- Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
- Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
- Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
- Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
- Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Reikia imtuvo ar televizoriaus DVB-T žiūrėjimui, bet nežinote kurį pasirinkti: DVB-T ar DVB-T2. Geriau imkite DVB-T2. Toks tinka ir DVB-T ir DVB-T2 standarto signalams priimti. DVB-T imtuvas tinka tik DVB-T signalų priėmimui. Lietuvoje šiuo metu veiks bet kuris iš jų. Bet būkite atsargūs - kai kurie užsienyje parduodami senesni DVB-T imtuvai priima tik MPEG-2 signalus. Lietuvoje TV programų siuntimas vykdomas MPEG-4. Kitaip vadinamu H.264 standartu.
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
- Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.
Daugiau patarimų
- Geriau padaryti nedaug, bet gerai, negu daug, bet blogai.
- Gera mintis, nesvarbu iš kur paimta, daug vertingesnė už kvailą savąją.
- Kuo daugiau jūs pats rūpinsitės kitų žmonių gerove ir teisėmis, tuo daugiau įsigysite nuoširdžių draugų.
- Tik vienas dalykas gali svajonę padaryti neįgyvendinamą: tai baimė, kad nepasiseks.
- Išminčiaus paklausė: kas yra lengviausia ir sunkiausia gyvenime? Jis atsakė: Klaidos. Lengva teisti, kada jas daro kiti. Sunku pripažinti, kai jas padarai pats.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Andrius Kubilius apie kitų metų biudžetą
2020-10-15 18:14:46"Kai gerai užšventi, tai iš ryto būna blogai. Ir pabudęs galvoji - kodėl reikėjo vakar taip neatsargiai ir neatsakingai švaistytis.
Šiandien Vyriausybė patvirtino kitų metų biudžeto projektą. "Neturiu jo kaip kitaip pavadinti, kaip tik “skausmingų pagirių biudžetu”."
Su rinkimais baigėsi pusmetis nekontroliuojamo ir dažnai neracionalaus pinigų švaistymo, “puota maro metu” baigėsi, baigėsi ir Lietuvos istorijoje vienos valdančios partijos brangiausia (už valstybės pinigus) rinkimų kampanija. Atėjo pirmadienis ir prasideda skausmingos pagirios.
Aišku, nuo tokių pagirių galvą skaudės jau ne Sauliui Skverneliui, o naujam Vyriausybės vadovui. Ar vadovei. Tačiau Finansų ministerijos sudėlioti skaičiai yra nenuginčijami - pagirios yra toks dalykas, kad jų negali išvengti ir jų pasekmių negali pakeisti - kiek nesistengsi, kiek tablečių negersi, galvą vis tiek skaudės.
Šis tekstas nėra skirtas vien tam, kad kritikuočiau valdančiųjų veiksmus pandemijos laikotarpiu. Pandemijos metu valdžia drąsiai skolinosi ir beatodairiškai švaistėsi pasiskolintomis lėšomis į visas puses - kai kur tai buvo reikalinga tam, kad padėtų verslui atlaikyti karantiną, kai kur tai buvo gryna rinkimų kampanija - kaip kad gavosi su priešrinkiminėmis vienkartinėmis išmokomis.
Visi galime pasidžiaugti, kad mūsų ekonomika neblogai atlaikė pirmąją pandemijos bangą. Tačiau lieka neaišku, ar tai įvyko labiau dėka mūsų pačių ekonomikos gyvybingumo, ar dėl to, kad valdžia beatodairiškai švaistėsi pasiskolintomis lėšomis, kurias kažkam kažkada vis tiek reikės grąžinti. Esminis klausimas, į kurį kol kas neturime atsakymo - ar tikrai reikėjo tiek daug išlaidauti, tiek daug skolintis ir tiek daug didinti šių metų deficitą, nes, mano įsitikinimu, mūsų ekonomika pati parodė savo didesnį gyvybingumą, nei kas nors sugebėjo iš anksto suprognozuoti. Tai svarbus klausimas, bet jį tenka palikti ateities ekspertinėms analizėms. Ne parlamentiniams tyrimams, bet tikrų ekspertų analizėms, nes kiekviena krizė ir jos suvaldymas (net ir prastas) yra gera pamoka ateičiai.
To, kas įvyko, jau nebepakeisi. Todėl ir tekstą šį skiriu ne tam, kas blogai buvo padaryta šios valdžios, o tam, kad geriau suprastume, kokias tai turės pasekmes. Esminis klausimas - kiek skausmingos bus šios pagirios?
