Andrius Kubilius apie kitų metų biudžetą

"Kai gerai užšventi, tai iš ryto būna blogai. Ir pabudęs galvoji - kodėl reikėjo vakar taip neatsargiai ir neatsakingai švaistytis.

Šiandien Vyriausybė patvirtino kitų metų biudžeto projektą. "Neturiu jo kaip kitaip pavadinti, kaip tik “skausmingų pagirių biudžetu”."

Su rinkimais baigėsi pusmetis nekontroliuojamo ir dažnai neracionalaus pinigų švaistymo, “puota maro metu” baigėsi, baigėsi ir Lietuvos istorijoje vienos valdančios partijos brangiausia (už valstybės pinigus) rinkimų kampanija. Atėjo pirmadienis ir prasideda skausmingos pagirios.

Aišku, nuo tokių pagirių galvą skaudės jau ne Sauliui Skverneliui, o naujam Vyriausybės vadovui. Ar vadovei. Tačiau Finansų ministerijos sudėlioti skaičiai yra nenuginčijami - pagirios yra toks dalykas, kad jų negali išvengti ir jų pasekmių negali pakeisti - kiek nesistengsi, kiek tablečių negersi, galvą vis tiek skaudės.

Šis tekstas nėra skirtas vien tam, kad kritikuočiau valdančiųjų veiksmus pandemijos laikotarpiu. Pandemijos metu valdžia drąsiai skolinosi ir beatodairiškai švaistėsi pasiskolintomis lėšomis į visas puses - kai kur tai buvo reikalinga tam, kad padėtų verslui atlaikyti karantiną, kai kur tai buvo gryna rinkimų kampanija - kaip kad gavosi su priešrinkiminėmis vienkartinėmis išmokomis.

Visi galime pasidžiaugti, kad mūsų ekonomika neblogai atlaikė pirmąją pandemijos bangą. Tačiau lieka neaišku, ar tai įvyko labiau dėka mūsų pačių ekonomikos gyvybingumo, ar dėl to, kad valdžia beatodairiškai švaistėsi pasiskolintomis lėšomis, kurias kažkam kažkada vis tiek reikės grąžinti. Esminis klausimas, į kurį kol kas neturime atsakymo - ar tikrai reikėjo tiek daug išlaidauti, tiek daug skolintis ir tiek daug didinti šių metų deficitą, nes, mano įsitikinimu, mūsų ekonomika pati parodė savo didesnį gyvybingumą, nei kas nors sugebėjo iš anksto suprognozuoti. Tai svarbus klausimas, bet jį tenka palikti ateities ekspertinėms analizėms. Ne parlamentiniams tyrimams, bet tikrų ekspertų analizėms, nes kiekviena krizė ir jos suvaldymas (net ir prastas) yra gera pamoka ateičiai.

To, kas įvyko, jau nebepakeisi. Todėl ir tekstą šį skiriu ne tam, kas blogai buvo padaryta šios valdžios, o tam, kad geriau suprastume, kokias tai turės pasekmes. Esminis klausimas - kiek skausmingos bus šios pagirios?

Visų pirma reikia įsidėmėti keletą skaičių, kuriuos Vyriausybė pagaliau atskleidė patvirtindama 2021 metų biudžetą. Iki šiol Vyriausybė, nors ir vienašališkai bei nekonstituciškai didino įvairias išlaidas, bet vengė tai įrašyti į šių metų biudžetą, todėl kai kurie šių metų skaičiai, apie kuriuos galėjome tik spėlioti, tik dabar paaiškėjo. O tie skaičiai yra iškalbingi: pagaliau sužinojome, kad šiais metais valstybės skola nuo maždaug 35% BVP (2019 metais) užaugo iki 45.6 %, o 2021 metais užaugs iki 50.3%. Ir tai jau yra neišvengiamas procesas, nes biudžeto deficitas šiais metais yra užaugęs net iki 8.8%, o kitais metais Vyriausybė planuoja jo sumažinimą net iki 5%. Deficitas yra toks reikalas, kai išlaidos viršija gautas pajamas, o tą skirtumą tenka finansuoti skolintomis lėšomis. Todėl kitais metais Vyriausybei numačius 5% deficitą, tenka numatyti ir skolos augimą.

