Sutrikęs mėnesinių ciklas – signalas labiau rūpintis savimi

Ne laiku prasidėjusios mėnesinės gali sukelti diskomfortą – sugadinti ilgai lauktas atostogas ar laisvalaikį, sujaukti kitus planus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Gintarė Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad jei toks atvejis pasitaiko vieną ar kelis kartus, sunerimti neverta.

Tačiau ilgesnį laiką pasikartojantys mėnesinių ciklo sutrikimai gali būti organizmo reakcija į tam tikrus susirgimus ar išorės dirgiklius.

Prasidėjus pirmosioms mėnesinėms, jos dažniausiai susireguliuoja per keletą metų nuo jų atsiradimo pradžios. Normalus mėnesinių ciklas yra 21–35 dienos, o kraujavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 7 dienų. G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stabiliausias mėnesinių ciklas stebimas tarp 20–40 m. amžiaus moterų. Pirmieji 3–5 m. nuo mėnesinių pradžios ir paskutiniai 10 m. iki menopauzės pradžios – laikas, kai dažniau stebimi ciklo trukmės pokyčiai.

„Jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios jų ciklas ir kraujavimo trukmė svyruoja, tai normalu. Kreiptis į specialistą reiktų tada, jei ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos, jei mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą, jei kraujuojama daugiau nei 7–10 dienų, arba jei mėnesinių nebuvo 6 mėn. laiko ir daugiau“, – teigia gydytoja.

„Žinoma, kiekvienos moters mėnesinių trukmė gali būti skirtinga. Vienos kraujuoja 7 dienas, kitos vos 2–3 dienas. Susirūpinti reiktų, jei pavyzdžiui 3 dienų trukmės kraujavimas staiga pailgėjo iki 8 ar dar daugiau dienų ir tai nutiko ne vieną kartą, bet tampa tendencija. Tokiu atveju kreiptis į ginekologą reikia“, – priduria ji.

Nereguliarumą gali lemti stresas

Anot specialistės, mėnesinių reguliacija yra itin sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja tam tikros smegenų struktūros ir vidiniai lytiniai organai. Mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių gali būti daug ir įvairių, o tarp jų – tiek fizinės kilmės, tiek psichologinės kilmės negalavimai: „Verta paminėti skydliaukės veiklos sutrikimus – dažniausiai mėnesinės sutrinka dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos. Mėnesinių ciklas taip pat gali sutrikti sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis, esant kai kurioms kiaušidžių patologijoms, kaip policistinių kiaušidžių sindromas, taip pat dėl gimdos miomų, polipų. Menstruacijos gali išsibalansuoti ir dėl gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui, griežtos dietos, didelio fizinio krūvio, streso ir įtampos. Padėti šioje situacijoje gali gydytojas akušeris-ginekologas, kuris, atlikęs pirminį ištyrimą, išklausęs pacientės pasakojimą, nukreips ją tinkama ištyrimo linkme.“

G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stresas, o ypač itin didelis stresas bei įtampa, gyvenimo sukrėtimai gali sutrikdyti iki tol buvusį reguliarų mėnesinių ciklą. Dažniausiai tai yra laikina – stresui praėjus, mėnesinės dažniausiai susireguliuoja savaime. Vis dėlto, tai labiau praktiniai medikų pastebėjimai.

„Nėra atlikta didelių ir patikimų mokslinių tyrimų rodančių, kaip tiksliai stresas veikia mėnesines, bet pavienės, nedidelės apimties studijos arba paneigia, arba pagrindžia šį ryšį. Nereguliarios mėnesinės moteriai pirmiausia sukelia psichologinį diskomfortą, nes ji galbūt negali planuoti tam tikrų įvykių, renginių savo gyvenime“, – pasakoja specialistė.

Sureguliuoti ciklą būtina

Jei moters simptomus įvertinęs ginekologas nustato, kad mėnesinių ciklas neatitinka normos, jį sureguliuoti reikia. Priemonės ciklo reguliavimui priklauso nuo moters amžiaus ir nuo ciklo sutrikimo priežasties. Pasak G. Denafaitės-Jaseliūnienės, vienais atvejais užtenka sudėtinių kontraceptinių tablečių, kitais atvejais galima rinktis hormoninę gimdos spiralę. Rečiau kaip gydymo arba diagnostinės priemonės gali būti taikomos chirurginės procedūros.

„Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus. Specialistai pasirūpina viskuo – pradedant ginekologiniu moters ištyrimu, lytinių organų echoskopija, hormonų tyrimais, baigiant sudėtingesniais radiologiniais tyrimais, procedūromis ar operacijomis“, – vardija gydytoja.

Pataria įvertinti ir kitus požymius

G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad sunerimti reikėtų pasikeitus ne tik mėnesinių ciklui, bet ir atsiradus kitiems požymiams. Neįprastai ilgos mėnesinės gali atsirasti dėl hormoninių sutrikimų, tam tikrų organinių patologijų, kaip gimdos miomos, polipai, vėžys, kraujo krešumą veikiančių vaistų vartojimo ir kitų.

„Skausmingos mėnesinės gali būti endometriozės požymis, taip pat skausmingumas gali būti sąlygotas gimdos miomų, kartais dėl dubens uždegiminės ligos, gimdos kaklelio patologijų ir kt. Reikėtų paminėti, kad skausmingos mėnesinės dažniau būdingos merginoms iki 20 m. amžiaus, negimdžiusioms, toms, kurios turi itin gausias mėnesines, taip pat pastebimas ir šeiminis polinkis. Priemonių sureguliuoti mėnesines ir sumažinti jų skausmingumą yra. Visais atvejais atsakyti į klausimus padės detalus ginekologinis moters ištyrimas“, – sako „Kardiolitos klinikų“ gydytoja akušerė-ginekologė.

Ji atkreipia dėmesį, kad nereguliarios mėnesinės iš esmės netrukdo pastoti. Tačiau jei esant nereguliariam ciklui kartu diagnozuojamos tokios ligos kaip policistinių kiaušidžių sindromas arba endometriozė, pastoti gali būti sunkiau: „Reikėtų paminėti, kad gydytojui visada lengviau skaičiuoti nėštumo trukmę ir nustatyti gimdymo terminą, kai mėnesinės būna reguliarios ir moteris žino paskutinių mėnesinių datą. Bet net ir nesant reguliarioms mėnesinėms, atlikus ankstyvąją vaisiaus echoskopiją, galima visiškai pasikliauti jos duomenimis ir tiksliai nustatyti gimdymo terminą.“

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9