Visų pirma reikia įsidėmėti keletą skaičių, kuriuos Vyriausybė pagaliau atskleidė patvirtindama 2021 metų biudžetą. Iki šiol Vyriausybė, nors ir vienašališkai bei nekonstituciškai didino įvairias išlaidas, bet vengė tai įrašyti į šių metų biudžetą, todėl kai kurie šių metų skaičiai, apie kuriuos galėjome tik spėlioti, tik dabar paaiškėjo. O tie skaičiai yra iškalbingi: pagaliau sužinojome, kad šiais metais valstybės skola nuo maždaug 35% BVP (2019 metais) užaugo iki 45.6 %, o 2021 metais užaugs iki 50.3%. Ir tai jau yra neišvengiamas procesas, nes biudžeto deficitas šiais metais yra užaugęs net iki 8.8%, o kitais metais Vyriausybė planuoja jo sumažinimą net iki 5%. Deficitas yra toks reikalas, kai išlaidos viršija gautas pajamas, o tą skirtumą tenka finansuoti skolintomis lėšomis. Todėl kitais metais Vyriausybei numačius 5% deficitą, tenka numatyti ir skolos augimą.
Ar galima planuoti kokią nors kitokią ateitį, gavus tokį paveldą? Deja, tenka pasakyti, kad tai yra praktiškai neįmanoma. Pagirios vis tiek būna skausmingos. Reikia pastebėti, kad šios Vyriausybės suplanuotas 2021 metų deficito mažinimas nuo beveik 9% iki 5% reiškia pakankamai žiaurų “diržų suveržimą”. Iš savo asmeninių prisiminimų galiu pasakyti, kad 2008-2012 metų krizės laikotarpiu mūsų pastangos per metus sumažinti deficitą vidutiniškai 3% būdavo labai skausmingos ir žmonėms, ir patiems politikams. Todėl šios valdžios suplanuotas biudžetas yra ne tik “skausmingų pagirių” biudžetas, bet ir toks biudžetas, kurį ši valdžia suplanavo būsimoms valdžioms pati žinodama, kad jai po pralaimėtų rinkimų tokio biudžeto nebereikės įgyvendinti.
Ar galima deficitą sumažinti neskausmingai? Galima, bet tik tuo atveju, jeigu biudžeto pajamos stebuklingai padidės ir skirtumas tarp pajamų ir išlaidų staiga sumažės. Bet kaip žinote, stebuklai atsitinka tik pasakose. Galima ir kitu būdu - staiga stebuklingai ir radikaliai sumažinant valstybės išlaidas po to, kai buvusios Vyriausybės jos buvo dosniai padidintos. Iš patirties galiu pasakyti, kad tokie stebuklai taip pat labai sunkiai įvyksta realiame gyvenime.
Galima spėti, kad kitų metų deficitas susidaro ir todėl, kad šiais metais Vyriausybė labai dosniai didelei daliai ekonomikos leido naudotis brangiai valstybei kainavusia “dirbtinio kvėpavimo” ar “plaučių ventiliavimo” sistema. Tik dėl to šis verslas išliko gyvas. Tai yra gerai. Tačiau kyla klausimas, ar Vyriausybės suplanuotas deficito mažinimas beveik 4% reiškia ir tai, kad tokiam verslui jau bus atjungta “dirbtinio kvėpavimo” sistema? Ir tada kyla natūralus klausimas - ar visas toks verslas jau yra pasirengęs “dirbtinio kvėpavimo” atjungimui? Ar nebus taip, kad tas, kas “dirbtinio kvėpavimo” palaikomas atrodė visai gyvybingas, atjungus išorinę paramą numirs greičiau nei bus sugebėta atrasti jam kitokią paramą. Lygiai taip pat iškyla natūralus klausimas - o ar galima toliau pratęsti tą pačią “plaučių ventiliavimo” procedūrą dar ilgesniam laikui, tai yra ar dar yra sukauptų tam reikalingų “deguonies” atsargų, ar per šį pusmetį viskas jau buvo praskolinta. Ilgam laikui ir nelabai išmintingai. O kas bus jeigu antroji pandemijos banga bus tokia skausminga, kad vėl teks įvesti karantiną? Nuo tokių klausimų, į kuriuos nėra aiškių ir paguodžiančių atsakymų, pagirios pasidaro tik dar skausmingesnės.
Dar blogiau nei skausmingos pagirios yra ir tai, kad praeita valdžia, atrodo, sugebėjo “pragerti” ir mūsų visų ilgalaikę ateitį. Kitokią ateitį: su modernizuota, skaitmenizuota, inovatyvia ekonomika. Nes, kaip reikalauja Europos Sąjunga, kartu su kitų metų biudžeto projektu Vyriausybė šiomis dienomis Europos Komisijai privalo pateikti ne tik kitų metų biudžeto projektą, bet ir projektą plano kaip Lietuvoje bus panaudotos ES sukurto Atsigavimo Fondo lėšos. Verta priminti, kad Lietuva iš šio Fondo tikisi sulaukti iki 6.3 mlrd. eurų, iš kurių net 2.4 mlrd. eurų bus gauta kaip negrąžinami grantai.