Ar galima planuoti kokią nors kitokią ateitį, gavus tokį paveldą? Deja, tenka pasakyti, kad tai yra praktiškai neįmanoma. Pagirios vis tiek būna skausmingos. Reikia pastebėti, kad šios Vyriausybės suplanuotas 2021 metų deficito mažinimas nuo beveik 9% iki 5% reiškia pakankamai žiaurų “diržų suveržimą”. Iš savo asmeninių prisiminimų galiu pasakyti, kad 2008-2012 metų krizės laikotarpiu mūsų pastangos per metus sumažinti deficitą vidutiniškai 3% būdavo labai skausmingos ir žmonėms, ir patiems politikams. Todėl šios valdžios suplanuotas biudžetas yra ne tik “skausmingų pagirių” biudžetas, bet ir toks biudžetas, kurį ši valdžia suplanavo būsimoms valdžioms pati žinodama, kad jai po pralaimėtų rinkimų tokio biudžeto nebereikės įgyvendinti.

Ar galima deficitą sumažinti neskausmingai? Galima, bet tik tuo atveju, jeigu biudžeto pajamos stebuklingai padidės ir skirtumas tarp pajamų ir išlaidų staiga sumažės. Bet kaip žinote, stebuklai atsitinka tik pasakose. Galima ir kitu būdu - staiga stebuklingai ir radikaliai sumažinant valstybės išlaidas po to, kai buvusios Vyriausybės jos buvo dosniai padidintos. Iš patirties galiu pasakyti, kad tokie stebuklai taip pat labai sunkiai įvyksta realiame gyvenime.

Galima spėti, kad kitų metų deficitas susidaro ir todėl, kad šiais metais Vyriausybė labai dosniai didelei daliai ekonomikos leido naudotis brangiai valstybei kainavusia “dirbtinio kvėpavimo” ar “plaučių ventiliavimo” sistema. Tik dėl to šis verslas išliko gyvas. Tai yra gerai. Tačiau kyla klausimas, ar Vyriausybės suplanuotas deficito mažinimas beveik 4% reiškia ir tai, kad tokiam verslui jau bus atjungta “dirbtinio kvėpavimo” sistema? Ir tada kyla natūralus klausimas - ar visas toks verslas jau yra pasirengęs “dirbtinio kvėpavimo” atjungimui? Ar nebus taip, kad tas, kas “dirbtinio kvėpavimo” palaikomas atrodė visai gyvybingas, atjungus išorinę paramą numirs greičiau nei bus sugebėta atrasti jam kitokią paramą. Lygiai taip pat iškyla natūralus klausimas - o ar galima toliau pratęsti tą pačią “plaučių ventiliavimo” procedūrą dar ilgesniam laikui, tai yra ar dar yra sukauptų tam reikalingų “deguonies” atsargų, ar per šį pusmetį viskas jau buvo praskolinta. Ilgam laikui ir nelabai išmintingai. O kas bus jeigu antroji pandemijos banga bus tokia skausminga, kad vėl teks įvesti karantiną? Nuo tokių klausimų, į kuriuos nėra aiškių ir paguodžiančių atsakymų, pagirios pasidaro tik dar skausmingesnės.

Dar blogiau nei skausmingos pagirios yra ir tai, kad praeita valdžia, atrodo, sugebėjo “pragerti” ir mūsų visų ilgalaikę ateitį. Kitokią ateitį: su modernizuota, skaitmenizuota, inovatyvia ekonomika. Nes, kaip reikalauja Europos Sąjunga, kartu su kitų metų biudžeto projektu Vyriausybė šiomis dienomis Europos Komisijai privalo pateikti ne tik kitų metų biudžeto projektą, bet ir projektą plano kaip Lietuvoje bus panaudotos ES sukurto Atsigavimo Fondo lėšos. Verta priminti, kad Lietuva iš šio Fondo tikisi sulaukti iki 6.3 mlrd. eurų, iš kurių net 2.4 mlrd. eurų bus gauta kaip negrąžinami grantai.

Europos Sąjunga tikisi, kad šios lėšos visose šalyse bus panaudotos išmintingai ir atsakingai, deja, kaip tokį planą rengė Vyriausybė galima tik spėlioti, nes Lietuvoje jokių viešų diskusijų apie šių unikalių galimybių panaudojimą nebuvo. Vyriausybė į visus klausimus apie būsimas investicijas atsako, nurodydama į taip vadinamą “Ekonomikos ateities DNR planą”, kuriame vienintelis vertingas dalykas yra moderniai skambantis pavadinimas. Bet turinys yra visiškai nemodernus ir nestrateginis.

