems telekomunikacijų rinkos dalyviams, o vyriausybė išvengtų galimų Europos Sąjungos baudų dėl neleistinos valstybės pagalbos išskirtinai vienam verslo subjektui telekomunikacijų rinkoje.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9