Europos Sąjunga tikisi, kad šios lėšos visose šalyse bus panaudotos išmintingai ir atsakingai, deja, kaip tokį planą rengė Vyriausybė galima tik spėlioti, nes Lietuvoje jokių viešų diskusijų apie šių unikalių galimybių panaudojimą nebuvo. Vyriausybė į visus klausimus apie būsimas investicijas atsako, nurodydama į taip vadinamą “Ekonomikos ateities DNR planą”, kuriame vienintelis vertingas dalykas yra moderniai skambantis pavadinimas. Bet turinys yra visiškai nemodernus ir nestrateginis.
Vyriausybė numato, kad kitais metais iš šio Fondo bus gauta ir panaudota net 811.1 mln. eurų. Tai yra net trečdalis iš ES Atsigavimo Fondo Lietuvai negrąžinamais grantais skirtų lėšų. Todėl šiuose reikaluose Vyriausybės parengtas planas yra ypatingos strateginės svarbos: arba tas netikėtai Lietuvai atitekusias lėšas pagaliau panaudosime išmintingai ir apgalvotai, arba bus kaip visada: “norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada”.
Mano įsitikinimu, naujai Vyriausybei biudžeto reikaluose tai bus svarbiausias rūpestis - kaip skubiai, iki kitų metų plačiai diskutuojant parengti tikrai strateginį šių Atsigavimo Fondo milijardų tinkamą investavimo planą, kad Lietuva šią unikalią galimybę išnaudotų tikriems proveržiams. Bent keliose srityse.
Visi kiti biudžeto reikalai bus sunkiai pakeičiami ir pagiringai skausmingi.
Naujai valdžiai ir visai Lietuvai linkėčiau šias buvusiųjų paliktas pagirias pergyventi mažiausiai skausmingai.
Ir nesusigundyti nuo skausmingų pagirių gydytis tuo pačiu, nuo ko dabar esame ištikti skausmingų išlaidavimo pasekmių. Todėl būsimai Vyriausybei linkėčiau nedelsiant pakeisti biudžeto taisykles, kad net ir pandemijos antros bangos atveju nebekiltų jokių pagundos be Seimo pritarimo ir biudžeto keitimo taškytis milijonais ir milijardais į kairę ir dešinę. Net ir tebesitęsiančios ekstremalios padėties atveju.
O valstiečiams linkėčiau neužmiršti, kad tai jų Vyriausybė suplanavo tokį drastiško diržų veržimo biudžetą. Ir šių metų pabaigoje už jį vis tiek teks balsuoti, net ir tuo atveju, jei valstiečiai pelnytai liks tik opozicijoje."
Ką daro krizės metu dauguma šalių? Spausdina pinigus, skatina vartojimą. Ką darė konservatoriai? "Veržėmės diržus". Lenkija tos krizės net nepajuto.
2020-10-18 18:52:32 / Just XXVisada - kai tik konservatoriai, tai reikia diržus veržtis. Tai, matyt, ne gąsdinimas. Tai - konservatorių politika. Dėl būsimos prastos veiklos jiems būtinai reikia nuteikti visuomenę, kad kalti yra kiti...
2020-10-17 18:33:36 / LaimaAš ne politikė. Ir jums nepatiks ką dabar parašysiu.
Už ką aš balsuosiu? Už VALSTIEČIUS IR ŽALIUOSIUS.
KODĖL? Todėl, kad moku skaityti, matau skaičius ir dar turiu atmintį. Įvertinau programą ir nuveiktus darbus. Išvada - ši Vyriausybė nuveikė REALIUS darbus, sunkiai, bet stūmė seniai užstrigusį vežimą į priekį ir mes visi tai pajutome. Taip, ši partija save pačią pasipjovė pradžioje, įvedusi nesąmoningą alkoholio draudimą. Nelankstų, perspaustą, ir gaila, kad premjeras ministro nepaprotino. Partijos populiarumas kaip ir buvo nulemtas...
Dabar šaukiama - vagys, korupcija, vyt lauk valstiečius! Ieškojau įrodymų - lyg niekas ten nevogė, palyginus su liberalų pinigų dėžutėmis ir konservatorių vedlio milijoniniu praturtėjimu galimai žmonos mokyklų pagalba... Kas aišku nėra vogimas.
Premjero keliukas... Taip, didelis "skandalas". Bet kiek suprantu, to keliuko jis į kišenę neįsidėjo, juo naudojasi visa bendruomenė. Nors, suprantama, galėjo ir neasfaltuoti kol premjeras. Dabar šimtai sodų keliukų jau išasfaltuota, nors premjerai ten ir negyvena. Panašus skandalas kilo, kai a.a. prez. A.Brazauskas ėmėsi restauruoti Prezidentūrą. Sau rūmus kuriasi!, šaukėme. O kokį grožį visiems dabar turime!