Vyriausybė numato, kad kitais metais iš šio Fondo bus gauta ir panaudota net 811.1 mln. eurų. Tai yra net trečdalis iš ES Atsigavimo Fondo Lietuvai negrąžinamais grantais skirtų lėšų. Todėl šiuose reikaluose Vyriausybės parengtas planas yra ypatingos strateginės svarbos: arba tas netikėtai Lietuvai atitekusias lėšas pagaliau panaudosime išmintingai ir apgalvotai, arba bus kaip visada: “norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada”.

Mano įsitikinimu, naujai Vyriausybei biudžeto reikaluose tai bus svarbiausias rūpestis - kaip skubiai, iki kitų metų plačiai diskutuojant parengti tikrai strateginį šių Atsigavimo Fondo milijardų tinkamą investavimo planą, kad Lietuva šią unikalią galimybę išnaudotų tikriems proveržiams. Bent keliose srityse.

Visi kiti biudžeto reikalai bus sunkiai pakeičiami ir pagiringai skausmingi.

Naujai valdžiai ir visai Lietuvai linkėčiau šias buvusiųjų paliktas pagirias pergyventi mažiausiai skausmingai.

Ir nesusigundyti nuo skausmingų pagirių gydytis tuo pačiu, nuo ko dabar esame ištikti skausmingų išlaidavimo pasekmių. Todėl būsimai Vyriausybei linkėčiau nedelsiant pakeisti biudžeto taisykles, kad net ir pandemijos antros bangos atveju nebekiltų jokių pagundos be Seimo pritarimo ir biudžeto keitimo taškytis milijonais ir milijardais į kairę ir dešinę. Net ir tebesitęsiančios ekstremalios padėties atveju.

O valstiečiams linkėčiau neužmiršti, kad tai jų Vyriausybė suplanavo tokį drastiško diržų veržimo biudžetą. Ir šių metų pabaigoje už jį vis tiek teks balsuoti, net ir tuo atveju, jei valstiečiai pelnytai liks tik opozicijoje."

Ką daro krizės metu dauguma šalių? Spausdina pinigus, skatina vartojimą. Ką darė konservatoriai? "Veržėmės diržus". Lenkija tos krizės net nepajuto.

Visada - kai tik konservatoriai, tai reikia diržus veržtis. Tai, matyt, ne gąsdinimas. Tai - konservatorių politika. Dėl būsimos prastos veiklos jiems būtinai reikia nuteikti visuomenę, kad kalti yra kiti...

Aš ne politikė. Ir jums nepatiks ką dabar parašysiu.

Už ką aš balsuosiu? Už VALSTIEČIUS IR ŽALIUOSIUS.

KODĖL? Todėl, kad moku skaityti, matau skaičius ir dar turiu atmintį. Įvertinau programą ir nuveiktus darbus. Išvada - ši Vyriausybė nuveikė REALIUS darbus, sunkiai, bet stūmė seniai užstrigusį vežimą į priekį ir mes visi tai pajutome. Taip, ši partija save pačią pasipjovė pradžioje, įvedusi nesąmoningą alkoholio draudimą. Nelankstų, perspaustą, ir gaila, kad premjeras ministro nepaprotino. Partijos populiarumas kaip ir buvo nulemtas...

Dabar šaukiama - vagys, korupcija, vyt lauk valstiečius! Ieškojau įrodymų - lyg niekas ten nevogė, palyginus su liberalų pinigų dėžutėmis ir konservatorių vedlio milijoniniu praturtėjimu galimai žmonos mokyklų pagalba... Kas aišku nėra vogimas.

Premjero keliukas... Taip, didelis "skandalas". Bet kiek suprantu, to keliuko jis į kišenę neįsidėjo, juo naudojasi visa bendruomenė. Nors, suprantama, galėjo ir neasfaltuoti kol premjeras. Dabar šimtai sodų keliukų jau išasfaltuota, nors premjerai ten ir negyvena. Panašus skandalas kilo, kai a.a. prez. A.Brazauskas ėmėsi restauruoti Prezidentūrą. Sau rūmus kuriasi!, šaukėme. O kokį grožį visiems dabar turime!

Populiariausias kaltinimas valstiečiams - pensijas dalina, verslą per pandemiją remia! PRASKOLINO LIETUVĄ! Teks vaikams, anūkams mokėti!

