Pandemija noro įsigyti būstą neatėmė – ieško didesnių ir ne tik Vilniuje

Šių metų pradžioje užklupusi koronaviruso pandemija tapo iššūkiu pastaraisiais metais Lietuvoje stabiliai augusiai būsto rinkai. Visgi, panašu, kad stabtelėjimas tebuvo trumpalaikis, o pasibaigus karantinui šalies gyventojai vėl pradėjo aktyviai domėtis galimybėmis įsigyti būstą.

Registrų centro duomenimis, sudarytų būsto įsigijimo sandorių skaičius rugsėjo mėnesį šalyje pasiekė iki karantino buvusį lygį ir buvo 11,5 proc. didesnis nei rugpjūtį. NT vystytojai taip pat pastebi, kad būsto paklausa Lietuvoje niekur nedingo, o rinkos aktyvumu mūsų šalis išsiskiria iš kitų regiono valstybių.

Artėjama prie 2019 metų rodiklių

Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad, nors karantinas ir turėjo įtakos šių metų butų pardavimams, suvaržymams pasibaigus būsto pardavimai vėl šoktelėjo į viršų.

„Matome, kad 2019 metų būsto pardavimų rezultatų neviršysime, tačiau jie išlieka geri. Šiais metais iki spalio mėnesio mūsų projektuose buvo nupirkti 176 butai, iš jų daugiau kaip pusė – gegužės-rugsėjo mėnesiais. Tai reiškia, kad pandemija tik laikinai pristabdė rinkos augimą, o šalies gyventojai į ateitį žvelgia optimistiškai, planų kurti savo svajonių namus neišsižada ir neatidėlioja“, – sako K. Vanagas.

Anot bendrovės vadovo, 2018 metų butų pardavimo rezultatai jau dabar yra viršyti maždaug 50 proc., o būsto pardavimų aktyvumu Lietuva išsiskiria iš kitų YIT padalinių Baltijos ir Rytų bei Centrinės Europos valstybėse. K. Vanago teigimu, kompanijos būsto pardavimai Lietuvoje šiemet yra daugiau kaip dvigubai didesni nei Latvijoje ir beveik trečdaliu didesni nei Estijoje. Pagal būsto pardavimus Lietuva lenkia ir Lenkiją bei Slovakiją, o iš visų YIT atstovių kitose šalyse nusileidžia tik Čekijai.

Auga didesnių butų paklausa

„Kol kas nėra jokių ženklų, kad Lietuvos gyventojų susidomėjimas nauju būstu mažėtų, taip pat nebesijaučia pavasarį sumažėjusių gyventojų galimybių gauti bankų finansavimą. Galbūt šiek tiek griežtėja bankų keliami turto vertino reikalavimai, tačiau daugeliu atvejų tai netampa kliūtimi“, – pasakoja K. Vanagas.

Pasak jo, pastarieji mėnesiai išsiskiria išaugusiu ne tik vidutinio, bet ir didesnio ploto būstų poreikio. Bendrovės skaičiavimais, kai kuriuose projektuose net iki trečdalio visų dėl būsto besikreipiančių gyventojų ieško erdvių – 90 kv. m ploto ir didesnių – butų. Prioritetas dažnai taip pat teikiamas butams su privačiomis terasomis ir erdviais balkonais.

Anot K. Vanago, pirkėjų aktyvumo netrūksta ne tik pastaraisiais metais sparčiu rinkos augimu pasižymėjusiuose Vilniuje ir Kaune, bet ir Klaipėdoje: „Nors daugiausia butų parduota tiek Vilniuje, tiek Kaune vystomuose projektuose ant Neries kranto – juose įsigyta po 50 butų, vasarą po tam tikro sąstingio pardavimais išsiskyrė Klaipėdos rinka. Čia būsto vis dažniau dairosi ne tik klaipėdiečiai, bet ir aplinkinių rajonų bei mažesnių miestų gyventojai, o taip pat antro būsto poilsiui ar investicijai ieškantys vilniečiai ir kauniečiai“.

Registrų centro duomenimis, iš viso per rugsėjo mėnesį Lietuvos pirminėje ir antrinėje būsto rinkoje buvo įregistruoti 3176 būstų pardavimai. Palyginimui, vasario mėnesį iš viso buvo parduoti 3146 butai. Daugiausiai butų rugsėjį buvo parduota Vilniuje (984). Kaune įregistruoti 473, o Klaipėdoje 304 būsto įsigijimai.

„YIT Lietuva“ šiuo metu įgyvendina projektus Vilniuje: urbanistinį projektą atgyjančiose Šnipiškėse „Naujasis Skansenas“, „Matau Vilnių“ namus šalia Tauro kalno bei antrąjį „Raitininkų sodo“ etapą kitapus Kalnų parko. Bendrovė Kaune toliau vysto Piliamiesčio urbanistinį projektą.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9