Populiariausias kaltinimas valstiečiams - pensijas dalina, verslą per pandemiją remia! PRASKOLINO LIETUVĄ! Teks vaikams, anūkams mokėti!
Žinot ką pasakysiu? Tegu ir moka! Jų seneliai, tėvai plušo, nugaras lenkė "statydami " komunizmą okupuotoj Lietuvoj, vėliau už grašius dirbo kurdami laisvą Lietuvą, kuria auksinis jaunimas gali didžiuotis. Tegu tie jau seni žmonės nors dabar, prieš mirtį sočiau ir lengviau pagyvena. O jaunimas galės truputį diržus susiveržti ir dėl Lietuvos padirbėti.
Tarp kitko, galingoji Amerika visa Kinijai prasiskolinusi ir jokia čia katastrofa. Kaip sako anekdotas, tegu Kinija dėl to jaudinasi.
Ir dar - atsibodo draudimai, reikia vyt tą partiją! Kokie draudimai? Alkoholio jau aptarėme. Taip, kaukės, karantinai ir pan. Bet dėl tų draudimų pirmą bangą perėjome su vos ne Europoje mažiausiais nuostoliais. Dabar draudimai sušvelninti, žiūrėkit kas darosi?! Tas pats jaunimas, balsavęs už Laisvės partiją, visiškai nesilaiko valstybėje nustatytų taisyklių. Jie susirgę nemirs. Bet jų seneliai ir tėvai - gal būt. Aš ne prieš laisvę ir ne prieš jaunimą. Aš prieš, kai jaunimas + laisvė = anarchija.
Kodėl aš nebalsuosiu už KONSERVATORIUS? Taip, partijos pavadinimas gražus, ir žmonės įprastai balsuoja, nes balsuoja už vertybes, kurios yra partijos pavadinime. O esmė?
Man nepatinka, kokiu būdu pirmininko postą gavo partijos vedlys. Nesąžininga... Bet juk ne premjero keliukas...
Nepatinka, kad partija kaltina valstiečius už esą praskolintą Lietuvą, bet pamiršo, kad patys būdami valdžioje ją praskolino, su buvusia finansų ministre per krizę skolindamiesi brangiausiais procentais, ką mes iš tiesų dar ilgai mokėsime, ir sumažindami senolių pensijas - atimdami iš ubago lazdą...
Man nepatinka, kad dabar jie populistiškai kviečia demonstruoti prieš Astravą, kai anuo metu valdydami nieko nedarė kad statybą sustabdytų, ir su prez. Grybauskaite išardė lietuvišką LEO.LT projektą, atrišdami rankas Maskvai Astrave. Nekenčiu veidmainystės.
Man labai nepatiko, kaip partija elgėsi per pandemiją, kaišiodami pagalius valdantiesiems, ką mes akivaizdžiai matėme per debatus Seime. Tokios grėsmės akivaizdoje partijos privalo suremti pečius vardan tos Lietuvos, o ne demonstruoti savo ambicijas, kurios niekur nevedė.
Galimai už šią kritiką gausiu vėl šiūpsnį asmeninių įžeidimų iš garbingiausio partijos nario, bet tuo pačiu neatsakysiu, nes tėvai, mokytojai išmokė gerbti vyresnius.
Ir pagaliau - kodėl nebalsuosiu už LAISVĖS partiją? Ne todėl, kad man nepatinka vienalytės santuokos, kurios po 4 metų bus. Ne todėl, kad į Seimą patekęs didžiuojasi "profesionalus gėjus", kuris kalba ne apie Lietuvos gerovę, o apie homoseksualių asmenų laisves. Modernėjančiame pasaulyje visko bus, gal ir gerai. Bet nebalsuosiu todėl, kad Laisvės partija dar ne partija, o būrys jaunų žmonių, "kurie nebesižvalgys į praeitį, bet kurs ateitį". Puiku! Bet neįsivaizduoju, ant ko laikysis ta ateitis, jei nubrauksime praeitį? Taip, Laisvės pavadinimas skambus, skambi ir deklaruojama programa, ką ten su valstiečių konkrečia programa lygintis! Bet kas toje skambioje programoje bus įgyvendinama ir kaip įgyvendinama dėl visos Lietuvos gerovės?
Naujų vėjų Seime reikia. Kaip ir kai kurių profesionalių politikų, jau buvusių Seime. Mums reikalingos ne revoliucijos, bet balansas. Reikalingi konkretūs darbai, o ne pažadai. Pagaliau mums reikalinga ne 4 metų Lietuva, bet darbų tęstinumas.
Bet čia tik mano nuomonė. Visi mes turime savo galvas.