Žinot ką pasakysiu? Tegu ir moka! Jų seneliai, tėvai plušo, nugaras lenkė "statydami " komunizmą okupuotoj Lietuvoj, vėliau už grašius dirbo kurdami laisvą Lietuvą, kuria auksinis jaunimas gali didžiuotis. Tegu tie jau seni žmonės nors dabar, prieš mirtį sočiau ir lengviau pagyvena. O jaunimas galės truputį diržus susiveržti ir dėl Lietuvos padirbėti.

Tarp kitko, galingoji Amerika visa Kinijai prasiskolinusi ir jokia čia katastrofa. Kaip sako anekdotas, tegu Kinija dėl to jaudinasi.

Ir dar - atsibodo draudimai, reikia vyt tą partiją! Kokie draudimai? Alkoholio jau aptarėme. Taip, kaukės, karantinai ir pan. Bet dėl tų draudimų pirmą bangą perėjome su vos ne Europoje mažiausiais nuostoliais. Dabar draudimai sušvelninti, žiūrėkit kas darosi?! Tas pats jaunimas, balsavęs už Laisvės partiją, visiškai nesilaiko valstybėje nustatytų taisyklių. Jie susirgę nemirs. Bet jų seneliai ir tėvai - gal būt. Aš ne prieš laisvę ir ne prieš jaunimą. Aš prieš, kai jaunimas + laisvė = anarchija.

Kodėl aš nebalsuosiu už KONSERVATORIUS? Taip, partijos pavadinimas gražus, ir žmonės įprastai balsuoja, nes balsuoja už vertybes, kurios yra partijos pavadinime. O esmė?

Man nepatinka, kokiu būdu pirmininko postą gavo partijos vedlys. Nesąžininga... Bet juk ne premjero keliukas...

Nepatinka, kad partija kaltina valstiečius už esą praskolintą Lietuvą, bet pamiršo, kad patys būdami valdžioje ją praskolino, su buvusia finansų ministre per krizę skolindamiesi brangiausiais procentais, ką mes iš tiesų dar ilgai mokėsime, ir sumažindami senolių pensijas - atimdami iš ubago lazdą...

Man nepatinka, kad dabar jie populistiškai kviečia demonstruoti prieš Astravą, kai anuo metu valdydami nieko nedarė kad statybą sustabdytų, ir su prez. Grybauskaite išardė lietuvišką LEO.LT projektą, atrišdami rankas Maskvai Astrave. Nekenčiu veidmainystės.

Man labai nepatiko, kaip partija elgėsi per pandemiją, kaišiodami pagalius valdantiesiems, ką mes akivaizdžiai matėme per debatus Seime. Tokios grėsmės akivaizdoje partijos privalo suremti pečius vardan tos Lietuvos, o ne demonstruoti savo ambicijas, kurios niekur nevedė.

Galimai už šią kritiką gausiu vėl šiūpsnį asmeninių įžeidimų iš garbingiausio partijos nario, bet tuo pačiu neatsakysiu, nes tėvai, mokytojai išmokė gerbti vyresnius.

Ir pagaliau - kodėl nebalsuosiu už LAISVĖS partiją? Ne todėl, kad man nepatinka vienalytės santuokos, kurios po 4 metų bus. Ne todėl, kad į Seimą patekęs didžiuojasi "profesionalus gėjus", kuris kalba ne apie Lietuvos gerovę, o apie homoseksualių asmenų laisves. Modernėjančiame pasaulyje visko bus, gal ir gerai. Bet nebalsuosiu todėl, kad Laisvės partija dar ne partija, o būrys jaunų žmonių, "kurie nebesižvalgys į praeitį, bet kurs ateitį". Puiku! Bet neįsivaizduoju, ant ko laikysis ta ateitis, jei nubrauksime praeitį? Taip, Laisvės pavadinimas skambus, skambi ir deklaruojama programa, ką ten su valstiečių konkrečia programa lygintis! Bet kas toje skambioje programoje bus įgyvendinama ir kaip įgyvendinama dėl visos Lietuvos gerovės?

Naujų vėjų Seime reikia. Kaip ir kai kurių profesionalių politikų, jau buvusių Seime. Mums reikalingos ne revoliucijos, bet balansas. Reikalingi konkretūs darbai, o ne pažadai. Pagaliau mums reikalinga ne 4 metų Lietuva, bet darbų tęstinumas.

Bet čia tik mano nuomonė. Visi mes turime savo galvas.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9