Naujas vietos savivaldos modelis – kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?
Nuo balandžio 1 dienos įsigalios nauja redakcija išdėstytas Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują vietos savivaldos modelį. Vidaus reikalų ministerija pateikia informaciją, kuri aktuali naujai išrinktiems savivaldybių merams ir savivaldybių taryboms.R. Kuncaitis dėl pareiškimų Ukrainos atžvilgiu šalinamas iš LVŽS partijos
2023 m. vasario 11 d. vykusiuose Šilutės savivaldybės kandidatų į merus debatuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į merus Robertas Kuncaitis išreiškė savo nuomonę dėl Krymo pusiasalio priklausomybės Rusijai.Ministras K. Navickas: numatytos priemonės ir pagalba pieno ūkiams
Dėl ženkliai kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų susidariusi padėtis pieno sektoriuje bus sprendžiama keičiant teisės aktus bei kitomis reguliavimo ir pagalbos priemonėmis.Prezidentas po Liublino trikampio viršūnių susitikimo: su Ukraina iki pergalės
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Lvive susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda.Pasveikino Laisvosios Europos ir Laisvės radijo Vilniaus biuro atidarymą
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Laisvosios Europos ir Laisvės radijo (Radio Free Europe / Radio Liberty) biuro Lietuvoje atidaryme.EVT parengiamojoje sesijoje – dėmesys saugumui, Ukrainai ir energetikai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį nuotoliniu būdu dalyvavo parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje su EVT Pirmininku Charles‘iu Micheliu.Prezidentas: karas baigsis, kai Rusija išves kariuomenę iš Ukrainos teritorijos
Prezidentas: karas baigsis tik tada, kai Rusija išves kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininku Ruslanu Stefančiuku.Europai reikia europinių energetinių sprendimų
Parama Ukrainai, energijos kainos, Europos gynybos pajėgumai Rusijos agresijos metu, santykiai su Jungtine Karalyste – šiuos ir kitus aktualius klausimus aptarė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė lapkričio 18 dieną Briuselyje vykusio Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdžio metu.EP narė R. Juknevičienė: „Rusija virto teroristine valstybe“
Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė lapkričio 16 dieną dalyvaudama Prahoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį. Iššūkis Europos atminties politikai“ skaitė pranešimą „Rusijos istorinė dezinformacija kaip agresijos įrankis“.Prezidentas Lenkijoje: istorija mus išmokė - agresoriui negalima nuolaidžiauti
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Varšuvoje. Penktadienį šalies vadovas kartu su Lenkijos Prezidentu dalyvavo Nepriklausomybės šventei skirtuose renginiuose.Prezidentas Lenkijoje: grėsmės akivaizdoje esame vieningi ir todėl – stiprūs
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo darbo vizitą Lenkijoje. Ketvirtadienį Varšuvoje šalies vadovas susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Abu Prezidentai vadovavo antrajai Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų tarybai.A. Anušauskas Ramšteine: Ukrainai reikia nepertraukiamo ginkluotės tiekimo
„Esame kritiniame taške, kai turime pradėti mąstyti ir veikti lyg patys gyventume karo sąlygomis. Tik toks mūsų požiūris į paramą Ukrainai gali padėti laimėti“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, rugsėjo 8 d. dalyvaudamas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime JAV karinių oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje.Prezidentas : ES energetikos ateitis – visiška nepriklausomybė nuo Rusijos
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime energetikos klausimais Kopenhagoje.Kyla klausimas, ar dabartinės rinkos taisyklės gali funkcionuoti
Seimo narys Lukas Savickas dėl situacijos elektros rinkoje kreipėsi į Ingridą Šimonytę ir Europos Komisiją: „Kyla klausimas, ar dabartinės rinkos taisyklės gali funkcionuoti tokiomis sąlygomis“Prezidentas iš M. Drobiazko, P. Vanago ir V. Jakunino atima apdovanojimus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė ledo čiuožėjų porą Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.Prezidentas NATO viršūnių susitikime: penki žingsniai Rusijai sustabdyti
„Rusija išliks ilgalaike karine grėsme NATO, todėl Aljansas privalo imtis būtinų priemonių ženkliai stiprinti savo saugumą, ypač Baltijos regione“, – šiandien Madride prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.Prezidentei – Pasaulio ekonomikos apdovanojimas
Sekmadienis, birželio 19 d. (Kylis). Prezidentei Daliai Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas (Global Economy Prize 2022).Rusijos režimas turi būti identifikuotas kaip pagrindinis grėsmių šaltinis
NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) Politinio komiteto pirmininkas Brendanas Francis Boilas (Brendan Francis Boyle) pristatė komiteto pranešėjo Tomo Valaseko (Slovakija), negalėjusio dalyvauti posėdyje, parengto pranešimo (bendrosios ataskaitos) projektą:Seimas uždraudė valstybių agresorių naudojamų simbolių propagavimą
Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso ir Susirinkimų įstatymo pakeitimams (projektai (Nr. XIVP-1453(2) ir Nr. XIVP-1454(2), uždrausdamas karinę agresiją propaguojančius ženklus ir simbolius.Liudas Mažylis. ES energetikos politikai – esminių pokyčių metas
Šokiruojantys vaizdai iš Bučos bei kitų Kijevo apylinkių neatšaukiamai paveikė tuos, kurie to „dar“ nežinojo. Karo žiaurumai skatina Vakarų lyderius reaguoti..Europos telekomunikacijų ministrai Prancūzijoje tarėsi dėl ryšių ir tinklų
Neformaliame Europos Sąjungos (ES) telekomunikacijų ministrų susitikime, kovo 8–9 dienomis vykusiame Prancūzijoje, daug dėmesio buvo skirta Europos elektroninių ryšių infrastruktūros ir tinklų atsparumui bei apsaugai.Prezidentas susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, kovo 7 dieną, susitiks su Lietuvoje viešinčiu JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.Amerikiečiai prisipažino: netikėjo Baltijos šalių perspėjimais dėl Rusijos
Ketvirtadienį vyko pirmoji žymiausių Europos ir JAV tarptautinės politikos ekspertų kasmėnesinė diskusija, kurioje analizuota tarptautinės politikos situacija ir perspektyvos.Ministrai M. Skuodis ir A. Armonaitė kreipiasi į „Google“ ir „Apple“
Atsižvelgdami į beprecedentę Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir dėl to įvestą nepaprastąją padėtį Lietuvoje, susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite kreipėsiPrezidentas EVT: Rusija turi nedelsiant nutraukti karinę agresiją Ukrainoje
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje, kuris buvo sušauktas reaguojant į plataus masto Rusijos karinę ataką Ukrainoje.Seimas patvirtino nepaprastąją padėtį Lietuvoje
Į neeilinę sesiją susirinkę Seimo nariai, atsižvelgdami į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vasario 24 d. dekretą, patvirtino nepaprastąją padėtį Lietuvoje.Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
Tyrimas apie gyvenimą namuose atskleidžia, kad kas penktam Lietuvos gyventojui vienas iš svarbiausių idealių namų aspektų yra ryšys su gamta. Deja, daugelis žmonių neturi nuosavos lauko erdvės. Todėl interjero dizainerė dalinasi praktiškais patarimais, kaip pajusti ryšį su gamta, būnant namuose.„Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui
Technologijų bendrovė „Samsung“ renginyje „Unbox & Discover 2024“ pristatė naują televizorių liniją. Naujieji „Neo QLED 8K“, „4K“ ir „OLED“ modeliai pasižymi „Samsung AI TV“ dirbtinio intelekto (DI) funkcijomis, tarp kurių – dar našesnis vaizdo kokybės gerinimas, triukšmo slopinimas bei išmanus energijos taupymas.Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei
Paprasta paruošti, sotu ir pigu – sakote, taip nebūna? Pritrūkusiems idėjų gardžiai ir nebrangiai vakarienei, prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai turi pasiūlymą – iškepkite orkaitėje sultingas vištienos šlauneles su daržovių garnyru.Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
Įsibėgėjant pavasariui, keliuose auga susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius. Tą lemia balandžio mėnesį prasidedanti gyvūnų migracija, kurios metu žvėrys dažniau pasirodo keliuose, bei ne visuomet atsargus vairuotojų elgesys.Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kasmet minimą balandžio paskutinį trečiadienį, atkreipia dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduoda netoliese esantys triukšmą skleidžiantys objektai.Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą
Priešpienis, kurį mūsų kūdikiai gauna pirmomis gyvenimo valandomis, yra tikras imuniteto šaltinis. Jame gausu natūralių antikūnų, kurie padeda kūdikiams apsisaugoti nuo įvairių ligų, skatina jų imunitetą ir ruošia juos kovoti su virusais ir bakterijomis.Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą
Nevaisingumas yra didėjanti problema visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad apie 17,5% suaugusiųjų planetos žmonių – tai beveik 1 iš 6 žmonių – patiria šią bėdą. Be to, maždaug 40% atvejų problema kyla dėl vyrų fiziologijos.Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti
Mintis nuosavame sklype pasistatyti savus namus – itin patraukli, tačiau neturint pakankamai santaupų tą padaryti ne visada paprasta. Kokius kriterijus turi atitikti būsimasis tokios paskolos gavėjas ir kokios yra ne visiems žinomos šio kredito subtilybės.Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami
Bene efektyviausias internetinių sukčių ginklas – netikėtumas. Dažniausiai sukčių siųstos žinutės ragina nedelsiant imtis veiksmų dėl užblokuotos banko sąskaitos, neteisingai nurodyto siuntos gavėjo adreso ar gautos baudos.Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują
Dar pirmųjų civilizacijų laikais valgytos vynuogės, pastaraisiais dešimtmečiais tapo vienos mėgstamiausių lietuvių uogų. Jos dažnai papuošia šventinį stalą, o savo saldumu papildo kasdienę mitybą.Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės
Lietuvos žmonės nėra linkę artimai bičiuliautis su kaimynais – tyrimai rodo, kad 6 iš 10 apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Santykius su jais, deja, dar labiau kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas.Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą
Siekiant sumažinti atliekų kiekį, naujosiomis taisyklėmis vartotojams suteikiamos didesnės teisės į prekių remontą bei didinamas šio sektoriaus prieinamumas ir patrauklumas.Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas
Šių metų duomenimis, „Android“ išlieka populiariausia operacine sistema pasaulyje, todėl jos atnaujinimų laukia milijonai vartotojų. Iki oficialaus „Android 15“ išleidimo liko beveik pusė metų.Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 2,9 karto ir vidutiniškai siekė 78,65 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, ji augo 2,9 karto, Estijoje – 2,8 karto.Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį
Yra receptų, kurių neįmanoma sugadinti, ir šis paprastutis biskvitinis pyragas – vienas iš jų. Jei nesijaučiate drąsiai kepinių fronte, būtinai pabandykite, o patyrę konditeriai įvertins, kaip greitai ant stalo atsiras uogomis kvepiantis šviežias kepinys, jei netikėtai užsuko svečiai, o saldumynų lentynėlė – kaip tyčia tuščia.Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai
Vaikams instinktyviai patinka būti arčiau gamtos, jie mėgsta žaisti lauke. Tačiau pramogos gali virsti ir naudingais užsiėmimais. Veikla sode ar darže yra naudingas įrankis siekiant atitraukti vaikus nuo ekranų ir mokyti atsakomybės, taip pat ir padės ugdyti vaiko norą valgyti daugiau vaisių bei daržovių.Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
„Nemokamas sūris tik pelėkautuose“ – posakis, aktualus ne tik taupantiems vartotojams, bet ir augti (tačiau – tik už kiek įmanoma palankesnį biudžetą) siekiantiems verslams. Vienu dažniausių žingsnių verslo procesų optimizavime tampa ISO vadybos sistemos diegimas.Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
Elektros sąskaita sudaro bene didžiausią kiekvieno namų ūkio komunalinių išlaidų dalį. Nors žinome pagrindines elektros taupymo taisykles, pavyzdžiui, išjungti tai, kas nenaudojama, tačiau esminio elektros suvartojimo pokyčio tai nepaskatina.Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį
Pavasarį žmonės dažniau nei šaltuoju sezonu sėda prie automobilio vairo. Kad transporto priemonė negestų, svarbu laiku atlikti techninės priežiūros darbus ir pašalinti po žiemos atsiradusius gedimus.Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
Tommy Hilfiger – tai vardas, kuris daugeliui asocijuojasi su amerikietišku stiliumi ir nepriekaištinga kokybe. Šis prekės ženklas jau daugelį metų žinomas dėl savo ryškios spalvų paletės, klasikinio dizaino ir aukštos klasės medžiagų, kurios naudojamos kurti viską - nuo drabužių iki aksesuarų.Kokybiško šampūno pasirinkimas
Plaukų priežiūra apima daugybę skirtingų procedūrų ir produktų. Nors ne visi naudoja kaukes, purškiklius, aliejukus ir serumus, tačiau tikrai visi reguliariai naudoja šampūnus. Tai būtiniausia plaukų priežiūros priemonė - todėl ypač svarbu jį rinktis pagal plaukų ir galvos odos tipą.Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
Žindymo metu viskas, ko reikia augančiam organizmui, gaunama su motinos pienu. Taigi, jei mamos organizme yra ryškus maistinių medžiagų trūkumas, vaikas taip pat kenčia nuo jų trūkumo.Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
Svetainė – tai nėra tiesiog paprastas kambarys. Tai erdvė, kurioje susilieja kasdieniai mūsų gyvenimai, kur susitinkame su šeimos nariais ir svečiais, kur atsipalaiduojame po įtemptos darbo dienos arba švenčiame svarbias progas.Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę
Likus vos kelioms dienoms iki didžiausio regione tulpių ir pavasario gėlių festivalio Pakruojo dvare, kurio metu erdvioje išskleidžia keli milijonai žiedų, dvaro gėlininkai pasidalino mažai žinoma istorija, kad tulpės pasaulyje buvo naudojamos ne vien grožiui.Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas
Jeigu internetinėje enciklopedijoje „Vikipedija“ užsuktumėte į kategoriją „lietuviški gėrimai“, paieškoje atrastumėte tik vieną subkategoriją – „Lietuvos alus“. Tikriausiai, nuostabos tai nekelia, juk mes – aludarių kraštas.Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio
„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus bendrovei padėjo dar pernai aktyvuota automatinė padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) filtravimo sistema.Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų
Kai oras šiltyn – ir mūsų patiekalai lengvyn. Tad gamindami pigesnius maltinukus iš cukinijų ir avinžirnių, ilgai neužgaišite, o rezultatu džiaugsis visi valgytojai.Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte
Šviežių lietuviškų, šiltnamiuose užaugintų agurkų sezonas įsibėgėja, tad geros jų kainos vilioja vis dažniau gamintis salotas. Gaivios, traškios salotos tinka prie įvairių patiekalų, tačiau paruoštos kiek įdomiau gali tapti ir pagrindine stalo žvaigžde ar sveikais priešpiečiais.Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas
Mes tikimės, kad statybų technologijos nuolat tobulės ir taps futuristiškesnės, tačiau klimato kaita verčia suabejoti, ar aklas progresas yra geriausias pasirinkimas.Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata, geresne savijauta vartodama maistingesnę, natūralesnę ir sveikatai palankesnę produkciją. Vištiena – ne išimtis, o pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių yra būtent ta mėsa, kuri vis dažniau aptinkama kiekvieno pirkėjo krepšelyje.- Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
- Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
- RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
- Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
- Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
- 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
- Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
- Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
- 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
- Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
- Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
- Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
- Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
- Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
- JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
- Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
- Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
- IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
- Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
- Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
- Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
- Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
- Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
- Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
- Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148
- 2003-02-16Pradėta televizijos programos „LTV2“ transliacija.
- 2012-07-27Pradėta televizijos programos „LRT Kultūra“ transliacija.
- 1941-07-01Pirmoji TV reklama JAV televizijos eteryje. Reklamuoti BULOVA laikrodžiai. Trukmė: 10 sek.
- 1975-02-26Lietuvoje pradėtos spalvotos televizijos transliacijos.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
- Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
- Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Pranas komentavo: Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo. Jei pats žmogus nusprendė kaupti, tai ir nuspręsti priešingai - jo teisė.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Kai šypsomės, aktyvuojama 17 veido raumenų, o kai verkiame – 43.
- Vandenilio vieno litro masė yra vos 0,09 g. Jis net 13 kartų lengvesnis už orą ir 11 000 kartų – už paprastą vandenį.
- Vienoje Henrio Fordo gamykloje darbuotojų brigada uždirbdavo pinigus... ilsėdamasi. Tai buvo remontininkų brigada, atsakinga už nepertraukiamą konvejerio veikimą. Jiems atlyginimas buvo skaičiuojamas tik tuomet, kai jie ilsėdavosi poilsio kambaryje. Vos tik imdavo šviesti raudona lemputė, informuojanti apie gedimą surinkimo linijoje, skaitiklis, skaičiavęs jiems pinigus, sustodavo. Tam buvo keletas priežasčių. Pirma, jie visada operatyviai atlikdavo remontą, kad greičiau sugrįžtų į poilsio kambarį. Antra, remontą visada atlikdavo kokybiškai, kad netektų antrą kartą dėl to paties gedimo palikti poilsio kambarį.
- Mėlynojo banginio širdis plaka 9 kartus per minutę ir yra vidutinio automobilio dydžio. Didžiausias kada nors pagautas mėlynasis banginis buvo sumedžiotas 1926 m. Norvegijos banginių medžiotojų. Jo ilgis buvo 34 metrai, o svoris 177 tonos.
- Garsioji enciklopedija „Britannica“ buvo leidžiama nuo 1901 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, o ne Jungtinėje Karalystėje.
- Vyras, nusiteikęs romantiškai, kreipiasi į žmoną:
- Brangioji, kaip man norėtųsi atsidurti tokioje vietoje, kur aš niekada nebuvau! O dar gerai būtų užsiimti kuo nors, ko aš niekada nedariau...
Žmona:
- Brangusis, man atrodo, kad aš tau galiu padėti: keliauk į virtuvę ir išplauk indus! - Į barą užeina suvalkietis.
– Prašyčiau kavos puodelį.
Barmenas paduoda:
– Štai jūsų kava.
– Žinote, bet aš persigalvojau. Galima, man kavą pakeiskite į alaus bokalą.
Barmenas:
– Be problemų. Štai jūsų alus.
Suvalkietis išgeria alų ir ruošiasi išeiti.
– Ei, vyriški, o už alų kas sumokės?
– Tai, kad aš už alų jums atidaviau kavą?
– Na, tada užmokėkite už kavą!
– O kavos aš tai negėriau! - Kai žaidimas baigiasi, karalius ir pėstininkas gulasi į tą pačią dėžę.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras